2023-06-28 Nr. AB-12889-4-45-3-00217-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2013-624/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00217-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant J. G.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V., jo atstovui advokatui D. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė:

2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės ir jį apgyvendinti VSAT su galimybe laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.2. Užsienietis 2022 m. spalio 12 d. pateikė prašymą nutraukti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą nutraukti prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir įpareigojo jį išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Užsienietis į (duomenys neskelbtini) neišvyko, nuvyko į Suomijos Respubliką.

2.3. Užsienietis 2023 m. gegužės 22 d. atvyko į Vilniaus m. 1-ąjį policijos komisariatą ir VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno buvo sulaikytas iki 48 val. Užsienietis pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai 2022 m. rugpjūčio 22 d., jau buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jo atsisakė, neteisėtai gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje, todėl tikėtina, kad paskesnis prieglobsčio prašymo pateikimas yra tik siekis išvengti išsiuntimo iš Europos Sąjungos teritorijos į kilmės valstybę, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali bandyti slėptis.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

4. Teismas, įvertinęs Centro nurodytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, apžvelgė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (113 str. 4 d.) ir padarė išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

5. Įvertinęs Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d., 5 d., 14019 str. 1 d.), teismas nurodė, kad Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo apgyvendintas VSAT su teise laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiui pateikus prašymą nutraukti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir Migracijos departamentui 2022 m. spalio 24 d. priėmus sprendimą nutraukti prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą ir įpareigojus jį išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Užsienietis šio sprendimo neįvykdė, į (duomenys neskelbtini) neišvyko, o neteisėtai nuvyko į Suomijos Respubliką, kur neteisėtai gyveno. Tik Suomijos Respublikai nusprendus Užsienietį grąžinti į Lietuvos Respubliką, jis vėl neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas padarė išvadą, kad, esant išdėstytoms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, tokiu būdu vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

6. Teismas pabrėžė, kad, nors Užsienietis nurodė, jog jo pažįstami gali suteikti jam gyvenamąją vietą Lietuvoje, teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių galimybę gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 7. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT, arba elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

8. Užsienietis nurodo, kad, siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, būtina nustatyti egzistuojančias abi kumuliatyvias sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju jos neegzistuoja.

9. Užsienietis pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu, t. y. neteikia minėtoms institucijoms reikalingos ir aktualios informacijos paskesnio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimui. Be to, yra žinomas Užsieniečio vardas, pavardė ir gimimo metai.

10. Užsienietis teigia, kad jis nesuprato, jog, vykdamas ne į (duomenys neskelbtini) teritoriją, bet į kitą valstybę ir gyvendamas joje, jis pažeidžia teisęs aktų reikalavimus ir sukelia sau pačiam neigiamas pasekmes.

11. Užsienietis akcentuoja, kad jis iš Suomijos pats grįžo į Lietuvą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog vien dėl Užsieniečio ankstesnio pasišalinimo iš Lietuvos Respublikos darytina išvada, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, pakartotinai išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

12. Užsienietis pažymi, kad sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio faktiškai nesulaikius. Kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tai rodo, jog pats Užsienietis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui.

13. Užsienietis pažymi, kad jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT, arba elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Centras pažymi, kad Užsienietis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio procedūra, visais įmanomais būdai bando likti Europos Sąjungoje.

16. Centras akcentuoja, kad Užsienietis ėmėsi veiksmų neteisėtai išvykti ir gyventi Europos Sąjungos valstybėje, todėl toks Užsieniečio elgesys suponuoja išvadą, kad Užsienietis vėl bandys pasislėpti ir išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Negalima teigti, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų iškilti poreikis juos patikslinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Atsižvelgęs į Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d., 5 d., 14019 str. 1 d.) ir bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio faktiškai nesulaikius. Užsienietis akcentuoja, kad nesuprato, jog vykdamas ne į (duomenys neskelbtini) teritoriją jis pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

20. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 5 punktą, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, kad per nustatytą terminą užsienietis neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą. Nagrinėjamu atveju, Užsienietis, 2022 m. rugpjūčio 23 d. pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, 2022 m. spalio 12 d. paprašė nutraukti prieglobsčio prašymo procedūrą, motyvuodamas noru išvykti į kilmės valstybę (namo), tačiau, Migracijos departamentui priėmus sprendimą įpareigoti jį išvykti į kilmės valstybę, Užsienietis neteisėtai išvyko į Suomiją. Iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyresniojo specialisto Antano Baltrušaičio tarnybinio pranešimo matyti, kad Užsienietis pokalbio metu prisipažino, kad Suomijoje buvo ruošiama jo grąžinimo į Lietuvos Respubliką procedūra, todėl jis savanoriškai grįžo į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad Užsieniečio paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtina, kad jis sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes tam, kad galėtų neteisėtai išvykti į Europos Sąjungos valstybę.

21. Taigi, konstatuotina, kad Užsienietis, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytos aplinkybės buvimą, gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

23. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas yra objektyviai reikalingas, Užsieniečiui taikytina priemonė, siekiant užtikrinti Įstatyme numatyto tikslo – Užsieniečio paskesnio prieglobsčio prašymo tinkamą išnagrinėjimą – pasiekimą, įvertinus Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes – nėra neproporcinga.

25. Tačiau teisėjų kolegija taip pat vertina tai, kad nei Centras teikime, nei Migracijos departamentas savo nuomonėje nenurodė jokių argumentų ar faktinių aplinkybių, kodėl Užsieniečio judėjimo laisvė turėtų būti apribota būtent 3 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, vertina, kad nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio paskesnio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas neturėtų viršyti 2 mėnesių, t. y. iki 2023 m. liepos 23 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, tačiau netinkamai nustatė šios priemonės taikymo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad Užsienietis apgyvendinamas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, todėl apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Likusi apeliacinio skundo dalis atmetama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. liepos 23 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan