2023-05-31 Nr. AB-11173-3-61-3-05701-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-355-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05701-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2023 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 2-587(2.11) „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Raštas) nurodytą sprendimą, ir įpareigoti atsakovą pašalinti neigiamas pasekmes, kurios buvo sukurtos VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad R. J. (toliau – ir Kandidatas) yra išrinktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) meru.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos nagrinėjimo pabaigos sustabdyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SP-77 „Dėl galutinių 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatų Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse nustatymo“ (toliau – ir VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimas) dalies, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, galiojimą, ir uždrausti R. J. prisiekti (kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui) bei eiti (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pareigas, o jei jis prisiektų – sustabdyti jo kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero įgaliojimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teismas pažymėjo, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turi būti tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ir neperžengti kilusio administracinio ginčo ribų.

Teismas įvertino pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (iki bylos nagrinėjimo pabaigos sustabdyti VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, galiojimą, ir uždrausti R. J. prisiekti kaip Savivaldybės merui bei eiti (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pareigas, arba sustabdyti jo kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero įgaliojimus), ir padarė išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti susijusios su pagrindiniu reikalavimu.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas, suformuluotas pareiškėjo skunde – VRK Rašto teisėtumas, tačiau bylos nagrinėjimo dalyku nėra VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu, prašymas sustabdyti VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo dalies vykdymą peržengia nagrinėjamos bylos ribas, todėl negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: iki bylos nagrinėjimo pabaigos sustabdyti R. J., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero, įgaliojimus.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytai atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvais (kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu), ir pažymi, jog byloje gali būti taikomos ir kitos priemonės reikalavimui užtikrinti, ne tik skundžiamo akto galiojimo sustabdymas, todėl pareiškėjas pagrįstai prašė taikyti kitas priemones, t. y. sustabdyti kandidato (šiuo metu jau einančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pareigas) įgaliojimus, kadangi tai tiesiogiai susiję su skundo dalyku – pareiškėjas ginčija Kandidato galimybę kandidatuoti į Savivaldybės merus ir laikosi pozicijos, kad Kandidatas negali eiti Savivaldybės mero pareigų.

Pareiškėjas teigia, kad jo skundo reikalavimai yra pagrįsti, todėl skundžiama teismo nutartimi sukurtos neigiamos pasekmės: Savivaldybės mero pareigas eina asmuo, neturintis teisės tokių pareigų eiti, o tai lemia viešojo intereso pažeidimą, sukelia riziką dėl privačių interesų prioriteto viešųjų interesų atžvilgiu. Pareiškėjas kaip pavyzdį nurodo aplinkybę, jog pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą Savivaldybės meras įeina į (duomenys neskelbtini) regiono plėtros tarybos kolegijos sudėtį, kurios nariams minėtas įstatymas nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o Kandidatas, kaip asmuo, šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, tokio reikalavimo neatitinka, ir tai kelia grėsmę dėl viešojo intereso pažeidimo.

Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog viešasis interesas turi būti saugomas, bei imamasi prevencinių priemonių prieš asmenis, kurie yra supainioję viešus ir privačius interesus, patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (žr., pvz., ESTT 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą byloje Nr. C-40/21).

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu Savivaldybės vicemerai jau yra paskirti, todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius Kandidato (kaip Savivaldybės mero) įgaliojimus, tokia situacija teisiškai yra sureguliuota ir būtų išsprendžiama, kadangi vicemerai galėtų laikinai pavaduoti merą.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja objektyvus ir viešojo intereso nulemtas poreikis panaikinti skundžiamos nutarties dalį ir operatyviai pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bylos nagrinėjimo pabaigos sustabdyti Kandidato (kaip Savivaldybės mero) įgaliojimus.

Atsakovas VRK pateiktame atsiliepime nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.

VRK vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas turi būti atmestas.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo skundą dalykas – VRK Rašto teisėtumas, o VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, teisėtumas ir pagrįstumas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, jog Rašte nurodyta VRK pozicija dėl pasyviosios teisės ribojimo Kandidato atžvilgiu yra nepagrįsta, o skundžiama teismo nutartimi sukurtos neigiamos pasekmės – Savivaldybės mero pareigas eina asmuo, neturintis teisės tokių pareigų eiti, ir tai lemia viešojo intereso pažeidimą, patvirtina, jog pareiškėjas savo kreipimąsi į teismą sieja su viešojo intereso gynimu, nors neturi tokių įgaliojimų, o ne su savo subjektinės teisės ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, todėl jis net tikėtinai nepagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjo ginčijamu Raštu jo teisės ir interesai nėra pažeidžiami, jokių rinkiminių ginčo santykių tarp VRK ir pareiškėjo nėra, todėl pareiškėjas nėra laikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77, kuriuo buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) meru yra išrinktas R. J., pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos dalyką, pažymi, kad be ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų sąlygų, aktualių formuluojant ir sprendžiant prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, svarbu atkreipti dėmesį, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti teikiami teismui tik siekiant užtikrinti byloje priimtą ar priimtus nagrinėti skundo reikalavimą ar reikalavimus, t. y. gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas atsakovo Raštą dėl Kandidato galimybės būti renkamam į mero pareigas, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos nagrinėjimo pabaigos sustabdyti VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SP-77 dalies, kuria pripažinta, kad R. J. yra išrinktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, galiojimą, ir uždrausti R. J. prisiekti (kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui) bei eiti (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pareigas, o jei jis prisiektų – sustabdyti jo kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero įgaliojimus.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši Rinkimų kodekso nuostata reiškia, jog rinkimų rezultatų stabilumas yra viešas interesas, vertybė, kurią įstatymų leidėjas įtvirtino konstituciniame įstatyme – Rinkimų kodekse, o rinkimų rezultatus įvertinti turi teisę tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atitinkamai, kadangi nagrinėjamos administracinės bylos dalyku nėra VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SP-77 teisėtumo ir pagrįstumo patikra, t. y. galutinis savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatų svarstymas, minimo VRK sprendimo stabdymas nebūtų proporcinga ir adekvati priemonė. Įvertinusi nustatytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į pareiškėjo keliamų reikalavimo byloje pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsižvelgdama į padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl nėra pagrindo jos panaikinti atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus motyvus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties dalį netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis