3a41f723-c212-4bbd-aafa-db668bf64468 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6648-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01558-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų atstovams D. A. ir M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3-4). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-09-16 iki skundo padavimo teismui dienos (2018-07-25) buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir jį vedė pasivaikščioti po 1 val. per parÄ . Pasivaikščiojimų kiemeliuose buvo neÅ¡varu, iÅ¡ jų sklido nemalonus kvapas, buvo Å¡iukÅ¡lių ir dulkių, ant sienų buvo pelėsis. Lietui lyjant, dėl užsikimÅ¡usios kanalizacijos, ant grindinio kaupėsi vanduo. Kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, peleninių, suoliukų. Stogeliai įrengti taip, kad ant pakabos pakabinti drabužiai suÅ¡lampa. Sporto įranga sumontuota po atviru dangumi, todėl sportuojant buvo galima suÅ¡lapti.

PareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nų, nes iÅ¡kvietimo signalas neįrengtas, bÅ«delėje prižiÅ«rėtojo nebuvo, o beldimo į duris pareigÅ«nai negirdėjo. Dėl minėtų aplinkybių patyrė nepatogumus, diskomfortÄ , pažeminimÄ , depresijÄ . Atsakovo atstovas atsiliepimu ir atstovai teismo posėdžio metu (b. l. 15-18) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose buvo sudarytos sÄ lygos bÅ«ti gryname ore.

Pataisos namuose yra septyni įvairaus ploto pasivaikščiojimų kiemeliai. Pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir sporto inventoriaus įrengimo galiojantys teisės aktai nereglamentuoja. Pasivaikščiojimo kiemelių būklė atitinka higienos normų reikalavimus, juose nuolatos palaikoma švara, dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienos nėra apsilupusios, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėjusios. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-09-16 iki 2018-07-25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pgal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, kamerų tipo patalpose laikomi nutesitieji, be kita ko, turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatyta.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 73.6. punkte numatyta, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Taigi, Å¡varios bei tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Jei nuteistieji tinkamai tvarkytų, prižiÅ«rėtų patalpas ir pasivaikščiojimų kiemus, neturėtų problemų dėl atsirandančio pelėsio, dulkių, Å¡iukÅ¡lių, nemalonaus kvapo.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netvarkingi patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kiemelių tvarkymÄ asmuo (tvarkinys) tinkamai neatliko savo pareigų. Alytaus pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas tvarkyti patalpas ir pasivaikščiojimų kiemus. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimų kiemelių. Nurodo, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose neįrengtos Å¡iukÅ¡lių dėžės, suoliukai, peleninės, iÅ¡kvietimo signalas.

Pažymėjo, kad kiemelio stogas įrengtas taip, kad nuo lietaus sušlampa drabužiai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 19 punkte numatyta, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pareiškėjas skunde neneigia, kad stogeliai nuo kritulių kiemeliuose buvo įrengti, todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl šių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato Å¡iukÅ¡lių dėžių, peleninių, suoliukų, iÅ¡kvietimo signalo, pakabų įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemuose gali bÅ«ti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankÅ¡tintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Teismas pažymi, kad pagal minėtÄ reglamentavimÄ , sporto įrangos įrengimas pataisos namų pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra privalomas. Teisės aktai taip pat nenumato, kad sporto įranga ir inventorius turi bÅ«ti įrengti po stogu, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktu, pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios.

IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimų kiemelių sienos ir grindys yra lygios, iÅ¡trupėjusio tinko nėra, pasivaikščiojimų kiemelių bÅ«klė gera, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad negalėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nų, nes bÅ«delėje nebuvo prižiÅ«rėtojo, o beldimo į duris pareigÅ«nai negirdėjo, tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizuoja, kada konkrečiai pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 -04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis