2025-04-30 Nr. AB-7515-3-63-3-03027-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-604-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03027-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2023 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SD13-4034 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė Sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., neskyrimo priežastis – nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą. Pareiškėjas teigė, kad buvo gavęs informaciją dėl teisės į piniginę socialinę paramą bei pranešimą dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas. Pareiškėjui neaišku, kokiais duomenimis vadovaudamasis atsakovas priėmė Sprendimą, nes neatsižvelgė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso ne tik pareiškėjui, bet ir jo seseriai. Todėl atsakovas nepagrįstai vertino turto vertę ir neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis nusprendė, kad pareiškėjas turi tokio dydžio gyvenamąsias patalpas, gyvenamųjų patalpų vertė įvertinta neteisingai. Pareiškėjas paaiškino, jog žemės sklypo, esančio prie namo, plotas yra 9 arai, o ne 25 arai, kaip nurodoma atsakovo išvadoje dėl teisės į piniginę socialinę paramą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai įvertino pareiškėjo turimą automobilį Land Rover Discovery (pagamintas 1994 metais) 2 883,14 Eur suma. Pareiškėjas teigė, kad automobilis buvo pirktas 2007 metais už 3 500 Eur ir per 16 metų nuvertėjo iki 700 Eur, yra neeksploatuojamas ir surūdijęs. Pareiškėjas nurodė apie tai informavęs atsakovą, jam buvo pasiūlyta įsivertinti automobilį, tačiau pareiškėjas neturi galimybių skirti lėšų automobilio įvertinimui.

3. Pareiškėjas prašyme-patikslinime, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, akcentavo, kad dalis jam priklausančio turto yra areštuota, todėl jis negali juo disponuoti, gauti pajamų iš jo. Taip pat pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pasinaudojant vaizdo konferencijų įranga.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, jog vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinėmis vertėmis 2023 metams miesteliuose ir kaimuose, pareiškėjui pagal jo deklaruotą gyvenamą vietą buvo nustatytas būsto vertės normatyvas 7 200 Eur, žemės sklypo vertės normatyvas 1 510 Eur, kilnojamo turto, vertybinių popierių vertės normatyvas 3 140 Eur, piniginių lėšų vertės normatyvas 2 355 Eur, o bendras pareiškėjui taikomas turto vertės normatyvas yra 14 205 Eur. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo deklaruoto turto bendra vertė yra 45 293,64 Eur ir viršija jam nustatytą bendrą turto vertės normatyvą (14 205 Eur), todėl Sprendimu jam nebuvo skirta socialinė pašalpa nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., ir remiantis ta pačia tvarka 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2679 nebuvo skirta būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacija nuo 2023 m. spalio 1 d iki 2023 m. gruodžio 31 d.

II. 6. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu atnaujino terminą skundui paduoti, tenkino pareiškėjo A. D. skundą, t. y. panaikino Sprendimą ir priteisė iš atsakovo Administracijos 340 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

7. Teismas iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatė, kad pareiškėjui priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. liepos 29 d., o iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjui priklauso ½ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), naudingas plotas 73,03 kv. m, ir ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjui priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. liepos 29 d., o 2023 m. spalio 18 d. Skuodo r. sav. Ylakių seniūnijos pažyma patvirtina, jog gyvenamosios vietos savininko (pareiškėjo) gyvenamoji vieta yra deklaruota jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, (duomenys neskelbtini) Teismas taip pat nustatė, kad valstybės įmonės (po pertvarkymo – akcinė bendrovė) „Regitra“ Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, jog pareiškėjas yra automobilio Land Rover Discovery valdytojas-savininkas, automobilio pirminė registracijos data yra 1994 m. kovo 4 d., o 2023 m. spalio 24 d. viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų bazėje nustatyta, kad automobilio Land Rover Discovery vidutinė rinkos vertė yra 2 883,14 Eur.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kada pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas Sprendimas. Teismas iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 15–17 dienomis laukė akcinės bendrovės Lietuvos pašto darbuotojų, kurie jam į jo gyvenamąją vietą turėjo atnešti priklausančią socialinę pašalpą, tačiau jiems neatvykus, pareiškėjas pats nuvyko į Ylakių seniūniją, kur 2023 m. lapkričio 21 d. buvo informuotas, jog jam socialinė pašalpa nebemokama bei įteiktas sprendimas dėl pašalpos neskyrimo būsto šildymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog neturi objektyvių duomenų, kada tiksliai pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas Sprendimas ir neprieštarauja dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs pareiškėjo žmogiškąsias galimybes dėl psichologinės įtampos, stresinės situacijos, pripažino, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, todėl terminą skundui paduoti atnaujino.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui skirti socialinę pašalpą nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą ir byloje kilo ginčas, jog atsakovas neteisingai įvertino pareiškėjo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį Sprendimo 1 ir 2 stulpelių grafose.

