2018-12-18 Nr. AB-23715-3-61-3-03675-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-870-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03675-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovams Nacionaliniam egzaminų centrui, Vilniaus Žvėryno gimnazijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. spalio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (toliau – skundas) prašydama panaikinti Nacionalinio egzaminų centro 2018 m. pagrindinės sesijos istorijos valstybinio egzamino apeliacijų rezultatų 2018 m. liepos 18 d. protokolo Nr. VBE-53 dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu (toliau – ir protokolas), įpareigoti Nacionalinį egzaminų centrą (toliau – ir NEC) iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2018 m. valstybinio istorijos brandos egzamino įvertinimą, įpareigoti Vilniaus Žvėryno gimnaziją išduoti naują brandos atestatą, priteisti pareiškėjai iš NEC 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindžia tuo, kad prieš kreipdamasi į teismą norėjo gauti eksperto išvadas dėl jos atsakymų į istorijos egzamino klausimus teisingumo. Be to, skundžiamo protokolo kopiją gavo tik 2018 m. spalio 12 d., todėl, jos manymu, egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Taip pat nurodė, kad terminą praleido dėl nesupratimo, kuris teismas kompetentingas nagrinėti jos skundą. Papildomai atkreipė dėmesį, kad jos jaunas amžius ir nepatyrimas taip pat sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jos sukliudė pareiškėjai laiku, kaip tą numato įstatymas, kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Nustatė, kad NEC egzaminų rezultatų demonstravimo sistemoje istorijos valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatus kandidatams paskelbė 2018 m. liepos 19 d. 8 val. Pareiškėjos argumentus dėl to, kad ji delsė, nes norėjo gauti eksperto išvadas taip pat paneigė faktas, kad ekspertų išvados jau buvo gautos prieš pareiškėjai teikiant apeliaciją NEC, t. y., 2018 m. liepos 25 d. Nacionalinis egzaminų centras teigia, kad pareiškėja su turimu prisijungimo kodu jau 2018 m. liepos 19 d. galėjo matyti savo rezultatą, juolab, kad skelbdamas rezultatus NEC apie tai naujieną įdeda savo tinklalapyje.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo žinomi apeliacijos rezultatai, todėl aplinkybės, kodėl pareiškėja laiku nesikreipė teisinės gynybos, laikytinos subjektyvaus pobūdžio.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl jauno amžiaus atmestini kaip subjektyvaus pobūdžio. Pažymėjo, kad pareiškėjos amžius ar teisinio išsilavinimo neturėjimas paprastai nelaikomi termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis bei pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis.

III. Pareiškėja G. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir pareiškėjos skundą priimti nagrinėti.

Atskirajame skunde pateikia iš esmės analogiškus argumentus, susijusius su termino skundui pateikti praleidimo priežastimis, kaip ir skunde teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su bylos teismingumu. Pažymėjo, kad vadovaujantis teismų praktika, asmens ir mokyklos, išduodančios brandos atestatą, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2938438/2018). Ir tik 2018 m. birželio 12 d. Specialioji teisėjų kolegija priėmė nutartį T-58/2018, kuria remiantis ginčas tapo teismingu administraciniam teismui. Būtent dėl šios priežasties ji buvo suklaidinta dėl ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijos ir nesikreipė į administracinį teismą, tačiau pagal savo jauną amžių buvo rūpestinga ir atidi. Prašo teismo atsižvelgti į gyvenimiškos patirties stoką, finansinių lėšų nebuvimą ir jauną amžių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos G. V. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017). Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su ginčo bylos teismingumu administraciniam teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos kreipimąsi į bendrosios kompetencijos teismą, o teisinių žinių neturėjimas neapribojo jos galimybių laiku kreiptis į atstovą, siekiant efektyvios savo teisėtų interesų gynybos teisme įgyvendinimo. Pareiškėjos atstovas, turintis teisinį išsilavinimą, galėjo ir turėjo žinoti administracinių aktų apskundimo tvarką ir terminus.

Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo aplinkybių dėl kurių įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su skundu praleidimo priežastys galėtų būtų pripažįstamos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, byloje esančiais duomenimis, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys laikytinos subjektyviomis, o jos veiksmai delsiant kreiptis teisminės gynybos negali būti laikomi rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Kitaip tariant, skundo padavimo pirmosios instancijos teismui terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių visetą bei vadovavosi teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė