3a3e3e2c-e164-4bd4-a6d6-dfe92fc02732 · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1288-842/2016Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00932-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.4.6.;2.6.5.2.1.;2.6.9.2.2.;3.2.3.1.;3.2.6.1.                                                                                                                                               UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                    SPRENDIMAS                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                    2016 m. liepos 1 d.

                                 Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Rasai Misiukevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. G., E. G., jų atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

G. ir E. G. ieÅ¡kinį atsakovei S. V. (tretieji asmenys – D. J., Vilniaus miesto savivaldybė, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, vaiko globėjų paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami neterminuotai apriboti atsakovei S. V. motinos valdžiÄ dukters V.

M. atžvilgiu, nustatyti mergaitei nuolatinę globÄ , nuolatiniais globėjais paskiriant A. G. ir E. G., V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant kartu su globėjais, priteisti iÅ¡ S. V. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai V. M. 175, 00 EUR periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės ir 1 925,00 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2015 m. birželio 2 d. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovų naudai. Nurodė, kad mergaitė buvo palikta ,,gyvybės langelyje“, o nuo 2015 m. birželio 2 d. gyvena ieÅ¡kovų Å¡eimoje. 2015-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl laikinosios globos V.

M. nustatymo“ ieÅ¡kovai paskirti mergaitės laikinaisiais globėjais, su jais nustatyta vaiko gyvenamojo vieta. Atsakovė, palikusi mergaitę, vėliau pakeitė nuomonę ir ėmėsi veiksmų, siekdama jÄ susigrÄ Å¾inti, tačiau pačios dukters nei karto neaplankė, nebandė užmegzti ryÅ¡io. Pagal įstatymus ir teismų praktikÄ neterminuotas tėvų valdžios ribojimas neatleidžia nuo pareigos iÅ¡laikyti vaikus, todėl iÅ¡ S. V. turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas.Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovai palaikė ieÅ¡kinį.

A. G. nurodė, kad norėjo įsivaikinti kÅ«dikį, praėjo mokymus, laukė, kol bus pakviesti įsivaikinti. Buvo praneÅ¡ta, kad Vilniaus ,,gyvybės langelyje“ palikta mergaitė, kuri tuo metu buvo SantariÅ¡kių klinikose. IeÅ¡kovai nuvyko į ligoninę ir pamatę mergaitę iÅ¡kart suprato, jog nori, kad ji augtų jų Å¡eimoje. Mergaitei buvo 11 dienų, kai jÄ parsivežė į savo namus. IeÅ¡kovė pirmus metus buvo išėjusi vaiko priežiÅ«ros atostogų, dabar jau grįžo į darbÄ , vaikÄ padeda prižiÅ«rėti jos mama, pensininkė.

Mergaitė jų Å¡eimoje yra sava, ieÅ¡kovės sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos, Å¡iuo metu bebaigiantis mokyklÄ , palankiai įvertino ieÅ¡kovų sprendimÄ . IeÅ¡kovų mamos taip pat nuolat domėjosi mergaite, atvykdavo ir atvyksta aplankyti, net atrodė, kad myli labiau nei savo tikrus anÅ«kus. Nuo to laiko, kai atsirado vaiko mama, gyveno nežinioje, labai bijojo mergaitę prarasti. IeÅ¡kovės teigimu, pati mergaitės mama asmeniÅ¡kai vaiku nesidomėjo, atliekant DNR tyrimÄ net nekalbino mergaitės, atvirkščiai – skubino ir mergaitės močiutę kuo greičiau vykti namo.

Buvo bendrauta tik su ieÅ¡kovės mama D. J., kuri mergaitę Å¡nekino, vėliau ir skambino. Buvo žadėjusi atvažiuoti, tačiau susitikimas neįvyko. Paskutinį kartÄ skambino prieÅ¡ 1-1,5 savaites iki teismo posėdžio, lyg kalbėta, kad po Joninių galėtų atvažiuoti aplankyti anÅ«kės. E. G. nurodė, kad sužinoję, jog SantariÅ¡kių klinikose yra tėvų palikta mergaitė, kuriÄ jie gali aplankyti bei apsispręsti dėl įsivaikinimo, metę darbus važiavo į Vilnių. Pamatęs mergaitę iÅ¡kart pagalvojo, kad tai jo vaikas, pamilo.

