3a55d6a6-5a1a-40b4-8af5-e40a8f0992d7 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-3596-676/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01611-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.1; 2.3.10.7; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.13

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant pareiškėjų A. R. ir S. R. atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. R. ir S. R. pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjai praÅ¡o pripažinti negaliojančia ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimÄ Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä -gimimo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant vardÄ Melani“, bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių atlikti civilinės bÅ«klės akto - pareiÅ¡kėjų dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ , suteikiant dukrai vardÄ Melani ir tuo pagrindu iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams Å¡io civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä .

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjams gimė duktė. PareiÅ¡kėjai 2023 m. vasario 8 d. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti vaiko gimimÄ , gimimo įraÅ¡e įraÅ¡ant vaiko vardÄ Melani. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2023 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä -gimimo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant vardÄ Melani“, atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti vaiko gimimÄ , t. y.

įregistruoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä - gimimo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant vaiko vardÄ Melani. Savo atsisakymÄ suinteresuotas asmuo grindė tuo, kad atsižvelgiant į pateiktÄ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iÅ¡vadÄ (2023 m. vasario 13 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raÅ¡tas Nr. S1-43(1.7) bei vadovaujantis LR Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 ,,Dėl asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto nuostatomis.

PareiÅ¡kėjų nuomone pasirinktas vardas Melani yra žinomas Lietuvoje, vartojamas, gerai suprantamas, sudarytas iÅ¡imtinai lotynų abėcėlės pagrindu; pagal vieÅ¡ai prieinamÄ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos skelbiamÄ vardų statistikÄ , vardas Melani registruotas 64 kartus ir visiÅ¡kai nėra duomenų apie tai, kad dėl tokio vardo registravimo yra padarytas koks nors neigiamas poveikis kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, dėl ko, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Žmogaus teisių Teismo praktika, nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti vardÄ Melani.

Be to, kad tokia šio vardo rašyba neatitinka šiuo metu nustatytų lietuvių kalbos gramatikos reikalavimų, nereiškia, kad situacija visada liks tokia pati.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ su praÅ¡ymu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir palikti galioti priimtÄ sprendimÄ . Nurodė, kad Civilinės metrikacijos įstaigos, registruodamos civilinės bÅ«klės aktÄ vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymu, Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių ir civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ nuostatomis ir pagrindais. Asmens vardas ir pavardė civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo (toliau – Ä®statymas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ dokumentuose, nustatyta tvarka.

Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybė patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė raÅ¡omi laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ , iÅ¡skyrus Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ atvejį, kurie nurodo, jog ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio praÅ¡ymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi lotyniÅ¡kos abėcėlės raÅ¡menimis (be diakritinių ženklų) pagal tos tautinės raÅ¡ybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai raÅ¡omi vaiko vardas ir pavardė, - vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių.

Å iuo atveju patikrinus Gyventojų registrÄ , nustatyta, jog duomenų apie pareiÅ¡kėjų kitÄ negu lietuvių tautybę nėra, todėl Ä®statymo numatyta iÅ¡imtis dėl vaiko vardo užraÅ¡ymo nesilaikant nustatytų lietuvių kalbos taisyklių ir rekomendacijų netaikoma. Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog lietuviÅ¡ka vardo ir pavardės forma – asmens vardas ir pavardė, paraÅ¡yti lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Todėl siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar vardas Melani atitinka anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų reikalavimus, 2023 m. vasario 9 d. raÅ¡tu Nr. (16.21E)-CM5-114 „Dėl iÅ¡vados pateikimo“ buvo kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisijÄ . 2023 m. vasario 13 d.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija rašte Nr. S1-43 (1.7) „Dėl vardo rašybos“ nurodė, jog vardas Melani neatitinka lietuviško vardo ir pavardės formos reikalavimų, nustatytų Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“, 4 punkto nuostatų; ir lietuvių kalboje netinkami registruoti kitomis kalbomis rašomi vardai, be kita ko, neteiktini nekaitomi vardai – vardas turėtų būti kaitomas ir galūnė tinkamai atspindėti asmens lytį (būdingos moterų vardų galūnės yra -a, -ė,).

Atsižvelgiant į tai - vardas Melani užraÅ¡ytas ne lietuvių kalba neturi formos skirtumų pagal lytį ir yra nekaitomas. Taikytinų iÅ¡imčių dėl vardo užraÅ¡ymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles, numatytų teisės aktuose, nenustatyta. Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iÅ¡vadomis, praÅ¡ymas neturėtų bÅ«ti tenkinamas, nes vardas Melani neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai raÅ¡omi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ dokumentuose, nustatyta tvarka“.

Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos raÅ¡ybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ , atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

PareiÅ¡kėjai pageidauja vardÄ užraÅ¡yti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultÅ«rų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Vardai gali bÅ«ti skolinami iÅ¡ kitų kalbų, gali bÅ«ti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ir kitu atveju turi bÅ«ti užraÅ¡omi laikantis bent minimalių raÅ¡ybos ir gramatikos reikalavimų. Vardas Melani neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) – vardas turi bÅ«ti kaitomas, turėti galÅ«nę, o galÅ«nė turi tinkamai atspindėti asmens lytį.

BÅ«dingos moterų vardų vns. vardininko galÅ«nės yra -a, -ė. Rekomenduojami variantai, pageidaujamÄ kitos kalbos vardÄ tinkamai sugramatinus, atsižvelgiant į asmens lytį, galėtų bÅ«ti Melanė, Melana, Melanija. Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip iÅ¡imtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iÅ¡ įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje iÅ¡duotais dokumentais.

IÅ¡imtys turėtų likti iÅ¡imtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymas. Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant bei sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams A. R. ir S. R. (duomenys neskelbtini) gimė duktė. PareiÅ¡kėjai 2023 m. vasario 8 d. per VÄ® Registrų centro savitarnÄ pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti vaiko gimimÄ , gimimo įraÅ¡e įraÅ¡ant vaiko vardÄ Melani. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2023 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä -gimimo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant vardÄ Melani“, atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti vaiko gimimÄ , t. y. įregistruoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä -gimimo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant vaiko vardÄ Melani, nes vardas užraÅ¡ytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles, ir pasiÅ«lė registruoti vardÄ Meilanė, Melana, Melanija, Melani. PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su Å¡iuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus raÅ¡tu, praÅ¡o jį panaikinti, įpareigoti Å¡iÄ institucijÄ Ä¯registruoti pareiÅ¡kėjų dukters vardÄ â€žMelani“ ir iÅ¡duoti Å¡io civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä .

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl duomenų (vaiko vardo) įrašymo civilinės būklės akto įraše.

Civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ , įrašų atkÅ«rimÄ , pakeitimÄ , papildymÄ , iÅ¡taisymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXII skyriaus 514 – 516 straipsniai. Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 2 dalimi teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . CK 3.161 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno vaiko teisė nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę. Pagal CK 3.166 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui vardÄ suteikia tėvai. Kiekvienas vaikas turi neatimamÄ teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Å ios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardÄ yra prigimtinė ir turi bÅ«ti saugoma nuo gimimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymas (toliau – CBARÄ®), o registravimÄ detalizuoja teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės. Pagal CBARÄ® 6 straipsnio 6 dalį civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai raÅ¡omi lietuvių kalba. Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, jog civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e raÅ¡omi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ dokumentuose, nustatyta tvarka.

Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos raÅ¡ybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ , atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnyje numatyta, jog Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nagrinėjamu atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija byloje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjai pageidauja vardÄ užraÅ¡yti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultÅ«rų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Vardai gali bÅ«ti skolinami iÅ¡ kitų kalbų, gali bÅ«ti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ar kitu atveju turi bÅ«ti užraÅ¡omi laikantis bent minimalių raÅ¡ybos ir gramatikos reikalavimų. PareiÅ¡kėjų pageidaujamas vardas Melani neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) – vardas turi bÅ«ti kaitomas, turėti galÅ«nę, o galÅ«nė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. BÅ«dingos moterų vardų vns. vardininko galÅ«nė yra -a, -ė.

Taigi, viena vertus, Å¡iuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie vis dėlto susiję su jo privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir rodo Å¡eiminius ryÅ¡ius (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei EŽTT pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių raÅ¡ybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultÅ«ra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo bÅ«ti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai.

Vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Johansson prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 10163/02). EŽTT konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimÄ , kuris įtvirtina teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ : kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybės ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas.

Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT pripažino, kad tokios bylos patenka po 8-tuoju Konvencijos straipsniu (tai teismas konstatavo ir kitose bylose, pavyzdžiui, Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , paraiÅ¡kos Nr. 59894/00) ir turi bÅ«ti užtikrintas sÄ Å¾iningas balansas tarp konkuruojančių vieÅ¡ojo ir privataus interesų.

IÅ¡ aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalimi ir valstybės kiÅ¡imasis į jį, ir įvairÅ«s draudimai gali bÅ«ti toleruojami tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ .

Viena vertus, teismas sutinka su iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicija, kad asmens vardas ir pavardė turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, o lietuvių kalboje moterų vardai įprastai turi galÅ«nę -a arba -ė, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad vardas Melani užraÅ¡ytas lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir atitinka vaiko lytį (aiÅ¡kiai galima suprasti apie moteriÅ¡kÄ lytį). Be to, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad vardo Melani įraÅ¡ymas pareiÅ¡kėjų dukrai trukdys identifikuoti asmenį, sukels/sukeltų nepatogumų, ar trukdys/trukdytų visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų, ir/ar neproporcingai pažeistų valstybines kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui, prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai ir/ar gerai moralei. Tuo labiau, kad iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų statistikos duomenų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje vardai.vlkk.lt matyti, kad vardas „Melani“ Lietuvoje nuo 1990 iki 2020 metų registruotas net 64 asmenims. Tai iÅ¡ esmės patvirtina, jog tokio vardo naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Nors iÅ¡vadÄ teikianti institucija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių miÅ¡riose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nuraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento), tačiau tokia padėtis nereiÅ¡kia, kad vieniems asmenims šį vardÄ Ä¯registruoti leidžiama, o kitiems ne. Tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų asmens diskriminacijÄ pilietybės, tautybės, gyvenamosios vietos ar kitokiais aspektais. Tai aktualu ir nagrinėjamu atveju.

Å iuo atveju nepateikta įrodymų bei nenustatyta duomenų, kad tokio vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusÄ arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, ar darytų neigiamÄ poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui Lietuvoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieÅ¡ SuomijÄ byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardÄ . Atsisakymas pareiÅ¡kėjams leisti jų vaikui suteikti tokį vardÄ gali bÅ«ti pripažįstamas kaip diskriminacija. Teismo vertinimu, toks atsisakymas yra neproporcinga priemonė, kuria pažeidžiant pareiÅ¡kėjų teisę į asmens gyvenimo privatumÄ ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumÄ , siekiama užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principÄ . Naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalis. Valstybės kiÅ¡imasis į Å¡iÄ sritį, draudžiant asmens vardo ir pavardės tam tikrÄ raÅ¡ymÄ , gali bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, į tai, kad asmens gyvenimo privatumas ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas turi bÅ«ti prioritetas prieÅ¡ valstybės pageidavimÄ saugoti kultÅ«rinį identitetÄ neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sÄ lygas Lietuvai tapus Europos SÄ jungos nare, į laisvÄ piliečių judėjimÄ , į tai, kad Europos SÄ jungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo vaiko vardÄ , suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, Å¡ioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo Å¡iuo metu Lietuvoje esamo teisinio reguliavimo ir pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu įregistruoti jų vaiko vardÄ â€“ Melani.

Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 49.1. punkte numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitÄ užsienio valstybėje įregistruotÄ vaiko, kurio abu ar vienas iÅ¡ tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų vaikas gimė Lietuvos Respublikoje, todėl pagal Taisyklių II skyrių, vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, turi bÅ«ti įregistruotas vaiko gimimas, o ne gimimas įtrauktas į apskaitÄ , kaip formuojamas reikalavimas pareiÅ¡kime. Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikÄ , suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimÄ Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä -gimimo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant vardÄ Melani“ bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių įregistruoti civilinės bÅ«klės aktÄ apie pareiÅ¡kėjų dukros gimimÄ 2023 m. sausio 30 d., įraÅ¡ant vardÄ Melani, ir tuo pagrindu iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams Å¡io civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimÄ Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä -gimimo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant vardÄ Melani“.

Ä®pareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių įregistruoti civilinės bÅ«klės aktÄ apie pareiÅ¡kėjų A. R. ir S. R. dukros gimimÄ (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ant vaiko vardÄ - Melani, ir tuo pagrindu iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams Å¡io civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä .

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys