2020-05-20 Nr. AB-9989-3-61-3-01247-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-896-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01247-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. spalio mėn. buvo patalpintas į Lukiškių TI-K, kuriame buvo laikomas iki 2017 m. lapkričio mėn. Visu šiuo laikotarpiu nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis – dantų pasta, dantų šepetėliu, muilu, skutimosi priemonėmis, tualetiniu popieriumi bei rūbais. Tik paskutinę dieną, prieš išvažiuojant iš Lukiškių TI-K, higienos priemonės jam buvo išduotos. Dėl to jis patyrė nepatogumų, emocinį ir psichologinį stresą, dvasinių išgyvenimų, kankinosi, skaudėjo dantis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–13) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. buvo atvežtas į Lukiškių TI-K, jį išvežė 2017 m. lapkričio 9 d. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reglamentavimą, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis (nuteistasis) laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (19 Eur), o nuteistasis ir tuo atveju, jei asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.

5. Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 30 d. gavo pareiškėjo prašymus išduoti higienos priemones, avalynę ir drabužius. Abu prašymai 2017 m. lapkričio 8 d. buvo patenkinti. Tai savo parašu patvirtino pareiškėjas. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Atsakovo atstovo manymu, Lukiškių TI-K veikė teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų ir nustatytų terminų.

6. Atsakovo atstovo manymu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

7. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 11 d. (b. l. 33) pateikė paaiškinimus, kuriuose nesutiko su atsakovo atsiliepimu. Pareiškėjo teigimu, jis 2017 m. spalio 30 d., t. y. tą pačią dieną, kaip ir parašė prašymą higienos priemonėms gauti, arba kitą dieną turėjo gauti higienos priemones bei drabužius, tačiau higienos priemones gavo tik 2017 m. lapkričio 8 d., todėl 10 parų buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu (b. l. 73–77) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo V. D. teisė atvykimo į laisvės atėmimo vietą metu iš karto gauti higienos priemones, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, pagal kurį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

10. Teismas iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. buvo suimtas, tą pačią dieną atvežtas į Lukiškių TI-K. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. atvykęs į Lukiškių TI-K higienos priemones bei švarius rūbus turėjo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas nemokamai išduoti jam atitinkamus drabužius bei higienos priemones. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat patvirtino, kad jokių higienos priemonių 2017 m. spalio 26 d., t. y. sulaikymo dieną, su savimi neturėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atvykimo į Lukiškių TI-K dieną pareiškėjas kartu su savimi neturėjo jokių higienos priemonių ir papildomų drabužių.

11. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktą, pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

12. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nepagrįstai neišdavė higienos priemonių jo atvykimo į Lukiškių TI-K dieną – 2017 m. spalio 26 d., kadangi šių priemonių pareiškėjas neturėjo, o tai padarė tik 2017 m. lapkričio 8 d., todėl konstatavo, kad Lukiškių TI-K pažeidė Aprašo 4 punkto nuostatas. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

13. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, nurodė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas atsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atvykimo į laisvės atėmimo įstaigą dieną – 2017 m. spalio 26 d., neišdavė pareiškėjui higienos priemonių, o tai padarė 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. po 13 dienų, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bei kad dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę ginčo laikotarpiu. Taip pat teismas vertino, kad pareiškėjas dėl dantų skausmo ar akmenų ant dantų į sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė, o priešingai – 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. nurodė, kad nusiskundimų neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis higienos priemonių neužtikrinimą pripažinimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 14. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde (b. l. 83–84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti – priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad 2017 m. nuo spalio iki lapkričio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K ir nebuvo aprūpintas jam priklausančiomis higienos priemonėmis bei rūbais, kurie turėjo būti išduodami tą pačią dieną. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinių išgyvenimų, stresą, atsirado skylės bei akmenys dantyse, prasidėjo dantų skausmai, uždegimas.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 87–90) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl to, kad pareiškėjui 2017 m. spalio–lapkričio mėn. nebuvo išduotos higienos priemonės ir rūbai, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nepagrįstai neišdavė higienos priemonių jo atvykimo į Lukiškių TI-K dieną – 2017 m. spalio 26 d., todėl konstatavo, kad Lukiškių TI-K pažeidė Aprašo 4 punkto nuostatas. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė atvykimo į laisvės atėmimo vietą iš karto gauti higienos priemones, buvo pažeista, o reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais atmetė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad dėl neaprūpinimo jam priklausančiomis higienos priemonėmis suėmimo laikotarpiu jis patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, atsirado skylės bei akmenys dantyse, prasidėjo dantų skausmai, uždegimas, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

21. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

23. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atvykimo į Lukiškių TI-K dieną – 2017 m. spalio 26 d., pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, kadangi šių priemonių pareiškėjas neturėjo, o Lukiškių TI-K tai padarė tik 2017 m. lapkričio 8 d., pažeisdamas Aprašo 4 punktą, pagal kurį pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumų, diskomfortą ir kitų neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nustatyto pažeidimo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas jam bus pakankama satisfakcija.

25. Pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

26. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad pareiškėjui higienos priemonės pagal Aprašo 4 punktą nebuvo išduotos 13 dienų, taip pat į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) 50 (penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė