3a476bcb-d449-4cb3-a477-67fc199f5d9b · Kretingos rajono apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. 2-33-666/2012Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01482-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.1.; 117.1.; 128.2.KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-02-22Kretinga Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Redai Songailienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. R.,suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Å oblinskienei,suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities VMI atstovei Lilijai Gustainytei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

R. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai Klaipėdos apskrities VMI dėl pirkimo-pardavimo sandorio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,                                                       n u s t a t ė :          PareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime ir teismo posėdyje praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji iÅ¡sipirko 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio J k., Kretingos r., unikalus Nr., reg.

Nr. Nurodo, kad minėtame pastate su Å¡eima gyvena nuo 1980 metų. Kitame namo gale gyveno M. B. ir pareiÅ¡kėja, sužinojusi, kad M. B. nori parduoti savo dalį, 1989-1990 m. parašė pareiÅ¡kimÄ A kolÅ«kio pirmininkui. KolÅ«kio administracijos susirinkimo metu buvo nuspręsta butÄ parduoti pareiÅ¡kėjai iÅ¡simokėtinai su 50 procentų nuolaida. KolÅ«kio narių susirinkime nustatytÄ 2000 rublių sumÄ sumokėjo dalimis, tačiau pirkimo-pardavimo sandorio neįregistravo. Pinigus nešė į kolÅ«kio kasÄ , o iÅ¡simokėti baigė 1991 m.. 1992 m. pasistatė tvartus, butÄ remontavo ir jį tinkamai prižiÅ«rėjo ir tik 2004 m. sužinojo, kad nekilnojamasis turtas faktiÅ¡kai jai nepriklauso.

Pati dėl nuosavybės teisių įregistravimo niekur nesikreipė dėl sunkios finansinės padėties, be to, tuo metu augino 4 vaikus. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas bÅ«tinas gyvenamojo namo pastato dalies pirkimo-pardavimo sandorio ir nuosavybės teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre bei teisinės registracijos panaikinimui.         Suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad šis nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas kaip išpirktas pareiškėjos, nes jis buvo perduotas Kretingos rajono savivaldybei ir viešajame registre yra įregistruotas savivaldybės vardu. Vertinant kolūkio valdybos sprendimo turinį, visiškai neaišku, ar V. R. buvo suteikta paskola, ar buvo leista išsipirkti pastatus. Be to, pati V. R. nenurodo to fakto, kad ji pirko pastatus. Šiuo atveju juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, nes nesukurs teisinių pasekmių.

          Suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities VMI atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, negali bÅ«ti nustatytas, nes nei vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, jog dėl pastatų buvo sudarytas sandoris. KolÅ«kio kasininkė vyr. buhalterio paliepimu iÅ¡ V. R. priėmė pinigus, tačiau neaiÅ¡ku už kÄ .

Pastatus perėmė Kretingos rajono savivaldybė ir dviem asmenims jie negali priklausyti.          Liudytojas S. A. Ž. paaiÅ¡kino, kad jis dirbo A kolÅ«kio pirmininku. Apie 1980 m. V. R. įsidarbino kolÅ«kyje. KolÅ«kio valdyba priėmė sprendimÄ V. R. Å¡eimai skirti gyvenamÄ plotÄ J kaime. Ji ten gyveno ir dirbo. Vėliau buvo priimtas sprendimas parduoti V. R. gyvenamojo namo dalį su 50 procentų nuolaida. Patvirtino, kad V. R. mokėjo įmokas į kolÅ«kio sÄ skaitÄ . Tuo metu kolÅ«kio sprendimai buvo protokoluojami, pirkimo-pardavimo sutarys nesudarinėjamos.

Be to, iÅ¡irus kolÅ«kiui, visi dokumentai buvo pristatyti į archyvÄ . Liudytoja J. Z. paaiÅ¡kino, kad ji dirbo A kolÅ«kyje fermos vedėja. O V. R. dirbo kolÅ«kyje nuo 1980 m.. Su Å¡eima gyveno Giedros buvusiame Å«kyje, netoli fermos ir dabar ten tebegyvena. Kitame namo gale gyveno M. B.. Visi gyventojai turėjo po 2 mažus kambarėlius ir virtuvėlę. Fakto, kad V. R. iÅ¡sipirko nekilnojamojo turto dalį, patvirtinti negali, tačiau žino, kad V. R. gavo 2000 Lt paskolÄ iÅ¡ kolÅ«kio.Liudytoja B. V. paaiÅ¡kino, kad ji dirbo A kolÅ«kyje kasininke-sekretore.

V. R. jai atneÅ¡davo pinigus už namÄ . KolÅ«kis buvo iÅ¡pirkęs iÅ¡ M. B. pastatus ir pardavė juos V. R.. KolÅ«kio valdyba V. R. leido iÅ¡sipirkti nekilnojamÄ jį turtÄ už 2000 Lt, mokant už jį dalimis. Vyr. buhalterė davė nurodymÄ priimti iÅ¡ V. R. pinigus.Liudytoja R. V. paaiÅ¡kino, kad ji dirbo s kolÅ«kyje ekonomiste. KolÅ«kis kreditų žmonėms neteikdavo, tačiau kolÅ«kio valdybos posėdžio metu V. R. buvo leista už pusę kainos iÅ¡sipirkti namo dalį, kurioje ji gyveno.

V. R. pinigus neÅ¡davo į kolÅ«kio kasÄ . Nekilnojamojo turto privatizacijos metu buvo sudaryta komisija, kuri žmonėms leido iÅ¡sipirkti butus už investicinius čekius. Dokumentus tvarkė notarine tvarka, tačiau su V. R. notariÅ¡kai tvarkyti dokumentų neteko.     Byla pagal pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nutrauktina.          IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad V. R. per laikotarpį nuo 1990-10-18 iki 1993-04-01 sumokė kolÅ«kiui paskolÄ už namÄ 470 rublių ir 1640 talonų (b.l. 7-14).

Patikrinus Klaipėdos apskrities archyve saugomus Kretingos rajono I apylinkės vykdomojo komiteto 1989-1990 m. archyvinius dokumentus, apie įmokas už piliečių pirktus, tame tarpe ir V. R. pastatus, duomenų nerasta (b.l. 15). 1989-09-25 Kretingos rajono A kolÅ«kio valdybos ir profsÄ jungos komiteto protokolu Nr. 14, kolÅ«kio narių susirinkime nutarta rekomenduoti visuotiniam kolÅ«kio narių susirinkimui skirti V. R. neterminuoto naudojimo teisėmis 0,15 ha žemės sklypÄ prie parduodamų pastatų B. M., esančios J k., su 50 procentų nuolaida (b.l. 18). 2009-06-01 Kretingos rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų neterminuotos nuomos sutarties Nr. B7/1-15 (b.l.

19) ir tos pačios dienos turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. B1-68 (b.l.

20) pagrindu A. R. su Å¡eima neterminuotam naudojimui laikinam apgyvendinimui buvo perduotos 88,79 kv.m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamosios patalpos, esančios J k., Imbarės sen., Kretingos r. Minėtas nekilnojamasis turtas perduotas Kretingos rajono savivaldybės nuosavybėn pagal 2004-12-30 perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A.N-20, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1-4 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimÄ Nr. 870 (b.l.

44) ir šį turtÄ nuo 2005-02-02 Kretingos rajono savivaldybė valdo nuosavybės teise (b.l. 45-46).          Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.          Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja išsipirko 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio J k., Kretingos r., unikalus Nr., reg.

Nr.. Kad V. R. buvo leista nupirkti ir ji nupirko minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nepatvirtino nei liudytojai. Tai nebuvo patvirtinta ir raÅ¡ytiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama nustatyti pirkimo-pardavimo sandorio faktÄ , privalėjo nurodyti konkretų nuosavybės įsigijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad nekilnojamÄ jį turtÄ ji įsigijo 1989-09-25 Kretingos rajono A kolÅ«kio valdybos ir profsÄ jungos komiteto protokolo Nr. 14 pagrindu, jų neįrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos CPK 177 str.).

Teismas laiko reikÅ¡mingu tai, kad minimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nuosavybės teise valdo Kretingos rajono savivaldybė pagal 2004-12-30 perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A.N-20, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (Žin., 1998, Nr. 6-113) 3 str. 3 d. 1-4 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimÄ Nr. 870 (Žin., 1998, Nr. 64-1849), nekilnojamasis turtas vieÅ¡ajame registre yra įregistruotas savivaldybės vardu. Å i teisė nėra nenuginčyta.

Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai, neturinčiai nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , juridinio fakto, jog ji sudarė pirkimo-pardavimo sandorį nustatymas negali sukelti norimų teisinių pasekmių – nekilnojamojo turto įgijimo. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukurs teisinių padarinių, civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 9p).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 293 str., 448 str., teismas                                                n u s p r e n d ė: Civilinę bylÄ Nr. 2-33-666/2012 pagal V. R. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nutraukti. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti apskųsta atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Kretingos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas             Erikas Jurgutis