A-442-2633-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2633/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00472-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. T.,

atsakovo atstovei Neringai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. T., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. T-474 dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pripažinimo netinkama gyventi, tuo tikslu parengti patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, paskirties keitimo projektą Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka, raštu suderinti parengtą projektą su įgaliotais valstybės tarnautojais, parengti statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka, užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjui ir R. T. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas lA2b, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Greta stovi trijų butų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2Alp, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio trys patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė įsakymą Nr.02-01-14156 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“, kuriuo buvo nustatyta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastriniai duomenys pagal pridėtą priedą ir suformuotas 1617 kv.m žemės sklypas.

Į minėto sklypo teritoriją buvo įtrauktas pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1993-6013-1019, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei atsakovui priklausantis pastatas, unikalus Nr. 1993-6013-1024, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2008 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-014157 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (Kauno m.) dalių nustatymo“, kuriuo buvo nustatytos 0,1617 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalys, reikalingos kiekvienam statiniui eksploatuoti - gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo skirta 1136 kv.m dalis sklypo (atitinkamai namo bendraturčiams R.

T. - 568 kv.m, R. T. - 568 kv.m), o pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo išskirta 481 kv.m dalis sklypo, atsižvelgiant į viešajame registre esančius duomenis, jog šis pastatas yra gyvenamasis namas. Minėti įsakymai pareiškėjo buvo apskųsti, pareiškėjo skundas buvo atmestas, tačiau teismai ginčą sprendė vertindami faktines aplinkybes, kad pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo iškirtas žemės sklypo plotas pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad šis pastatas viešajame registre įregistruotas kaip gyvenamasis namas.

Pažymėjo, kad namų valdos plotas, kuriuo naudojasi ir už kurį moka mokesčius pareiškėjas ir trečiasis asmuo yra 1456 kv. m. Suformavus naują žemės sklypą yra pažeidžiamos pastato lA2b savininkų teisės, nes yra nepagrįstai mažinamas jų naudojamas 1456 kv. m. namų valdos žemės sklypas, atimama jų naudojama žemė. Suformavus naują sklypą buvo suformuotas naudojamas netgi 481 kv. m. žemės sklypo plotas prie griūvančio pastato 2Alp, kuris viešajame registre yra įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, šiuo metu viešajame registre yra registruotas kaip mišrus pastatas.

Minėtame pastate esantys butai Nr. 1 ir butas Nr. 3 Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T-65 yra pripažinti netinkamais gyventi ir išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Šiuo metu minėtų butų paskirtys yra pakeistos ir viešajame registre yra įregistruotos kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Butas Nr. 2 pagal savo tikslinę paskirtį 2009 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-474 taip pat yra pripažintas netinkamu gyventi, tačiau viešajame registre minėti duomenis yra neįregistruoti. 481 kv. m.

žemės sklypas buvo formuojamas atsižvelgiant į viešajame registre esančius duomenis, kad ginčo statinys yra gyvenamasis namas, nors faktiškai toks nėra. Pareiškėjas manė, kad prie statinio be jokios tikslinės paskirties formuotinas mažesnio ploto žemės sklypas arba nustatytinas servitutas. Pakeitus ginčo statinio paskirtį ir įregistravus duomenis viešajame registre, atsirastų galimybė iš naujo vertinti, kokio dydžio žemės sklypo plotas būtų reikalingas ginčo statiniui eksploatuoti. Tokiu būtų atsirastų galimybė pareiškėjui įgyti didesnio dydžio sklypo dalį jam priklausančiam statiniui eksploatuoti.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl 2009 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-474 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos“ įvykdymo, kadangi šiuo Sprendimu jam nebuvo sukurtos jokios teisės ar pareigos. Sprendimas yra susijęs tik su Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apskaitymu Kauno miesto savivaldybės balanse ir buvo priimtas tik dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Jokio sprendimo dėl patalpų paskirties keitimo nebuvo ir nėra priimta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo minėto Sprendimo pagrindu atlikinėti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teigė, kad kaip ginčo pastato savininkas turi teisę savo nuožiūra spręsti klausimą dėl šio pastato naudojimo ir pasirinkti būdą, kokius veiksmus atlikti su jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Teigė, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota, jog žemės sklypo plotas, reikalingas pastato eksploatavimui, tiesiogiai priklausytų nuo jo paskirties ir kad gyvenamosios paskirties pastatui reikalinga didesnė dalis žemės sklypo nei negyvenamosios paskirties pastatui. Pareiškėjo argumentai, kad be jokio pagrindo buvo padidintas jo namų valdos plotas nuo 1456 kv.m iki 1617 kv.m , įtraukiant į pareiškėjo namų valdos žemės sklypą ir greta sklypo esantį pastatą 2Alp, priklausantį Kauno miesto savivaldybei, ko pasėkoje, šio pastato eksploatavimui priskyrus 0,0481 ha žemės sklypo, sumažėjo pareiškėjui tenkančio žemės sklypo plotas, yra nenagrinėtini šioje administracinėje byloje, kadangi dėl šių aplinkybių jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas yra 0,1617 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai, kuriems Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 02-01-1457 nustatytos minėto žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam statiniui eksploatuoti, t. y. gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo skirta 1136 kv.m sklypo dalis, o pastatui (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo skirta 481 kv.m. Pareiškėjo manymu, įgyvendinus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. T-474 ir pakeitus patalpų, (duomenys neskelbtini)-2, Kaune ir pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, paskirtį, kitos (negyvenamosios) paskirties patalpai ir pastatui (duomenys neskelbtini) A, Kaune, eksploatuoti reikėtų mažesnio žemės sklypo ploto, tokiu būdu padidėtų pareiškėjui tenkanti žemės sklypo dalis.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 312 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų apskaitos ir statistinės atskaitomybės tvarkos, kuria vadovaujantis priimtas Sprendimas, 9, 10 ir 12 punktais, taip pat Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 punkte, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.14 punkte ir Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ pateiktais statinio paskirties sąvokos apibrėžimais ir konstatavo, kad gyvenamųjų patalpų pripažinimas netinkamomis gyventi ir patalpų paskirties keitimas patenka į skirtingų teisinių santykių reguliavimo sritį ir yra skirtingi teisinių santykių dalykai.

Pažymėjo, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T-474 buvo nuspręsta ne keisti gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini)-2, Kaune, paskirtį, o gyvenamąsias patalpas pripažinti netinkamomis gyventi, jas išbraukiant iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Taigi 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. T-474 įgyvendinimas patalpų, (duomenys neskelbtini)-2, Kaune ir pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, paskirties keitimo tiesiogiai neįtakojo ir šio sprendimo įgyvendinimas pareiškėjo nurodytu būdu nėra įmanomas, nes nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti nurodytų patalpų ir viso pastato paskirtį.

Pažymėjo, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. T-474 pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukūrė ir jo nevykdymas savaime nepažeidė jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas, kaip sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtis, siekia didesnės žemės sklypo dalies, tačiau pareiškėjo teisės jo pasirinktu būdu negali būti realiai apgintos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nereglamentuota, jog gyvenamosios paskirties pastatui eksploatuoti reikalingas didesnis žemės sklypas nei negyvenamosios paskirties pastatui, ar kad prie negyvenamosios paskirties pastato žemės sklypas neformuojamas.

Vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nepakeitus buto, esančio (duomenys neskelbtini)-2, Kaune, bei pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, paskirties iš gyvenamosios į negyvenamąją, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai būtų pažeidžiami. Taip pat byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė jokių teisinių pagrindų įpareigoti atsakovą keisti minėto buto paskirtį iš gyvenamosios į negyvenamąją. Atsakovas, kaip nurodytų patalpų ir pastato savininkas, turi teisę savo nuožiūra priimti sprendimus dėl šio pastato naudojimo ir paskirties keitimo, įgyvendindamas nuosavybės teisę savo nuožiūra, todėl pagrindų, įgalinančių tenkinti pareiškėjo skundą, nenustatyta.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodė, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, šiuo metu viešajame registre yra registruotas kaip mišrus pastatas. Minėtame pastate esantys butai Nr. 1 ir butas Nr. 3 Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T-65 yra pripažinti netinkamais gyventi ir išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Šiuo metu minėtų butų paskirtys yra pakeistos ir viešajame registre yra įregistruotos kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Pabrėžė, kad šių butų paskirtys buvo pakeistos vadovaujantis analogiškais Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos kaip ir 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimas T-474, kuriuo butas Nr. 2 pagal savo tikslinę paskirtį taip pat yra pripažintas netinkamu gyventi, tačiau viešajame registre minėti duomenis yra neįregistruoti.

Viešajame registre ir toliau nurodoma, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra gyvenamasis, kadangi butas Nr. 2 yra registruotas kaip gyvenamoji patalpa, nors faktiškai minėtas pastatas yra negyvenamosios paskirties. Teigė, kad priėmus sprendimą pripažinti gyvenamąją patalpą netinkama gyventi, ji toliau negali egzistuoti kaip gyvenamoji patalpa ir tokius duomenis privalu pateikti nekilnojamojo turto registrui, siekiant teisingai įgyvendinti visus teisinius veiksmus, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Tvirtino, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 8 punktu, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, nustatant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui reikalingą žemės sklypo plotą, turi būti vertinama tiesioginė statinio paskirtis ir atsižvelgiant į ją formuojamas tokiam statiniui reikalingas žemės sklypo plotas. Pareiškėjas tvirtino, kad jo teisės yra pažeidžiamos dėl to, kad prie viešajame registre įregistruoto gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra suformuotas 481 kv. m. žemės sklypas, t. y. kad šis sklypas yra suformuotas atsižvelgiant į viešajame registre esančius klaidingus duomenis, jog ginčo statinys yra gyvenamasis namas, nors faktiškai toks nėra.

Manė, kad pakeitus ginčo statinio paskirtį ir įregistravus duomenis viešajame registre, atsirastų galimybė iš naujo vertinti, kokio dydžio žemės sklypo plotas būtų reikalingas ginčo statiniui eksploatuoti pagal viešajame registre nurodytą statinio tikrąją tikslinę paskirtį ir atsirastų galimybė pareiškėjui įgyti didesnio dydžio sklypo dalį priklausančiam statiniui eksploatuoti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista pareiškėjo teisė duoti teismui paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnis), nes jis yra neįgalus, taip pat yra pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu ir dėl sveikatos sutrikimų pareiškėjui užeina galvos skausmo priepuoliai, kurių metu tampa visiškai neįgalus, tačiau užėjus galvos skausmo priepuoliui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjęs teismas į tai nekreipė dėmesio ir toliau tęsė teismo posėdį.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Nurodė Taisyklių 8 punktą ir teigė, kad iš įtvirtinto reglamentavimo matyti, jog žemės sklypo dalis, reikalinga tinkamam eksploatavimui gali būti išskiriama savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar net įrenginiui. Ta aplinkybė, kad pastato paskirtis būtų negyvenamoji, savaime nereiškia to, kad šio statinio eksploatavimui nebereikėtų atitinkamos žemės sklypo ploto dalies ar kad ta sklypo dalis būtų mažesnė. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog pagal Taisyklių 2.4 punktą žemės sklypai neformuojami prie statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, klaidina teismą, kadangi minėtoje normoje nėra apelianto nurodomo teiginio. Reglamentuota tik tai, kad neparduodami žemės sklypai, kuriuose „nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui)“. Šiuo atveju yra įregistruotas atskiras savarankiškai funkcionuojantis statinys, kuris nepriklausomai nuo jo paskirties (gyvenamosios ar negyvenamosios) yra atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl minėta nuostata netaikytina. Atkreipė dėmesį į tai, jog teismas posėdžio metu, atsižvelgdamas į pareiškėjo sveikatos būklę (galvos skausmą), buvo padaręs pertrauką, po kurios buvo pasiteirauta, ar galima tęsti posėdį toliau ir pareiškėjui sutikus, teismo posėdis buvo tęsiamas. Todėl kadangi po pertraukos pareiškėjas pats sutiko tęsti teismo posėdį (posėdžio atidėti neprašė), teikė paaiškinimus žodžiu bei buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, apeliantas turėjo visas objektyvias galimybes savo teises įgyvendinti tinkamai, o teismas jokių procesinės teisės pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T-474, gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini)-2, ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, paskirtis iš gyvenamosios būtų pakeista į negyvenamąją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė aptariamam ginčui reikšmingas aplinkybės, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės normų aiškinimu ir nurodytais argumentais.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T-474 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos“ patvirtino gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)-2 pripažinimo netinkamomis gyventi aktą (1.15 punktas) bei šias patalpas pripažino netinkamomis gyventi ir išbraukė iš gyvenamųjų patalpų apskaitos (3 punktas). Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 312 patvirtinta Gyvenamųjų patalpų apskaitos ir statistinės atskaitomybės tvarka (toliau – ir Tvarka), kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų įtraukimą į apskaitą, išbraukimą iš jos ir statistinę atskaitomybę (1 punktas). Gyvenamųjų patalpų apskaitos tikslas yra įtraukti į apskaitą gyvenamuosius namus (jų dalis), butus ir kituose pastatuose įrengtas gyvenamąsias patalpas nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (Tvarkos 2 punktas). Taigi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. T-474 priimtas gyvenamųjų patalpų apskaitos tikslais, jame dėl patalpų, (duomenys neskelbtini)-2, ir pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, paskirties nebuvo sprendžiama.

Tačiau vertinant, ar nepaisant to, 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. T-474 galėtų sudaryti pagrindą keisti minėtų patalpų ir pastato paskirtį, pažymėtina, kad statinio paskirtis yra apibrėžiama kaip statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalis). Patalpų ar pastatų paskirtis, kai neatliekami statybos darbai, keičiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka, kai parengtam patalpos ar pastato paskirties keitimo projektui gauti įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai raštu ir pateikiama deklaracija apie patalpos (-ų) ar pastato (-ų) paskirties pakeitimą formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri įregistruoja deklaraciją ir vieną jos egzempliorių grąžina statytojui (užsakovui), o pastarąjį statytojas pateikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar pastatų kadastro duomenų pakeitimus (STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 17, 18 ir 19 punktai).

Tuo tarpu gyvenamosios patalpos pripažįstamos netinkamomis gyventi, jeigu: 1) jų būklė yra avarinė (pastato ar jo dalies avarinė būklė nustatoma pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 156 „Dėl statinių avarinės būklės pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintą organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“, STR 1.12.01:1996 10.2.); 2) neatitinka sanitarinių ir techninių reikalavimų (esant nors vienam iš šių požymių): neturi natūralaus tiesioginio apšvietimo, gyvenamojoje patalpoje nėra stacionarinių šildymo įrenginių, gyvenamosios patalpos yra aplinką teršiančių objektų sanitarinės apsaugos zonoje, kurioje teršalai viršija leistinas normas (Tvarkos 10 punktas).

Įvertinus nurodytas nuostatas, matyti, kad patalpų paskirties keitimo viešajame registre veiksmų inicijavimo teisę iš esmės turi tik tokio nekilnojamojo daikto savininkas. Nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog gyvenamųjų patalpų pripažinimas netinkamomis gyventi savaime reikštų, kad pasikeitė ir tokių patalpų naudojimo tikslas, t. y. kad patalpos tapo negyvenamosiomis. Byloje nenustatyta, kad savivaldybės tarybai pripažinus, jog atitinkamos patalpos yra netinkamos gyventi, atsakovas turi teisės aktais nustatytą pareigą keisti patalpų naudojimo tikslą, nurodytą viešajame registre, o atsisakydamas tai atlikti nevykdo Vietos savivaldos įstatyme numatytų funkcijų. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą rengti patalpos ar pastato paskirties keitimo projektą ir atlikti kitus veiksmus minėtų patalpų ir statinio paskirties viešajame registre keitimui. Kaip minėta, nurodytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. T-474, kuriuo patalpos (duomenys neskelbtini)-2 pripažintos netinkamomis gyventi, buvo priimtas gyvenamųjų patalpų apskaitos tikslais. Tuo tarpu patalpų paskirties keitimas yra susijęs su savivaldybės, kuriai priklauso nurodytos patalpos ir pastatas, nuosavybės teisių įgyvendinimu. Taigi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. T-474 negali būti įgyvendintas pareiškėjo nurodytu būdu.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas ir jį atstovavęs advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdyje, davė paaiškinimus, teikė prašymus (b. l. 113-118). Todėl nenustatyta, kad pareiškėjo teisės dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus byloje, pateikti savo argumentus ir samprotavimus bei kitos Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnyje numatytos teisės buvo apribotos ar atimtos.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. T-474 pareiškėjo nurodytu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė