3a4c8fd6-95af-4094-a69d-a0ea1d28ef5e · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-64-530/2018Proceso Nr. 1-01-1-11403-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija (S)                  1.2.19.1.2.1.;2.3.6.3.1.;                                           2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Dianai Vorvul, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, kaltinamajam M.

V., jo gynėjams advokatams Kristinai Pranevičienei ir Andriui Lincevičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeM. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:

M. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, 2017-03-09 apie 9.45 val. kelio Kaunas- Marijampolė- Suvalkai ( A5) 20 kilometre, sustabdęs Ukrainos Respublikos piliečio O. R. vairuojamÄ automobilį „ Å koda Oktavia“, švediÅ¡kais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė O. R., kad Å¡is pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas automobilį virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir už tai jam gresia administracinė 170 eurų nuobauda, o už tai, kad nebÅ«tų užfiksuotas Å¡is O.

R. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, iÅ¡Â O. R. savo naudai tiesiogiai priėmė 50 eurų dydžio kyšį.Kaltinamasis M. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, paaiÅ¡kino, kad jis iki Å¡io įvykio dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2017m. kovo 9 d. dirbo kartu su kolega M. A., (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, Å¡aukinys (duomenys neskelbtini).

Tarnybos užduotyje nuo ryto buvo numatyta neblaivių vairuotojų kontrolė, o nuo 9 iki 10 val. greičio kontrolė. Iki 9 val. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) kaimo, stabdė automobilius, tikrino vairuotojus, sustabdė neblaivų dviratininkÄ . Po 9 val. iÅ¡važiavo į A5 keliÄ , Marijampolės kryptimi. Automobilyje pabaigė pildyti medžiagÄ dėl sustabdyto dviratininko, o jo kolega iÅ¡lipęs padarė kontrolinį greičio matavimÄ . Buvo didelis rÅ«kas ir kolega pasakė, kad nieko nebus, nes prietaisas esant dideliam rÅ«kui greičio nefiksuoja, o jei fiksuoja tai iÅ¡ labai arti ir nėra galimybės sustabdyti automobilį.

Tada jis pasiėmė prietaisÄ , matė, kad rÅ«kas tikrai didelis, matomumas gal 200-300 m. buvo, kai prietaiso galimybės iki 1 km ir daugiau esant geroms oro sÄ lygoms. Per optikÄ pamatė atvažiuojantį Å vedijos registracijos automobilį universalo kėbulu ir nutarė jį sustabdyti, nes tokie automobiliai dažnai bÅ«na registruoti kaip krovininiai ir jiems reikalingas kelio mokestis. Sustabdė automobilį, prie jo priėjęs ėmė kalbinti vairuotojÄ lietuviÅ¡kai. Automobilyje sėdėjo vairuotojas ir keleivis.

Kadangi jie buvo ne lietuviai, tada pradėjo kalbėti rusiÅ¡kai, nors jo rusų kalbos žinios nėra geros. Paėmė automobilio dokumentus, paprašė iÅ¡lipti vairuotojÄ , atidaryti bagažinę, nes automobilio galiniai langai buvo tamsinti. Bagažinėje nieko nebuvo. Tikrino dokumentus, kurie buvo tvarkingi, draudimas irgi buvo. Tada paprašė atneÅ¡ti asmens tapatybės dokumentÄ , patikrino ir pasakė, kad atsargiai važiuotų. Atidavė dokumentus, palinkėjo gero kelio ir grįžo prie tarnybinio automobilio.

Nuo 12 val. turėjo grįžti į miestÄ . Važiavo (duomenys neskelbtini) krantine, kolega nusprendė užsukti į servisÄ paklausti dėl remonto, o jis liko sėdėti automobilyje. Tada prie jų privažiavo imuniteto pareigÅ«nai ir juos sulaikė. Po sulaikymo buvo atliekama krata, paimta piniginė, daiktai. Piniginėje buvo asmens dokumentai, grynieji pinigai apie 70 eurų. Tuo metu atliekant tarnybines pareigas su savimi buvo galima turėti ne daugiau kaip 32 Eur. Turėjo daugiau nei galima, nes iÅ¡ vakaro buvo iÅ¡ bankomato nusiėmęs pinigų, kadangi turėjo iÅ¡laidų.

Teismui pateikė dokumentus, kad 200 Eur sumokėjo už nekilnojamojo turto vertinimÄ . Kadangi buvo kovo 8 d. tai pirko dovanėlių ir piniginėje buvo likę pinigai, kurių jis neiÅ¡siėmė. Vadui apie tai, kad turėjo didesnę sumÄ užsiminė, bet gal jis to negirdėjo. Ankščiau sÄ siuvinis buvo, bet oficialiai jis neegzistavo. Tame sÄ siuvinyje visi užraÅ¡ydavo jei turi daugiau pinigų. Kodėl liudytojas O. R. sakė, kad davė 50 Eur, jis nežino, tik mano kad gal tai dėl tikrinančių pareigÅ«nų įtakos.

TÄ dienÄ kelis kartus matė kelių policijos pareigÅ«nus pravažiuojančius pro Å¡alį. Jis mano, kad kiekvienas pareigÅ«nas turi metinius uždavinius, taip pat ir kelių policija turi savo uždavinius, ir toks atvejis jiems dėl rezultato. Asmeninių konfliktų su tais pareigÅ«nais neturi. Tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti ir girdėti, kad kaip jie su O. R. kalba. Visi greičiai, kurie yra matuojami, yra fiksuojami prietaiso atmintyje. O. R. turėjo matyti jį su prietaisu, bet prietaisÄ jis paliko prie automobilio, nes nebuvo tikslo jo neÅ¡tis.

Neįmanoma pamatuoti automobilio greičio, kad jis neatsirastų prietaiso atmintyje. Kolega, su kuriuo tÄ dienÄ dirbo, žinojo, kad jis su savimi turi daugiau pinigų. Žino, kad įstatymas numato griežtÄ atsakomybę dėl kyÅ¡io paėmimo. O. R. nebuvo labai patenkintas, kad buvo sustabdytas, bet jokio konflikto nebuvo. A. R. ir A. R. asmeniÅ¡kai nepažįsta, bet juos žino, nes jie dažnai patruliuoja ir ne vienÄ kartÄ yra tikrinę. Konfliktų ar asmeninių prieÅ¡priešų su Å¡iais pareigÅ«nais nėra turėjęs. Jeigu greitis 95 km/val, tai paklaida 2 km/val ir todėl pagal generalinio komisaro rekomendacijas, dėl tokio greičio automobilio nestabdo ir įspėjimo neraÅ¡o.

Jis greičio nematavo, nebent kolega matavo. Å iuo metu dirba (duomenys neskelbtini), pasikeitė pareigos, yra laikinai perkeltas. Teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡tirti ir įvertinti teismui pateikti Å¡ie įrodymai:Liudytojas M. A. teisme parodė, kad tÄ kartÄ , kai įvyko Å¡is įvykis jis dirbo su kolega M. V., patruliavo A5 kelyje, o vėliau mieste. Darbo pobÅ«dis buvo prižiÅ«rėti eismÄ , kad vairuotojai nepažeidinėtų taisyklių. Stabdė automobilius, kai kuriuos vairuotojus nubaudė, taip pat tikrino vairuotojų blaivumÄ .

M. V. sustabdė automobilį, jį patikrino, o vėliau buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis paėmė kyšį. KyÅ¡io davimo momento jis nematė. Matė tik patį automobilio sustabdymo momentÄ , kaip buvo sustabdytas automobilis bei buvo iÅ¡lipęs automobilio vairuotojas. Kolega patikrino automobilio bagažinę. TÄ dienÄ oro sÄ lygos nebuvo tinkamos greičio matavimui, nes buvo rÅ«kas. Prietaisas per rÅ«kÄ matuoja tik iÅ¡ artimesnio atstumo, kadangi visi spėja pamatyti policijos automobilį, vairuotojai iÅ¡ karto sumažina greitį.

Bandymus su greičio matuokliu darė, matavo automobilių greitį. Greičio matuoklio prietaiso atmintyje iÅ¡lieka visi atlikti matavimai. A5 kelyje užfiksuotÄ automobilio 95 km/h greitį fiksavo jis, tai prisimena. Kolega automobilio Å¡vediÅ¡kais numeriais greičio nematavo. A5 kelyje leistinas greitis buvo 90 km/h.. Užfiksuotas 95km/h greitis nebuvo sustabdyto Å¡vediÅ¡kais numeriais automobilio greitis. Automobilio „Škoda“ vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, bendravo su jo kolega bei buvo patikrinta automobilio bagažinė.

M. V. apie pažeidimus nieko neminėjo, jis pasakė, kad viskas tvarkoje. Nei jis, nei jo kolega duomenų bazėse Å¡io automobilio netikrino. Tarnyba paprastai prasideda nuo instruktažo. Tai bÅ«na daroma kiekvienÄ kartÄ prieÅ¡ patruliavimÄ . TÄ dienÄ tarnybÄ pradėjo nuo 6 val. ryto. Instruktažo esmė yra ta, kad atsakingas asmuo supažindina su naujais įvykiais, nuvarytais automobiliais, paieÅ¡komais asmenimis. IÅ¡dalina patruliavimo marÅ¡rutus, užduotis bei technines priemones. Kovo 9 d. instruktaÅ¾Ä atliko bÅ«rio vadas S. K..

Policininkams yra nustatyta taisyklė, su savimi gali turėti tik tam tikrÄ pinigų sumÄ . Jeigu turi didesnę pinigų sumÄ iÅ¡eidamas į patruliavimÄ turi žodiÅ¡kai informuoti atsakingÄ asmenį. Su savimi leidžiama turėti 40 eurų sumÄ . Å iuo atveju, bÅ«tent kovo 9 d., apie didesnę M. V. turėtÄ pinigų sumÄ turėjo žinoti S. K.. Jis žinojo, kad M. V. turi didesnę pinigų sumÄ nei yra leidžiama turėti, nes M. V. pasakė atsakingam asmeniui S. K., kad turi didesnę grynųjų pinigų sumÄ su savimi.

S. K. nieko M. V. neatsakė. RaÅ¡tu nereikia informuoti atsakingo asmens, kad turi didesnę pinigų sumÄ . M. V. sakė, kad dienÄ prieÅ¡ tai jis iÅ¡ bankomato nusiėmė pinigų, kadangi mokėjo mokesčius, be to kovo 8 d. proga pirko dovanas. M. V. patikrinęs automobilį Å¡vediÅ¡kais numeriais apie tikrinimo rezultatus nieko nesakė, jis nesakė, kad gavo kyšį. Apie sustabdytÄ automobilį jiems privaloma praneÅ¡ti radijo ryÅ¡io pagalba. Apie Å¡vediÅ¡kais numeriais sustabdytÄ automobilį jis asmeniÅ¡kai pranešė.

Ukrainos pilietis iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡lipęs, vienÄ kartÄ ir buvo atidaręs automobilio bagažinę. Kai paleido Ukrainos pilietį, jis su kolega toliau patruliavo. Jo ir M. V. ekipažas yra pastovus. Jam taip pat yra tekę su savimi turėti ir daugiau pinigų, nei yra leidžiama turėti, bet apie tai žodžiu pasakydavo atsakingam asmeniui. Greičio matuoklis yra naudojamas ir dėl to, kad galėtų pamatyti automobilio valstybinius numerius. Su Å¡iuo prietaisu yra vykdoma ne tik greičio kontrolė, taip pat yra tikrinama ar nėra kitų pažeidimų.

Jeigu M. V. bÅ«tų paspaudęs mygtukÄ , automobilio su Å¡vediÅ¡kais numeriais duomenys bÅ«tų nukeliavę į prietaiso atmintį. Greičio matuoklis, kai M. V. tikrino ukrainiečio dokumentus ir automobilį buvo padėtas ant tarnybinio automobilio stogo. M. V. prie sustabdyto automobilio Å¡vediÅ¡kais numeriais ėjo be greičio registratoriaus.Liudytojas A. R. teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ jis su kolega A. R. dirbo A5 kelyje, sustabdė vienÄ automobilį kurio vairuotojas buvo davęs 50 eurų vertės kyšį prieÅ¡ tai jį stabdžiusiam policijos pareigÅ«nui.

Jų tarnybos funkcijose numatyta policijos pareigÅ«nų kontrolė. TÄ rytÄ važiuodami pamatė kelkraÅ¡tyje stovintį policijos automobilį. Policijos pareigÅ«nai matavo automobilių greitį. Apsisukdami pamatė kaip nuo Å¡io automobilio nuvažiavo automobilis Å koda. Jį sustabdė, vairuotojas buvo Ukrainos pilietis. Pakvietė jį į automobilį, kur buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Visas pokalbis vykęs automobilyje yra įraÅ¡ytas. Ukrainos pilietis sakė, kad buvo sustabdytas už greičio virÅ¡ijimÄ .

Ukrainos pilietis sakė, kad pareigūnui davė 50 eurų kyšį. Nepamena kas tikrino Škodos automobilio vairuotojo dokumentus, jis ar jo kolega. Škoda automobilis buvo švediškos registracijos, jis turėjo Švedijos valstybinius numerius. Apie įvykį jis pranešė pavaduotojui telefonu. Vėliau atvažiavo imuniteto pareigūnai. Kovo 9 d. jie nematė kaip buvo matuojamas automobilio Škoda greitis, nematė pačio sustabdymo momento ir nematė policijos pareigūno einančio prie automobilio. Škoda automobilis buvo sustabdytas dėl to, kad prieš tai apsisukę jie pamatė kaip nuo policijos automobilio nuvažiavo šis automobilis.

Vadovams apie įvykio detales nieko nepasakojo, tik surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Su potencialiais kyÅ¡io davėjais jie nėra apmokyti bendrauti, nenaudoja jokios taktikos. Liudytojas S. K. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis buvo jo pavaldinys. Tai buvo įprastas rytas, pravestas instruktažas. Instruktažo metu paprastai supažindina su situacija, su nuvarytais automobiliais, duodamos užduotys, pareigÅ«nai apsiginkluoja, pasiraÅ¡o pajėgų iÅ¡dėstymo plane ir vyksta į tarnybÄ .

PareigÅ«nai su savimi gali turėti 15 Eur. Tačiau pats mechanizmas, jeigu su savimi pareigÅ«nas turi daugiau pinigų, nebuvo apibrėžtas norminiais aktais. 2017-03-09 instruktažo metu M. V. apie turimus pinigus jam nepranešė, o jeigu M. V. ir pasakė, jis galėjo neiÅ¡girsti, tokia galimybė yra. Po Å¡io įvykio buvo kurtas antikorupcinis planas, kuriame jau nurodoma, kad apie tokiÄ situacijÄ pareigÅ«nas turi suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ ir įkelti į DVS. Gerokai seniau buvo praktika, kad pareigÅ«nai paraÅ¡ydavo datÄ ir kiek turi pinigų į tam skirtÄ sÄ siuvinį.

Tai buvo prieÅ¡ 5 metus. Niekas sÄ siuvinio nekontroliuodavo, tačiau keitėsi vadovybė ir to sÄ siuvinio nebeliko. Per tuos 5 metus patruliai neinformuodavo apie turimus pinigus, nebuvo praktikos informuoti. KiekvienÄ dienÄ pareigÅ«nams nėra primenama, kad jie negali turėti daugiau pinigų. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ kuopos vado sužinojo, kad reikia vykti į imuniteto skyrių paimti ginklus ir spec. priemones iÅ¡ sulaikytų pareigÅ«nų. Buvo informuotas, kad galimai buvo paimti pinigai iÅ¡ pažeidėjo.Liudytojas A.

R. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo mėn. kartu su kolega A. R. patruliavo Kauno apskrityje. Važiuodami keliu A5 pastebėjo Å¡alikelėje stovintį policijos tarnybinį automobilį, o baltos spalvos „Škoda“ automobilis nuvažinėjo nuo policijos automobilio. Pagal savo tarnybines funkcijas ir generalinio komisaro įgaliojimus atlieka visos Å¡alies vieÅ¡osios policijos kontrolę. Kadangi klausėsi radijo ryÅ¡io ir negirdėjo jokio praneÅ¡imo apie sustabdytÄ transporto priemonę bei priimtus procesinius veiksmus, taip pat apie tai, kad paleidžiamas automobilis, kas pagal patrulių veiklos instrukcijÄ privaloma padaryti, nusprendė patikrinti baltos spalvos „Škoda“ automobilį.

Už kelių kilometrų jį sustabdė. Automobilis buvo su Å vedijos numeriais. Kolega A. R. priėjo prie vairuotojo, atsivedė jį į automobilį ir jo pasiteiravo, kodėl jis buvo sustabdytas. Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad dėl greičio virÅ¡ijimo. Jo paklausus ar jam buvo suraÅ¡ytas protokolas dėl padaryto pažeidimo, jis atsakė, kad jį tik įspėjo. Pasiteiravus, kaip suprasti tÄ Ä¯spėjimÄ , matėsi, kad vairuotojas yra pasimetęs ir po kurio laiko pasakė, kad pareigÅ«nams padavė 50 Eur vienÄ kupiÅ«rÄ , už tai, kad neraÅ¡ytų protokolo.

Gavę tokiÄ informacijÄ , apie tai, kad galimai buvo atlikti neteisėti policijos pareigÅ«no veiksmai, informavo tarnybos virÅ¡ininko pavaduotojÄ A. P. ir tada buvo informuota imuniteto tarnyba, kuri atliko vėlesnius veiksmus. Policijos automobilyje apklausa buvo filmuojama, byloje yra vaizdo įraÅ¡as bendravimo su „Škoda“ automobilio vairuotoju. Kontrolę vykdo dažnai, jam tai buvo pirmas atvejis, kai pažeidėjas pasakė, davęs pinigus. „Škoda“ vairuotojas buvo ukrainietis, kalbėjo rusų kalba, automobilyje buvo dar du asmenys.

Sulaukę imuniteto tarnybos, jiems perdavė tuos asmenis. Pokalbio su „Škoda“ vairuotoju nepamena. Per 12 tarnybos metų buvo visokių mokymų, yra buvę ir bendravimo su asmenimis mokymų. Atrodė, kad „Škoda“ vairuotojas buvo labai susijaudinęs ir pasimetęs. Po to, kai „Škoda“ vairuotojas pasakė, kad jį įspėjo, paklausė kaip jį įspėjo, kaip tÄ Ä¯spėjimÄ suprasti ir tada jis pasakė, kad davė pinigus pareigÅ«nams. Jis surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ .

Negirdėjo, kad A. R. detaliau bendrautų. Jie nuolat klauso radijo ryÅ¡io ir nuolat girdi tos apskrities visus praneÅ¡imus, tačiau Å¡iuo atveju negirdėjo, jog bÅ«tų praneÅ¡ta apie patikrinimo rezultatus. GalbÅ«t jie to praneÅ¡imo, apie sustabdytÄ baltos spalvos „ŠkodÄ â€œ automobilį negirdėjo. Nepamena kodėl A. R. pasakė „žiÅ«rėk dar prisikalbės“. MikrofonÄ buvo iÅ¡jungęs tam, kad patikrinti ar jis įjungtas. Vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įranga yra įjungta visÄ laikÄ .

Saugomi įraÅ¡ai tik įvykių. Nepamena ar jam pranešė, kad „Škodos“ vairuotojo veika yra nusikaltimas pagal LR įstatymus. Duoti parodymus nevertė, paprašė paaiÅ¡kinti situacijÄ . Nepamena kodėl dar du kartus buvo iÅ¡jungtas vaizdo registratorius.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas iÅ¡sėmęs visas galimybes iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti Ukrainos pilietį liudytojÄ O. R., teisiamojo posėdžio metu pagarsino pastarojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

O. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jis vyko keliu Kaunas-Marijampolė. 9 val. ryto iÅ¡vyko iÅ¡ Kauno. Neprivažiavus 15-20 km iki Marijampolės jį sustabdė policija, policijos pareigÅ«nas sakė, kad sustabdė už greičio virÅ¡ijimÄ . Jis važiavo 105-107 km/h greičiu. Manė, kad ten automagistralė. Sustabdė policija ir prisistatė, kalbėjo su juo lietuviÅ¡kai, jis nesuprato. Pradėjo kalbėti rusiÅ¡kai, patikrino jo dokumentus kol dar sėdėjo maÅ¡inoje. Liepė iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos.

Jis iÅ¡lipo, apėjo jo automobilį ir sustojo. Jis ( policininkas) pasakė, kad jis virÅ¡ijo greitį. Jis pasakė, kad manė, kad čia automagistralė ir galvojo kad galima žiemos metu važiuoti 110 km/h. Jis pasakė, kad tai yra teisės pažeidimas ir tai yra 170 eurų bauda. Paklausė ar galėtų apsiriboti įspėjimu, nes niekada nėra nieko pažeidęs, jam pasakė, kad ne ir reikia raÅ¡yti protokolÄ . Paklausė ar galima šį klausimÄ iÅ¡spręsti kaip nors kitaip, pareigÅ«nas paklausė kaip, o jis pasakė, kad 50 eurų.

PareigÅ«nas pasakė, kad klausimÄ galima spręsti apdairiai, bÅ«tent tada jis pasiÅ«lė pinigus. Jis paklausė pirmas kaip galima šį klausimÄ iÅ¡spręsti, jis (policininkas) jam pasakė kad galima įvairiai. Jis pasiÅ«lė jam 50 eurų, jis ( policininkas) jam liepė eiti į maÅ¡inÄ ir paruoÅ¡ti, kad niekas nematytų, t. y. liepė paimti iÅ¡ kolegos antrÄ pasÄ ir pinigus įdėti į pasÄ , tada perduoti jam. Kadangi jis turi dvi pilietybes, paėmė Rumunijos pasÄ ir įdėjo į jį 50 eurų.

Pinigus įdėjo į pasÄ maÅ¡inoje. Nuėjo atgal prie pareigÅ«no, padavė jam antrÄ jį pasÄ , dėl akių atidarė bagažinę ir tada viskas. Tuo metu pasas buvo pas pareigÅ«nÄ , jis atidarė bagažinę ir rodė kas ten yra, tai vyko dvi sekundes, pareigÅ«nas liepė uždaryti ir važiuoti. GrÄ Å¾ino visus dokumentus, pasakė „ačiū“ ir nuvažiavo. Policininkas pasiėmė tuos 50 eurų kuriuos įdėjo į pasÄ iÅ¡ karto, nematė kur jis įsidėjo pinigus, nes tuo metu buvo nusisukęs atidaryti bagažinę.

Jis po viso to pasakė ačiÅ« ir nuvažiavo, o pareigÅ«nas nuėjo atgal iki tarnybinio automobilio. Ar policijos automobilis liko ten stovėti jis nematė, nes nuvažiavo. Jis davė vienÄ 50 eurų kupiÅ«rÄ . Važiavo su draugais, su kuriais kartu čia atvažiuoja ieÅ¡koti automobilių. Vieno vardas O. I., kito vardas D.. Jie sėdėjo maÅ¡inoje, stiklai tamsinti ir nematė kas įvyko. Su policininku bendravo prie savo automobilio bagažinės. Draugai paklausė kas atsitiko. Jis jiems pasakė, kad pareigÅ«nams davė 50 eurų.

Mano, kad jie matė kai automobilyje įdėjo pinigus į pasÄ , jis tai darė rankinėje. Jis nuvažiavo maždaug du kilometrus ir pamatė, kad iÅ¡ paskos važiuoja automobilis, kuris vėliau įjungė Å¡vyturėlius ir turėjo sustoti Å¡alikelėje. IÅ¡lipo karininkas su policijos uniforma, pradėjo Å¡nekėti, jis paklausė ar galima rusiÅ¡kai. Jis jam liepė parodyti automobilio dokumentus, ir liepė eiti sėsti į jų automobilį. PareigÅ«nas paklausė kodėl taip greitai jie iÅ¡siskyrė su anuo pareigÅ«nu.

Jis pasakė, jog pareigÅ«nas jį įspėjo už greičio virÅ¡ijimÄ . Jis pasakė, jog jie turi prieÅ¡ingai įrodantį vaizdo įraÅ¡Ä ir jo atveju bÅ«tų geriau pasakyti teisybę, jis pasakė, kad sutinka ir tokiu bÅ«du atsidÅ«rė teisme. Jie jį nuvežė į degalinę ir laukė kol atvažiuos jo paimti. Policijos automobilis kuris jį sustabdė dėl pažeidimo nepamena kokios buvo markės, tai buvo sedanas. Tada jis matė du pareigÅ«nus, kurie buvo lauke, bendravo tik su vienu pareigÅ«nu, kitas pareigÅ«nas stovėjo prie policijos automobilio.

Tarp vieno ir kito pareigÅ«no buvo maždaug 50- 70 metrų. Kitas pareigÅ«nas negalėjo girdėti ar matyti kas vyksta, nes buvo toli. Jį sustabdė bÅ«tent tas pareigÅ«nas su kuriuo kalbėjo, su kitu pareigÅ«nu neturėjo visiÅ¡kai jokio kontakto. TÄ pareigÅ«nÄ , kuris jį sustabdė galbÅ«t atpažintų, o kito tikrai neatpažintų. PareigÅ«nas su kuriuo kalbėjo yra juodaplaukis, vidutinio kÅ«no sudėjimo, pareigÅ«nas buvo su kepure, matėsi juodi plaukai, iÅ¡raiÅ¡kingi skruostikauliai.

Jis prisistatė, bet jis nesuprato. Parodymus duoda laisva valia. Savo veiksmus vertina kaip teisės pažeidimÄ . Tie pareigÅ«nai, kurie jį sustabdė kai sutiko bendradarbiauti, pareigÅ«nai jam nieko neaiÅ¡kino tik pasakė, kad jo tuoj atvažiuos, o jis jiems pasakė, kad davė 50 eurų pirmiems pareigÅ«nams. IÅ¡ pareigÅ«nų reikalavimo duoti pinigų nebuvo, buvo užuomina, kad galima tÄ reikalÄ iÅ¡spręsti. Jis pasakė kad bauda 170 eurų, jam paklausus ar galima apsiriboti įspėjimu ir paklausė kaip bÅ«tų galima klausimÄ iÅ¡spręsti dabar.

Jam pasakė kad galima iÅ¡spręsti apdairiai, nueiti į automobilį, įdėti pinigus. Jis jo paklausė ar 50 eurų padės iÅ¡spręsti klausimÄ . Jis čia atvyksta kiekvienÄ savaitę, perka čia automobilius. Papildo, kad visas įvykis vyko Å¡iandien, t. y. 2017-03- 09 ( t.1, b.l. 20-22).TÄ pačiÄ dienÄ liudytojas O. R. prieÅ¡ apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjos parodė, kad jis atvykęs į LietuvÄ 2017 metų kovo 6 dienÄ . 2017 m. kovo 9 dienÄ apie 9 val. iÅ¡ Kauno važiavo į Marijampolę savo automobiliu Å koda Oktavia , kurio valstybinis yra Å¡vediÅ¡kas.

Šį automobilį įsigijo kovo 7 dienÄ Å iauliuose. Likus 15-20 kilometrų iki Marijampolės jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurių vienas prie jo priėjo, paprašė dokumentų. Juos patikrino. Patikrinęs dokumentus, paprašė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, pasakė, kad buvo virÅ¡ytas leistinas greitis ir, kad už tai Lietuvoje gresia 170 eurų bauda. PareigÅ«no paklausė ar už šį pažeidimÄ galimas įspėjimas. Pastarasis atsakė, kad ne, yra numatyta tik bauda. Tuomet pareigÅ«nui pasakė, kad gali duoti 50 eurų.

PareigÅ«nas į tai pasakė- "duok atsargiai", po ko liudytojas grįžo į savo automobilį, pasiėmė savo antrÄ jį pasÄ ( jų turi du, kadangi turi dvigubÄ pilietybę) į jį įdėjo vienÄ 50 eurų kupiÅ«rÄ ir pasÄ davė pareigÅ«nui. Po kokių dviejų sekundžių pasÄ pareigÅ«nas gražino. Kokiu momentu jis paėmė pinigus, nepastebėjo. Po to pareigÅ«nas grÄ Å¾ino kitus dokumentus, pasakė, kad nedarytų pažeidimų ir paleido. Kiek ekipaže buvo pareigÅ«nų nežino, bet matė du pareigÅ«nus.

Vienas iš jų jį stabdė, kitas stovėjo lauke prie tarnybinio automobilio. Ar tarnybiniame automobilyje buvo daugiau pareigūnų nematė. Pinigus paėmė tas pats pareigūnas, kuris stabdė. Antrasis prie jų priėjęs nebuvo. Pinigus paėmęs pareigūnas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Veidas nesmulkus, su išreikštais žandikauliais. Jokių ypatingų bruožų nėra. Jis nėra įsitikinęs, kad galėtų jį atpažinti, kadangi prasta vaizdinė atmintis ir įsiminti veidus dėl to jam yra sudėtinga.

Pravažiavus kokius tris, keturis kilometrus, pamatė, kad iÅ¡ paskos su Å¡vyturėliais stabdo AUDI A6 markės automobilis, pilkos spalvos, be skiriamųjų policijos ženklų. Pagalvojo, kad vėl kažkÄ pažeidė, tačiau tuoj pat pagalvojo, kad jokio pažeidimo nepadarė. Sustojus prie jo automobilio priėjo uniformuotas pareigÅ«nas ir paprašė dokumentų. Jis patikrinęs dokumentus, pakvietė į AUDI A6 automobilį. Jau automobilyje pareigÅ«nas paklausė, kodėl jį sustabdę pareigÅ«nai taip greitai paleido.

Jiems pasakė, kad pareigÅ«nai įspėjo dėl padaryto pažeidimo. Jie pasakė, kad turi vaizdinius įrodymus, kad buvo ne taip. Labai rinko žodžius. Po to paklausė, ar bendradarbiaus. IÅ¡ jų pasakymo suprato, kad jie nufilmavę, jog jis davė kyšį. Jis sutiko bendradarbiauti ir pasakė, kad davė kyšį pareigÅ«nams. Kyšį davė dėl to, kad pareigÅ«nai pasakė, jog už jo padarytÄ kelių eismo taisyklių pažeidimÄ greičio virÅ¡ijimÄ yra numatyta 170 eurų bauda. Kuomet jis jų paklausė, ar 50 eurų padėtų iÅ¡vengti baudos, jie davė suprasti, kad padėtų.

IÅ¡ jų elgesio jis suprato, kad už tokiÄ pinigų sumÄ jie jį paleis. Dėl to, kad davė kyšį jis nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kadangi yra ukrainietis, o jų Å¡alyje yra priimta susitarti su pareigÅ«nais, todėl jis net nenumanė, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Kiek virÅ¡ijo greitį tiksliai pasakyti negali, mano jog važiavo apie 105-107 km/h greičiu, o kaip paaiÅ¡kino pareigÅ«nai ten leistinas greitis 90 km/h. ( t.1.b.l. 15-17). RaÅ¡ytiniai įrodymai:Rodomo asmens atpažinimo protokole nurodyta, kad 2017-03-09 liudytojas A.

R. iš trijų pateiktų atpažinimui asmenų, neatpažino pareigūno, kuriam jis davė 50 eurų dydžio kyšį, nurodydamas, kad pareigūno bruožų neįsidėmėjo, jam sunkiai sekasi atsiminti žmonių veidus (t. 1., b.l. 118-121, 126-129).2017-04-07 kompaktinio disko su VPVS duomenimis apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad tarnybinis automobilis dirbęs šaukiniu (duomenys neskelbtini) 2017-03-09 nuo 09.20.42 val. iki 09.59.31 val. stovėjo kelyje A5 (Kaunas- Marijampolė- Suvalkai) 20 kilometre su įjungtu variklio degimu, išjungta garso ir šviesos sistemomis, ir uždarytomis durelėmis, laisvu veiklos statusu ( t. 1, b.l. 51-53).2017-03-09 tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad automobilyje rastoje patrulio M.

V. piniginėje buvo rasti pinigai: penkiasdešimt eurų kupiūra Nr. S42875928484; vienas 20 eurų nominalo banknotas, vienas 10 eurų banknotas, vienas 5 eurų banknotas (viso 85 eurai) bei keletas monetų (t. 1, b.l. 76-94). Asmens kratos metu pas M. A. rasta 10 eurų kupiūra (t. 1, b.l. 147-148, 149).2017-04-04 kompaktinio disko, su vaizdo ir garso įrašais, atsiųsto iš Lietuvos kelių policijos tarnybos, apžiūros protokolo bei pokalbių stenogramos, matyti ir girdėti kaip liudytojas O. R. būdamas pareigūnų A.

R. ir A. R. tarnybiniame automobilyje kalbasi su Å¡iais pareigÅ«nais: į pareigÅ«nų klausimÄ â€žuž kÄ sustabdė dabar ?“ atsakė „ Davė įspėjimÄ â€œ į klausimÄ â€ž už kÄ â€œ atsakė: „kad taip greitai nevažiuočiau“. Ä® pareigÅ«nų pastabÄ : „o jeigu mes parodysime vaizdo įraÅ¡Ä â€œ atsakė: „kokį vaizdo įraÅ¡Ä ?“. PareigÅ«nai nurodė: „JÅ«sų pažeidimo ir jÅ«sų įspėjimo. Geriau iÅ¡ karto sakykite, kaip ir kas buvo, kad vėliau nebÅ«tų problemų....Å tai....Jums problemų.

AiÅ¡ku? Atsakė: „aÅ¡ esu įstatymus paisantis pilietis, patikėkite manimi...“ Ä® pareigÅ«nų pastabÄ : „Ai matome....Å¡iaip sau sustabdė? „ paklausė: Kas man bus už tai? PareigÅ«nai nurodė: „Jums nieko“ O. R. paklausė: „reikės duoti kažkokius parodymus? Ko reikės?“ /.../ pareigÅ«nai: „daug virÅ¡ijote greitį?“, atsakė : „ne ... aÅ¡ nežinau, kiek....Na važiavau kažkur....“ ( stenograma nr.3) Daugiau nei Å¡imtu tikrai važiavau....

Ach ... Bet juk aÅ¡ dabar nieko nepažeidžiau, taip?“ pareigÅ«nai atsakė: „mes jus sustabdėme ... žinote dėl ko? O. R.: „Taip“. PareigÅ«nai: Kiek davėte? Sakykite iÅ¡ karto, kad ....Taip. Ar reikės... ar reikės ir jus vežti į komisariatÄ ? Atsakė: „ne, nereikia...“ pareigÅ«nai: „na, tai...na tai , davėte kyšį? Taip?“ O. R.:“Taip. PenkiasdeÅ¡imt“...pareigÅ«nai: „Davėte penkiasdeÅ¡imt, penkiasdeÅ¡imt eurų?“ O. R. : „Taip... o tai dabar visa tai įraÅ¡oma?“... pareigÅ«nai:

„Taip, viskas įraÅ¡oma... „ ( t.1, b.l. 58-70).2017-03-13 CD su radijo ryÅ¡io kanalo KA10EISMAS garso įraÅ¡ais apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad pareigÅ«nas (galimai M. A.) dirbęs Å¡aukiniu (duomenys neskelbtini) perduoda praneÅ¡imÄ : (duomenys neskelbtini), A penktam kelyje, patikrinimui, Å koda, (duomenys neskelbtini)" (t. 1 ,b.l. 74-75),2017-04-05/06 greičio matuoklio apžiÅ«ros protokole, fiksuota, kad 2017-03-09 d. laikotarpiu nuo 9:22 iki 9.53 val. kelyje A-5 buvo fiksuoti 7 greičio matavimai, greičių intervalas nuo 73 iki 95 km/h , 9:45 val. 435,6 metrų atstumu fiksuotas 95km/h greitis ( t. 1, b.l. 104-112);2017-03-17 specialisto iÅ¡vada 20-IS1-348(10.1), kurioje nurodoma, kad ant 50 eurų nominalo kupiÅ«ros pirÅ¡tų pėdsakų asmens identifikavimui nėra ( t. 1, b.l. 101).2017-03-08 AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, kad M.

V. iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos nuėmė 300 eurų ( fiksuotas laikas 10.22 val.)( t.2.b.l. 23). PVM sÄ skaita – faktÅ«ra patvirtina, kad 2017-03-08 M. V. sumokėjo 200 eurų už nekilnojamojo turto vertinimÄ ( fiksuotas laikas 10:47 val.) ( t.2.b.l.25-24).            IÅ¡ 2017-03-23 objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad M. V. ir M. A. 2017-03-09 10.09 val. užeina į degalinės patalpas. M. V. prieina prie prekystalio, apžiÅ«rinėja piniginės turinį, degalinės darbuotojas paduoda cigarečių pakelį, M.

V. ant prekystalio padeda piniginę kupiÅ«rÄ , degalinės darbuotojas iÅ¡ kasos aparato stalčiaus iÅ¡ima ir atiduoda grÄ Å¾Ä ir M. V. iÅ¡eina ( t.1.b.l. 45-47). Kasos čekis patvirtina, kad buvo nupirktas cigarečių pakelis už prekę atsiskaitant 5 eurų kupiÅ«ra ( t.1.b.l.49).            Pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas nurodoma, kad 2017-03-09 naktį ir rytÄ iki 9:20 val. stebėta rÅ«kana, nuo 9:20 valandos iki 10:31 val. stebėtas rÅ«kas ( t.1, b.l. 141).            IÅ¡ byloje esančio 2017-05-10 nutarimo matyti, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas M.

A. atžvilgiu, nenustačius, kad pastarasis bÅ«tų padaręs kokį nors nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ ( t.1.b.l. 185).          Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. M. V. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl to, kad jis bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, vykdydamas tarnybines pareigas, 2017-03-09 apie 9.45 val. kelio Kaunas- Marijampolė- Suvalkai ( A5) 20 kilometre, sustabdęs Ukrainos Respublikos piliečio O.

R. vairuojamÄ automobilį „ Å koda Oktavia“, švediÅ¡kais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė O. R., kad Å¡is pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairuodamas automobilį virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir už tai jam gresia administracinė 170 eurų nuobauda, o už tai, kad nebÅ«tų užfiksuotas Å¡is O. R. galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, iÅ¡Â O. R. savo naudai tiesiogiai priėmė 50 eurų dydžio kyšį.

           Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra:

1) pažadas priimti kyšį, 2) susitarimas jį priimti, 3) reikalavimas jį duoti, 4) provokavimas duoti kyšį, 5) kyÅ¡io priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡ių veikų. KyÅ¡ininkavimas už neteisėtÄ neveikimÄ pripažįstamas tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyÅ¡io davėjo interesus už neteisėtÄ atlygį patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus.

Å i veika padaroma tik tiesiogine tyčia, jos sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo.M. V. kaltinamas tiesiogiai iÅ¡ O. R. savo naudai priėmęs 50 eurų dydžio kyšį. Kaltinamasis M. V. kaltės nepripažįsta ir teigia jog jokio kyÅ¡io jam niekas nedavė, o jis jokio kyÅ¡io nepriėmė. Jis neneigė jog sustabdė O. R. vairuotÄ automobilį universalÄ Å¡vediÅ¡kais numeriais, tikslu patikrinti, kadangi tokie automobiliai dažnai bÅ«na registruoti kaip krovininiai ir jiems reikalingas kelio mokestis.

Jis patikrino dokumentus, paprašė vairuotojÄ iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, atidaryti bagažinę, pateikti asmens dokumentÄ ir viskÄ patikrinęs, dokumentus grÄ Å¾ino vairuotojui ir palinkėjo gero kelio. Kaltinamojo kaltės tiesioginiais įrodymais kaltinamajame akte nurodomi O. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir teisėjui, tačiau tuo metu sulaikytam asmeniui M. V. apie O. R. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ praneÅ¡ta nebuvo, motyvuojant tuo, kad įtarimai M. V. nebuvo pareikÅ¡ti.

BylÄ nagrinėjantis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių O. R. iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir jį apklausti, taip sudarant galimybes kaltinamajam ir jo gynėjui užduoti klausimus, tačiau O. R. iÅ¡kviesti į teisiamÄ jį posėdį apklausai nepavyko( t. 2, b.l. 93-95,110, 113-114, 120-121, 122-143).BPK 44 straipsnio 7dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų apklausti, yra vienas teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencijos ( toliau Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5dalyje, aspektų.

Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieÅ¡ nuteisiant kaltinamÄ jį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi bÅ«ti jam dalyvaujant pateikti vieÅ¡ame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kÄ bylos svarstymÄ . Å io principo iÅ¡imtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam bÅ«tų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (ten pat; taip pat žr. 2010 m. liepos 20 d. sprendimÄ byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 17095/02). Byloje esant konkrečioms sÄ lygoms, galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti.

Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis turi bÅ«ti svarbi. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylÄ teisme, parodymais, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumÄ .

ApkaltinamÄ jį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio (nedavusio parodymų teisme) liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbÄ byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, § 147). Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimÄ , patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikÅ¡mingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ Â§ 116).

Tokių garantijų, bÅ«tinų siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo teisingumÄ , apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikÅ¡mės. Å ioje byloje nustatyta, kad O. R. parodymai yra vieninteliai tiesioginiai įrodymai byloje, todėl jų gavimas ir jų patikimumas privalo bÅ«ti kruopščiai patikrintas. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigÅ«nai A. R. ir A. R. teigė, jog jiems įtarimÄ sukėlė tai, kad jie matė kaip pareigÅ«nai M. V. ir M.

A. yra sustabdę Å¡vediÅ¡kais numeriais baltos spalvos Å koda markės automobilį ir jį greitai paleido, be to jie negirdėjo jog per radijo ryšį bÅ«tų praneÅ¡ta apie automobilio sustabdymÄ . Todėl pasivijo minėtÄ automobilį ir jį sustabdė. Automobilio vairuotojas O. R. bÅ«damas jų automobilyje pripažino policijos pareigÅ«nams davęs 50 eurų kyšį, kad jo nenubaustų už greičio virÅ¡ijimÄ . Liudytojai A. R. ir A. R. teigia pačio kyÅ¡io davimo ar paėmimo nematę.

IÅ¡ pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o matyti, kad O. R. bendraudamas su A. R. ir A. R. teigia, jog jis nieko nepažeidė, kad policijos pareigÅ«nai jį įspėjo, kad jis yra įstatymų paisantis žmogus ir tik po to, kai pareigÅ«nai iÅ¡reiÅ¡kė nepasitikėjimÄ juo, nurodė jog jie turi filmuotÄ medžiagÄ ( tokios realiai nesant) , pagrasinus jog veÅ¡is į policijos komisariatÄ ir tiesiogiai paklausus ar davėte kyšį, O. R. atsakė taip, penkiasdeÅ¡imt ( t.1, b.l. 58-70). Teismas atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas pasakyti ar davė kyšį policijos pareigÅ«nams, prieÅ¡ tai neiÅ¡aiÅ¡kinus O.

R. teisių, yra vertimas duoti parodymus prieÅ¡ save, nes tiek kyÅ¡io davimas, tiek kyÅ¡io priėmimas, vienodai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Byloje nėra jokių duomenų, kad O. R. atžvilgiu bÅ«tų spręstas pastarojo atsakomybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas. O tai sukelia pagrįstas abejones, tokio asmens duotų parodymų patikimumu, jam iÅ¡skirtinės teisės suteikimu netraukiant baudžiamojon atsakomybėn. Teismas peržiÅ«rėjęs ir iÅ¡klausęs filmuotÄ vaizdo medžiagÄ , mano jog O.

R. nepripažino jį sustabdžiusiems pareigÅ«nams laisva valia davęs kyšį. Juolab, pareigÅ«nams įtariant jog galėjo bÅ«ti perduotas kyÅ¡is, privalu buvo pastarajam iÅ¡aiÅ¡kinti visas teises, tame tarpe ir teisę bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad O. R. nebuvo linkęs bendradarbiauti su policijos pareigÅ«nais rodo ir tai, kad pavedus prokurorui pristatyti liudytojÄ Ä¯ teismÄ apklausai, jis pristatytas nebuvo, nebeatsakinėjo į telefono skambučius nei teismui, nei tyrėjai.

Kita vertus, liudytojo O. R. apklausa tiek pas ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ , tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ neatitiko BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kas laikytina esminiu procesiniu trÅ«kumu, ir Å¡is trÅ«kumas Å¡ioje konkrečioje byloje trukdo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad O. R. buvo apklausiamas tik įvykio dienÄ , su juo visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tik 2017-03-09 dienÄ .

IÅ¡ liudytojo O. R. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo tyrėjai ( parodymai duoti tÄ pačiÄ dienÄ 2017-03-09) matyti, kad jis nurodė kyÅ¡io davimo aplinkybes sekančiai: „ policijos pareigÅ«nui pasakius, kad buvo virÅ¡ytas leistinas greitis ir, kad už tai Lietuvoje gresia 170 eurų bauda, jis pareigÅ«no paklausė ar už šį pažeidimÄ galimas įspėjimas. Pastarasis atsakė, kad ne, yra numatyta tik bauda. Tuomet pareigÅ«nui pasakė, kad gali duoti 50 eurų. PareigÅ«nas į tai pasakė- "duok atsargiai", po ko liudytojas grįžo į savo automobilį, pasiėmė savo antrÄ jį pasÄ ( jų turi du, kadangi turi dvigubÄ pilietybę) į jį įdėjo vienÄ 50 eurų kupiÅ«rÄ ir pasÄ davė pareigÅ«nui.

Po kokių dviejų sekundžių pasÄ pareigÅ«nas gražino. Kokiu momentu jis paėmė pinigus, nepastebėjo ( t.1.b.l. 15-16). Liudytojas O. R. po pusantros valandos apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad „ aÅ¡ jam ( policininkui) pasiÅ«liau 50 eurų, jis man liepė eiti į maÅ¡inÄ ir paruoÅ¡ti, kad niekas nematytų, t.y. liepė paimti iÅ¡ kolegos antrÄ pasÄ ir pinigus įdėti į pasÄ , tada perduoti jam (...) Policininkas pasiėmė tuos 50 eurų kuriuos įdėjau į pasÄ iÅ¡ karto, nematė kur jis įsidėjo pinigus, nes tuo metu buvo nusisukęs atidaryti bagažinę( t.1. b.l. 21-22).

Todėl iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, ar kaltinamasis nurodė, kaip reikia atneÅ¡ti ir paduoti jam kyšį- pinigus, ar jis pats sugalvojo tokį bÅ«dÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tokiÄ jo nurodytų aplinkybių kaitÄ teismas negali. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos apklausos metu O. R. nurodė, kad nematė, kaip M. V. paėmė pinigus, tuo tarpu apklausiamas po keleto valandų nurodė, kad policininkas 50 eurų pasiėmė iÅ¡ karto, tik nematė kur įsikiÅ¡o. Å ių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti teismas neturi galimybės. O.

R. parodymų patikimumÄ menkina ir ta aplinkybė, kad įvykio dienÄ jis apklausoje nurodęs policijos pareigÅ«no iÅ¡skirtinį veido bruoÅ¾Ä â€“ iÅ¡raiÅ¡kingus skruostikaulius, tamsius plaukus ir teigdamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad galbÅ«t galės atpažinti, atlikus šį ikiteisminio tyrimo veiksmÄ - policijos pareigÅ«no M. V. buvusio tarp kitų dviejų asmenų- neatpažino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors 2017-03-09 įtarimai M. V. pareikÅ¡ti nebuvo, tačiau jis buvo sulaikytas kaip asmuo padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl įvertinant tai, kad O.

R. yra užsienietis ir ateityje gali bÅ«ti keblumų siekiant su juo atlikti apklausas ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus- akistatas, turėjo organizuoti darbÄ taip, kad Å¡ie veiksmai bÅ«tų atlikti savalaikiai, tinkamai kaip to reikalauja BPK normos ( praneÅ¡ta apie apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kartu su Ukrainos ir Rumunijos piliečiu O. R. tame pačiame automobilyje važiavo ir du keleiviai. O. R. nurodė jų vardus, vieno iÅ¡ jų pavardę ir teigė, kad Å¡ie asmenys turėjo matyti, kaip jis iÅ¡ savo rankinės paėmė dokumentus ir pinigus, be to jis pareigÅ«nui leidus važiuoti bendrakeleiviams pasakė, kad davė 50 eurų kyšį.

Tačiau šie O. R. nurodyti duomenys nebuvo patikrinti, nors buvo galimybė nustatyti bendrakeleivių asmenybes ir juos apklausti, tačiau tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta. Kvalifikuoti teisėsaugos pareigūnai, kurių tiesioginė pareiga atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, turi galimybes organizuoti ir įgyvendinti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus taip, kad iš tikrųjų pavyktų gauti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti svarbių kaltinančių duomenų, tačiau šioje byloje taip nėra, o teismas neturi jokios galimybės šiuos veiksmus atlikti, įvertinant tai, kad visi šie asmenys yra užsieniečiai.Byloje buvo tiriamas 50 eurų nominalas, kuris buvo paimtas iš M.

V. piniginės, tačiau ant kupiÅ«ros pirÅ¡tų pėdsakų asmens identifikavimui nerasta ( t. 1, b.l. 101). Liudytojo A. R. nurodytas aplinkybes, kad jie negirdėjo jog bÅ«tų radijo ryÅ¡io pagalba praneÅ¡ta apie sustabdytÄ automobilį Å¡vediÅ¡kais numeriais paneigia liudytojo M. A. parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai, kad pareigÅ«nas (galimai M. A.) dirbęs Å¡aukiniu (duomenys neskelbtini) perdavė praneÅ¡imÄ : (duomenys neskelbtini), A penktam kelyje, patikrinimui, Å koda, (duomenys neskelbtini) (t. 1 ,b.l. 74-75).

Tos aplinkybės, kad kaltinamojo piniginėje buvo rasta daugiau pinigų, nei leidžiama turėti tarnybos metu M. V. neginčijo ir pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jis iÅ¡ vakaro buvo iÅ¡ savo sÄ skaitos paėmęs 300 eurų, du Å¡imtus sumokėjo už vertinimÄ , dalį iÅ¡leido, o likusius pinigus laikė piniginėje. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareigÅ«nai su savimi gali turėti ne didesnę nei vieno MGL dydžio sumÄ grynaisiais pinigais. Iki Å¡io įvykio nebuvo nustatyta konkreti tvarka, tik pareigÅ«nai turėdavo informuoti instruktaÅ¾Ä atlikusį pareigÅ«nÄ apie turimÄ didesnę nei leidžiama grynųjų pinigų sumÄ .

Jis nepamena jog M. V. bÅ«tų informavęs jį, nors galėjo bÅ«ti kad jis tiesiog neiÅ¡girdo. M. A. teisme teigė, kad jis girdėjo, kaip M. V. pasakė S. K. jog turi daugiau pinigų nei leidžiama. Teismas atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, kad O. R. pripažindamas pareigÅ«nams apie duotÄ 50 eurų kyšį, nenurodė, ar tai buvo viena kupiÅ«ra, ar kelios piniginės kupiÅ«ros ( filmuota medžiaga). M. V. piniginės apžiÅ«ra atlikta įvykio diena tarp 12.20 ir 12.50 val., kai O. R. tuo metu buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės ir tik tuo metu jis nurodė, kad davė vienÄ 50 eurų kupiÅ«rÄ .

Teismas iÅ¡siaiÅ¡kinti ir patikrinti tos aplinkybės, kodėl jis Å¡ių aplinkybių nenurodė jį sustabdžiusiems pareigÅ«nams, neturi galimybės. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad M. V. piniginėje turėjo daugiau pinigų, nei leidžiama turėti tarnybos metu, ir M. A. bei iÅ¡ dalies S. K. teisme patvirtinus, jog M. V. apie turimÄ Â didesnę pinigų sumÄ informavo S. K. taip, kaip tuo metu buvo reikalaujama elgtis, tai yra praneÅ¡ti žodžiu, nėra pagrindas pripažinti tai kaltės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį neginčijamu įrodymu.

Teismui kelia abejones ir į Å¡iÄ bylÄ pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas bei anoniminė nepatikrinta informacija gauta 2017-03-03 imuniteto skyriuje apie neva policijos pareigÅ«nų imamus kyÅ¡ius iÅ¡ pažeidėjų. Imuniteto skyrius nustatė, kad tuo metu toje kelio atkarpoje galėjo bÅ«ti kelių policijos pareigÅ«nai M. A. ir M. V. ( t. 1 b.l. 142-143). Duomenų, jog tokia informacija bÅ«tų patikrinta vadovaujantis įstatymų nuostatomis nėra ir tai teismas vertina tik kaip siekį teismui suformuoti neigiamÄ nuomonę apie asmenį informacija, kuri nėra ir nebuvo patikrinta.

PrieÅ¡ingai, byloje yra M. V. teigiamai charakterizuojanti medžiaga ( t.2.b.l. 36). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja teismo nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Taigi teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų.

Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju teismas ėmėsi visų įmanomų bÅ«dų patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų patikimumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad tiesioginiai įrodymai – O. R. apklausos atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, kelia abejones jų patikimumas, o teismas patikrinti Å¡iuos įrodymus neturi galimybės, nes O. R. į posėdžius nevyko ( nors jo parodymuose fiksuota, kad jis Lietuvoje bÅ«na kas antrÄ savaitę), nustojo bendrauti telefonu, o teisinės pagalbos praÅ¡ymas neiÅ¡pildytas, duomenų apie Å¡aukimų įteikimus, negauta.

Netiesioginių įrodymų Å¡ioje byloje nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog M. V. yra kaltas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, todėl jis iÅ¡teisintinas.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ M. V. atžvilgiu priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį M. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Pinigus – 50 eurų kupiÅ«rÄ , saugomÄ Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti M.

V., tarnybines (duomenys neskelbtini) knygeles nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini). Kompaktines plokÅ¡teles nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugojimui prie Å¡ios bylos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ė: M. V. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.Nuosprendžiui įsiteisėjus M. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus 50 eurų kupiÅ«rÄ , saugomÄ Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, grÄ Å¾inti M. V.; tarnybines (duomenys neskelbtini) knygeles nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini); kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo ir garso įraÅ¡ais palikti prie Å¡ios bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Danutė Giačaitė