Per tuos metus dar labiau prisiriÅ¡o. Buvo sunku, kai sužinojo, kad gali netekti, kadangi mergaitę labai myli. Dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo ieÅ¡kovai nurodė, kad jų planuose yra įvaikinimas, tikrai ne dėl pinigų Å¡ita byla, tačiau advokatė paaiÅ¡kino, kad tokie įstatymų reikalavimai, todėl šį klausimÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.IeÅ¡kovų advokatė Inga MaskoliÅ«naitė ieÅ¡kinį prašė tenkinti. Palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus, dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Kadangi pagal įstatymus net ir apribojus tėvams valdžiÄ jie privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, toks reikalavimas turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas, atsakovė yra sveika, darbinga, todėl privalo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Advokatė nurodė, kad motinos valdžia S. V. turi bÅ«ti apribota, juo labiau, kad ir ji pati atsiliepime nurodė tam neprieÅ¡taraujanti. Negalima priversti atsakovės bÅ«ti motina, jei ji pati to nenorinti. IeÅ¡kovai tinkamai rÅ«pinasi mergaite, mergaitė prie jų prisiriÅ¡usi, tuo galėjo įsitikinti ir advokatė, kai ieÅ¡kovai lankėsi pas jÄ .Atsakovė S. V. atsiliepimu nurodė, kad sutinka, jog jai bÅ«tų neterminuotai apribota motinos valdžia dukters V.

M. atžvilgiu, o mergaitės globėjais skirti ieškovai, kadangi jie jau metus rūpinasi mergaite ir mergaitė yra prie jų prisirišusi. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo atsakovė nurodė, kad įsiskolinimo ji būtų nepajėgi mokėti, o išlaikymui galėtų mokėti iki 100, 00 EUR per mėnesį. Taip pat prašė atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios materialinės padėties.Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad vaiko motina nuo mergaitės gimimo nevykdė savo kaip motinos pareigų ir vien to fakto pakanka tėvų valdžios ribojimui. IeÅ¡kovai tinkamai vykdo savo kaip globėjų pareigas, juos ir mergaitę sieja artimas ryÅ¡ys. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius iÅ¡vada, institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį prašė tenkinti. Nurodė, kad laikinieji vaiko globėjai tinkamai rÅ«pinasi mergaite, užtikrina jos fizinį bei psichologinį saugumÄ , mergaitei augti yra sudarytos geros sÄ lygos, name Å¡varu, tvarkinga.

Lankantis Å¡eimoje mergaitė buvo linksma, guvi, Å¡ypsojosi.Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu nustatyta, kad S. V. yra V. M. mama. Atsakovė nuo dukters gimimo yra nusiÅ¡alinusi nuo motinos pareigų vykdymo Å¡io vaiko atžvilgiu, dukters neaugino. Å iuo metu atsakovė taip pat nurodo neturinti galimybių auginti dukrÄ , taip pat nežinanti, ar ateityje galėtų auginti dukrÄ . Institucijos nuomone, nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų galimybė augti Å¡eimoje.

Atsakovės mamai D. J. atsisakius ketinimų tapti nepilnametės dukters globėja, į institucijÄ kiti asmenys, norintys globoti mergaitę, nesikreipė. Dėl ieÅ¡kovų tinkamumo tapti globėjais, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, turėtų pasisakyti ieÅ¡kovų gyvenamosios vietos atitinkama institucija, jie neturi duomenų, kad Å¡iuo metu globėjai netinkamai atliktų savo pareigas globojamos mergaitės atžvilgiu. IÅ¡laikymas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas, institucijos nuomone, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir motinos galimybes, iÅ¡ atsakovės taip pat turėtų bÅ«ti priteistas.IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –ir LR CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å is principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi bÅ«ti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Å io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobÅ«džio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus.

Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigÄ auklėti ir iÅ¡laikyti savo vaikus. Å ios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rÅ«pinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirÅ«pina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neiÅ¡laiko, reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankcijÄ â€“ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnio 2 dalis).Pagal bylos duomenis V.

M. mama yra S. V. (Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-45-814/2016), tėvas – nežinomas (V. M. gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-814/2016 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose įrengtame „Gyvybės langelyje“ apie 17.19 val. buvo palikta moteriškos lyties naujagimė.

Su mergyte buvo paliktas raÅ¡telis, kuriame buvo paraÅ¡yta: „(duomenys neskelbtini).“, taip pat buvo palikta maisto dėžutė su kraiteliu. Naujagimė iÅ¡vežta į Vaikų ligoninės VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių filialo naujagimių skyrių. KÅ«dikių namuose užpildytas vaiko radimo „Gyvybės langelyje“ aktas, mergytė pavadinta V. M.. 2015-05-26 Vilniaus sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namų raÅ¡tu Nr. (1.14)SD-411 informacija apie „Gyvybės langelyje" rastÄ naujagimę perduota Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.IeÅ¡kovai nurodė, kad mergaitę į namus parsivežė 2016-06-02.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ V. M. laikinaisiais globėjais paskirti ieÅ¡kovai A. G. ir E. G..Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylÄ pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad pirmiausia į skyrių kreipėsi atsakovės mama, kuri nurodė, kad jos dukra S. V. 2015-05-21 pagimdytÄ moteriÅ¡kos lyties kÅ«dikį paliko Vilniaus miesto ,,gyvybės langelyje“.

D. J. nurodė norinti vaikÄ globoti/įsivaikinti (D. J. 2015-08-03 praÅ¡ymas dėl paskyrimo vaiko globėju (rÅ«pintoju)), tačiau galimai vaiko močiutei buvo paaiÅ¡kinta, kad pirma turi bÅ«ti nustatyta vaiko kilmė iÅ¡ motinos. 2015-08-10 į skyrių kreipėsi S. V., kuri nurodė tas pačias aplinkybes dėl vaiko palikimo ,,gyvybės langelyje“, iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad dukrÄ globotų jos mama D. J., kadangi ji pati neturinti sÄ lygų ir galimybių auginti antrÄ jÄ dukrÄ , tačiau nori, kad dukra augtų Å¡alia (S. V. 2015-08-10 paaiÅ¡kinimas).Buvo pradėta civilinė byla dėl vaiko kilmės iÅ¡ motinos nustatymo ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-814/2016 nustatyta, kad S. V. yra V.

M. mama. Nagrinėjant civilinę bylÄ dėl kilmės iÅ¡ motinos nustatymo atsakovė S. V. paaiÅ¡kino, kad nėštumo laikotarpiu galvojo, kad kÅ«dikį augins pati, tačiau prieÅ¡ gimdymÄ apsisprendė neauginti. Mama įkalbinėjo vaikÄ auginti. Su mama lankėsi krizinio nėštumo centre, kalbėjosi su centro psichologe. Po to į centrÄ vyko antrÄ kartÄ . Po antro apsilankymo krizių centre jÄ iÅ¡vežė gimdyti. Vaikas gimė iÅ¡neÅ¡iotas pilnai. Psichologė patarė auginti ir antrÄ vaikÄ , o ji nenorėjo.

Kodėl nenorėjo auginti, nežino ir negali paaiÅ¡kinti tokio apsisprendimo. Kartu su krizinio nėštumo centro darbuotoja vyko kÅ«dikį palikti vaiko ,,gyvybės langelyje“. Apie kÅ«dikio atsisakymÄ informavo savo mamÄ . Mama jos tokį elgesį vertino blogai. Bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad nori, jog kÅ«dikis augtų savoje Å¡eimoje, nustačius motinystę dukrÄ augins pati, teigė, kad taip nusprendė pasikalbėjusi su mama. Teikdama atsiliepimÄ atsakovė S. V. nurodo, kad sutinka, jog jai bÅ«tų neterminuotai apribota valdžia dukters V.

M. atžvilgiu, o mergaitės globėjais skirti ieÅ¡kovai. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su iÅ¡vada pateikė S. V. 2016-04-27 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame pati atsakovė nurodo, kad neturėdama galimybių auginti antrÄ vaikÄ ir nenorėdama jo ,,užkrauti“ mamai mano, jog jos dukrai geriau augti Å¡eimoje, kurioje dabar auga, bei 2016-05-10 D. J. praÅ¡ymÄ nenagrinėti jos 2015-08-03 praÅ¡ymo dėl anÅ«kės V. V. globos, kadangi sutinka, jog mergaitė bÅ«tų globojama dabartinių globėjų Å¡eimoje, o ji tik norėtų bendrauti su anÅ«ke ir, kad globėjai į šį praÅ¡ymÄ atsižvelgtų.Teismo vertinimu, visa atsakovės veiksmų seka liudija, kad nuo pat pradžių ji buvo apsisprendusi neauginti vaiko, laikinai nuomonę buvo pakeitusi labiau dėl savo mamos įtakos, o ne dėl vidinio noro, natÅ«raliai susiformavusių nuostatų rÅ«pintis ir auginti savo antrÄ jÄ dukrÄ .

Nuo pat mergaitės palikimo ,,gyvybės langelyje“ atsakovė vaiku nesirÅ«pino, nesidomėjo, neteikė jokio iÅ¡laikymo. Å iuo metu byloje duomenų, kad situacija bÅ«tų pasikeitusi ar galėtų pasikeisti taip pat nėra, todėl S. V. motinos valdžia jos dukters V. M. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Apribojus motinos valdžiÄ atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kai tai neprieÅ¡tarauja vaikų interesams.

Apribojus tėvų valdžiÄ neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali bÅ«ti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d., tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė turės teisę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti panaikinti neterminuotÄ tėvų valdžios ribojimÄ vaikų atžvilgiu.

Vadovaujantis LR CK 3.183 str. 4 d., teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globÄ (rÅ«pybÄ ) ir nustato jų gyvenamÄ jÄ vietÄ Pagal CK 3.256 str. nuostatas nuolatinė globa (rÅ«pyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sÄ lygomis negali grįžti į savo Å¡eimÄ , ir jų priežiÅ«ra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai Å¡eimai, Å¡eimynai ar vaikų globos (rÅ«pybos) institucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, todėl valstybė privalo užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja atsižvelgti į vaiko interesus imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų. Atsižvelgus į Å¡i principÄ , įvertinus be globos likusios V. V. interesus, byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, kad V.

M. skirtina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d.). Bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad nuo 2015-06-02 mergaitė auga ieÅ¡kovų Å¡eimoje, nuo 2015-06-11 ieÅ¡kovai paskirti laikinaisiais mergaitės globėjais, o dabar patys praÅ¡o teismÄ paskirti juos nuolatiniais globėjais.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad be ieÅ¡kovų yra kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti mergaitę. Pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktÄ informacijÄ mergaitės močiutė D.

J. pateikė praÅ¡ymÄ nesvarstyti jos praÅ¡ymo dėl anÅ«kės globos. Ä® nagrinėjamÄ civilinę bylÄ D. J. įtraukta trečiuoju asmeniu, jai iÅ¡siųsti ir tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, tačiau jokių praÅ¡ymų ji nepareiÅ¡kė.Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovai globodami mergaitę savo pareigas atlieka tinkamai. Globos ir ieÅ¡kovų paskyrimas globėjais atitiktų mergaitės interesÄ augti Å¡eimoje.

Kartu su ieÅ¡kovais gyvenantis pilnametis ieÅ¡kovės sÅ«nus sutinka, kad Å¡eimoje gyventų V. M..Pagal į bylÄ pateiktus medicininius pažymėjimus ieÅ¡kovai globėjais bÅ«ti gali. V. M. medicininiame pažymėjime jokių apribojimų dėl globos taip pat nenurodyta. IeÅ¡kovai yra dalyvavę Utenos vaikų globos namų organizuotuose mokymuose pagal bendrÄ globėjų ir įtėvių rengimo programÄ (Utenos vaikų globos namų 2014-12-30 Pažymėjimas Nr. 61, iÅ¡duotas E. G., bei Pažymėjimas Nr. 62, iÅ¡duotas A.

G.).LR CK 3.269 str. įvardintų pagrindų, dėl kurių ieÅ¡kovai negalėtų globoti vaiko, nenustatyta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad V. M. nuolatiniais globėjais skirtini ieÅ¡kovai A. G. ir E. G., mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėjais (LR CK 3.256 str., 3.259 str., 3.265 1 p.). Sutinkamai su LR CK 3.194 str. 1 d., jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį.

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iÅ¡lieka ir apribojus tėvų valdžiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.). LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Pagal LR CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ S. V. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai V. M. 175, 00 EUR periodinėmis iÅ¡mokomis už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės ir 1925, 00 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2015 m. birželio 2 d. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovai nurodė, kad reikalavimus dėl iÅ¡laikymo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Byloje duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus nėra, atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, Å¡iuo metu nesimoko, tačiau ir nedirba, nurodė, kad jokio turto neturi, gyvena iÅ¡ paÅ¡alpų.

IÅ¡ institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados galima spręsti, kad Å¡iuo metu atsakovę bei jos vyresniÄ jÄ dukrÄ iÅ¡ esmės iÅ¡laiko atsakovės mama D. J.. Tačiau Å¡ios nustatytos aplinkybės jokiu bÅ«du neatleidžia atsakovės nuo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus. Atsakovė privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdama įgyti iÅ¡silavinimÄ , susirasti darbÄ , ir tokiu bÅ«du materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str.).

Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintÄ prievolę tėvams iÅ¡laikyti savo vaikus, įvertinus tai, kad atsakovė yra itin jauno amžiaus, dukrÄ pagimdė bÅ«dama nepilnametė, be V. M. dar turi antrÄ dukrÄ , kuriai taip pat reikalingas iÅ¡laikymas, teismas nusprendžia iÅ¡ atsakovės V. M. priteisti iÅ¡laikymÄ po 80,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. 2016 m. balandžio 27 d., iki mergaitės pilnametystės, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , bei 300, 00 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .Pažymėtina, jog iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).Vadovaujantis LR CPK 504 str. 4 d., paskirtam globėjui ar rÅ«pintojui iÅ¡aiÅ¡kinamos teisės ir pareigos.

Vaiko globėjas (rÅ«pintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumÄ , rÅ«pintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaikÄ , spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryÅ¡ius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymÄ si, sveikatÄ , mokymÄ si ir kitais svarbiais klausimais, rÅ«pintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatÄ , iÅ¡sivystymÄ bei polinkius, rengti vaikÄ savarankiÅ¡kam gyvenimui ir darbui Å¡eimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (LR CK 3.271 str.).

Vaiko globėjas (rÅ«pintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymÄ ir gina jo teises ir teisėtus interesus, vaiko globėjas (rÅ«pintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grÄ Å¾inti jam vaikÄ iÅ¡ bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.272 str.). Vaiko globėjas (rÅ«pintojas) už vaiko padarytÄ Å¾alÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka, vaiko globėjas (rÅ«pintojas) už savo pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ jų atlikimÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka (LR CK3.273 str.).

Vaikui iÅ¡laikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rÅ«pintojas) ir tik vaiko interesais Å¡io kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimÄ , nustatyta tvarka (LR CK 3.275 str.). Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rÅ«pintojo) turtÄ , vaiko globėjas (rÅ«pintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtÄ (LR CK 3.276 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.).

Tenkinant reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės valstybei turėtų bÅ«ti priteista 22, 00 EUR žyminio mokesčio priteisimo (80,00 EURx12x3 proc.x75 proc.) į valstybės biudžetÄ (80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), Taip pat iÅ¡ atsakovės valstybės naudai turėtų bÅ«ti priteista 4,11 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 79 str.). Valstybės naudai priteistos sumos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660, įrodymus apie iÅ¡laidų sumokėjimÄ pateikiant teismui.LR CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai iÅ¡ieÅ¡koti bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens, iÅ¡ kurio priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei, ar jo Å¡eimos turtinę padėtį, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡io asmens praÅ¡ymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi raÅ¡ytinio proceso tvarka turi teisę iÅ¡ dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Å is praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas praÅ¡ymo netenkina, jeigu nustato, kad Å¡alies procesinis elgesys buvo netinkamas.IeÅ¡kovė praÅ¡o jÄ atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl sunkios materialinės padėties, pateikia tai patvirtinančius įrodymus. IÅ¡ bylos medžiagos, taip pat iÅ¡ teismo posėdžio metu teiktų ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės materialinė padėtis nėra gera, jos pajamos yra nedidelės, auginti dar vienÄ mažametį vaikÄ padeda jos motina.

Taigi įvertinus                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              įstatymu nustatytÄ teisę asmenį iÅ¡ dalies atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybės naudai, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisiama 10,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidųValstybės naudai priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660, įrodymus apie iÅ¡laidų sumokėjimÄ pateikiant teismui.Kadangi reikalavimai dėl motinos valdžios ribojimo, globėjų paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkinami, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo E. G. naudai (pagal byloje esančius dokumentus bÅ«tent jis mokėjo advokatui bei žyminį mokestį) priteisiama 31,00 EUR žyminio mokesčio bei 350,00 EUR advokato pagalbai apmokėti (80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Nors atsakovė praÅ¡o jÄ atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl sunkios materialinės padėties, Å¡iuo atveju teismas pagal LR CPK nuostatas gali jÄ iÅ¡ dalies atleisti tik nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei – pagal LR CPK 93 str. 1 d. nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Mažinti Å¡ių iÅ¡laidų teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už advokato pagalbÄ , net ir lyginant su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais dydžiais, atsižvelgiant į teiktos pagalbos apimtį ir pobÅ«dį, nėra didelė. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 259-270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Neterminuotai apriboti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžiÄ jos dukters V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.Nustatyti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globÄ ir jos globėjais skirti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vaiko V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su globėjais (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ po 80,00 EUR (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. 2016 m. balandžio 27 d., iki dukros pilnametystės, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , bei 300, 00 EUR (trijų Å¡imtų eurų ir 00 ct) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 381, 00 EUR (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,00 (deÅ¡imt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Utenos rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                     Vilma Stukaitė