3a4878d2-1353-4cc1-96b2-e23b72ecd362 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-835-618/2022 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00636-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.2; 3.1.11.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Å imanskienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos E. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3449-973/2022 pagal pareiÅ¡kėjos E. D. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja E. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) nustatyti dukros A. G. ir sÅ«naus M. G. (M. G.) nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje kartu su pareiÅ¡kėja;

2) laikinai uždrausti dukrai A. G. ir sÅ«nui M. G. be raÅ¡ytinio vaikų mamos E. D. sutikimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ ir bet kuriÄ Europos SÄ jungos ar bet kuriÄ kitÄ užsienio valstybę su lydinčiu asmeniu – vaikų tėvu S. G. (S. G.).

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji ketina kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau jai reikia laiko tam pasiruoÅ¡ti ir surinkti visus reikiamus įrodymus. Su vaikų tėvu S. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuokÄ Maskvoje, santuokos faktas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Santuokos metu jiems gimė du vaikai – A.

G. ir M. G., kurie Å¡iuo metu yra su ja Lietuvoje (Palangoje). Santuoka su S. G. buvo nutraukta Maskvoje 2019 m. rugsėjo 13 d. (santuokos nutraukimo faktas įregistruotas Lietuvos Respublikoje). Pagal Rusijos Federacijos teisinį reglamentavimÄ po santuokos nutraukimo vaikai lieka gyventi su motina, jeigu nėra sudaryta kitokia sutartis, tačiau kitokia sutartis sudaryta nebuvo, todėl Å¡iuo metu ji su savo nepilnamečiais vaikais gyvena Palangoje. Å iuo metu vaikų tėvas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, 2022 m. liepos 15 d. atvyko į LietuvÄ ir reikalauja leisti vaikams iÅ¡vykti į Rusijos FederacijÄ .

Dėl Å¡io S. G. reikalavimo tarp jų kilo konfliktas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas, kadangi vaikų tėvas be jos sutikimo ketina iÅ¡vežti bendrus nepilnamečius vaikus į RusijÄ . Mano, kad iÅ¡vežus vaikus bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeistos vaikų teisės gyventi kartu su mama Lietuvos Respublikoje (jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje), o teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas dėl Å¡iuo metu susiklosčiusios padėties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.

Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai 7 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti papildomus dokumentus, praÅ¡ymo bei jo priedų vertimÄ Ä¯ rusų kalbÄ ir nurodyti atsakovo kontaktinius duomenis. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 3.1. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja nepateikė savo ir S. G. santuokos nutraukimo sutarties ar sprendimo dėl tokios santuokos nutraukimo, taip pat nėra nurodomas teisinis reglamentavimas, kuriuo, kaip nurodė pareiÅ¡kėja, po santuokos nutraukimo vaikai turi gyventi su motina.

Teismui kilo abejonių dėl pareiškėjos prašyme išdėstytų teiginių, nes ji teigia, kad nuo 2019 m. gyvena kartu su vaikais, tačiau nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota praėjus net keleriems metams po 2019 m. Byloje taip pat pateikti pareiškėjos nepilnamečių vaikų asmens dokumentai – pasai, kurie išduoti tik 2022 m. kovo 2 d. Taigi teismui lieka neaišku, nuo kada iš tiesų vaikai gyvena Lietuvoje, nes pareiškėja nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų – byloje nėra jokių duomenų, kad vaikai realiai gyventų ir mokytųsi Lietuvos Respublikoje, o vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje nepatvirtina, kad vaikai faktiškai gyvena Lietuvoje. 3.2.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios apsunkintų pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymÄ , todėl teismas, siekdamas užtikrinti Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ , vienodÄ teisminę gynybÄ , paÅ¡alinti visas kylančias abejones, nutarė praneÅ¡ti atsakovui apie pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ ir gauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonę. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, todėl tikėtina, jog nesupranta lietuvių kalbos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis, pareiÅ¡kėja turi teismui pateikti praÅ¡ymo ir jo priedų vertimo į rusų kalbÄ kopijas. 3.3. PareiÅ¡kėja atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė: (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, tačiau kartu teigė, kad atsakovas nuo 2022 m. liepos 15 d. atvyko į LietuvÄ . Todėl, teismo nuomone, pareiÅ¡kėja taip pat turi pateikti tikslius atsakovo kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos Lietuvoje adresÄ , jo telefono numerį, elektroninį paÅ¡tÄ ar kt.), kad teismas galėtų su juo susisiekti ir įteikti į jam suprantamÄ kalbÄ iÅ¡verstus procesinius dokumentus.

III. Atskirojo skundo argumentai 4. PareiÅ¡kėja E. D. pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirojo skundo argumentai: 4.1. Teisėja nuo 2022 m. liepos 21 d. iÅ¡vyko kasmetinių atostogų, todėl skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstė bet kÄ , kad tik nespręstų pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡ esmės, kadangi teisėjai iÅ¡ anksto buvo žinoma, kad Å¡io pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ji nespręs, nes teisėja bus dar negrįžusi iÅ¡ savo kasmetinių atostogų.

Teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi, pareikalavo nereikalingų dokumentų, prašė pateikti atsakovo telefono abonento numerį, tačiau nekreipė dėmesio į pareiÅ¡kėjos nurodytÄ konfliktÄ su atsakovu, taip pat nevertino, kad pareiÅ¡kėja prašė priimti skubaus vykdymo nutartį. 4.2. Reikalavimas pateikti atsakovo telefono numerį yra vertintinas kaip teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nenustatyta pareiga ieÅ¡kovui pateikti atsakovo telefono abonento numerį, o teisėjos bendravimas su atsakovu telefonu taip pat nėra reglamentuotas įstatymu. 4.3.

Civilinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba, todėl pareiÅ¡kėja pagal CPK reglamentavimÄ neprivalo procesinių dokumentų iÅ¡versti į rusų kalbÄ . Teismui praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kokias užsienio kalbas moka atsakovas, todėl teismo iÅ¡vados apie atsakovui suprantamÄ kalbÄ buvo tik teismo subjektyvios prielaidos, kurioms nebuvo jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos dokumentus iÅ¡versti į rusų kalbÄ . 4.4. Pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯rodo asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuriÄ patvirtino ir pareiÅ¡kėja, todėl teismo abejonės dėl pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos yra Å¡aliÅ¡kos ir nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis.

Teismo reikalavimas pateikti dokumentus apie vaikų mokymÄ si ugdymo įstaigose yra tyčinis civilinio proceso vilkinimas, nes vaikų mokymosi vieta nebÅ«tinai lemia vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėja neprivalo įrodinėti faktinių aplinkybių, kur ir kada vaikai gyveno po santuokos nutraukimo 2019 m., kadangi tai yra teisinio ginčo dalykas, kuris bus sprendžiamas civilinę bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėja prašė laikinai nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri niekada nebuvo nustatyta nuo 2019 m. 4.5.

Teismas nutarė praneÅ¡ti apie civilinį procesÄ atsakovui, tačiau Å¡ių veiksmų neatliko, nors atsakovo gyvenamosios vietos adresas pareiÅ¡kėjos buvo nurodytas. Tokie teisėjos veiksmai vertintini kaip tyčiniai ir sÄ moningi prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . 4.6. Atsakovui S. G. teismo procesinius dokumentus pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡siųsti į Rusijos FederacijÄ adresu (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, taip pat dabartiniu metu galima teismo procesinius dokumentus siųsti į laikinÄ atsakovo buvimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Kadangi atsakovas dabartiniu metu yra Palangos mieste, todėl pareiškėja taip pat prašo teismo parengti papildomus procesinius dokumentus, kuriuos ji savo lėšomis papildomai įsipareigoja įteikti atsakovui pasitelkus antstolio paslaugas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Atskirasis skundas atmetamas. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas terminas praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 7. PareiÅ¡kėja 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme ji nebuvo iÅ¡girsta. PareiÅ¡kėja nori pateikti paaiÅ¡kinimus, susijusius su nepilnamečių vaikų teisėmis, kurias pažeidė atsakovas.

8. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja savo praÅ¡yme nenurodė, kokios aplinkybės galėtų bÅ«ti nustatytos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes pareiÅ¡kėja turėjo galimybę nurodyti savo atskirajame skunde, todėl jos teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai principas buvo įgyvendintas tinkamai.

Ä®vertinęs apeliacijos objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos pateiktam atskirajam skundui iÅ¡nagrinėti nėra bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl naujų įrodymų priėmimo 9.

PareiÅ¡kėja 2022 m. rugpjūčio 22 d. taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su vertimu į rusų kalbÄ , verslo liudijimo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2022 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡to, (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 18 d. pažymos, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymos, notarės liudijimo, pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečių vaikų Europos sveikatos draudimo kortelių, Rusijos Federacijos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo su vertimu į rusų kalbÄ kopijas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbÄ teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, taip pat į tai, kad Å¡ių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl teisėjos kasmetinių atostogų 11. Anot pareiÅ¡kėjos, teisėja nuo 2022 m. liepos 21 d. iÅ¡vyko kasmetinių atostogų, todėl skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstė bet kÄ , kad tik nespręstų pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡ esmės, kadangi teisėjai iÅ¡ anksto buvo žinoma, kad Å¡io pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ji nespręs, nes teisėja bus dar negrįžusi iÅ¡ savo kasmetinių atostogų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas dirbantis asmuo turi konstitucinę teisę į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad teisėja kitÄ dienÄ po skundžiamos nutarties priėmimo išėjo iÅ¡ anksto suplanuotų kasmetinių atostogų, nerodo ir negali rodyti bylÄ nagrinėjančios teisėjos siekio vilkinti civilinį procesÄ , todėl toks pareiÅ¡kėjos argumentas atmestinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Dėl atsakovo informavimo apie pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir praÅ¡ymo leisti nutartį vykdyti skubiai 12. PareiÅ¡kėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į pareiÅ¡kėjos nurodytÄ konfliktÄ su atsakovu, taip pat nevertino, kad pareiÅ¡kėja prašė priimti skubaus vykdymo nutartį, nutarė apie civilinį procesÄ praneÅ¡ti atsakovui, tačiau Å¡ių veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti tokiems pareiÅ¡kėjos argumentams.

13. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. IÅ¡imtiniais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui.

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovÄ apie gautÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumÄ ir pakankamumÄ . Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui iÅ¡spręsti, arba manant, kad bÅ«tina apie gautÄ praÅ¡ymÄ informuoti asmenį, dėl kurio praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ar kitÄ suinteresuotÄ asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneÅ¡a jiems apie klausimo nagrinėjimÄ .

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Å¡eimos bylose teismo vaidmuo turi bÅ«ti aktyvus, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Vienas iÅ¡ Å¡ių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jam suteikta teise informuoti atsakovÄ apie pareiÅ¡kėjos pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau dėl nepatikslintų atsakovo kontaktinių duomenų, kuriuos teismas skundžiama nutartimi ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ patikslinti, to dar neatliko. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs civilinį procesÄ reglamentuojančias įstatymo normas.

Dėl procesinių dokumentų vertimo į užsienio kalbÄ 16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl pareiÅ¡kėja turi teismui pateikti praÅ¡ymo ir jo priedų vertimo į rusų kalbÄ kopijas. PareiÅ¡kėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone, argumentuodama, kad civilinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba, todėl pareiÅ¡kėja pagal CPK reglamentavimÄ neprivalo procesinių dokumentų iÅ¡versti į rusų kalbÄ .

Teismui praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kokias užsienio kalbas moka atsakovas, todėl teismo iÅ¡vados apie atsakovui suprantamÄ kalbÄ buvo tik teismo subjektyvios prielaidos, kurioms nebuvo jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos dokumentus iÅ¡versti į rusų kalbÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiÅ¡kėjos argumentus kaip nepagrįstus.

17. CPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnio 2 dalis). CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ .

Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡versti į užsienio kalbÄ , dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Nurodytas CPK reguliavimas byloje dalyvaujančiam asmeniui, nesuprantančiam valstybinės kalbos, garantuoja teisę naudotis vertėjo paslaugomis bei gauti procesinius dokumentus, iÅ¡verstus į Å¡iam asmeniui suprantamÄ kalbÄ .

18. Byloje dalyvaujančio asmens teisė procesinius dokumentus gauti jam suprantama kalba yra susijusi su teisingo proceso principo įgyvendinimu. Taigi byloje dalyvaujančio asmens teisė gauti procesinius dokumentus jam suprantama kalba siejasi su rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiÅ¡kumo (CPK 15 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis), betarpiÅ¡kumo (CPK 14 straipsnis) principų įgyvendinimu, teise bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisės į apeliacijÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis, kurio, kaip nurodo pati pareiÅ¡kėja, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacija.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ prielaidÄ , kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, ir pateikti procesiniai dokumentai kartu su priedais turėtų bÅ«ti iÅ¡versti į atsakovui suprantamÄ rusų kalbÄ . Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui 19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja yra nurodžiusi, jog atsakovas nuo 2022 m. liepos 15 d. atvykęs į LietuvÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti tikslius atsakovo kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos Lietuvoje adresÄ , jo telefono numerį, elektroninį paÅ¡tÄ ar kt.), kad teismas galėtų su juo susisiekti ir įteikti į jam suprantamÄ kalbÄ iÅ¡verstus procesinius dokumentus.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja, nors ir nurodo atsakovo laikinÄ jį adresÄ Palangoje bei pareiÅ¡kėjos galimybę įteikti atsakovui procesinius dokumentus, tačiau praÅ¡o juos siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu Rusijos Federacijoje. PareiÅ¡kėjai taip pat nesuprantamas pirmosios instancijos teismo praÅ¡ymas pateikti atsakovo telefono numerį.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kooperacijos (bendradarbiavimo) principas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis ir teismÄ bendradarbiauti tam, kad byla bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡nagrinėta (CPK 8 straipsnis). Vadinasi, teismas turi imtis visų leistinų priemonių, kad kuo operatyviau įteiktų procesinius dokumentus kitai Å¡aliai, o pareiÅ¡kėja, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turintis tiesioginį suinteresuotumÄ civilinės bylos iÅ¡kėlimu ir jos baigtimi, turi pareigÄ dėti protingas pastangas tam, kad teismas galėtų kuo ekonomiÅ¡kiau ir per įmanomai trumpiausius terminus įteikti atsakovui procesinius dokumentus vienu iÅ¡ įstatyme numatytų leistinų bÅ«dų (CPK 117-132 straipsniai).

21. Nagrinėjamu atveju, nors pareiÅ¡kėja ir nurodo atsakovui esant Lietuvos Respublikoje, nors ir nurodo jo adresÄ Palangos mieste, tačiau vis tiek praÅ¡o teismo procesinius dokumentus siųsti į Rusijos FederacijÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiÅ¡kėjos procesinis elgesys neatitinka kooperacijos (bendradarbiavimo) principo. PareiÅ¡kėjai žinant dabartinius atsakovo kontaktinius duomenis Lietuvos Respublikoje, ji juos turėtų pateikti teismui.

22. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde akcentuoja pirmosios instancijos teismo praÅ¡ymÄ pateikti atsakovo telefono numerį. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiÅ¡kėjÄ patikslinti atsakovo kontaktinius duomenis, telefono numerį nurodė tik kaip pavyzdį galimų pateikti kontaktinių duomenų. Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl atsakovo telefono numerio atmestini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Dėl bylos procesinės baigties 23. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiÅ¡kėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė dalį skundžiama nutartimi įpareigotų pateikti dokumentų, tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies paÅ¡alindama nustatytus trÅ«kumus ir taip iÅ¡ esmės pripažindama pirmosios instancijos nutarties pagrįstumÄ .

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl naujo termino pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti nustatymo 26. Kadangi skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjai nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti Å¡iuo metu yra pasibaigęs, pareiÅ¡kėjai nustatomas naujas terminas nurodytiems pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti pareiÅ¡kėjai E. D. 7 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti likusių neiÅ¡verstų dokumentų vertimÄ Ä¯ rusų kalbÄ bei nurodyti atsakovo S. G. (S. G.) kontaktinius duomenis.

Teisėja Larisa Šimanskienė