3a4af641-2ade-475e-a026-bb8f1bd7eab3 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-5691-374/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02045-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.2. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja RÅ«ta Gustienė, teismo posėdyje raÅ¡tinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. V. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , jog E. V. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kime nurodoma, kad maždaug nuo 1989 - 1990 m. iki Å¡io laiko, pareiÅ¡kėja teisėtai - atvirai ir nepertraukiamai, valdo ir naudojasi (duomenys neskelbtini)žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo savininku VÄ® Registrų centras duomenų bazėje nenurodomas fizinis ar juridinis asmuo, turtas nepriklauso valstybei ar savivaldybei.

PareiÅ¡kėja nurodo, jog žemės sklypu vieÅ¡ai ir nepertraukiamai naudojasi apie 30 metų, naudojasi netrukdoma kitų asmenų, moka mokesčius, t. y. turtu naudojasi kaip savo. Turtas yra iÅ¡saugotas iki Å¡io laiko, jis yra geresnės bÅ«klės negu buvo gautas. Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį, pareiÅ¡kėja kreipiasi į teismÄ asmeninės nuosavybės sukÅ«rimo tikslu, siekdama tapti turto, kuriuo visada rÅ«pinosi, teisėta savininke. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su praÅ¡omu nustatyti faktu ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad ginčo objektas (sodų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybinė žemė, sodų žemės sklypas yra nesuformuotas atskiru žemės sklypu, nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ neįregistruotos, pirkimo – pardavimo sutartis dėl Å¡io sodų žemės sklypo nesudaryta. Patikrinus Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų RÅ«dos ir Kalvarijos skyriuje esančius dokumentus, nustatyta, kad duomenų, kam bÅ«tų skirtas minėtas sodų žemės sklypas nėra.

Už ginčo žemės sklypÄ nėra sumokėta. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nesudaryta. Teisinė registracija neatlikta. Duomenų, kad jis bÅ«tų skirtas pareiÅ¡kėjai taip pat nėra. Apie Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ ir nagrinėjimÄ teisme paskelbta vieÅ¡ai, 2022 m. rugpjūčio 11 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt praneÅ¡imÄ . Per nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieÅ¡taravimų dėl pareikÅ¡to teisme pareiÅ¡kimo negauta.

Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas atmetamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal CK 4.69 straipsnio nuostatas, įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisė negali bÅ«ti įgyjama į slaptai arba per prievartÄ užvaldytÄ daiktÄ , nepaisant, ar nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ minėtu bÅ«du pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartÄ daiktÄ užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Ä®gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį, asmuo, įgyjantis daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti ne tik sÄ Å¾iningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktÄ turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , bet taip pat jis privalo iÅ¡likti sÄ Å¾iningas valdytojas visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų.

Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį, daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ .

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad 1989 - 1990 m. pareiÅ¡kėja valdo ir naudojasi (duomenys neskelbtini)žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini).

Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje dėl sklypo skyrimo nurodyta, kad Marijampolės miesto ir rajono liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyvinių fondų 1989-1990 metų, Marijampolės miesto savivaldybės archyvinio fondo 1990-1991 metų ir Marijampolės rajono savivaldybės archyvinio fondo 1990-1994 metų dokumentuose apie sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). esančio sodininkų bendrijoje „Dovinė“, skyrimÄ E. V. žinių nėra. IÅ¡ sodininkų bendrijos „Dovinė“ nario bilieto nustatyta, kad E. V.

į sodininkų bendrijos narius priimta 1990 m. spalio 22 d., nurodytas kolektyvinio sodo numeris – (duomenys neskelbtini). Å ioje byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. pareiÅ¡kėja nėra ginčo sklypo savininkė. Nagrinėjamu atveju keliamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi klausimas. PareiÅ¡kėja byloje siekia įrodyti, kad įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėja nurodė, jog sklypu naudojasi nuo maždaug 1989 m.

– 1990 m., tačiau nenurodė pagrindo, kuriuo žemės sklypas jai buvo patikėtas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d.) 95 straipsnis galiojęs iki 1994-05-17 numatė tik vienÄ vieÅ¡osios nuosavybės formÄ - valstybės nuosavybę. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad valstybė – ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ , bÅ«tų perdavusi kitiems asmenims, todėl teismas pripažįsta, kad ginčo sklypas iÅ¡liko valstybės nuosavybe. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Taigi valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. ReikÅ¡minga tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minėtas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taigi vien aplinkybė, kad teisės į daiktÄ (Å¡iuo atveju sodo sklypÄ ) neįregistruotos valstybės vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad daiktas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėja nepaneigė aplinkybės, jog žemės sklypas priklauso valstybei, pareiÅ¡kimas atmestinas. Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje civilinėje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: E. V. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Rūta Gustienė