3a47bf2b-9bd1-4c70-bce5-29becbe7042b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-423-109/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Regina Agrba

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

44.2.4.1; 44.2.4.2.; 54.3; 121.18; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Grūda“ atstovams A. K. ir advokatui Šarūnui Nakučiui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilkama“ advokatui

Vidmantui Raviniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės

„Kauno Grūda“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilkama“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1908-364/2009 pagal ieškovų S. D., A. D., V. G.,

V. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei

„Kauno Grūda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilkama“, J. Š. įmonei „Aproba“, Ž. D. dėl

turizmo paslaugų, deliktinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovai S. D., A. D., V. G.,

V. G. 2008-11-24 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t. b. l. 3-8), kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo kelionių organizatoriaus „Kauno GrÅ«da“ ieÅ¡kovei V. G. jos patirtus nuostolius 5299,- Lt sumoje, ieÅ¡kovui S. D. – 4890 Lt; ieÅ¡kovėms

V. G., A. D. neturtinę žalÄ , kuriÄ

sudaro triguba kelionės kaina (5607,- Lt) kiekvienai; ieškovams V. G., S. D. jų sumokėtus už dukrų

kelionę pinigus, t. y. po 1869,- Lt kiekvienam; ieškovei V.

G. – 5000,- Lt neturtinės žalos, o ieÅ¡kovui S. D. – 3000,- Lt neturtinės žalos. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2008 m. birželio 12 d. su atsakovu UAB „Kauno GrÅ«da“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas, kaip kelionių organizatorius, nuo 2008-08-09 iki 2008-08-18 įsipareigojo

V. G. bei A. D. organizuoti 10 dienų/9 naktų turistinę kelionę į ItalijÄ , suteikiant joms vežimo, apgyvendinimo bei kitas paslaugas, susijusias su kelionės organizavimu, o turistės (kadangi turistės nepilnametės, todėl Å¡i pareiga pereina jų atstovams pagal įstatymÄ ) įsipareigojo sumokėti sutartÄ atlyginimÄ ir laikytis kitų įsipareigojimų aptartų turizmo paslaugų teikimo sutartyje. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovų sveikatai, dėl ko jam tenka pareiga atlyginti nuostolius bei neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovėms V.

G. ir A. D. buvo suteiktos visai kitos sėdimosios vietos, nei buvo sutarta, t. y. daug prastesnės, autobuso kondicionierius neveikė, todėl buvo labai karÅ¡ta, tualetas buvo užrakintas, sėdimos vietos taip suspaustos, kad kojoms vietos vos užteko. 2008 m. rugpjūčio 12 d. autobuso vairuotojams pastačius autobusÄ ne toje stovėjimo aikÅ¡telėje, kurioje gidas liepė, ir palikus jį be priežiÅ«ros, buvo pavogti turistų daiktai. Apie vagystę buvo praneÅ¡ta policijai. Nors po įvykio daugiau nei pusė žmonių iÅ¡reiÅ¡kė troÅ¡kimÄ nebetęsti kelionės, o grįžti atgal į LietuvÄ , gidas turistus baugino, sakydamas, kad įsodins į traukinį, kuris su keliais persėdimais važiuoja Lietuvos link, arba įsodins į autobusÄ ir tuomet jos turės vykti kelias paras be maisto, be higienos priemonių. Dauguma žmonių iÅ¡sigando ir nusprendė tęsti kelionę su gido pažadėtais duoti jiems 100 eurų kaip kompensacija už vagystę. 2008 m. rugpjūčio 13 d. turistus nuvežus prie policijos įstaigos, gidas liepė iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso tiems, kas atsisako tęsti ekskursijÄ neinformuodamas, kas toliau bus. Turistės ir dar 6 turistai, kurie neįsivaizdavo ekskursijos tęsimo tokiomis sÄ lygomis, iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso, nepabijoję anksčiau iÅ¡dėstytų gido grasinimų. Atvykusiu autobusu jos iÅ¡vyko į oro uostÄ , iÅ¡ kur buvo parskraidintos į LietuvÄ . Kelionės metu patirtas stresas mergaitėms ir jų tėvams sukėlė pasekmes, kurios jaučiamos dar ir Å¡iuo metu. Draustis bagažo niekas iÅ¡ kelionės agentÅ«ros nepatarė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies,

priteisė iš atsakovo UAB „Kauno Grūda“ ieškovams V. G., S. D. jų sumokėtus pinigus už kelionę - po 1121,40 Lt

kiekvienam, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno GrÅ«da“ ieÅ¡kovėms V. G., A. D. neturtinę žalÄ kiekvienai po 5607,- Lt, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno GrÅ«da“ ieÅ¡kovams V. G. 1748,67 Lt, o S. D. – 1613,70 Lt nuostolių atlyginimui, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno GrÅ«da“ ieÅ¡kovui S. D. 1250,- Lt advokato pagalbai apmokėti, 230,- Lt sumokėto žyminio mokesčio, 30,- Lt už

vertimo paslaugas, 140,43 Lt kuro sunaudojimo išlaidų, ieškovei V. G. – 1250 Lt advokato pagalbai apmokėti; 267,- Lt žyminio

mokesčio, 30- Lt už vertimo paslaugas, iš ieškovų S. D. ir V. G. priteisė 3863,- Lt (iš kiekvieno po 1931,25 Lt)

atsakovui UAB „Kauno Grūda“ advokato pagalbai apmokėti (2 t. b. l. 52-58).

Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo V. G., S. D. jų sumokėtus už dukrų kelionę pinigus, t. y. po 1869,- Lt kiekvienam teismas pasisakė, kad atsakovas netinkamai įvykdė turizmo paslaugų teikimo sutartį, nes ieÅ¡kovų bagažas su rÅ«bais ir kitais reikmenimis poilsiui ketvirtÄ jÄ kelionės dienÄ pavogtas iÅ¡ autobuso, dėl to pastarosios liko nepatenkintos kelione, neiÅ¡sipildė jų pagrįsti ir teisėti lÅ«kesčiai. Kelionės organizatoriaus teikiamos paslaugos apima ir vežimo paslaugas, vežimo paslaugos sudedamoji dalis yra ir turisto bagažo nuvežimas į paskirties vietÄ . Atsakovas UAB „Kauno GrÅ«da” ieÅ¡kovų bagažo į paskirties vietÄ nenuvežė ir taip pažeidė savo prievolę pagal 2008 m. birželio 12 d. kelionės sutartį. Ta aplinkybė, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti – turistų ir bagažo vežimui - atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis (UAB „Vilkama“) neatleidžia kelionės organizatoriaus nuo atsakomybės pagal kelionės sutartį. Kadangi ieÅ¡kovų (turistų) ir trečiojo asmens, suteikusio kelionės organizatoriui (UAB „Kauno GrÅ«da“) vežimo paslaugas, nesieja teisiniai santykiai, pastarasis nėra turizmo paslaugų sutarties Å¡alis, todėl teisinė atsakomybė – atlyginti neturtinę žalÄ â€“ taikytina kelionės organizatoriui, kai turistas lieka nepatenkintas kelione dėl nevisiÅ¡kai tinkamai įvykdytos sutarties, nors ta sutarties dalis ir buvo vykdoma paslaugos teikėjo pasitelkto trečiojo asmens (CK 6.747 straipsnio 1

dalis, 6.754 straipsnio 5 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės V. G. ir A. D. patvirtino, kad pirmÄ sias

tris dienas ir ketvirtÄ jÄ kelionės dienÄ iki vagystės ieÅ¡kovės buvo patenkintos kelione, todėl atmetus pirmųjų keturių dienų kainÄ atsakovas neiÅ¡pildė kelionės už 1121,40 Lt.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovėms V. G.,

A. D. neturtinę žalÄ - po trigubÄ kelionės kainÄ (po 5607,- Lt) teismas nurodė, kad UAB „Kauno GrÅ«da“ yra kelionės organizatorius, t. y. asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu vieÅ¡ai siÅ«lo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio

2 dalis), todėl teismas atsižvelgė į CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kad verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. IÅ¡klausęs trečiojo asmens UAB „Vilkama“ atstovo direktoriaus G. Maceikos paaiÅ¡kinimus, liudytojų V. Gylio ir A. R. paaiÅ¡kinimus, teismas nustatė, kad kelionės organizatorius konkrečioje situacijoje (neužtikrinus pilno turistų bagažo saugumo) nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus turistams. IeÅ¡kovai liko kelione nepatenkinti dėl suteiktos paslaugos dalies, kuri yra susijusi su kelionės organizatoriaus teikiamomis paslaugomis, o tais atvejais, kai dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildo, jis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ .

Atlygintinos neturtinės žalos dydis Å¡iuo atveju negali virÅ¡yti trigubos kelionės kainos. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovės liko nepatenkintos dėl dalies turizmo paslaugų - bagažo saugumo, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kelionės organizatorius nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, pasirinkdamas UAB „Vilkama“ kaip tretįjį asmenį savo įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti. UAB „Kauno GrÅ«da“ atsako ne už įvykusiÄ vagystę, nes pats vagystės faktas kaip galima rizika neapima jo suteiktų paslaugų, o už tai, kad jis nenumatė tokio fakto ir neapsaugojo klientų, o jam įvykus nesuteikė bÅ«tinų paslaugų.

Å ie veiksmai padarė turistėms teikiamÄ paslaugÄ nekokybiÅ¡ka, todėl UAB „Kauno GrÅ«da“ turi už tai atsakyti. Teismas atsižvelgė į turisčių patirtus iÅ¡gyvenimus (sveikatos sutrikimus, nežinomybę, stresÄ , baimę dėl ateities, daiktų praradimo ir t. t.), pažeminimÄ (buvo pasodintos ne į pasirinktas autobuso vietas, o prie tualeto, dėl ko jos pasijautė pažemintos, nes suvokė, kad su jomis taip pasielgta dėl to, kad jos yra nepilnametės ir nesugebančios pakovoti už savo teises taip kaip suaugę asmenys), visiÅ¡kÄ abejingumÄ jų atžvilgiu (net nepasidomėjo jų sveikata ir kitais elementariais dalykais, nedavė pinigų nusipirkti bÅ«tiniausias higienos priemones), grasinimus, dėl tokiu karÅ¡tu metu neveikiančių kondicionieriaus bei tualeto autobuse, netinkamÄ vieÅ¡bučio 2008 m. rugpjūčio 12 d. parinkimÄ .

Dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei V. G. jos patirtus nuostolius už 5299,- litus, ir ieÅ¡kovui S. D. jo patirtus nuostolius už 4890,- litus teismas nurodė, kad atsakomybės dydis apskaičiuotinas pagal pavogtų daiktų vertę. IeÅ¡kovų argumentus dėl finansinio pajėgumo nupirkti kelionei dukroms ieÅ¡kinyje nurodytos vertės daiktus, kurie buvo pavogti, Å¡iÄ aplinkybę patvirtinant metinėmis pajamų mokesčio deklaracijomis, teismas vertino kritiÅ¡kai. Nors ieÅ¡kovės pateikė jų nurodymu prarastų daiktų sÄ raÅ¡us, tačiau įrodymai, patvirtinantys visų daiktų turėjimÄ vagystės metu bei leidžiantys nustatyti tariamai prarastų daiktų vertę, nebuvo pateikti. Nenustačius tikrojo žalos dydžio ir remiantis tik ieÅ¡kovių pateiktais tariamai prarastų daiktų sÄ raÅ¡ais bei daiktų įvertinimais bÅ«tų paneigtas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Teismas laikė, kad pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina tik daiktų įsigijimo faktus, tačiau į kelionę imamų daiktų kiekį, jų bÅ«tinybę turi įvertinti vykstantis asmuo. Vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad trečia dalis nuo praÅ¡omos priteisti pinigų sumos bÅ«tų protinga suma prarastų daiktų atlyginimui (LR CPK 177, 178, 263 str.).

Dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei V. G. 5000,- Lt neturtinės žalos, o ieÅ¡kovui S. D. – 3000,- Lt neturtinės žalos teismas pasisakė, kad galiojantys teisės aktai nenumato teisės asmenims tokiais atvejais reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nors CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turistas turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ , jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, tačiau ieÅ¡kovai V. G. ir S. D., pasirašę turizmo paslaugų teikimo sutartis, nelaikytini turistais nagrinėjamu atveju, kadangi turizmo paslaugų atsakovas jiems neteikė. Teismas sprendė, kad neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, todėl net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad neturtinę žalÄ patyrė ieÅ¡kovės V. G. ir A. D., kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu neturtinę žalÄ , neturėtų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kauno GrÅ«da“ praÅ¡o pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1908-364/2009, panaikinant

sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno grÅ«da“ priteista: ieÅ¡kovams V. G. ir S. D. po 1121,40 Lt už sumokėtÄ kelionę; ieÅ¡kovėms V. G. ir A. D. po 5607,- Lt neturtinės

žalos atlyginimo; ieÅ¡kovei V. G. 1748,67 Lt ir ieÅ¡kovui S. D. priteista 1613,70 Lt nuostolių atlyginimui; ieÅ¡kovui S. D. 140,43 Lt kuro sÄ naudų iÅ¡laidų ir Å¡ioje dalyje priimti

naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , priteisti atsakovo UAB „Kauno GrÅ«da“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ parengiant apeliacinį skundÄ ir kitas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (2 t. b. l. 70-76).

Atsakovas mano, kad teismas neišnagrinėjo visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl dalies byloje esančių įrodymų, nepateikė teisinių argumentų dėl dalies sprendime nurodytų išvadų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Nurodo šiuos motyvus:

1. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad turistams dėl 2008 m. rugpjūčio 12 d. įvykdytos bagažo vagystės patyrus žalÄ , civilinė atsakomybė, o kartu ir pareiga atlyginti žalÄ , tenka atsakovui. Tokia iÅ¡vada padaryta teismui netinkamai aiÅ¡kinus ir taikius kelionių organizatoriaus civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.754 str.). CK 6.754 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamÄ sutarties įvykdymÄ , jeigu sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visÄ Ä¯manomÄ jų apdairumÄ , nenumatė ir negalėjo numatyti.

Ä® bylÄ pateikti turistų pareiÅ¡kimai policijai, atsakovo ir trečiojo asmens susiraÅ¡inėjimo su Italijos policija duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, kad vagystė buvo įvykdyta dienos metu bei per labai trumpÄ laikÄ , mieste esančio prekybos centro IKEA automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Vagystė įvykdyta iÅ¡daužus užrakinto autobuso langÄ ir iÅ¡laužus durų spynÄ , o bagažas iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡gabentas sukrovus jį į du pavogtus lengvuosius automobilius, stovėjusius toje pačioje aikÅ¡telėje Å¡alia autobuso.

Teismas pripažino, kad bagažas buvo prarastas dėl vagystės, tačiau pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės sudarančios, prieÅ¡ tai paminėtos, vagystės aplinkybės sprendime liko neaptartos. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad kelionės organizatorius konkrečioje situacijoje (neužtikrinus pilno turistų bagažo saugumo) nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus turistams, kuria remiantis atsakovui buvo taikyta civilinė atsakomybė. Pirma, teismas neįvardino veiksmų, kuriuos tariamai turėjo padaryti, bet nepadarė kelionių organizatorius, kad užtikrintų bagažo saugumÄ .

Sprendime nenurodyti teisės aktai, kurie įpareigojo atsakovÄ pasirinkti konkretų elgesio modelį. Todėl iÅ¡ sprendimo negalima suprasti, kokius atsakovo veiksmus (ar neveikimÄ ) teismas laikė neteisėtais ir negalima spręsti dėl žalos ir atitinkamų atsakovo veiksmų priežastinio ryÅ¡io bei atsakovo kaltės. Antra, teismas nevertino, kad tokios netikėtos vagystės, atsižvelgus į visÄ Ä¯manomÄ apdairumÄ , atsakovas ar trečiasis asmuo negalėjo numatyti. Vertinant konkrečios ieÅ¡kovų bagažo vagystės aplinkybes, kelionių organizatorius galėtų bÅ«ti pripažintas nepakankamai rÅ«pestingu, jeigu ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ bÅ«tų lėmę akivaizdžiai aplaidus bei neatitinkantys įprasto kelionių organizatoriaus elgesio modelio veiksmai, pavyzdžiui, neužrakinto autobuso palikimas be priežiÅ«ros, stovėjimas tam nepritaikytoje nuoÅ¡alioje vietoje, autobuso palikimas be priežiÅ«ros neįprastai ilgÄ laikÄ ir pan.

Teismas pripažino ieškovų nuostolių priežastimi neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus, už kuriuos atsakovas neatsako.

2. Dėl atsakovo atsakomybę ribojančių teisės normų. CK 6.755 str. 4 d. numato, kad jeigu žala, iÅ¡skyrus žalÄ , atsiradusiÄ dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytÄ paslaugÄ , tačiau tÄ paslaugÄ teikia ne pats kelionės organizatorius, tai kelionės organizatoriaus atsakomybė už tokiÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti ribojama triguba kelionės kaina. Taigi, Å¡ioje teisės normoje yra aiÅ¡kiai įtvirtinta kelionės organizatoriaus teisė remtis leidžiamu asmens, teikiančio tik tam tikrÄ paslaugÄ (pvz. apgyvendinimo, vežimo keliais, vežimo oru ir pan.), kuri yra sudėtinė turizmo paslaugų rinkinio dalis, civilinės atsakomybės ribojimu. Ä®statymas neįvardina žalos rÅ«Å¡ies, kurios atlyginimui taikomas minėtas ribojimas, todėl trigubos kelionės kainos suma turi bÅ«ti ribojama bendra žalos suma, apimanti tiek ir turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad viena kelionė kainavo 1869,- Lt, todėl remiantis CK 6.755 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡ atsakovo galėjo bÅ«ti priteistas ne didesnis kaip 5607,- Lt žalos atlyginimas vienam turistui. Tuo tarpu ieÅ¡kovei V. G. sprendimu buvo priteista iÅ¡ viso 7355,67 Lt, o turistei A. D. 7220,70 Lt žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 6.755 str. 4 dalimi, aplinkybė, jog atsakovas vežimo paslaugos teikimui pasitelkė trečiÄ jį asmenį, suteikia atsakovui (kelionės organizatoriui) teisę remtis Å¡ioje teisės normoje numatytu civilinės atsakomybės ribojimu. Todėl net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atsakovui turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už turistų patirtÄ Å¾alÄ , sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo priteista žalos suma, virÅ¡ijanti trigubÄ kelionės kainÄ , turi bÅ«ti panaikinta kaip neteisėta, kadangi spręsdamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ dėl netinkamo vežimo paslaugos vykdymo, teismas privalo taikyti CK 6.755 straipsnio 4 dalį.

3. Dėl reikalavimo grÄ Å¾inti kelionės kainÄ . IeÅ¡kovų teisė reikalauti, kad jiems bÅ«tų grÄ Å¾inta kelionės kaina ar jos dalis yra numatyta CK 6.750 straipsnio 3 dalyje, todėl teismas galėjo patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ tik jei bÅ«tų nustatyti bÅ«tent Å¡ioje teisės normoje nurodyti pagrindai. Teismas privalėjo tirti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kovės atsisakė turizmo paslaugų sutarties ir nustatyti, ar atsakovas (kelionių organizatorius) laikytinas atsakingu už aplinkybes, lėmusias ieÅ¡kovių pasirinkimÄ nutraukti turizmo paslaugų sutartį. Nustatytos aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į faktÄ , kad po vagystės tik nedidelė turistų dalis atsisakė tęsti kelionę ir atsakovo lėšomis buvo parskraidinti į LietuvÄ . Didžioji dalis apvogtų turistų nusprendė tęsti kelionę, kadangi atsakovas užtikrino visiÅ¡kÄ ir tinkamÄ turizmo paslaugų sutarties įvykdymÄ . Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovės laikytinos atsakingomis už vienaÅ¡aliÅ¡kos sutarties su atsakovu nutraukimÄ , todėl jos neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti ar kompensuoti už kelionę sumokėtus pinigus. CK 6.750 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, patirtus dėl tokio atsisakymo. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo lėšomis mokėjo už ieÅ¡kovių skrydį į LietuvÄ . Teismui Å¡i aplinkybė buvo žinoma, tačiau sprendime apie tai nebuvo pasisakyta (CPK185 str., 270 str. 4 d.). Kaip minėta, kelionės kainos ar jos dalies priteisimo iÅ¡ kelionių organizatoriaus pagrindai yra numatyti CK 6.750 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismas, priteisdamas ieÅ¡kovėms minėtÄ sumÄ , rėmėsi CK 6.754 straipsnio

1 ir 5 dalimis. Teismas Å¡ioje sprendimo dalyje pasisakė dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų už netinkamÄ turizmo paslaugų sutarties vykdymÄ ir pareigos atlyginti dėl Å¡ios priežasties atsiradusiÄ turisto neturtinę žalÄ .

4. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovėms V. G. ir A. D. maksimalų įstatymo nustatytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad turistas turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ , jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas. Kaip minėta, atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad turizmo paslaugų sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl aplinkybių, už kurias atsako atsakovas.

IeÅ¡kovų ir kitų byloje liudijusių asmenų parodymais įrodyta, kad iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. įvykusios vagystės atsakovas turizmo paslaugų sutartį vykdė tinkamai, buvo laikomasi kelionės apraÅ¡yme nustatyto marÅ¡ruto ir visų kitų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovės Å¡ia kelionės dalimi liko patenkintos ir nepatyrė jokios žalos. Bagažo vagystę iÅ¡ autobuso įvykdė tretieji nenustatyti asmenys. Atsakovo pastangomis ieÅ¡kovės jau sekančiÄ dienÄ po vagystės buvo parskraidintos į LietuvÄ , nors didžioji dalis apvogtu autobusu vykusių turistų kelionę tęsė ir sėkmingai užbaigė.

Atsakovo parinktas ieÅ¡kovių grįžimo bÅ«das (skrydis) ir veiksmų operatyvumas patvirtina maksimalias atsakovo pastangas teikti visokeriopÄ pagalbÄ bei paramÄ ieÅ¡kovėms iki turizmo paslaugų sutarties atsisakymo. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005 m. balandžio mėn. 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-186, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kelionių organizatorius neatsako už kelionės metu įvykusiÄ vagystę, nes pats vagystės faktas kaip galima rizika neapima jo suteiktų paslaugų.

Kelionių organizatoriui, vagystės atveju, atsakomybė kyla už bÅ«tinųjų paslaugų apvogtiems turistams nesuteikimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas po vagystės suteikė visas bÅ«tinÄ sias paslaugas ieÅ¡kovėms (pagalba forminant įvykį policijoje, turizmo paslaugų sutarties tolimesnis vykdymas, kelionės nusprendusių netęsti ieÅ¡kovių grÄ Å¾inimas į LietuvÄ patogiausiu ir greičiausiu bÅ«du). Dėl to atsakovui netaikytinos CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nurodytos pasekmės, nustatančios turisto teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

5. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. IeÅ¡kovų pateikti įrodymai nepatvirtina iÅ¡ atsakovo reikalaujamos priteisti žalos dydžio, be to įstatymas nenumato atsakovo civilinės atsakomybės už ieÅ¡kovių daiktų praradimÄ dėl vagystės (CK 6.253 str.

4 d., 6.754 str. 2 d. 3 p.).

6. Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , pažeidimo. Teismo iÅ¡vados yra pagrįstos prielaidomis, remiantis tik ieÅ¡kovių pareiÅ¡kimais, nenurodant konkrečių įrodymų, leidusių teismui padaryti iÅ¡vadÄ , pavyzdžiui, kad ieÅ¡kovės buvo persodintos į blogesnes vietas, kad atsakovo atstovas ieÅ¡kovėms grasino arba kad ieÅ¡kovėms buvo parinktas netinkamas vieÅ¡butis. Vien formalus teismo konstatavimas, kad nurodytas iÅ¡vadas patvirtino ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai ar kelionei pasibaigus pareikÅ¡tos pretenzijos, negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu ir teisingu, nes ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimuose, pretenzijose nenurodyta jokių įrodymų, kuriais bÅ«tų grindžiama ieÅ¡kovų pozicija. Be to, didžioji dalis bylos aplinkybių, kurios vertintinos atsakovo naudai, teismo sprendime liko iÅ¡ viso neaptartos. Pavyzdžiui tai, kad ieÅ¡kovės į LietuvÄ buvo grÄ Å¾intos už atsakovo lėšas, parenkant patogiausiÄ ir greičiausiÄ kelionės bÅ«dÄ . TeisiÅ¡kai labai reikÅ¡mingos autobuso vagystės aplinkybės sprendime taip pat neaptartos, nors sprendžiant kelionių organizatoriaus civilinės atsakomybės klausimÄ Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti nuodugniai iÅ¡tirtos ir aptartos (CPK 329 str.).

7. Dėl ieÅ¡kovui S. D. priteistų 140,43 Lt kuro sÄ naudų iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Minėta įstatymo nuostata numato, jog prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. IeÅ¡kovų interesus byloje atstovavo advokatė, kuri savo transporto priemone vykdavo į teismo posėdžius. IeÅ¡kovui S. D. nebuvo bÅ«tina vykti į posėdžius atskiru automobiliu, o vykstant patirtos iÅ¡laidos kurui nelaikytinos pagrįstomis ir neturėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo. Be to, kuro sÄ naudoms pagrįsti ieÅ¡kovas teismui pateikė Ž. D. vardu registruotos transporto priemonės BMW 525 registravimo pažymėjimÄ ir kuro įsigijimo kvitÄ . Atsakovo manymu, Å¡ie įrodymai nepatvirtina patirtų iÅ¡laidų, kadangi Ž. D. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nors buvo praÅ¡oma priteisti nurodyto automobilio ir marÅ¡ruto kelionės iÅ¡laidas, teismas nenustatinėjo praÅ¡ytų priteisti kuro sÄ naudų dydžio pagrįstumo. Teismas sprendime nenurodė jokių kuro sÄ naudų iÅ¡laidų pagrįstumo argumentų.

Tretysis asmuo UAB „Vilkama“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti (2 t., b. l. 61-65). Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai savo sprendime nurodė, jog autobuse neveikė kondicionierius ir tualetas. NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remiantis teismas daro tokiÄ iÅ¡vadÄ . Savo nuomonę, kad jos manymu kondicionierius neveikė nurodė ieÅ¡kovė A. D., kuri paaiÅ¡kino, kad autobuse buvo karÅ¡ta ir jos manymu kondicionierius neveikė.

Tačiau paklausus ar ji tikrai žino, kad kondicionierius neveikė ji atsakė, kad to nežino, bet jai taip atrodė, taip pat paaiÅ¡kino, kad dėl kondicionieriaus veikimo nei į gidÄ , nei į autobuso vairuotojus nesikreipė, t. y. neprašė, kad bÅ«tų pamažinta temperatÅ«ra ar pan. Apie tai kad nebÅ«tų veikęs tualetas visiÅ¡kai nieko nepaaiÅ¡kino. Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudininkų nenurodė, kad kondicionierius ar tualetas bÅ«tų neveikę, atvirkščiai, visa eilė liudininkų patvirtino, kad viskas pilnai veikė, todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovės patyrė žalÄ dėl kondicionieriaus ir tualeto neveikimo.

Taip pat pažymėtina, kad pagal kondicionieriaus gamintojų rekomendacijas kondicionieriaus veikimo temperatūra turėtų būti ne mažesniu skirtumu nei 6-8 laipsniai nuo lauko temperatūros. Žemesnės temperatūros palaikymas (esant didesniam oro temperatūrų skirtumui) gali sukelti neigiamas pasekmes tiek žmogaus sveikatai, tiek yra kenksmingas ir paties kondicionieriaus darbui. Be to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai savo sprendime nurodė, kad nebuvo pilnai įsitikinta pastatyto autobuso saugumu.

Autobusas trumpam (15 min.) buvo paliktas didžiuliame IKEA prekybos centre, kur pakankamai didelis žmonių srautas, autobusas buvo sustojęs prekybos centro aikÅ¡telėje dienos metu (apie 14 val. vietos laiku) autobusų sustojimui skirtoje vietoje, aikÅ¡telė buvo stebima vaizdo kameromis, autobusas buvo užrakintas, uždaryti visi langai, t. y. buvo įsitikta, kad minėtoje vietoje trumpam sustoti yra saugu, todėl laikytina, kad buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kurių tokiomis sÄ lygomis imtųsi kiekvienas protingas asmuo.

Be to, apdairumo ir rÅ«pestingumo pareiga tenka ir pačioms ieÅ¡kovėms. Turistai patys sprendžia kokius daiktus pasiimti į kelionę, kokius daiktus kelionės metu pasiimti su savimi, kokius daiktus palikti autobuse. Visa tai ieÅ¡kovai atlieka savo rizika. IeÅ¡kovai nenorėdami prisiimti sau rizikos ir nenorėdami, kad patirta žala bÅ«tų atlyginta, rizikÄ gali perkelti draudimo kompanijai. Ir tokiu atveju draudimas pagal draudimo sÄ lygas spręstų klausimÄ dėl žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, nei turizmo paslaugų teikimo sutartis, nei įstatymai nenumato atsakovui pareigos apsaugoti ieÅ¡kovų daiktus nuo vagystės, plėšimo ar kitos nusikalstamos veikos, kadangi tai nėra jo paslauga.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kauno GrÅ«da“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. G., V. G., S. D., A. D. praÅ¡o jį atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 90-93). Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Vilkama“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. G., V. G., S. D., A. D. praÅ¡o jį atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 88-89).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų UAB “Kauno Grūda“ ir UAB „Vilkama“ atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti

pirmosios instancijos teismo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas.

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, jog kelionės organizatoriui netaikoma civilinė atsakomybė už kelionės metu iÅ¡ užrakinto ir uždaryto autobuso, vidurdienyje trumpam palikto didelio prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, stebimoje vaizdo kameromis, įvykdytÄ turisto bagažo vagystę, kadangi pagal CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamÄ sutarties įvykdymÄ , jeigu sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visÄ Ä¯manomÄ jų apdairumÄ , nenumatė ir negalėjo numatyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kelionių organizatoriaus organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kuriÄ sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis; CK 6.747 str. 2 d.). Taigi, viena iÅ¡ turistinės kelionės sudėtinių dalių yra vežimo paslauga. Todėl kelionės organizatorius, nežiÅ«rint to ar vežė pats, ar tam pasitelkė kitus asmenis, yra atsakingas už tinkamÄ vežimo paslaugos suteikimÄ .  CK 6.747- 6.755 straipsniuose, reglamentuojančiuose turizmo paslaugų teikimÄ , nėra numatyta specialių reikalavimų vežimo paslaugai, todėl sprendžiant apie Å¡ios paslaugos teikimo reikalavimus, taikytini CK 6.807 – 6.823 straipsniai. CK 6.820 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežėjas atsako už bagažo neiÅ¡saugojimÄ (praradimÄ ) po bagažo priėmimo iki jo iÅ¡davimo, jeigu neįrodo, kad bagažas buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti ir kurių paÅ¡alinimas nuo jo nepriklauso. Teisėjų kolegijos vertinimu, turistinės kelionės autobusu metu, bagažas (lagaminai ir pan.) sudėtas tam skirtose užrakinamose autobuso vietose, ar ekskursijų metu, kai turistas iÅ¡lipa iÅ¡ autobuso, paliktas autobuso salone (knygos, kiti smulkÅ«s kelionės reikmenys ir pan.), laikytinas perduotu vežėjui, todėl jis atsako už bagažo neiÅ¡saugojimÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bendrÄ jÄ

taisyklę kelionės organizatorius, atsako už turistinės kelionės autobusu metu autobuse palikto turisto bagažo

neiÅ¡saugojimÄ .

Sprendžiant ar bagažo vagystė pripažintina įvykiu, dėl kurio kelionės organizatorius neatsako už bagažo neiÅ¡saugojimÄ , bÅ«tina vertinti ar kelionės organizatorius arba asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, ėmėsi visų įmanomų apdairumo priemonių, tačiau vis tiek nenumatė ir negalėjo vagystės numatyti (CK 6.754 str. 2 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek kelionės organizatorius UAB „Kauno GrÅ«da“, tiek trečiasis asmuo UAB „Vilkama“, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi teikdamas vežimo paslaugÄ , yra juridiniai asmenys, kurių veikla teikti apmokamas turistams kelionės ir vežimo paslaugas.

Todėl teikiant vežimo paslaugÄ Å¡iems subjektams užtikrinant turistų bagažo iÅ¡saugojimÄ keliami aukÅ¡tesni atidumo ir apdairumo reikalavimai. Kelionės organizatorius UAB „Kauno GrÅ«da“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilkama“, pasitelktas teikti vežimo paslaugÄ , teigia, kad ėmėsi visų apdairumo priemonių, kad vagystės iÅ¡ autobuso bÅ«tų iÅ¡vengta, t.y. uždarytÄ ir užrakintÄ autobusÄ , vidurdienyje trumpam palikto didelio prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, stebimoje vaizdo kameromis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios priemonės yra bendrosios priemonės, kurių imtųsi kiekvienas asmuo, net ir nesantis tos srities profesionalu. Profesionalams, teikiančiam mokamas kelionės organizatoriaus ar vežėjo po užsienio Å¡alis paslaugas, imtis tik bendrųjų turisto bagažo apsaugos priemonių nepakanka. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai ir gidas patvirtino, kad kelionės metu turistus ne kartÄ buvo įspėjęs dėl galimų vagysčių. Taigi, kelionių organizatoriui tikrai buvo žinoma apie bÅ«tinybę ypatingai saugotis nuo vagysčių. Ilgų kelionių po užsienį metu turistinį autobusÄ aptarnauja du vairuotojai.

Taip buvo ir Å¡iuo atveju. Byloje nustatyta, kad turistų, buvusių ekskursijoje, bagažo vagystė iÅ¡ autobuso įvykdyta įsilaužimo bÅ«du tuo metu, kai autobusÄ be priežiÅ«ros buvo palikę abu vairuotojai. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog užsienio kelionės po pietų Europos Å¡alį (ItalijÄ ), kurioje vagystės iÅ¡ užsienio turistų itin dažnos, autobuso su turistų visu bagažu palikimas be vairuotojų, kai tam nebuvo neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės, laikytinas nepakankamu apdairumu.

Todėl apeliacinių skundų argumentai, jog buvo imtasi visų atsargumo priemonių vagystei iÅ¡vengti yra nepagrįsti, o taikyti CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su kelionių organizatoriaus UAB „Kauno GrÅ«da“ apeliacinio skundo argumentais, kad CK 6.755 straipsnio 4 dalis riboja kelionės organizatoriaus atsakomybę už žalÄ triguba kelionės kaina, jeigu žala, iÅ¡skyrus žalÄ , atsiradusiÄ dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytÄ paslaugÄ , tačiau tÄ paslaugÄ teikia ne pats kelionės organizatorius, todėl iÅ¡ jo ieÅ¡kovams negalėjo bÅ«ti priteisiama daugiau kaip triguba kelionės kaina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kelionės organizatorius netinkamai aiÅ¡kina Å¡iÄ teisės normÄ . Joje nėra numatyta imperatyvo ribojančio kelionės organizatoriaus atsakomybę už žalÄ triguba kelionės kaina, jeigu žala, iÅ¡skyrus žalÄ , atsiradusiÄ dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytÄ paslaugÄ , tačiau tÄ paslaugÄ teikia ne pats kelionės organizatorius. Å i teisės norma tik suteikia tokiÄ teisę. Kelionės organizatorių ir turistÄ sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl jie turi teisę susitarti, kad kelionės organizatoriaus atsakomybė už žalÄ , padarytÄ teikiant sutartyje numatytÄ paslaugÄ , tačiau kai tÄ paslaugÄ teikia ne pats kelionės organizatorius, bus ribojama triguba kelionės kaina. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kelionės organizatoriaus atsakomybės ribojimo, todėl Å¡is kelionės apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl kelionės kainos grÄ Å¾inimo taikė ne tas materialinės teisės normas. Byloje nustatyta, kad po bagažo vagystės turistės A. D. ir V. G. atsisakė turizmo sutarties ir kelionių organizatoriaus buvo parskraidintos namo. TokiÄ turisto teisę numato CK 6.750 straipsnis. Å io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo, o jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, tai jis turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾inti ar kompensuoti už kelionę sumokėti pinigai arba, jei kelionė jau iÅ¡ dalies įvyko, proporcinga jų dalis. Turistės A. D. ir V.

G. atsisakė sutarties dėl kelionės metu įvykusios jų bagažo vagystės, įvykdytos dėl nepakankamo asmens, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsargumo ir atidumo. Akivaizdu, kad turistės atsisakė sutarties dėl aplinkybės, už kuriÄ jos neatsako. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykusios kelionės dalį,  pagrįstai proporcingai patenkino ieÅ¡kinio dalį dėl pinigų sumokėtų už kelionę grÄ Å¾inimo. Tai, jog teismas, tenkindamas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį, vadovavosi ne CK 6.750 straipsnio 3 dalimi, o pritaikė kitas materialiosios teisės normas, nedaro Å¡ios

sprendimo dalies neteisėtos. Pažymėtina, kad CPK 328 straipsnis draudžia naikinti sprendimÄ vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja,

kad pritaikius tinkamÄ materialiosios teisės normÄ rezultatas yra toks pats, kokį priėmė pirmosios instancijos teismas . Dėl to bÅ«tų neprotinga naikinti

materialiÄ ja teisine prasme teisėtÄ teismo sprendimo dalį vien tik dėl to, kad pritaikyta ne ta teisės norma,

jeigu, pritaikius tinkamÄ materialiosios teisės normÄ , rezultatas iÅ¡liktų toks pat. PrieÅ¡ingas Å¡io klausimo sprendimas prieÅ¡tarautų tiek pagrindiniams proceso teisės principams (ekonomiÅ¡kumui, operatyvumui, kt.), tiek bendriesiems teisės principams (protingumui, teisingumui), nes beprasmiÅ¡kai bÅ«tų Å¡vaistomos valstybės ir bylininkų lėšos.

Pasisakydama, dėl apeliacinių skundų argumentų, jog nepagrįstai ieÅ¡kovėms priteistas maksimalus neturinės žalos dydis, teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. Ž.v. UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; skelbta Teismų

Praktika 19; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K. R.v. Lietuvos Respublika; bylos Nr.

3K-3-604/2005, kt.). Neturtinės žalos

atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško

žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , turi vadovautis bendrÄ sias žalos atlyginimo sÄ lygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik Å¡ios kategorijos byloms bÅ«dingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

CK 6.754 straipsnio 5 dalis numato, kad dėl netinkamo turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos dydis ribojamas maksimalia suma, negalinčia viršyti trigubos kelionės kainos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo

daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis

teismas nustato priteistinÄ konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iÅ¡ nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikÅ¡mė bei įtaka, sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį konkrečioje situacijoje.

Byloje nustatyta, kad dėl nepakankamo asmens, kurio pagalba kelionės organizatorius

naudojosi, atsargumo ir atidumo turisčių A. D. ir V. G. bagažas buvo pavogtas iš turistinio autobuso. Teisėjų

kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl netinkamai suteiktos vežimo paslaugos turistės, netekusios bagažo, patyrė stresÄ , iÅ¡gyveno nežinomybę ir baimę dėl ateities, nes tai yra neiÅ¡vengiama žmogaus bÅ«sena tokioje situacijoje. Nors pirmosios instancijos sprendime nėra detalizuota, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl vagystės turistės prarado visÄ bagaÅ¾Ä , o be jo pilnavertiÅ¡kai tęsti užsienio kelionę ypač nepatogu ir sudėtinga. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina įvertinti ir tai, jog turistės buvo nepilnametės, keliavusios be suaugusių palydos, todėl vagystės faktas jas sukrėtė itin skaudžiai. Joms, neturinčiom pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, teko lankytis užsienio valstybės teisėsaugos institucijose; teikti paaiÅ¡kinimus policijoje; stresinėje situacijoje, kai kelionių organizatorius primygtinai reikalauja tęsti

kelionę, siÅ«lydamas neadekvačiÄ 100 eurų kompensacijÄ ,  apsispręsti dėl sutarties atsisakymo. Vien Å¡ių

aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ priteisti maksimalų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kelionės organizatorius yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla teikti mokamas turizmo paslaugas, o turistės fiziniai asmenys, sudarę su kelionių organizatoriumi vartojimo sutartį, todėl kelionių organizatorius yra stipresnioji Å¡ių teisinių santykių Å¡alis, turinti pakankamas galimybes atlyginti neturtinę žalÄ .

Mažinti neturtinės žalos atlyginimo dėl to, jog kelionės organizatorius po vagystės turistes, atsisakiusias sutarties dėl aplinkybių, už kurias jos neatsako, parskraidino namo nėra pagrindo, nes tai kelionės organizatorius padaryti privalėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo UAB „Kauno GrÅ«da“ nurodytoje LAT 2005 m. 2005 m. balandžio mėn. 19 d. nutartyje Nr. 3K-7-186, pateiktas atsakomybės, kylančios iÅ¡ turizmo paslaugų sutarties, aiÅ¡kinimas, pagal teisės aktus, galiojusius iki 2000 m. redakcijos CK įsigaliojimo. Tuomečiai teisės aktai neturinės žalos atlyginimo dėl turizmo sutarties netinkamo įvykdymo nenumatė, todėl Å¡ia nutartimi remtis dabar nagrinėjamoje byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ negalima.

Kelionių organizatorius apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovų pateikti įrodymai nepatvirtina iÅ¡ atsakovo priteistos turtinės žalos dydžio, be to įstatymas nenumato atsakovo civilinės atsakomybės už ieÅ¡kovių daiktų praradimÄ dėl vagystės. Å ie argumentai taip pat nėra pagrindas naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovui atsakomybė atlyginti turtinę žalÄ atsirado ne dėl paties vagystės fakto, o už tai, jog nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus užtikrindamas turistų bagažo saugumÄ , t.y. už sutarties netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Nors ieÅ¡kovas turi pareigÄ pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos (nuostolių) dydį (CPK 178 str.), tačiau, kita vertus, jeigu Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra vienas iÅ¡ pažeistos teisės gynybos bÅ«dų, todėl jo veiksmingumui užtikrinti ir yra skirta CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma, pagal kuriÄ teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Akivaizdu, kad turistas negali tiksliai įrodyti kokie konkrečiai daiktai buvo pavogti ir kokia jų vertė buvo vagystės metu. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vagystės metu patirtų nuostolių dydį, pagrįstai įvertino, jog vykdamas į užsienio kelionę karÅ¡tuoju metu laiku, pasiima bÅ«tinus higienos reikmenis, apatinius drabužius, kojines, ir pan. Be to, byloje yra duomenys, jog V. G. ir

A. D. Italijos policijai nurodė, kad iš jų pavogti atitinkamai 26 ir 21 rūbai (T.I, 22; 25 b.l.). Atsižvelgdama į pavogtų daiktų

kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, V. G. priteisdamas – 1748,67 Lt ir A. D. -

1613,70 Lt nuostolių atlyginimo už pavogtus daiktus, tinkamai taikė teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei taikydamas proporcingumo principÄ , pagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti nuostolių atlyginimÄ už pavogtus daiktus iki trečdalio.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . Byloje iÅ¡ tiesų nėra objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovės autobuse buvo persodintos į blogesnes vietas, kad atsakovo atstovas ieÅ¡kovėms grasino arba kad ieÅ¡kovėms buvo parinktas netinkamas vieÅ¡butis. IÅ¡vados dėl Å¡ių aplinkybių paremtos tik ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimais ar kelionei pasibaigus pareikÅ¡tomis pretenzijomis, nors kelionės metu Å¡ios pretenzijos nebuvo reikÅ¡tos, todėl jos negali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis ir teisingomis. Tačiau Å¡ios aplinkybės neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija tik pakoreguoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, paÅ¡alindama iÅ¡ jos motyvus, jog ieÅ¡kovės autobuse buvo persodintos į blogesnes vietas, kad atsakovo atstovas ieÅ¡kovėms grasino arba kad ieÅ¡kovėms buvo parinktas netinkamas vieÅ¡butis.

Teisėjų kolegija

nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovui S. D. nepagrįstai priteista 140,43 Lt kuro sÄ naudų iÅ¡laidų. Byloje

nustatyta, kad ieÅ¡kovas dalyvavo 2009 m. vasario 24 d. 2009 m. balandžio 20 d. ir 2009 m. birželio 9 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdyje. Akivaizdu, kad dėl to ieÅ¡kovas turėjo kelionės iÅ¡laidų, kurios priskirtinos prie kitų ir bÅ«tinų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Kelionės iÅ¡laidos vykstant iÅ¡ Žemaičių Naumiesčio į posėdžius Kaune ir atgal turi bÅ«ti paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymÄ Nr. 405 “Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos”. Atsižvelgiant į Å¡iuo teisės aktu nustatytas vidutines kuro sunaudojimo normas, ieÅ¡kovo naudotÄ transporto priemonę (automobilis BMW 525), kuri yra ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, bei atstumÄ nuo Žemaičių Naumiesčio iki Kauno, ieÅ¡kovui priteista 140,- Lt kelionės iÅ¡laidų suma yra protingai pagrįsta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas, apeliaciniuose skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų ieškovui S. D. priteistina po 150,- Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str), o valstybei po 4,90 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno GrÅ«da“ (juridinio asmens kodas 133217699, buveinė K.Donelaičio g. 46-3, Kaunas) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilkama“ (juridinio asmens kodas 165834580, buveinė Buktos km. Marijampolės r. sav.) ieÅ¡kovo S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai po 150,- Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Grūda“ (juridinio asmens kodas 133217699, buveinė K.Donelaičio g. 46-3, Kaunas) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilkama“ (juridinio asmens kodas 165834580, buveinė Buktos km. Marijampolės r. sav.) valstybės naudai po 4,90 Lt (keturis litus 90 ct) išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Birutė Bobrel

Teisėjai                                                                                                           Gintautas

Koriaginas

                                                                                                                      Algirdas

Remeika