Legislator Case Law & Legislation
3a4b2414-0bf7-44de-945e-e4fa6aeb37a2 AI generated

3a4b2414-0bf7-44de-945e-e4fa6aeb37a2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 3a4b2414-0bf7-44de-945e-e4fa6aeb37a2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. R. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 202 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikintas 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Legislator headnote

AI generated

3a4b2414-0bf7-44de-945e-e4fa6aeb37a2 · Kauno apygardos teismas: R. vertinimu, jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus. Nurodo, kad Komisija teisingai ir teisiÅ¡kai tinkamai įvertino jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei dedamas pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pagrįstai sprendė, kad įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje, teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodė formalius, neesminius, teisiÅ¡kai nepagrįstus ir deklaratyvius motyvus. 4.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Byla Nr. 1S-181-348/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11029-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio KiÅ¡kio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. R. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (Toliau – Komisija) 2020 m. sausio 13 d. nutarimÄ Nr. 95-5 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. R. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 202 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikintas 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 641 straipsniu, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2018 m. spalio 17 d., pabaiga: 2022 m. rugpjūčio 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 7 mėnesiai ir 7 dienos.

2. Komisija, 2020 m. sausio 13 d. nutarimu, nutarė taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Tokį sprendimÄ Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (32 balai). Vertinant nuteistojo pažangÄ bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo 45 sumažėjo iki 32 balų.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

Komisija pažymėjo, jog Å¡iuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis A. R. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , anksčiau teistas, jam taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iÅ¡ ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti ir nors Å¡ios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibÅ«dina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibÅ«dinančių aplinkybių visumoje.

Be to, apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad pagal „OASys“ metodikÄ nuteistajam A. R. nustatyta žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizikÄ dar gali mažinti. Taip pat iÅ¡lika nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus.

4. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, nuteistasis A. R. pateikė skundÄ apygardos teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimÄ Nr. 95-5 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 4.1. Nuteistasis A. R. nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismo nenurodė esminių kriterijų kodėl atsisako patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Nurodo, kad teismas tik fragmentiÅ¡kai apžvelgė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau nenurodė aplinkybių dėl kurių jam negalėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas. 4.2. Skunde pažymima, jog pagal galiojančiÄ BVK 157 straipsnio redakcijÄ , lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos turi bÅ«ti siejamos iÅ¡imtinai tik su laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, o aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu, sunkumu, kartais su kaltininko pozicija dėl kaltės, ankstesniais teistumais, gali bÅ«ti vertinamos tik tiek, kiek jos papildomai atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei tuo pačiu leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant jo elgesį teigiama linkme.

PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo instituto taikymas prarastų prasmę, o nuteistieji nebÅ«tų skatinami pasitaisyti. 4.3. Apeliantas nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo 45 balų sumažėjo iki 32 balų ir nors 20 balų yra dinaminiai, tačiau galimybė juos mažinti yra ne tik tuo atveju, kai atsisakoma patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, bet ir lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra atveju. Nuteistasis pažymi, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų mažėjimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis teigiamai koreguoja savo elgesį, o teismo iÅ¡vada, jog nustatytÄ svertinių taÅ¡kų sumÄ nuteistasis dar gali mažinti, yra perteklinis reikalavimas bei savavaliÅ¡kai pateiktas įstatymo turinys, kuris jo atžvilgiu neturi teisinio pagrindo. 4.4.

A. R. vertinimu, jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus. Nurodo, kad Komisija teisingai ir teisiÅ¡kai tinkamai įvertino jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei dedamas pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pagrįstai sprendė, kad įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje, teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodė formalius, neesminius, teisiÅ¡kai nepagrįstus ir deklaratyvius motyvus. 4.5.

Nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo argumentu, jog jam nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimu ir pažymi, jog šis veiksnys – tai nuteistojo padaryti teisės pažeidimai iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ir su tuo laikotarpiu, kuomet jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nieko bendro neturi, be to, šis kriminogeninis veiksnys yra įvertintas balais, kurio pakeisti neįmanoma. Taip pat pažymima, kad šį teismo teiginį, kaip neatitinkantį teisingumo principui, įrodo socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys. 4.6.

Pažymima, jog nėra teisinio pagrindo motyvui, jog nuteistajam yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, o toks įstatymo turinio taikymas ne tik yra nelogiÅ¡kas, bet ir neatitinkantis lygtinį paleidimÄ numatančiuose įstatymuose numatytų principų.

5. Atsiliepimų į nuteistojo A. R. skundÄ negauta.

6. Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Å io straipsnio dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiems BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis kreipėsi su praÅ¡ymu į KomisijÄ dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus.

Tačiau iÅ¡ BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams, turi bÅ«ti nustatytos ir materialiosios Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymÄ lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

9. Nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimÄ , yra svarbu atsižvelgti į tai, ar minėtų balų mažėjimas iÅ¡ tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis rodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtų balų pokytis iš tiesų egzistuoja. A. R. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 45 balai, pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 37 balai. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 32 balų.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vertinimo metu nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 20 balų, o tai reiÅ¡kia, kad likusieji 12 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso iÅ¡imtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mÄ stymo. Å iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizikÄ dar gali mažinti.

Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad A. R. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nėra perteklinis, kaip teigia nuteistasis, tačiau prieÅ¡ingai, Å¡is rezultatas pagrindžia nuteistojo pavojingumo mažėjimÄ , o nustatytų dinaminių balų skaičius parodo, kad nuteistojo elgesį dar galima koreguoti teigiama linkme.

10. Nesutiktina su skundo argumentu, jog teismas, priėmęs skundžiamÄ nutartį, nenurodė svarių argumentų kodėl atsisako taikyti nuteistojo A. R. atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas savo sprendimÄ argumentavo iÅ¡samiai, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nepasiektų savo tikslo, o tai, kad nuteistojo netenkinta pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį naikinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu. IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. R., laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, du kartus skatintas, drausmine tvarka baustas nebuvo, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba (duomenys neskelbtini), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Tačiau pažymėtina, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali bÅ«ti laikomas besÄ lygiÅ¡ku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

11. Sutiktina su skundo argumentu, jog aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu, sunkumu, su kaltininko pozicija dėl kaltės bei ankstesniais teistumai nėra esminiai faktoriai tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nėra draudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ Ä¯ nuteistojo padarytus teisės atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį.

Todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, jog A. R. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat į tai, kad jis yra teistas anksčiau, nuteistajam buvo taikytas su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, o taip pat į tai, kad A. R. atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o Å¡ių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Nors nuteistasis teigia, kad jo atžvilgiu nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus – tai nuteistojo padaryti teisės pažeidimai iki laisvės atėmimo bausmės pradžios ir su laikotarpiu, kuomet jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nieko bendro neturi, tačiau pažymėtina, kad šis kriminogeninis veiksnys tam tikromis aplinkybėmis gali būti vėl aktyvinamas. Tuo labiau, kad kaip jau buvo minėta, asmuo iš ankstesnių patyrimų nepasimokė ir vėl nusikalto, o nuteistojo kriminalinė istorija yra geriausias būsimojo teistumo prognostinis rodiklis.

13. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad A. R. yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Svarbu pažymėti tai, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , neatliktos bausmės dalis negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas ir proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privaloma atsižvelgti.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti jau aptartus bausmei keliamus tikslus ir bÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti.

14. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristikÄ , padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei visas kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam A. R. lygtini paleidimas Å¡iuo metu netaikytinas. Skundžiama Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 12 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimÄ , yra teisėta ir pagrįstÄ , todėl paliekama galioti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo A. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 12 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis