N-575-526-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-526-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Administracinės komisijos prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. spalio 20 d. nutarimu V. S. už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje, padarymą paskirta 150 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, 2010 m. rugsėjo 17 d., Alytaus rajono, Daugų seniūnijos, Doškonių kaime, suarė bendro naudojimo kelio, vedančio į S. J. sodybą ir Valstybės saugojamą objektą „Aukakalnį“, dalį.
Full text
Apeliacinės instancijos teismo
Administracinė byla Nr. N575-526/2012
Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00855-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 50.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Administracinės komisijos prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. spalio 20 d. nutarimu V. S. už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje, padarymą paskirta 150 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, 2010 m. rugsėjo 17 d., Alytaus rajono, Daugų seniūnijos, Doškonių kaime, suarė bendro naudojimo kelio, vedančio į S. J. sodybą ir Valstybės saugojamą objektą „Aukakalnį“, dalį.
V. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir bylą nutraukti.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo teismo posėdyje apklausti S. D. individualios įmonės savininką, atlikusi jo sklypo geodezinius matavimus ir sudariusį geodezinį planą, išreikalauti iš Alytaus žemėtvarkos skyriaus patvirtinimą, jog jo pateiktas sklypo planas atitinka faktines žemės sklypo naudojimo ribas bei įpareigoti Alytaus žemėtvarkos skyrių atlikti jo sklypo ribų patikrinimą vietoje. Paaiškina, jog 2006 metais buvo atlikti jo sklypo geodeziniai matavimai, padarytas geodezinis planas, su kuriuo supažindinti ir gretimų sklypų savininkai.
Vėliau planas pateiktas suderinimui ir suderintas Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Nunešus jį įregistruoti į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, paaiškėjo, jog planas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 22 punktui, kadangi šiaurinėje sklypo pusėje dalį sklypo kerta vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelias Doškonys-Andriūnai. Nors už kertamo kelio ribos liko tik apie 2 arus V. S. priklausančios žemės, nepadarius atskiro geodezinio plano šiam mažam plotui, įregistruoti sudaryto ir suderinto plano nebuvo leista.
Teigia, jog dėl jo tariamai suarto kelio dalies nebuvo ir negalėjo būti jokių ginčų. Kelias visada buvo ir išliko 4 metrų pločio, visiems yra ir buvo žinomos ir matomos jo ribos, kelias niekada nepateko ir negalėjo patekti į jo sklypo ribas. Teigia, jog dėl lėšų stygiaus iki šiol atskiro plano nepadarė ir toliau naudojasi savo sklypu. Alytaus žemėtvarkos skyrius neturėjo ir neturi jokių priekaištų dėl jo sklypo ribų. Tuo tarpu S. J., iš motinos sklypo pusės ardamas žemę, stengėsi vis kaip įmanoma arčiau priartėti prie kelio ribos, tokiu būdu stumdamas kelią į V.
S. sklypo pusę. Vėliau S. J. pradėjo važinėti įvairia technika, kuria nuvažiavęs nuo kelio ribų, vis įvažiuodavo į pareiškėjo sklypo ribas ir iškraipė tikrąsias bendro naudojimo kelio ribas. Tai aiškiai matyti seniai darytame plane. Alytaus žemėtvarkos skyriaus specialistė nebuvo ir nematė, kaip atrodo kelias ir jo ribos vietoje, o tik pasakė faktą, jog dėl kelio ribų pareiškėjas niekur nesikreipė. Teigia, jog S. D. IĮ 2010 m. spalio 25 d. dar kartą atliko jo sklypo ribų permatavimus ir pateikė išvadą su koordinačių taškais, jog pareiškėjo sklypo ribos ir riboženkliai nebuvo ir nėra įsiterpę į bendrojo naudojimo kelio ribas, tačiau teismas S. D. nekvietė ir byloje neapklausė, nors pareiškėjas to prašė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II. Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 188 straipsnio pažeidimą. Šioje teisės normoje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir baudą pareigūnams – nuo 200 iki 500 litų. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis bendrojo naudojimo kelio nesuarė, kadangi, remiantis geodeziniais matavimais, toje vietoje yra jo, o ne valstybinė žemė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, su apelianto dėstoma pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisingos, pagrįstos ištirtais įrodymais. Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos rašto (b. l. 101), Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos sprendinių Alytaus apskrities, Alytaus rajono savivaldybės ištraukos (b. l. 81), Alytaus rajono Daugų seniūnijos Kančėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto 2001 m. ištraukos (b. l. 82), žemės sklypo plano (b. l. 84-86) matyti, jog palei V. S. priklausantį žemės sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris yra 4 metrų pločio valstybinio fondo žemėje. Institucijos pateikti duomenys yra oficialūs, nenuginčyti. Tuo tarpu apelianto iniciatyva atliktų geodezinių matavimų duomenys nagrinėjamuoju atveju nepaneigia oficialiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikrumo ir jų nepakeičia, kadangi jie nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka užregistruoti VĮ Registrų centre, ką pripažįsta ir pats apeliantas. Todėl remtis šiais matavimais teismas neturi pagrindo. Byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 61-66), liudytojų V. B. ir V. R. parodymai (b. l. 106-107), nukentėjusiojo paaiškinimai (b. l. 46-48, 75, 88) patvirtina, jog dalis minėto bendro naudojimo kelio buvo aparta, jo plotis susiaurėjęs ir planuose numatytų 4 metrų nesiekė. Todėl spręstina, jog atlikdamas nurodytus veiksmus, apeliantas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, kadangi Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nagrinėjamu atveju jokie kiti įstatymai nesuteikė V. S. teisės savavališkai, nesikreipiant į kompetentingas valstybės (savivaldybių) institucijas, suarti dalį kelio ir taip apriboti asmenų judėjimo laisvę bendro naudojimo keliu.
Apeliantas nurodo, jog būtent S. J. iš pradžių nuvažinėjo jo kelio pusę, taip siekdamas pakreipti kelią į V. S. sklypo pusę, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog jokie byloje esantys dokumentai tokių apelianto teiginių nepatvirtina. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog kelias sugadintas tik apelianto sklypo pusėje, tuo tarpu kitoje kelio pusėje yra netgi paliktas tam tikras atstumas ir reljefiniai skirtumai nuo kelio paviršiaus iki dirbamos žemės, kas rodo, jog kelio riba pakankamai ilgą laiką nebuvo keičiama. Tuo remiantis, darytina išvada, kad apelianto veiksmai buvo teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnio nuostatas.
Taip pat apeliantas prašo apklausti geodezinius matavimus atlikusį asmenį bei įpareigoti Instituciją atlikti žemės matavimus vietoje, tačiau tokie jo prašymai atmestini, kadangi jie peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Šioje byloje nėra sprendžiamas oficialių registrų duomenų pakeitimo klausimas. Tuo tarpu teismui pateiktų žemės sklypo ir kelių planų, matavimų, Institucijos paaiškinimų ir kitų surinktų duomenų visiškai pakanka nustatyti kelio buvimo vietai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmams įvertinti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas