3a5adc22-c4f5-4563-bcb0-b65e8d8a1936 · Raseinių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-3-674/ 2011Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.5 (S) N U O S P R E N D I SL I E T U V O S  R E S P U B L I K O S V A R D URaseiniai,                                                                                                                   2011 m. sausio 11d.Raseiniu rajono apylinkes teismo teiseja Aurelija Petkeviciene,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui,nukentejusiesiems ir civiliniams ieškovams A.

T., M. D., G. S.,nukentejusiojo ir civilinio ieškovo A. T. atstovei advokatei S.Jorudienei kaltinamojo gynejai advokatei Gintarei Leškevicienei.viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Širvintose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,n u s t a t e :J. R., 2008 m. kovo men. 31 d. apie 14 val. 20 min.

Raseiniu rajone, automagistrales Vilnius-Kaunas-Klaipeda 201-ame kilometre nuo Vilniaus ir 110-ame kilometre nuo Klaipedos, budamas blaivus, turedamas vairuotojo pažymejima, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti krovinini automobili „Iveco", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, pažeide Keliu eismo taisykliu 53 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu), 64 punkto (vairuotojas privalo imtis visu butinu priemoniu savo ir keleiviu saugumui keliones metu užtikrinti), 172 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greicio.

Pasirinkdamas važiavimo greiti, vairuotojas turi atsižvelgti i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones bukle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu, ypac kai blogas matomumas), 173 punkto (jeigu atsirado kliutis ar iškilo gresme eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebeti) privalo suletinti greiti, net visiškai sustabdyti transporto priemone arba apvažiuoti kliuti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.) reikalavimus, t.y. nepasirinko saugaus važiavimo greicio, neatsižvelge eismo intensyvuma bei matomuma ir atsitrenke i automobili „Renault Kangoo“, kurio vairuotojui A.

T. del muštines žaizdos galvoje, odos nubrozdijimu veide, vidutinio sunkumo galvos smegenu sukretimo, dešinio žastikaulio skeveldrinio lužimo ir traumines dešinio stipininio nervo neuropatijos, dešines puses VIII, IX šonkauliu lužimo su oro susikaupimu dešineje krutinpleves ertmeje, dešines gužduobes užpakalinio krašto ir dugno lužimo, kaires gužduobes apatinio užpakalinio krašto lužimo, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika numatyta LR BK 281 str. 1 d.Apklaustas kaltinamuoju J.

R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jis UAB (duomenys neskelbtini) priklausanciu krovininiu automobiliu Iveco su puspriekabe važiavo automagistrale Vilnius-Klaipeda Kauno kryptimi.Automobilis buvo beveik tušcias , keletas paleciu buvo tik ideta.Jis važiavo vidutiniškai apie 90 km/val. greiciu. Maždaug 300 m. iki ivykio vietos pamate dešineje automagistrales puseje kylancius dumus. Visa kelia iki uždumintos vietos nebuvo matyti jokiu automobiliu. Privažiaves arciau, pamate dešiniajame automagistrales kelkraštyje stovinti gaisrines automobili.

Gaisrininkai tuo metu gesino laukuose degancia žole, vienas gaisrininkas stovejo prie automobilio . Ivažiuodamas i dumus, sumažino automobilio greiti, maždaug iki 70 km/val. Ivažiaves i dumus, maždaug 5 m. atstumu nuo jo vairuojamo automobilio priekio, pamate važiuojamosios dalies viduryje stovinti automobili „Renault Kangoo". Jo avariniai žibintai nebuvo ijungti. Jis nestabde, bet suko vaira kairen, taciau atstumas buvo per mažas, todel atsitrenke i „Renault Kangoo".Jeigu butu stabdes, tai butu užvažiaves tiesiai ant žmogau.

Po smugio jis savo automobili sustabde maždaug už 40 m. , ijunge avarinius žibintus ir nuejo statyti avarinio ženklo . Uždumintas ruožas buvo apie 10 metru.Dumuose visiškai nieko nebuvo matyti. Jis mano, kad buvo pasirinkes saugu greiti , nesitikejo , kad dumuose gali buti kokia nors kliutis, nes apie 1 km. atstumu nesimate jokio važiuojancio automobilio.Mano, kad jis pats jokiu keliu eismo taisykliu punktu nepažeide. Mano, kad del ivykio kaltas nukentejusysis T., nes jis nebuvo ijunges avariniu šviesu, nebuvo pastates avarinio ženklo.

Be to jokiu priemoniu saugumui užtikrinti nesieme gaisrininkai . Vairuoja nuo 1979 metu.Nukentejusysis ir civilinis ieškovas A. T. parode, kad apie 13 val. automobiliu „Renault Kangoo", kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), jis išvyko iš Šilales miesto i Raseinius. Automobili vairuoja nuo 2001 metu.Važiavo automagistrale Vilnius-Klaipeda. Važiavo maždaug 90-100 km/val. greiciu. Pavažiavus nuo Kryžkalnio apytikriai 400-500 m. atstumu priekyje pamate dumus. Jis eme mažinti greiti maždaug iki 47 km/val.

Ivažiavus i dumus maždaug už 10 metru atsitrenke i priekyje stovejusi lengvaji automobili „Peugeot", smugis nebuvo stiprus, nes jo automobilio žibintai net nesudužo. Stabdyti automobilio negalejo, nes visiškai nemate kliuties.Buvo prisiseges dirža, todel nenukentejo .Po smugio automobilis užgeso ir jis negalejo jo patraukti i šona. Avariniu žibintu ijunges nebuvo. Lipo iš automobilio, nes norejo pastatyti avarini ženkla. Belipant iš automobilio , i jo automobili atsitrenke iš paskos atvažiaves krovininis automobilis.Tarp pirmojo ir antrojo susidurimo buvo tik keletas sekundžiu.

Ar buvo atbeges prie jo „Pegeot „vairuotojas, nepamena. Po to jis nieko nepamena. Visi eismo ivykio metu patirti sužalojimai buvo padaryti krovininio automobilio, kadangi po susidurimo su automobiliu „Peugeot" jis jokiu sužalojimu nepatyre. Buvo sužalotas eismo ivykio metu. 2 menesius buvo gulimas režimas, dar 2 men. Po to gydesi Palangos reabilitacineje ligonineje, veliau po antro gydymo etapo dar buvo nusipirkes kelialapi i Palanga, kur ji ant koju pastate.Galejo tik atsistoti. Nedarbingumas buvo 6,5 menesio.Dešineje rankoje yra implantas, iki šiol neužbaigtas gydymas.

Ateityje gali reiketi keisti klubo sanari. Su dešine ranka fiziškai nieko negali dirbti. Patyre dideles kancias, kiekvienas judesys buvo skausmingas , be to dukra buvo ka tik gimusi, žmona del išgyvenimu susirgo negalejo maitinti vaiko, o jis negalejo net kudikio ant ranku pakelti. Taip pat patyre galvos sužalojimus , jauciamas klausos, regos susilpnejimas.Nurode, kad jis pagal specialybe informatikas. Iki sužalojimo aktyviai sportuodavo , krepšini žaisdavo, po traumos sportuoti negali. Šiuo metu tebedirba toje pacioje firmoje (duomenys neskelbtini) informatiku, nes darbdavys jam sudare lengvesnes darbo salygas.

Šiuo metu gauna 2200,00 lt. alga , iki sužalojimo gaudavo 3000,00 Lt.Prašo priteisti 70 000,00 lt. neturtine žala, kuria prašo priteisti iš imones, draudimo istaigos ir vairuotojo. Žala paskaiciavo taip: bus reikalingos tolimesnes gydymosi išlaidos, nes reikes pašalinti iš rankos implanta, tai gali buti pažeistas nervas, gali apie du metus nevaldyti rankos ir buti nedarbingas, del to gautu apie 600,00 Lt. pašalpa, tai skirtumas susidaro negautu pajamu. Be to po keleto metu reikes keisti klubo sanari, operacijos kaina apie 15000 lt.Iš draudimo prašo priteisti 2839,00 Lt. už vaistus be gydymo patirtas išlaidas.Nukentejusysis ir civilinis ieškovas M.

D. parode, kad savo automobiliu „Peugeot 406", , važiavo automagistrale Vilnius- Klaipeda Kauno link. Su juo važiavo G. S., kuri sedejo automobilio gale. Ant galines sedynes lopšyje gulejo ir jo vieno menesio amžiaus dukra L. D.. Jis važiavo vidutiniškai 110 km/val. greiciu. Pravažiavus Kryžkalni pamate dešiniajame automagistrales kelkraštyje stovinti gaisrines automobili ir dumus, kurie kilo nuo degancios žoles. Pavažiaves arciau, jis sumažino greiti iki 80-90 km/val. Dumuose nieko nesimate, tuoj pajuto smugi i automobilio gala.

Po smugio jis pasitrauke i kelkrašti. Atsitrenkes automobilis Renault sustojo pirmojoje eismo juostoje. Jis nubego pažiureti, kas nutiko „ Renault“ vairuotojui. „Renault“ automobilio tepalai buvo išbege . Atidare priekines keleivio dureles ir paklause, ko jis dumuose taip greitai važineja. Tada nubego prie savo automobilio, atsidare dureles, lenkesi prie vaiko ir pamate, kad oru atskriejo prieš tai i juos atsitrenkes automobilis „Peugeot“ ir dar karta trenkesi i jo automobili. Jis tuo metu buvo pusiau ilindes i automobili .

Po pirmojo susidurimo niekas nebuvo sužalotas, o po antrojo – ant jo drauges ir dukros išbyrejo langu stiklas, jam buvo sutraiškytas kojos raumuo, gydesi 2-3 menesius,nedarbingumo pažymejimo neturejo, nes tuo metu nedirbo, namuose tepalais tepesi. Po eismo ivykio G. S. ir L. D. buvo išvežtos i Raseiniu ligonine, o jis pasiliko laukti i ivykio vieta atvykstanciu policijos pareigunu.Nukentejusioji ir civiline ieškove G. S. parode, kad ji kartu su M. D. ir savo dukra L. D. važiavo automagistrale Vilnius-Klaipeda link Kauno.

Automobili vairavo M. D., o ji sedejo automobilio gale. Ant galines sedynes buvo lopšys, kuriame gulejo L. D.. Ji pasilenke prie dukros, o pakelusi galva pamate tirštus juodus dumus, kurie buvo pasklide po visa automagistrale. Tuo pat metu i važiuojanti ju automobili pajuto smugi. Po smugio automobilis šiek tiek pavažiavo ir sustojo. M. D. išlipo, nuejo prie kito automobilio pasižiureti, kas atsitiko. Ji negalejo išlipti, todel sušuko, kad M. atbegtu. Priejus M. D. ji pajuto dar viena smugi i ju automobili. Po antro smugio ant jos ir dukros pažiro stiklo šukes.

Mate ant kelio gulinti žmogu. Po eismo ivykio ji ir L. D. buvo išvežtos i Raseiniu ligonine, kur po mediku apžiuros buvo paleistos i namus.Jai labai skaudejo nugara, du menesius ji negalejo prižiureti dukros, mama prižiurejo. Del šio eismo ivykio jai padaryta didele moraline žala, nes patyre skausma,nepatogumus, stresa. Tuo metu ji buvo motinystes atostogose. Šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje.Civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ atstovas i teismo posedi neatvyko, prašo byla nagrineti jam nedalyvaujant.

Atsilipime i civilini ieškini nurode, kad pats civilinis ieškovas nurode, kad atsitrenke i priekyje judanti objekta, todel J. R. neturejo galimybes sustabdyti vilkika. Taciau jeigu R. butu pripažintas kaltu, jie sutiktu išmoketi 1784,23 Lt. materialine žala T.Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedžio vieta ir laika jam pranešta tinkamai.Atsiliepime i ieškini nurode, kad jeigu ju imones vairuotojas R. butu pripažintas kaltu del autoivykio, tai tiek turtine, tiek neturtine žala turetu atlyginti draudimo bendrove.Kaltinamojo kalte irodyta nukentejusiuju parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.Iš 2008-03-31 keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo (b.l. 4-5), autoavarijos vietos plano (b.l.

6) ir fotonuotrauku (b.l. 7-9) matyti, kad užfiksuota situacija, buvusi 2008-03-31 14 val. 50 min. keliu eismo ivykio vietoje, esancioje Raseiniu rajone, automagistrales Vilnius-Klaipeda 201-ame kilometre.Iš 2008-03-31 transporto priemones technines apžiuros aktu matyti, kad užfiksuoti automobiliu „Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kangoo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Iveco", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 10-12).Iš 2008-03-31 akto del kilusio gaisro Nr. 24 (b.l.

15) ir 2008-04-02 gaisro apžiuros protokolo bei schemos (b.l. 16-18) matyti, kad eismo ivykio metu šalia automagistrales vyko nenustatyto asmens sukelto pernykštes žoles gaisro gesinimas.Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadu Nr. T-A 1195/08(02), Nr.TA-1194/08(02) ir tikrinimo alkotesteriu rezultatu matyti, kad A. T., M. D. ir J. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 25,29, 31).Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto išvados Nr. G 207/08(10) matyti, kad A.

T. nustatyta muštines žaizdos galvoje, odos nubrozdijimai veide, vidutinio sunkumo galvos smegenu sukretimas, dešinio žastikaulio skeveldrinis lužimas ir traumines dešinio stipininio nervo neuropatija, dešines puses VIII, IX šonkauliu lužimo su oro susikaupimu dešineje krutinpleves ertmeje, dešines gužduobes užpakalinio krašto ir dugno lužimo, kaires gužduobes apatinio užpakalinio krašto lužimas. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, kuo galejo buti automobilio salono dalys ir pan.

Sužalojimai padaryti galimai nurodomo ivykio metu, budu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del tokio pobudžio sužalojimu sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. (b.l. 48-49).Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto išvados Nr. G 136/08(10) matyti, kad M. D. nustatytas dešines blauzdos sumušimas ir poodine kraujosruva, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galejo buti automobilio salono dalys. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas , nes del tokio pobudžio sužalojimu sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienu.( b.l.36)Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto išvados Nr. G 135 /08(10) matyti, kad G.

S. kuno sužalojimu nerasta.( b.l. 38).Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto išvados Nr. G 134/08(10) matyti, kad L. D. sužalojimai nepadaryti ( b.l.40)Iš Lietuvos Teismo Ekspertizes Centro specialisto išvados Nr. 11-343(09) matyti, kad:

1. Tiketina, kad transporto priemoniu susidurimo eiga buvo tokia (žr. kelio kryptimi nuo Klaipedos link Kauno, kuria prieš ši eismo ivyki važiavo visos trys transporto priemones): automobilis „Renault Kangoo", judedamas pirma eismo juosta Kauno link, priekine dalimi, trenkesi i priekyje buvusi automobili „Peugeot 406", galine jo dali. Po šio smugio automobilis „Peugeot 406" judejo kelio dešines puses link. I pirmoje eismo juostoje buvusi automobili „Renault Kangoo" trenkesi iš galo Kauno link pirma eismo juosta judejes krovininis automobilis „Iveco" su puspriekabe.

Krovinis automobilis priekines dalies dešine puse smugiavo i automobilio „Renault Kangoo" galine dali, daugiau kaire puse. Po šio smugio automobilis „Renault Kangoo" krovininio automobilio važiavimo kryptimi buvo nublokštas i prieki ir i dešine. Automobilis „Renault Kangoo", slysdamas, sukosi apie savo vertikalia aši pagal laikrodžio rodykle, trenkesi i dešineje puseje esancius kelio atitvarus, bei galine dalimi trenkesi i kelio dešineje puseje stovinti automobili „.Peugeot 406", jo galine dali.

2. Automobilio „Renault Kangoo" vairuotojas A. T., automobilio „Peugeot 406" vairuotojas M. D. ir krovininio automobilio „Iveco" su puspriekabe vairuotojas J. R., atsižvelgdamas i buvusias kelio salygas, privalejo pasirinkti toki važiavimo greiti, kad galetu sustabdyti savo vairuojama automobili iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties.

3. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Kangoo" vairuotojo A. T. veiksmai, - dumais padengtame kelio ruože, nepasirinko tokio važiavimo greicio, kad galetu sustabdyti iki priekyje pirmoje eismo juostoje buvusio automobilio „Peugeot 406", del to susidure su automobiliu „Peugeot 406", - techniniu požiuriu salygojo šio eismo ivykio kilima. Jeigu automobilis „Renault Kangoo" prieš susidurima su krovininiu automobiliu „Iveco" stovejo, tai šioje kelio eismo situacijoje krovininio automobilio „Iveco" vairuotojo J.

R. veiksmai, dumais padengtame kelio ruože, nepasirinko tokio važiavimo greicio, kad galetu sustabdyti iki priekyje pirmojoje eismo juostoje stovejusio automobilio „Renault Kangoo", del to susidure su automobiliu „Renault Kangoo", techniniu požiuriu salygojo šio eismo ivykio kilima (b.l. 115-119). Teisiamajame posedyje apklaustas ekspertas V. V. paaiškino, kad automobiliu susidurimo eigos atkurti negalima, taciau galima nustatyti, kad antrasis susidurimas buvo stipresnis. Nustatyti, koks butu saugus greitis dumu ruože, nustatyti negalima, nes nera eksperimento padaryto identiškom salygom kaip eismo metu.

Nustatyti, ar A. T. turejo pakankamai laiko ijungti avarini signala , nera salygu. Taip pat nurode, kad  stabdant automobili intensyviai, kai automobilis palieka pedsakus, stabdymo kelias yra apie 39 m., o sustabdymo kelias tamsiuose dumuose važiuojant 70 km/val. greiciu, yra apie 70 metru. Taigi J. R. automobilio stabdymo kelias turejo buti apie 70 metru.Teisminio nagrinejimo metu nustatyta , kad ir nukentejusysis A. T. netinkamai elgesi po pirmojo eismo ivykio – po susidurimo su Peugeot automobiliu, nes nesilaike KET reikalavimu, tuoj po ivykio neijunge avariniu šviesu , nors tai privalejo padaryti.

Tai galejo tureti itakos antrojo susidurimo kilimui.J. R. nusikalstama veika irodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d., nes jis vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo ir transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu 53,64,172,173p. reikalavimus ir del to ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. T. sveikata. Taip pat padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas M. D..Kaltinamojo J. R. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.Skiriant bausme atsižvelgiama i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltinamojo asmenybe, atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.

J. R. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas gerai, padare nesunku nusikaltima. Taciau savo kaltes nepripažino, nukentejusiesiems žalos neatlygino. Jam skirtina laisves atemimo bausme , artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Teimas priejo prie išvados, kad bausmes tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmes atlikimo, yra galimybe jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmes vykdyma atideti. Sutinkamai su LR CK 6.250 str. neturtine žala yra asmens fizinis skausmas , dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas , reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais.

Spresdamas neturtines žalos atlyginimo klausima teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais tai- žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, žala padariusio asmens turtine padetis, turtines žalos dydis , kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes ir vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.  Pagal eismo ivykio metu galiojancia Lietuvos Respublikos Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str.1d. 1p. redakcija ,transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, yra 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 1 000 euru del neturtines žalos) ir 100 000 euru del žalos turtui.Sutinkamai su LR CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žala, atsiradusia del jo darbuotoju , einanciu savo darbines pareigas kaltes.    Del to nukentejusiesiems padaryta žala priteistina iš draudimo kompanijos, kurioje eismo ivykio metu buvo apdraustas automobilis „Iveco“-draudimokompanijos „ If P&C Insurance AS“ ir iš darbdavio , t.y. iš UAB (duomenys neskelbtini), nes kaltinamasis eismo ivyko metu dirbo ir atliko darbines funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) .                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo M.

D. civilinis ieškinys del 5000,00 litu neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Jis patyre neturtine žala, nes jis buvo sužalotas, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kente fizini skausma, turejo daug nepatogumu, del to patyre dvasinius išgyvenimus, taciau jis nepatyre dvasiniu sukretimu, emocines depresijos , sužalojimas jam nesukele sunkiu pasekmiu . Teismas nustate, kad jam padaryta 1000,00 Lt. neturtine žala.kuri turi buti priteista iš draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“.Nukentejusiosios ir civilines ieškoves G.

S. civilinis ieškinys del 5000,00 litu neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Ji patyre neturtine žala, nes patyre dvasinius išgyvenimus , buvo išsigandusi del savo ir savo dukters sveikatos , jaute baime ir išgasti del savo ir dukters ateities , sveikatos , taciau nei ji, nei dukte nebuvo sužalotos. Teismas nustate, kad jai padaryta 500,00 Lt. neturtine žala, kuri turi buti priteista iš draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“.Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo A. T. pareikštas civilinis ieškinys 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentejusiajam A.

T. eismo ivykio metu buvo padaryta neturtine žala, nes jis buvo sužalotas, kente fizini skausma, turejo daug nepatogumu, patyre dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybiu sumažejima, po patirtos traumos turi dirbti mažiau apmokama darba, iki šiol vartoja vaistus. Jis nera garantuotas del sveikatos perspektyvu ateityje, nes gali prireikti operaciju ir gydymo.Taciau jis toliau dirba toje pacioje kompanijoje, nepatyre emocines depresijos, jam neliko sunkiu pasekmiu. Civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teismas nustate, kad A. T. padaryta 10 000,00 00 Lt. neturtine žala, kuri priteistina iš draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini).A. T. civilinis ieškinys del materialines žalos 2839,00 Lt priteisimo yra irodytas dokumentais , esanciais byloje ( t.1, b.l.63-84, t.2, b.l.42-46) ir tenkintinas. Ši žala priteistina iš draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“.A. T. prašymas del 2300,00 Lt. advokato išlaidu priteisimo tenkintinas, pateikti irodymai šiam reikalavimui pagristi.

Ši suma priteistina iš J. R..Iš kaltinamojo respublikiniam biudžetui priteistinos proceso išlaidos (BPK 103 str.)Vadovaujantis Lietuvos BPK 297, 298, 301- 308 str. teismas n u s p r e n d e :             J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti jam1(vienerius) metus laisves atemimo, pritaikius BK 75 str. 1d., 2 d.7 p. , bausmes vykdyma atideti 1(vieneriems) metams laiko , ipareigojant be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

M. D. civilini ieškini tenkinti iš dalies, priteisti M. D. iš draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ 1000,00 (viena tukstanti) lt neturtines žalos atlyginimo.G. S. civilini ieškini tenkinti iš dalies, priteisti G. S. iš draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ 500,00 (penkis šimtus) lt neturtines žalos atlyginimo.      A. T. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kompanijos „If P&C Insurance AS“ 1958,20 Lt (viena tukstanti devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis lt.20ct.) , iš UAB (duomenys neskelbtini) 8041,80 Lt.(aštuonis tukstancius keturiasdešimt viena lita 80ct.) neturtines žalos atlyginimo A.

T..A. T. civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ 2839,00 Lt. (du tukstancius aštuonis šimtus trisdešimt devynis lt.) turtines žalos atlyginimo A. T..Priteisti iš J. R. 2300,00 Lt.(du tukstancius tris šimtus) A. T. už advokato paslaugas.Priteisti iš J. R. proceso išlaidas 60,27lt. i valstybes biudžeta.Kardomaja priemone , paskirta 2010-07-29 Raseiniu rajono apylinkes teismo nutartimi- periodini registravimasi policijos istaigoje- panaikinti.             Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Raseiniu rajono apylinkes teisma.

Teiseja                                                                                                    Aurelija Petkeviciene