3a4bc1d7-e721-4228-af2a-3bcd18d39f21 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-766-230/2017                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00369-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.2. (2.6.10.2.4.2,); 2.5.10.5.2.15. (2.6.10.5.2.15.); 3.2.6.1.; 3.2.6.11. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,  sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovei D.

A., atsakovo L. K. atstovui advokatui L. S. B., trečiajam asmeniui E. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ieÅ¡kinį atsakovui L. K., tretiesiems asmenims „Baltikums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialui, E. K. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ieÅ¡kinyje teismo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimÄ Nr. 56-23 „Dėl L.

K. pareiÅ¡kimo“ ir iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2014-10-30 18.27 val. pacientas L. K. atvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių dėl namuose patirtos traumos – apie 18.00 val. griuvo nuo laiptų. PacientÄ apžiÅ«rėjo gyd. E. T., kuris objektyvios apžiÅ«ros metu paskyrė ir įvertino radiologinį tyrimÄ â€“ antro delnakaulio kaklo lūžis su aÅ¡ies deformacija. Buvo nustatyta diagnozė – kairės rankos antro delnakaulio lūžis. Gydytojas pacientui uždėjo gipso langetę, rekomendavo tęsti imobilizacijÄ , tausojantį režimÄ , rankÄ laikyti pakeltÄ .

Paskyrė planinę gydytojo ortopedo traumatologo E. K. konsultacijÄ 2014-11-12. Atsakovas L. K. 2014-11-12 savo Å¡eimos klinikos gydytojo siuntimu atvyko planinei gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai į Kauno klinikas dėl tolimesnės gydymo taktikos. Kauno klinikų medicinos gydytoja, gydytoja rezidentė K. N. paciento konsultacinės poliklinikos ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje įrašė, kad pacientui taikyta imobilizacija gipso langete, paskyrė atlikti kontrolinį kairės plaÅ¡takos radiologinį tyrimÄ , kurį įvertino gydytojas radiologas R.

B. – rentgenogramose matėsi antro delnakaulio lūžis, fiksacija gipso langete, lūžgalių padėtys buvo geros. PacientÄ konsultavusi gydytoja K. N. paciento nusiskundimų, objektyvios plaÅ¡takos bÅ«klės konsultacinės poliklinikos centrinės registratÅ«ros ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje neaprašė, nesuformulavo iÅ¡vados (diagnozės) bei rekomendacijų. Atsakovui L. K. 2014-11-26 atvykus, gydytojas E. K. jam paskyrė atlikti kairės plaÅ¡takos dviejų krypčių rentgenogramas, centruojant antrÄ delnakaulį.

Pacientui gipso langetė buvo nuimta, o medicinos dokumentuose/siuntime pažymėtos rekomendacijos, paskirtas tausojantis režimas 4 savaites, paskirtas echoskopijos tyrimas 2015-01-08, konsultacija 2015-01-14. Paciento nusiskundimų, objektyvios kairės plaÅ¡takos bÅ«klės, radiologinio tyrimo duomenų ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje gydytojas E. K. neaprašė, nesuformulavo iÅ¡vados (diagnozės). KitÄ dienÄ , t. y. 2014-11-27, gydytoja radiologė K. G. įvertino paciento kairės plaÅ¡takos rentgenogramas – bÅ«klė po antro delnakaulio galvos lūžimo, fragmentų padėtis gera, konsolidacija abejotina.

Praėjus beveik trims savaitėms po apsilankymo pas gyd. E. K. pacientas 2014-12-16 skubos tvarka atvyko į VÅ¡Ä® Respublikinę Kauno ligoninę. VÅ¡Ä® Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl kairės plaÅ¡takos antro delnakaulio neva nesuaugusio lūžio buvo taikytas operacinis gydymas. Vėliau dėl neva netinkamai suteikto gydymo pacientas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybÄ , o 2015-09-28 ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ su skundu dėl, jo nuomone, netinkamai taikyto gydymo ir nurodė, kad jam buvo padaryta 3 000 Eur turtinė ir 3 000 Eur neturtinė žala.

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pacientas nepateikė įrodymų turtinei žalai pagrįsti, bei tai, kad Kauno klinikose paciento gydymo dokumentacijos trÅ«kumai nesukelia fizinės žalos, įpareigojo Kauno klinikas atlyginti pacientui 1 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ . BÅ«tinybė atlyginti neturtinę žalÄ buvo motyvuojama tuo, kad gydytojas ortopedas traumatologas E. K. galimai nevertinęs ar netinkamai įvertinęs radiologinius tyrimus, pasirinko netinkamÄ gydymo taktikÄ , kuomet po keturių savaičių kairės rankos antro delnakaulio lūžio imobilizacijos gipso langetėje buvo nuspręsta pacientui langetę nuimti.

Komisija iÅ¡ Å¡ios aplinkybės padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl Å¡io gydytojo sprendimo pacientui kilo pasekmės – užsitęsė gydymas, buvo padaryta žala paciento sveikatai. Tačiau, ieÅ¡kovės manymu, gydytojas traumatologas ortopedas E. K. pacientui suteikė tinkamas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Gyd. E. K. pasirinktas gydymo metodas (kairės plaÅ¡takos imobilizacija gipso langete) buvo pasirinktas remiantis pasaulinėje medicinos literatÅ«roje apraÅ¡omais kriterijais. Å iuose literatÅ«ros Å¡altiniuose autoriai teigia, kad delnakaulių lūžiai gydomi konservatyviai, t. y skiriama imobilizacija gipso tvarsčiu, jeigu kaulinių fragmentų kampinė deformacija Å¡oninėje plokÅ¡tumoje nevirÅ¡ija 30 laipsnių ir kaulas nesutrumpėjęs daugiau kaip 5 mm.

Todėl pasirinkta gydymo taktika ne tik, kad buvo pagrįsta ir teisėta, bet tiko ir šiam konkrečiam pacientui, taip pat yra naudojama ir pripažinta tarptautiniu mastu. Tokios pat nuomonės dėl gydymo taktikos pagrįstumo laikosi ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedijos-traumatologijos centro vadovas prof. N. P., kuriam Komisija 2015-12-01 raštu pavedė atsakyti į klausimus dėl paciento gydymo tam, kad būtų tinkamai įvertinta gyd. E. K. pacientui skirto gydymo kokybė.

Neįrodžius CK 6.246 str. numatytų neteisėtų gyd. E. K. veiksmų, lėmusių paciento sveikatos pablogėjimÄ , Komisija be pagrindo įpareigojo ieÅ¡kovę atlyginti pacientui neturtinę žalÄ . Nepaisant to, jog gydytojas E. K. radiologinių tyrimų galimai neįvertino (be radiologinio tyrimo nuėmė langetę) ir paskyrė tausojantį 4 savaičių režimÄ , tai nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent dėl to, jog buvo nuimta langetė ir neįvertintas radiologinis tyrimas, tiesiogiai lėmė operacinio gydymo reikalingumÄ praėjus 20 d. po gydytojo E. K. konsultacijos.

Neatmestina galimybė, jog pacientas pats nesilaikė tausojančio režimo ar patyrė papildomÄ /naujÄ traumÄ . Vien tas faktas, kad gydytojas E. K. nusprendė pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių gydymo bÅ«dų, neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip veiksnys, tiesiogiai lėmęs pacientui kilusias neigiamas pasekmes, t. y. užsitęsusį delnakaulio gydymÄ , delnakaulio operacijÄ , kilusiÄ neturtinę žalÄ . Bet kokio tiesioginio ryÅ¡io tarp pacientui skirto konservatyvaus gydymo ir neva dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių prielaidos turėtų bÅ«ti atmestos jau vien todėl, kad pacientui lankantis Kauno klinikose ambulatorinių gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijų metu buvo atlikti kairės rankos plaÅ¡takos rentgenologiniai tyrimai rodė, kad lūžusio delnakaulio aÅ¡ys ir ilgis nepakitę, t. y anatomija nesuardyta.

Šiuos teiginius patvirtina gydytojų radiologų paciento kairės plaštakos radiogramų vertinimo išvados, aprašytos jo ambulatorinėje kortelėje. 2014-12-08 atliktų tyrimų Kauno klinikų Konsultacinėje poliklinikoje ir Endokrinologijos klinikos ambulatoriniame skyriuje tris kartus atliktos kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžio gijimo kontrolinės rentgenogramos parodė, kad lūžusios delnakaulio ašys ir ilgis nepakitę, t. y. anatomija nesuardyta, o delnakaulio lūžis sugijęs. Taigi Komisija nenustatė ir negalėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp E. K. pasirinkto gydymo metodo ir pacientui neva atsiradusios žalos, nes tokiam priežastiniam ryšiui nustatyti nėra pakankamai duomenų.

Atsakovas L. K. atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį praÅ¡o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimÄ Nr. 56-23 „Dėl L. K. pareiÅ¡kimo“ palikti galiojantį ir nurodo, kad 2014-10-30 apie 18.00 val. buityje griuvimo metu gavo traumÄ , dėl kurios sutino kairė plaÅ¡taka, atsirado didelis skausmas. 2014-10-30 18.27 val. jis atvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur buvo padaryta plaÅ¡takos nuotrauka ir padarytos iÅ¡vados – taikyta imobilizacija, gipso langetė.

Tačiau dviejų mėnesių laikotarpyje po Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus medikų rekomendacijų kairės plaÅ¡takos skausmas nepraėjo, o dar labiau sustiprėjo, plaÅ¡taka vizualiai atrodė deformuota, pirÅ¡tas nesilankstė. Todėl jis 2014-12-16 atvyko į VÅ¡Ä® Respublikinę Kauno ligoninę pakartotiniam patikrinimui dėl patirtos traumos. Gydytojas ortopedas traumatologas L. Å . nustatė kairės plaÅ¡takos II delnakaulio dislokacijÄ , atsakovui buvo atlikta operacija. Trečiasis asmuo „Baltikums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį praÅ¡o jį tenkinti ir nurodo, jog asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ieÅ¡kovės įstaigoje atsakovui L.

K. buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiÅ¡kai, žalos asmens sveikatai nebuvo padaryta, o Komisija sprendime nenustatė visų bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų, numatytų CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose, dėl ko jos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. IeÅ¡kovės atstovė D. A. praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti ir faktines bylos aplinkybes paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai nurodytoms ieÅ¡kinyje. Komisija nustatė dokumentacijos pildymo pažeidimus ir sprendė, kad per anksti buvo nuimta gipso langetė, tačiau iÅ¡ 2014-12-08 pacientui lankantis pas endokrinologus atliktos rentgenogramos matyti, kad lūžis buvo sugijęs. Kadangi pacientas iki tol buvo patyręs 7 lūžius, todėl galėjo bÅ«ti kita trauma.

Specialistai taip pat sprendė, kad paslaugos buvo suteiktos ir gydymo metodai parinkti tinkamai, jų iÅ¡vados svarbios, kadangi gydymo veiksmams įvertinti reikalingos specialios žinios. Be to, atkreipia dėmesį į tam tikrus duomenų neatitikimus Å¡eimos klinikos siuntime operacijai ir operacijos metu pildytoje medicininėje dokumentacijoje, taip pat į tai, kad prieÅ¡ operacijÄ nebuvo daryta rentgeno nuotrauka, kuri pagrįstų operacijos bÅ«tinumÄ . Atsakovo atstovas advokatas L. S. B. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad gydytojams keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, o komisija nustatė pažeidimus teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Mano, kad atliktos operacijos faktas patvirtina, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai, o atlikta rentgeno nuotrauka nepatvirtino langetės nuėmimo bÅ«tinybės (konsolidacija buvo abejotina). IeÅ¡kovė, teigdama, kad galėjo bÅ«ti kita trauma, Å¡ios aplinkybės neįrodė. Trečiasis asmuo E. K. su ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad pacientui atvykus į klinikų skubios pagalbos skyrių ir atlikus radiologinį tyrimÄ buvo nustatytas kairės plaÅ¡takos delnakaulio lūžis.

Remiantis pasaulinėje praktikoje suformuotais kriterijais buvo pasirinktas gydymo bÅ«das – imobilizacija, kadangi kauliniai fragmentai nebuvo pasislinkę. 2014-11-12 konsultacijos metu kauliniai fragmentai nebuvo pasislinkę, kÄ patvirtino rentgenas, kaulų padėtis buvo identiÅ¡ka ir jau formavosi pirminis kaulinis rumbas II-ros konsultacijos metu (2014-11-26). Taikant imobilizacijÄ ilgiau kaip 3-4 savaites atsiranda pirÅ¡tų kontraktÅ«ros. Pacientui buvo paskirtas tausojantis režimas, todėl buvo paskirtos ir papildomos konsultacijos, bet pacientas daugiau neatvyko.

Mano, kad komisijos sprendimas grindžiama vien tik nuomone, be to, komisijos sudėtis neteisėta (dalyvavo 2 nariai, kurie nėra paskirti). Taip pat atkreipia dėmesį į tam tikrus laiko neatitikimus operacijos metu pildytame anestezijos lape, nuorodas ligos istorijoje į lūžį, o ne į nesugijusį lūžį. Todėl mano, kad tai buvo naujas lūžis, be to, prieÅ¡ operacijÄ nebuvo padaryta rentgenograma. IeÅ¡kinys tenkintinas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 18 d. sprendimu buvo nuspręsta, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pareiÅ¡kėjui L.

K. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau – Kauno klinikos), buvo padaryta ir todėl Komisija įpareigojo Å¡iÄ gydymo įstaigÄ atlyginti pareiÅ¡kėjui L. K. 1 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ (t. 1, b. l. 16–19). Komisija nustatė, kad pacientui L. K. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos Kauno klinikose 2014-10-30 – 2014-11-27 buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: 1) 2014-11-12 L. K. konsultavusi gydytoja rezidentė K.

N. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje neaprašė paciento nusiskundimų, objektyvios plaÅ¡takos bÅ«klės, nesuformulavo iÅ¡vadų (diagnozės) bei rekomendacijų tolimesniam gydymui; 2) 2014-11-26 L. K. konsultavęs E. K. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje neaprašė paciento nusiskundimų, objektyvios plaÅ¡takos bÅ«klės, nesuformulavo iÅ¡vadų (diagnozės); 3) 2014-11-26 gydytojas ortopedas traumotologas E. K. L. K. konsultacijos metu neįvertino paciento antro delnakaulio lūžio rentgenologinės konsolidacijos požymių, paskyrė netinkamÄ tolimesnį gydymÄ â€“ nepratęsė imobilizacijos gipso įtvaru.

Komisijos nuomone, pastaroji (3 punkte nurodyta) neteisėta, nerÅ«pestinga ligoninės personalo veikla yra susijusi su pareiÅ¡kėjo L. K. nurodytomis jam kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, t. y. užsitęsusiu delnakaulio gydymu (vėliau atlikta operacija) ir todėl buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai. Nurodytos Komisijos iÅ¡vados teikė pagrindÄ Ä¯pareigoti Kauno klinikas atlyginti L. K. padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį Komisija nustatė esant 1 000 Eur dydžio. IÅ¡ Komisijos sprendimo matyti, kad pati Komisija yra pripažinusi, jog nustatyti pažeidimai pildant medicininę dokumentacijÄ nesukelia ir nesukėlė žalos sveikatai, ir tokia iÅ¡vada yra visiÅ¡kai pagrįsta.

Taigi, Komisijos sprendimo konstatuoti žalos padarymo faktÄ pagrindu lieka tik jos nustatyti neva neteisėti gydytojo E. K. veiksmai L. K. 2014-11-26 vykusios konsultacijos metu, kuomet jis nepratęsė imobilizacijos gipso tvarsčiu, nors nebuvo antro delnakaulio lūžio rentgenologinės konsolidacijos požymių. BÅ«tent tai ir sudaro sprendžiamo ginčo esmę.   Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių.

Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. KokybiÅ¡kų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo /neteikimo/netinkamo suteikimo, atlyginimÄ .

Žalos atlyginimo sÄ lygos ir tvarka nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.). Samdantis darbuotojus asmuo turi atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, atitinkamai, tokia atsakomybė kyla ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigai už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams (CK 6.264 str., 6.283 str., 6.284 str.).

Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Pagrindinė gydytojo pareiga yra teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; Å¡ios pareigos tinkamas įgyvendinimas priklauso nuo gydytojo pasirinktų priemonių medicinos pagalbai suteikti, taip pat jų taikymo atidumo, rÅ«pestingumo, efektyvumo. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti maksimalaus atidumo ir rÅ«pestingumo aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje L.

M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, byla Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos, byla Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė ir kt., byla Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D.

B. v. VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikos, byla Nr. 3K-3-408/2009).Be to, atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai nustatomi ne tik neteisėti veiksmai, bet ir žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti faktÄ , kad teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimÄ .Nagrinėjamu atveju, atsakovo (paciento) L.

K. teigimu, žala sveikatai buvo padaryta, kadangi Kauno klinikų gydytojui E. K. netinkamai gydžius delnakaulio lūžį užsitęsė gydymo procesas ir vėliau teko atlikti operacijÄ . Taigi nagrinėjant kilusį ginÄÄ byloje svarbu nustatyti, ar gydytojui E. K. 2014-11-26 konsultacijos metu priėmus sprendimÄ nuimti gipso įtvarÄ atsirado kokios nors neigiamos pasekmės L. K. sveikatai. Atsakovas žalos padarymo faktÄ grindžia tuo, kad nuėmus gipso tvarstį (langetę) bÅ«klė negerėjo, toliau kamavo plaÅ¡takos skausmas, plaÅ¡taka buvo deformuota, o pirÅ¡tas nesilankstė, todėl jis kreipėsi į VÅ¡Ä® Respublikinę Kauno ligoninę, kur jam 2014-12-16 skubos tvarka buvo atlikta operacija.

Tačiau iÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos ligos istorijos duomenų (t. 1 priedas) negalima daryti iÅ¡vados, jog operacija buvo atlikta Å¡alinant Kauno klinikose neiÅ¡gydyto kairės plaÅ¡takos antro delnakaulio lūžio pasekmes. Pirmiausia, iÅ¡ UAB „Saulės Å¡eimos medicinos centras“ filialo siuntimo matyti tik tai, kad L. K. buvo siunčiamas pas gydytojÄ traumotologÄ , diagnozė nurodyta S62.33 – Kito (-ų) delnakaulio (–lių) kaklelio lūžis, ta pati diagnozė nustatyta ir hospitalizuojant bei vėliau, apžiÅ«ros duomenyse nurodyta, kad tai trauma buityje, konsultuotas traumatologo, stacionarizuojamas operacijai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutikimas operacijai pasiraÅ¡ytas dėl pėdos deformacijos. Jokių įrašų Å¡ioje ligos istorijoje apie tai, kad buvo anksčiau gydytas lūžis ir faktiÅ¡kai taisomos ankstesnio netinkamo gydymo pasekmės, nėra. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje ligos istorijoje nėra jokių įrašų apie rentgenogramÄ , darytÄ prieÅ¡ operacijÄ , kas galėtų vienaip ar kitaip patvirtinti sÄ sajas tarp Kauno klinikose gydyto nurodyto delnakaulio lūžio ir atliktos operacijos, siuntimas rentgenologiniam tyrimui iÅ¡duotas ir paciento sutikimas pasiraÅ¡ytas tik po operacijos, t. y. 2014-12-18.

Tokie įrašai ligos istorijoje neleidžia daryti išvados, kad operacijos metu buvo šalinamos to paties Kauno klinikose gydyto, tačiau nesugijusio lūžio netinkamo gydymo pasekmės.    Be to, byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad L. K. 2014-12-08 lankėsi Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatoriniame skyriuje (t. 1, b. l.

20) ir jam buvo atlikta kairės plaÅ¡takos rentgenograma, kurioje fiksuota II-o delnakaulio galvutės deformacija po sugijusio lūžio, kas patvirtina, kad lūžis po E. K. konsultacijos 2014-11-26, kai buvo nuimtas gipso tvarstis (langetė), tuo metu (2014-12-08) jau buvo sugijęs, o operacija buvo atlikta tik 2014-12-16, kas leidžia spręsti buvus pakartotinę traumÄ . Viena iÅ¡ gydytojų civilinės atsakomybės sÄ lygų yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, kuriÄ turi įrodyti žalÄ patyręs asmuo.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io apibrėžtį ir formuojamÄ teismų praktikÄ skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu laikomas toks priežastinis ryÅ¡ys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sÄ lygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimÄ .

Nustatant netiesioginį priežastinį ryšį bÅ«tina svarstyti, ar asmens atlikti veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikÄ formuojantis kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). VirÅ¡ nurodyti įrodymai iÅ¡ esmės paneigia buvus priežastinį ryšį tarp Kauno Klinikose atlikto kairės plaÅ¡takos antro delnakaulio lūžio gydymo ir VÅ¡Ä® Respublikinėje Kauno ligoninėje atliktos operacijos, o atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad operacija buvo bÅ«tina dėl netinkamo ankstesnio lūžio gydymo.

Neįrodytas ir E. K. aplaidus elgesys 2014-11-26 nuimant pacientui L. K. gipso įtvarÄ . Nors pagal byloje pateiktus duomenis yra pagrindas konstatuoti, kad gydytojas E. K. 2014-11-26 konsultacijos metu nepratęsė imobilizacijos gipso langete, dar neturėdamas rentgenogramos, o 2014-11-27 rentgenogramoje buvo konstatuota, kad bÅ«klė po antro delnakaulio galvos lūžimo ir fragmentų padėtis gera, konsolidacija (lot. consolidatio – susijungimas, sutvirtinimas) abejotina, t. y. gydytojas neįvertino rentgenologinio tyrimo, tačiau net ir pripažinus tokius veiksmus neteisėtais nėra įrodyta dėl Å¡ių veiksmų atsiradusi žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių veiksmų ir atsiradusios žalos sveikatai.

Kaip jau nustatyta, 2014-12-08 kitu tikslu atliktoje rentgenogramoje buvo konstatuotas sugijęs lūžis, o vėliau atliktos operacijos duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad ji buvo atlikta ir ji buvo reikalinga bÅ«tent dėl ankstesnio lūžimo netinkamo gydymo.     Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus bei skiriant gydymÄ teisėtumo, reikÅ¡mingi yra tie įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiÄ sias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

Tai savaime nereiÅ¡kia, kad ekspertų ar atskirų specialistų iÅ¡vados a priori visais atvejais turi lemiamÄ reikÅ¡mę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumÄ bei reikÅ¡mingumÄ visų bylos aplinkybių kontekste. Tačiau tokių iÅ¡vadų nepagrįstumas gali bÅ«ti paneigiamas ne prielaidų pobÅ«džio teiginiais ar pavieniais, kitų įrodymų visumai prieÅ¡taraujančiais įrodymais, o pakankamai svariais įrodymais.             Komisija prieÅ¡ priimdama ginčijamÄ sprendimÄ kreipėsi į Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto profesorių Ortopedijos Traumatologijos centro vadovÄ N. P., kuriam pavedė atsakyti į klausimus, tarp jų buvo pateiktas ir klausimas: ar delnakaulio bÅ«klė buvo įvertinta tinkamai ir, ar beveik 4 savaites taikyta imobilizacija buvo pakankama? Ä® šį klausimÄ specialistas profesorius N. P. atsakė, kad taip, delnakaulio lūžio lokalizacija, lūžio morfologija bei dislokacija buvo įvertinta teisingai.

Dėl to buvo pasirinktas konservatyvaus gydymo metodas, imobilizacija gipso longete, kuris pacientui buvo taikytas. Delnakaulio metafizės srities lokalizacijos lūžio gydymui pakanka keturių savaičių imobilizacijos gipso longete. Lūžiui esant diafizės srityje imobilizacija galėtų būti pratęsta iki 5-6 savaičių. Specialistas taip pat negalėjo atsakyti, kodėl buvo reikalinga operacija, atlikta VšĮ Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, nes medžiagoje nėra operaciniam gydymui keliamų indikacijų pagrindimo, kas nustatyta ir šioje byloje.

Pažymėtina, kad profesorius N. P., duodamas tokias iÅ¡vadas atsakymuose į klausimus nurodė, kad medžiagos įvertinimui ir atsakymų apibendrinimui buvo pasitelkęs ir kitus specialistus. Kauno klinikų specialistai, atlikę tyrimÄ , taip pat nurodė, kad gydytojo veiksmai buvo tinkami (t. 1, b. l. 13–14).             Nors Komisija priimdama sprendimÄ Å¡ias specialisto iÅ¡vadas nurodė, tačiau nevertino, kodėl jas atmeta ir laiko nepagrįstomis, o pagrindu Kauno klinikų atsakomybei taikyti laikė tai, kad gydytojas nevertino rentgenologinės konsolidacijos požymių.

Tačiau, kaip jau nurodyta, turėjo bÅ«ti nustatyta, ar atsirado žala sveikatai ir ar ji atsirado bÅ«tent dėl to. Komisija priimdama sprendimÄ rėmėsi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus kontrolės 2015-08-21 ataskaita (t. 1, b. l. 73–76), kurioje buvo remiamasi neįvardinto medicinos specialisto konsultanto iÅ¡vadomis ir nevertinant, dėl ko L. K. buvo atlikta operacija, su kurios atlikimu ir buvo siejamas žalos sveikatai padarymas.             IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas.

Esant tokiems įrodymams labiau pagrįsta manyti, kad byloje nėra įrodyta, jog žala paciento L. K. sveikatai, gydant kairės plaÅ¡takos delnakaulio lūžį Kauno klinikose 2014-10-30 – 2014-11-27, buvo padaryta, kadangi neįrodyta, kad vėlesnis sveikatos sutrikimas – atlikta delnakaulio operacija kaip nors yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su ankstesniais gydymo veiksmais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pacientas L. K. 2014-12-16 nesikreipė į anksčiau lūžį gydžiusiÄ gydymo įstaigÄ ir operacijos metu nenurodė jokių duomenų, kad jau buvo gydytas Kauno klinikose po kairės plaÅ¡takos delnakaulio lūžimo, o operacijos dokumentacija nepatvirtina jokių sÄ sajų su ankstesniu lūžimo gydymu Kauno klinikose.

Todėl nenustačius ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės dėl L. K. padarytos žalos sveikatai sÄ lygų Komisijos sprendimas, kuriuo buvo konstatuota tokia žala ir ieÅ¡kovė įpareigota atlyginti L. K. neturtinę žalÄ , pripažintinas nepagrįstu.              IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 30 Eur (t. 1, b. l. 96) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).                               Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

                          IeÅ¡kinį patenkinti.             Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 56-23 „Dėl L. K. pareiÅ¡kimo“ yra nepagrįstas ir jį panaikinti.              Priteisti iÅ¡ atsakovo L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos (įm. kodas 135163499) 30 Eur žyminį mokestį.                                                 Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Nijolia Indreikienė                                 Â