10. Teismas aptarė Įstatymo nuostatas ir pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog formuojant išvadą, į deklaruoto turto vertę nebuvo įskaičiuota pareiškėjui priklausančio ½ gyvenamojo namo, kurio ½ dalies vertė yra 3 435 Eur, todėl išvadoje nurodyta deklaruotino turto vertė yra 3 435 Eur mažesnė. Teismas sprendė, kad nors atsakovas teigia, jog pareiškėjo turto vertė viršija nustatytą bendrą normatyvą, tačiau darytina išvada, kad Sprendime klaidingai nurodytos turto vertės. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Registrų centro generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. VE-947 (1.3 E) „Dėl nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių 2023 metams patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, kuri yra skirta nekilnojamojo turto vertės normatyvui, apibrėžtam Įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyti. Teismas sprendė, kad tokiu atveju turėtų atitinkamai būti perskaičiuota žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo gyvenamojo namo, normatyvinė vertė bei kitas nekilnojamasis turtas, atkreipiant dėmesį, kad pareiškėjui priklauso tik ½ dalis esančio nekilnojamojo turto.

11. Teismas konstatavo, kad Sprendime nurodyti faktai negali būti pripažinti atitinkančiais teisės aktų nuostatas, nėra aiškiai ir konkrečiai paremti įstatymais ir, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutiko su pareiškėju, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė esminių įstatymuose įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies) bei gero administravimo principo.

12. Teismas pažymėjo, kad teismui panaikinus Sprendimą kaip neteisėtą, sprendimo panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnė padėtis) ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 18 d. prašymą Nr. SD13-4034.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. vasario 22 d. pažymą Nr. APD-2024-02137 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad teikiant pareiškėjui antrinę pagalbą buvo patirta 340 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

14. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas, pripažino, kad atsakovui kyla imperatyvi pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kurios patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, pareiškėjo atstovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 340 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

III. 15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

16. Atsakovas nurodo, kad apskaičiuojant pareiškėjo turto vertę skaičiuota tik ½ deklaruoto nekilnojamo turto vertės, išvados pirmoje lentelėje nurodyta, kad bendras turto normatyvas, taikomas pareiškėjui yra 14 205 Eur, o faktiškai pareiškėjo turimo (deklaruoto) nekilnojamo turto vertė yra 38 757 Eur (neįskaičiuojant gyvenamo namo dalies vertės), bendra deklaruoto turto vertė 41 640,14 Eur (neįskaičiuojant gyvenamo namo dalies vertės).

17. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad turėtų būti perskaičiuota žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo gyvenamo namo, ploto normatyvinė vertė, nes normatyvinės vertės skaičiuojamos remiantis Įstatymo 15 ir 16 straipsniais, bei Įsakymu patvirtintu priedu – lentele „Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės 2023 metams miesteliuose ir kaimuose“ ir žemės sklypo ploto normatyvinei vertei neturi įtakos faktiškai turimas turtas. Be to iš Registrų centro registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1, 4.1, ir 4.2 papunkčių matyti, kad pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuosavybės teise neturi.

18. Atsakovas pažymi, kad priimant Sprendimą bei teikiant išvadą dėl teisės į piniginę socialinę paramą atsižvelgta į tai, jog pareiškėjo kilnojamo turto (automobilio) normatyvas nėra viršytas, tačiau tai nelėmė neigiamo sprendimo priėmimo, nes pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė žymiai viršija tiek žemės sklypams taikomą normatyvą, tiek bendrą Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nurodytą turto vertės normatyvą.

19. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Sprendime klaidingai nurodytos turto vertės, nes Sprendime tik konstatuotas faktas, jog pareiškėjo nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, o turto vertės pateikiamos tik išvadoje „Dėl teisės į socialinę paramą“. Atsakovas pripažįsta, kad išvadoje „Dėl teisės į socialinę paramą“ klaidingai nurodyta visa deklaruoto nekilnojamo turto vertė, tačiau neįtraukta pareiškėjui priklausančio ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ vertė 3 435 Eur, pareiškėjo teisinės padėties nepagerina, nes tai ne didina, o mažina pareiškėjo galimybę gauti piniginę socialinę paramą, kadangi skirtumas tarp pareiškėjui taikomo turto vertės normatyvo ir deklaruotos turto vertės padidėja dar 3 435 Eur ir normatyvas būtų viršytas dar didesne dalimi.

20. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimo turinyje nurodyti faktai negali būti pripažinti atitinkančiais teisės aktų nuostatas, nėra aiškiai ir konkrečiai paremti įstatymais, bei, jog Administracija, priimdama Sprendimą, nesilaikė esminių įstatymuose įtvirtintų reikalavimų bei gero administravimo principo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo 2023 m. spalio 18 d. prašymas Nr. SD13-4034 išnagrinėtas tinkamai, teisingai apskaičiuotas pareiškėjui taikomas turto rūšies normatyvo dydis ir bendras turto vertės normatyvo dydis, tinkamai remtasi viešuosiuose registruose esančiais duomenimis apskaičiuojant deklaruoto turto vertę. Atsakovas suklydo į išvadą neįtraukdamas gyvenamojo namo vertės (3 435 Eur), bet pagrįstai ir motyvuotai priėmė Sprendimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo. Sprendimas, nepaisant išvadoje esančio netikslumo (neįtraukto gyvenamojo pastato vertės) yra pagrįstas Įstatymo 6 straipsnio 1 punktu (nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą), ir nekilnojamo turto vertės papildomas įtraukimas nekeis Sprendimo turinio esmės – socialinės pašalpos pareiškėjui skirti nėra pagrindo, nes jo nuosavybės teise turimo turto vertė gerokai viršija turto vertės normatyvą. Todėl teismo nurodymas, kad Sprendimo panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti 2023 m. spalio 18 d. prašymą Nr. SD13-4034, pareiškėjo teisinės padėties nepakeis, nes turimo turto vertė dar didesne apimtimi viršys teisės aktuose nustatytus normatyvus ir nesuteiks jam galimybės gauti socialinę pašalpą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Sprendimą ir grąžinti šalis į status quo ante. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka, priimtas kompetentingas viešojo administravimo subjekto.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) panaikinti atsakovo Sprendimą; 2) priteisti valstybės teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo; 3) priimant sprendimą atsižvelgti į tai, kad atsakovas nepriima iš pareiškėjo kitų prašymų socialinei pašalpai gauti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad po to, kai jis 2015 metais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 metams, paskelbus nuosprendį buvo suimtas ir jam priklausantis automobilis Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dingo, jo ieškoti nebėra prasmės, be to, jis 2019 metais antstolio buvo areštuotas, todėl šis turtas į pareiškėjo turto vertę neturi būti įskaičiuojamas. Pareiškėjas teigia, kad miško paskirties žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, iš jo pareiškėjas negali gauti jokių pajamų, todėl šis turtas taip pat neturi būti įskaičiuojamas į turto vertę. Pareiškėjas teigia, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra iš dalies apsodintas ir iš dalies savaime apaugęs mišku (jaunuolynu), tačiau atsakovas atsisako keisti šio žemės sklypo paskirtį, o dirbti šios žemės ir gauti naudos iš jos nėra galimybės, tačiau šios aplinkybės priimant atsakovo Sprendimą nebuvo įvertintos. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame stovi namas, yra ne 25 arų ploto, kaip teigia atsakovas, o 10 arų ploto, gyvenamasis namas yra nusidėvėjęs. Pareiškėjas dėsto aplinkybes apie tai, kad Ylakių seniūnija yra priešiškai nusiteikusi prieš jį, bei apie savo kalinimo sąlygas, teigia, jog jo turtas buvo įvertintas tendencingai, o atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą. Pareiškėjas teigia, kad Ylakių seniūnijos darbuotojai iš jo daugiau nepriima prašymų socialinei pašalpai gauti, o Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui jo nesiunčiant per paštą galbūt turint tikslą, jog pareiškėjas praleistų jo apskundimo terminą. Pareiškėjas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą prideda turto arešto aktų, pareiškimų, teismo rašto, skundų kopijas, kurie, jo vertinimu, patvirtina jo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 14 d. prašymu prašo prijungti prie bylos jo pateiktus dokumentus, kadangi jų anksčiau pateikti pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės, o jų neįvertinus nebūtų galimybės paneigti apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui skirti socialinę pašalpą nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nes pareiškėjo turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs, kad atsakovas pripažino, jog formuojant išvadą, į deklaruoto turto vertę nebuvo įskaičiuota pareiškėjui priklausančio ½ gyvenamojo namo, kurio ½ dalies vertė yra 3 435 Eur, todėl išvadoje nurodyta deklaruotino turto vertė yra 3 435 Eur mažesnė. Teismas sprendė, kad nors atsakovas teigia, jog pareiškėjo turto vertė viršija nustatytą bendrą normatyvą, tačiau Sprendime klaidingai nurodytos turto vertės, todėl Sprendimas neatitinka Registrų centro generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. VE-947 (1.3 E) „Dėl nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių 2023 metams patvirtinimo“ nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, kuri yra skirta nekilnojamojo turto vertės normatyvui, apibrėžtam Įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyti. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju turėtų atitinkamai būti perskaičiuota žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo gyvenamojo namo, normatyvinė vertė bei kitas nekilnojamasis turtas, atkreipiant dėmesį, kad pareiškėjui priklauso tik ½ dalis esančio nekilnojamojo turto, o Sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus bei gero viešojo administravimo principą.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad apskaičiuojant pareiškėjo turto vertę skaičiuota tik ½ deklaruoto nekilnojamo turto vertės, nesutinka su teismo išvada, kad turėtų būti perskaičiuota žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo gyvenamo namo, ploto normatyvinė vertė, nes normatyvinės vertės skaičiuojamos remiantis Įstatymo 15 ir 16 straipsniais, bei Įsakymu patvirtintu priedu ir žemės sklypo ploto normatyvinei vertei neturi įtakos faktiškai turimas turtas, be to, pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuosavybės teise neturi. Atsakovas sutinka, kad suklydo į išvadą neįtraukdamas gyvenamojo namo vertės (3 435 Eur), bet pagrįstai ir motyvuotai priėmė Sprendimą neskirti socialinės pašalpos, Sprendimas, nepaisant išvadoje esančio netikslumo yra pagrįstas Įstatymo 6 straipsnio 1 punktu (nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą), ir nekilnojamo turto vertės papildomas įtraukimas nekeis Sprendimo turinio esmės – socialinės pašalpos pareiškėjui skirti nėra pagrindo, nes jo nuosavybės teise turimo turto vertė gerokai viršija turto vertės normatyvą, todėl teismo nurodymas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 18 d. prašymą Nr. SD13-4034, pareiškėjo teisinės padėties nepakeis, nes turimo turto vertė dar didesne apimtimi viršys teisės aktuose nustatytus normatyvus ir nesuteiks jam galimybės gauti socialinę pašalpą.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

28. Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui skirti socialinę pašalpą nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nes pareiškėjo turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą; pareiškėjas skunde iš esmės nesutiko su atsakovo atliktu jo turto įvertinimu. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog turėtų būti perskaičiuota žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo gyvenamo namo, ploto normatyvinė vertė, nes normatyvinės vertės skaičiuojamos remiantis Įstatymo 15 ir 16 straipsniais, bei Įsakymu patvirtintu priedu ir žemės sklypo ploto normatyvinei vertei neturi įtakos faktiškai turimas turtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime nurodyta socialinės pašalpos neskyrimo priežastis: Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis.

29. Įstatymo 6 straipsnis (2023 m. rugsėjo 12 d. įstatymo Nr. XIV-2153 redakcija) nustato, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, vienas jų įtvirtintas šio straipsnio 1 punkte: bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į socialinę pašalpą, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas. Įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja teisę į kompensacijas.

30. Įstatymo 14 straipsnis nustato koks turtas įskaitomas skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą (1 d.), t. y.: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1 160 eurų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 eurų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

31. Įstatymo 15 straipsnis nustato nekilnojamojo turto normatyvus. Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui (15 str. 1 d.). Pagal šio straipsnio 2 dalį žemės ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra: 1) kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 2) žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai; 3) žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

32. Įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja turto vertės normatyvo apskaičiavimo tvarką.

33. Nagrinėjamu atveju, nors byloje kilo ginčas dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tuo aspektu, kad pareiškėjo turimo turto vertė viršija nustatytą normatyvą, pirmosios instancijos teismas Įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniais nesivadovavo ir jų nagrinėjamam ginčui netaikė. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatė koks turto normatyvas pagal minėtas Įstatymo nuostatas turėjo būti apskaičiuotas pareiškėjo atveju, ar atsakovas skundžiamame Sprendime teisingai apskaičiavo pareiškėjo turto normatyvą (atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jį apskaičiavo teisingai), o pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo Sprendime klaidingai nurodytos turto vertės, yra neaiški ir nemotyvuota, nes neaišku kokios konkrečiai turto vertės nurodytos klaidingai.

Iš teismo sprendimo turinio galima spręsti, kad teismas konstatavo, jog atsakovas netinkamai apskaičiavo pareiškėjo turimo turto vertę (tą iš esmės pripažįsta ir atsakovas), tačiau neaišku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turi būti perskaičiuota žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo gyvenamojo namo, ploto normatyvinė vertė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje esančio Registrų centro registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuosavybės teise neturi, jam priklauso tik ½ gyvenamojo namo, taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu pagrįsti.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuosavybės teise turi ½ miškų ūkio paskirties 6,85 ha ploto žemės sklypo ir ½ žemės ūkio paskirties 22,28 ha ploto žemės sklypo, iš atsakovo 2023 m. spalio 24 d. išvados „Dėl teisės į socialinę paramą“, kurioje pateiktas turto normatyvo apskaičiavimas, matyti, kad skaičiuotas 25 arų normatyvas, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, neįvertino nei atsakovo atlikto turto normatyvo apskaičiavimo teisingumo, nei įvertino reikšmingų aplinkybių apie tai, kad pareiškėjui nepriklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio prie jo gyvenamojo namo.

Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo akcentuotos aplinkybės, kad dalis jam priklausančio turto yra areštuota, o šią aplinkybę patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai.

34. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai yra esminiai, nes bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina apskųsto Sprendimo teisėtumo, nesuformuluoja savarankiškų motyvų dėl pagrindinių skundo argumentų, pagrįstų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimu ir ginčui aktualių teisės normų ir teismų praktikos taikymu ir aiškinimu nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, yra besąlyginis pagrindas jį panaikinti.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą pažymi, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, motyvuodamas tuo, jog byloje yra neaiškumų, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pasinaudojant vaizdo konferencijų įranga, tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartyje nurodė, kad šalys prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir siūlė bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. vasario 1 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas organizuoti pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nes jis neturi galimybės atvykti į teismo posėdį, kadangi neturi lėšų. Minėtas pareiškėjo prašymas išspręstas teisėjo 2024 m. vasario 1 d. rezoliucija netenkinant prašymo. Byla 2024 m. kovo 12 d. teismo posėdyje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismo procesinis sprendimas priimtas ir paskelbtas 2024 m. balandžio 2 d.

37. Pagal ABTĮ 78 straipsnio 2 dalį, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1497-492/2024). Taigi pagal bendrą taisyklę, šalys turi būti išklausytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ypač svarbu užtikrinti principą būti išklausytam pareiškėjui, kuris skundžia valdžios institucijos veiksmus.

39. Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

41. Teismo sprendimą panaikinus dėl sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnyje, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

42. ABTĮ 144 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis