3a46d3d3-3160-49b3-8317-53c149b28c9e · Klaipėdos apygardos teismas

Byla Nr

    Byla Nr.: 1S-614-361/2010

     Procesinio sprendimo kategorija: Â

    2.12. (S)

                     Â

     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

                                                  N U T A R T I S

                                                         2010 m.  rugsėjo 17 d.

                                                                    Â

Klaipėda

 Â

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

išnagrinėjęs pareiškėjos M.

K. skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d.

nutarties, kuria atmestas M. K. skundas dėl Klaipėdos

miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2010-08-06 nutarimo

atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ,

                                                                 Â

n u s t a t ė:

2010-07-20 Klaipėdos miesto apylinkės

prokuratūroje buvo gautas M. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos

miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys

neskelbtini) , S. K., prašydamas iš jos, M. K., ir A. K. solidariai

priteisti 10000 Lt skolÄ pagal 2007-09-10 paskolos raÅ¡telį, 39000 Lt - pagal

2003-12-25, 2004-05-24, 2005-12-24, 2006-12-25 dovanojimo raštelius, šių

dokumentų originalus pateikė teismui. Pareiškėjos manymu, minėti dokumentai yra

suklastoti, t. y. surašyti atgaline data, neatitinkantys tikrovės, juos galimai

suklastojo S. K. ir A. K.. Pareiškėjos teigimu, santuokos nutraukimo byloje

S. K. ir A. K. minėtus paskolos ir dovanojimo raštelius pateikė

turėdami tikslÄ apgaule (sukčiaujant) iÅ¡ jos prisiteisti didesnę pinigų sumÄ ,

todėl praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ S. K. ir A. K. atžvilgiu

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. Klaipėdos miesto

apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė R. Bučinskaitė 2010-08-06 nutarimu

atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėja šį nutarimÄ apskundė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio

tyrimo teisėja 2010-08-30 nutartimi skundÄ atmetė. Nutartyje nurodoma, kad iÅ¡ teismui pateiktos

medžiagos matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje

civilinėje byloje Nr. (duomenys

neskelbtini)  sprendžiamas M. K. ir A. K. santuokos nutraukimo klausimas. Pareiškėjos M. K. teigimu, S. K. ir A. K. galimai suklastojo 2007-09-10 paskolos raštelį ir 2003-12-25, 2004-05-24, 2005-12-24,

2006-12-25 dovanojimo raÅ¡telius, turėdami tikslÄ apgaule (sukčiaujant) iÅ¡ jos prisiteisti

didesnę pinigų sumÄ . Lietuvos Respublikos CPK 212 straipsnis numato, jog iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant

bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar

amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų

nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Lietuvos Respublikos teisės

sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad

jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios,

baudžiamojo proceso teisės normomis.

Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės

sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir

vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios

normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu,

pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai

neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

M. K. turi teisę civilinėje byloje

teismo prašyti

skirti ekspertizę. Teismo nuomone, pareiškėjos M. K. prašymas išsiaiškinti, ar paskolos raštelis ir dovanojimo rašteliais suklastoti,

tinkamai gali būti išnagrinėtas ir civilinio proceso tvarka, paskyrus ekspertizę. O tuo atveju,

jei teismas, nagrinėjantis civilinį ginÄÄ , nustatys, kad vienos iÅ¡ Å¡alių

veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, civilinio proceso teisės normos suteikia teisę informuoti

prokurorÄ apie nustatytas minėtÄ sias aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 300 str.).

Skundu pareiškėja M. K. prašo panaikinti Klaipėdos

miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir pradėti

ikiteisminį tyrimÄ dėl BK 300 str., 182 str. 2 d. numatytų veikų, o tyrimÄ

pavesti kitam prokurorui. Nurodo, jog mano, kad A. K. ir S. K. galėjo suklastoti paskolos ir dovanojimo raštelius. Ikiteisminis tyrimas turi būti

pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytÄ

nusikalstamÄ veikÄ ir nėra Lietuvos Respublikos BPK 3 str. numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas, kaip ir

visas baudžiamasis procesas, yra negalimas. Skunde teigiama, kad CPK nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva

iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ civiliniame procese nustačius tam tikrų asmenų veiksmų nusikalstamos veikos

požymių. Tai sietina su teismo, nagrinėjančio bylas civilinio proceso tvarka,

paskirtimi įgyvendinti teisingumÄ konkrečioje civilinėje byloje, o ne vykdyti

baudžiamÄ jį persekiojimÄ už nusikalstamÄ veikÄ . Pagal Konstitucijos 118

straipsnį, BPK 2 ir 164 straipsnius, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį paaiškėjus

nusikalstamos veikos požymiams baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdo, ikiteisminį

tyrimÄ organizuoja, jam vadovauja ir jį kontroliuoja prokuratÅ«ra. Atkreiptinas dėmesys, kad

CPK 300 str. 1 d. įtvirtinta nuostata: „jeigu

nagrinėjant civilinę bylÄ paaiÅ¡kėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens

veiksmuose nusikaltimo požymių teismas apie tai praneša prokurorui“ nėra imperatyvi. Tai reiškia, kad nagrinėdamas civilinę

bylÄ nustatęs asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, teismas turi

teisę apie tai informuoti kompetentingÄ tirti nusikalstamas veikas institucijÄ - prokuratÅ«rÄ . Tačiau apie galimai

nusikalstamos veikos požymius prokuratÅ«rÄ gali informuoti ne tik teismas, bet ir kiti

asmenys, pateikdami motyvuotÄ , pagristÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ .

Nagrinėjamu atveju jos, M. K., veiksmai - pareiškimo pateikimas prokuratūrai dėl galimai

nusikalstamos veikos darymo yra tinkami ir pagrįsti. Tuo tarpu, skundžiama

nutartis, kuria nutarta skundÄ atmesti, motyvuojant tuo, jog apie nusikalstamÄ

veikÄ , paaiÅ¡kėjusiÄ nagrinėjant

civilinę bylÄ , prokuratÅ«rai (prokurorui) turi praneÅ¡ti ne asmuo, kuris siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus, o

civilinį ginÄÄ nagrinėjantis teismas

(CPK 300 str.), yra nepagrįsta. Skunde pažymėta, kad BPK 166 str. 1 d.

įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ ,

pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , prokurorui ar ikiteisminio

tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Pareiškėja skunde nurodo, kad

atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę

bylÄ dėl santuokos nutraukimo, civilinio proceso priemonėmis negali nustatyti

nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo fakto, ji nutarė apie tai informuoti

kompetentingÄ tirti nusikalstamas veikas institucijÄ - prokuratÅ«rÄ , kad vadovaujantis BPK

normomis bÅ«tų iÅ¡tirtas byloje iÅ¡kilęs klausimas. Pažymėtina, kad iÅ¡tirti nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo faktÄ yra prokuratÅ«ros

pareiga. Å iÄ

pareigÄ prokuratÅ«ra privalo vykdyti (t. y. objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai

išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos buvimu ar nebuvimu) gavusi

ne tik teismo atskirÄ jÄ nutartį apie nusikalstamos veikos požymius, bet ir asmenų skundus,

pareiÅ¡kimus ar praneÅ¡imus apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . BPK 168

str. 1 d. numatyta, kad prokuroras, ar

ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ pareiÅ¡kimÄ

ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimÄ , gali atsisakyti

pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime

nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veika yra akivaizdžiai neteisingi. Tai reiÅ¡kia, kad atsisakyti

pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar

pranešimo turinio yra aiškiai matoma, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta. Nagrinėjamu

atveju aiškiai matyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, todėl

prokuratÅ«ra privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Paminėtina, kad ikiteisminio tyrimo

pradėjimas niekieno teisių nesuvaržo, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių,

todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai yra pakankamai tikėtina, jog

procesas, atlikus vos keletÄ tyrimo veiksmų, turės bÅ«ti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne

ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo nutraukimas, o nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nepradėjimas,

nes tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 str. įtvirtinta pareiga atskleisti

nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.  Nagrinėjamu atveju, siekiant objektyviai ir

visapusiškai ištirti S. K. ir A. K. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, būtina pradėti

ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Skundas

atmestinas.

Klaipėdos

miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis teisėta ir

pagrįsta.

IÅ¡

pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, jog santuokos nutraukimo byloje S. K. pateikdamas 2010-06-14 priešieškinį

dėl skolos priteisimo, pridėjo savo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus –

paskolos ir dovanojimo raštelius. Pareiškėja M. K. teigia, kad S. K. pateikti dokumentai yra suklastoti, todėl kreipėsi į

prokuratÅ«rÄ . Skunde pažymima, jog prokurorai privalėjo pradėti ikiteisminį

tyrimÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta nusikalstama veika. Tačiau tokie

pareiškėjos argumentai nepagrįsti, o šioje proceso stadijoje pradėti

ikiteisminį tyrimÄ nebuvo pagrindo. Civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas,

spręsdamas S. K. priešieškinio

pagrįstumÄ , vertins pateiktus įrodymus, o jeigu bus abejojama dokumentų

tikrumu, civilinio proceso normos teismui suteikia galimybių patikrinti

dokumentų autentiÅ¡kumÄ . Ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje teisingai

pažymėta, jog baudžiamoji teisė yra laikoma „ultima ratio“, t. y. kaip

paskutinė priemonė ginti pažeistas teises. Šiuo atveju akivaizdu, jog

išsiaiškinti, ar S. K. pateikti

dokumentai yra tikri, galima ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, paskiriant

ekspertizę, todėl nebūtina toms pačioms aplinkybėms aiškintis pradėti dar ir

ikiteisminį tyrimÄ . Civilinę bylÄ nagrinėjančiam teismui nustačius, kad vienos

iš šalių veiksmuose iš tikrųjų gali būti nusikalstamos veikos požymių,

civilinio proceso normos suteikia galimybę informuoti prokurorÄ apie nustatytas

aplinkybes, kaip tai ir numatyta CPK 300 str.

Pareiškėja

skunde akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, jog jos prašymas

išsiaiškinti, ar paskolos ir dovanojimo rašteliai yra suklastoti gali būti

išnagrinėtas ir civiliniame procese, nes CPK nesuteikia teismui teisės savo

iniciatyva iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ , civiliniame procese nustačius

nusikalstamos veikos požymių. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 300 str. kalba tik

apie praneÅ¡imÄ prokurorui, jog byloje dalyvaujančio asmens veiksmuose yra

nusikaltimo požymių, o ne apie ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ , kas iÅ¡ tikrųjų

yra ne teismo, o prokuratūros bei atitinkamų ikiteisminio tyrimo subjektų kompetencijoje,

todėl jokio prieštaravimo tarp ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties ir CPK

normų nėra.

Atsižvelgiant į

tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio

tyrimo teisėjos 2010-08-30 nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis BPK 442

str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

atmesti

M. K. skundÄ ir palikti

galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Dalius

Jocys