2025-12-17 Nr. AB-22808-3-61-3-04913-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2952-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04913-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje bylpagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S191971 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įpareigojo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos. Jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyks per nustatytą terminą, tada jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos ir įtraukti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) jam gali kilti grėsmė patirti persekiojimą dėl politinių priežasčių – dėl jo veiklos (duomenys neskelbtini) partijoje (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir jo ryšių su partijos valdybos nariu M. K. (toliau – ir M. K.).

2.3. Pareiškėjas 2012–2015 m. savanoriavo (duomenys neskelbtini), buvo pakviestas tapti partijos nariu, tačiau, dėl 2015 m. prasidėjusio valdžios spaudimo (duomenys neskelbtini) ir jos nariams, atsisakė oficialiai prie jos prisijungti. Pareiškėjas yra artimai susijęs su M. K., kuris kartu su šeimos nariais buvo persekiojamas dėl politinių priežasčių ir kuriam yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje. M. K. yra pareiškėjo svainis ir jis su jo šeima palaikė artimus ryšius tiek jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Kai M. K. ir jo sutuoktinė, pareiškėjo sesuo S. R. (toliau – ir S. R.), su vaikais buvo persekiojami (duomenys neskelbtini), pareiškėjas padėjo jiems gauti dokumentus, leidusius jiems išvykti iš kilmės valstybės.

2.4. Atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad jo pasakojimas apie savanorystę (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų domėjimąsi juo yra nepatikimas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo prielaidai, kad tariamas persekiotojas identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam režimui bei turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo.

2.5. Atsakovas pareiškėjo nurodytas prieglobsčio suteikimo aplinkybes (savanoriavimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ryšius su (duomenys neskelbtini) lyderiu M. K., pagalbą gaunant dokumentus, kad jo sesuo, M. K. žmona, išvyktų) vertino atsietai, o ne visų šių aplinkybių kontekste. Atsakovas, nors ir surinko informaciją, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ne tik (duomenys neskelbtini) partijos nariai, bet ir kiti asmenys, kurių veikloje nustatomos sąsajos su (duomenys neskelbtini) veikla, ir nustatė, kad politiškai motyvuoti kaltinimai buvo reiškiami ir žmonėms, turėjusiems neformalius (giminystės ar kitokio pobūdžio) ryšius su (duomenys neskelbtini), vis viena nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tokios atsakovo išvados yra nepagrįstos.

2.6. (duomenys neskelbtini) yra pagrindinė opozicinė partija (duomenys neskelbtini), kuri paskelbta ekstremistine ir uždrausta nuo 2015 metų. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra pripažinta teroristine organizacija ir jos veikla yra uždrausta, (duomenys neskelbtini) nariai, jų šeimos nariai bei giminaičiai susiduria su (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimu. Pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo ir S. R. giminystės ryšius ir, kad S. R. yra M. K. sutuoktinė. Atsakovas Sprendime neginčijo fakto, jog M. K. bei jo šeima patyrė persekiojimą ir buvo priversti pasitraukti iš (duomenys neskelbtini). Vis dėlto atsakovas, nustatęs pareiškėjo ryšius su M. K. ir jo šeima, padarė nepagrįstą išvadą, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas dėl galėtu patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini).

2.7. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ne vien tik pats faktas, jog pareiškėjas yra M. K. giminaitis, kelia jam persekiojimo grėsmę, bet ir tai, kad pareiškėjas padėjo savo seseriai su jos vaikais gauti dokumentus, kad jie galėtų pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su savo seserimi ir jos vyru M. K. nuolat palaikė ryšius tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Dar gyvenant (duomenys neskelbtini) pareiškėjas palaikė ryšius su jais, būtent dėl M. K. įtakos įsitraukė į (duomenys neskelbtini) veiklą savanoriaudamas. Šių visų faktų visuma sąlygoja, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui kyla persekiojimo grėsmė.

2.8. Atsakovas Sprendime padarė išvadą, jog pareiškėjo patikimumas vertinamas kritiškai, nes jis, iškart išvykęs iš (duomenys neskelbtini), nesikreipė su prašymu suteikti prieglobstį, t. y. išvyko iš (duomenys neskelbtini) turėdamas Latvijos D vizą darbo pagrindu, atvykęs į Lietuvą irgi nesikreipė dėl prieglobsčio, o kreipėsi dėl leidimo gyventi darbo pagrindu ir tik paskui pateikė prieglobsčio prašymą. Tačiau vien tai, kad asmuo nedelsiant nesikreipė dėl prieglobsčio, nereiškia, kad jis yra nepatikimas, nes gali būti įvairių aplinkybių, kodėl prieglobsčio prašymas nebuvo pateiktas iškart, pvz., asmens baimė, nežinojimas, kaip tą padaryti, turėjimas alternatyvių teisėto buvimo būdų ir pan. Vien tai, kad prašymas nebuvo pateiktas nedelsiant, nerodo pareiškėjo nepatikimumo, nes turi būti vertinamos aplinkybės, kodėl taip galėjo nutikti. Nagrinėjamu atveju vėlavimas gali būtu paaiškintas tuo, kad pareiškėjas pasikliovė kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis teisę likti valstybėje.

2.9. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam kyla reali grėsmė patirti persekiojimą kilmės valstybėje, todėl skundas turi būti patenkintas, o Sprendimas panaikintas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio priimtas dėl to, kad jo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, jis nepateikė. Įvertinus motyvus, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį (jo sesuo yra opozicinės partijos nario žmona, pareiškėju domisi (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba), tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jo profilis (politiškai neaktyvus, nėra opozicinės partijos narys, kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) valdžią nereiškė) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nepagrindžia prielaidos, jog toks motyvas ir tikslas atsirado po pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės, taip pat nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog jis gali būti įtariamas ryšiais su opozicija. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

3.2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas (bet kokie veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą), todėl konstatuotina, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Taip pat pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog vien faktas, kad jis yra M. K. giminaitis, kelia jam persekiojimo grėsmę. M. K. iš (duomenys neskelbtini) pabėgo 2015 m., o pareiškėjo sesuo išvyko 2017 m. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) lankydavosi iki pat 2023 m. pabaigos, gavo visus reikiamus dokumentus, kad gauti vizą Latvijoje ir leidimą gyventi Lietuvoje, o prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, išduotas Lietuvoje. Tokie pareiškėjo veiksmai leidžia pagrįstai abejoti dėl jo nuoširdumo ir deklaruojamo tikslo, t. y. gauti prieglobstį Lietuvoje būtent dėl tariamo persekiojimo.

3.4. Pareiškėjo elgesys (kreipimasis į (duomenys neskelbtini) vidaus institucijas dėl dokumentų gavimo, delsimas išvykti, prieglobsčio prašymo nepateikimas pasiekus pirmąją saugiąją šalį), esant nurodomai grėsmei kilmės valstybėje (bus persekiojamas) ir jo patirtai (patiriamai) baimei, negali būti laikomas racionaliu ir logiškai paaiškinamu kitaip nei darant išvadą, jog pats pareiškėjas grėsmės kilmės valstybėje nelaikė realia. Tikėtina, jog asmuo, kuris pagrįstai patiria ar baiminasi patirti persekiojimą kilmės valstybėje, visais atvejais stengtųsi vengti kontakto aukščiau nurodytos aplinkybės dar labiau sustiprina abejones pareiškėjo pasakojimu apie tariamai kylančias grėsmes kilmės valstybėje.

3.5. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti savo prašymą, ir kai tam tikri prašytojo pareiškimai nėra pagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei: a) prašytojas sąžiningai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamas paaiškinimas dėl kitos svarbios informacijos nepateikimo; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs bei patikimi ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos anksčiausiu įmanomu laiku, nebent jis arba ji gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas yra patikimas. Prašytojas privalo atitikti visus kriterijus kumuliatyviai.

3.6. Abejonės privilegija yra taikoma ne tik tada, kai asmens pasakojimai yra neprieštaringi, nuoseklūs ir detalus, bet ir tada, kai asmuo bendrai atitinka visus aukščiau nurodytus kriterijus kumuliatyviai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė absoliučiai jokių paaiškinimų, kodėl prieglobsčio prašymą pateikė ne iš karto pasiekęs pirmąją saugiąją valstybę ir net ne iš karto atvykus į Lietuvą.

3.7. Atsakovas, atlikdamas tyrimą, surinko ir objektyviai, nešališkai įvertino visą aktualią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste ir priėmė teisėtą Sprendimą. Be to, nagrinėjant prieglobsčio prašymą yra vertinama ne bendra kilmės valstybės informaciją, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybėje, tačiau konkrečių ir individualių aplinkybių, kad pareiškėjas būtų persekiojamas ar jam grėstų reali grėsmė, pareiškėjas nenurodė.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, vykdymo sustabdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. išvyko iš kilmės valstybės ir kitą dieną atvyko į Latviją, turėdamas Latvijos išduotą D tipo vizą. 2024 m. gegužės mėn. pareiškėjas iš Latvijos atvyko į Lietuvą, o 2024 m. birželio 11 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vistas“ kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kaip asmeniui, ketinančiam dirbti pagal darbo sutartį.

5.2. Atsakovas priėmė 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Atsakovas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 24S303988 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes nustatė, jog įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo išdavimo, darbo sutarties su juo nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos įmonėse pareiškėjas nedirbo.

5.3. Pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. atsakovui pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nurodydamas, kad negali grįžti į kilmės valstybę, nes jaučia grėsmę patekti į kalėjimą, kadangi yra aktyvus (duomenys neskelbtini) uždraustos (duomenys neskelbtini) rėmėjas, taip pat nurodė, kad 2021 m. jau buvo sulaikytas Rusijos Federacijoje ir grąžintas į (duomenys neskelbtini), kur 3 paras buvo areštuotas. Pareiškėjas atsakovui nurodė, kad užsitraukė saugumo institucijų nemalonę, nes 2016 m. padėjo savo seseriai ir jos vaikams išvykti iš (duomenys neskelbtini), todėl siekiama jį nubausti. Pabrėžė, jog jo vyresnioji sesuo yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) valdybos nario M. K., ji ir jos sutuoktinis šiuo metu yra gavę prieglobstį Lietuvoje.

5.4. Migracijos departamente 2025 m. liepos 9 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Teismas išsamiai išdėstė apklausoje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo persekiojimo, jo darbo kilmės valstybėje, nepriklausymą (duomenys neskelbtini) partijai ir kt.

5.5. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos per Sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Teismas išdėstė Sprendime nurodytus motyvus.

6. Teismas įvertino 86 ir 87 straipsnių nuostatas, aktualią nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 97 ir 99 punktų nuostatas.

7. Teismas sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje grindė tuo, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi jam gresia persekiojimas dėl politinių priežasčių ir turimų šeimyninių ryšių. Teismas įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį ir apklausos Migracijos departamente metu nurodytas aplinkybes dėl jo savanoriavimo (duomenys neskelbtini) partijoje, taip pat įvertino liudytojų S. R. M. K. paaiškinimus.

8. Teismas nurodė, kad, suteikiant pabėgėlio statusą, turi būti įrodyta, jog asmens persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodomos prieglobsčio suteikimo priežastys nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamam dėl politinių priežasčių t. y. valstybės institucijų veiksmų, tačiau sutiko su atsakovo išvada, jog tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad prieglobsčio prašytojo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju ateityje, todėl sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina pagrįsta.

9. Teismas iš pareiškėjo paaiškinimų, duotų apklausos metu, nustatė, jog jam ateityje galbūt kilsiančios grėsmės tikimybė dėl savanoriavimo (duomenys neskelbtini) veikloje įrodinėjama daugiau bendrais bruožais, jo žinios apie (duomenys neskelbtini) veiklą yra ribotos, nepraplečiančios viešai žinomos informacijos. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas buvo politiškai aktyvus ar kritiškas valdančiajam režimui, jis nepateikė jokios rašytinės medžiagos, fotografijų ar vaizdo įrašų, patvirtinančių jo savanorystės (duomenys neskelbtini) naudai faktą, negalėjo nurodyti tikslių metų, kada pradėjo užsiimti aktyvia politine veikla. Sprendime atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas apklausos metu negalėjo nurodyti (duomenys neskelbtini) mieste buvusio (duomenys neskelbtini) biuro adreso, nors pareiškėjas teigė, jog užaugo (duomenys neskelbtini) ir lankydavosi (duomenys neskelbtini) organizuojamuose renginiuose. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie aktyvią savanorystę (duomenys neskelbtini) veikloje ir dėl to patiriamą baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) yra vertintini kritiškai.

10. Tesimas, vertindamas pareiškėjo ryšius su M. K. ir jo šeimos nariais, pažymėjo, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija vienareikšmiškai nepatvirtina, jog neformaliai su (duomenys neskelbtini) vadovybe susiję asmenys patiria politiškai motyvuotą persekiojimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, jog buvo politiškai aktyvus socialinėje erdvėje, ar kad rėmė (duomenys neskelbtini) finansiškai. Atsakovas tyrimo metu taip pat nenustatė jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjo sesuo buvo politiškai aktyvi ar valdančiojo režimo oponentė. Bylos duomenimis, ji iš (duomenys neskelbtini) išvyko išskirtinai dėl patiriamo spaudimo bei persekiojimo dėl jos sutuoktinio. Pareiškėjas nėra artimas M. K. giminaitis, neužsiima politine ar žurnalistine veikla (pareiškėjo teigimu, jis dirba statybos srityje laisvai samdomu darbuotoju), todėl mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) valdžia jį priskiria režimo oponentų kategorijai.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė 2021 m. buvęs deportuotas iš Rusijos į kilmės valstybę, kurioje išbuvo iki 2023 m. lapkričio mėn. Nors pareiškėjas teigė buvęs sulaikytas 3 paroms, tačiau nepateikė jokios jo pasakojimą patvirtinančios medžiagos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė naują pasą iš valdžios institucijos gavęs 2022 m., tačiau iš kilmės valstybės jis išvyko tik 2023 m. pabaigoje. Teismas sprendė, kad tokie veiksmai nėra suderinami su asmens, jaučiančio grėsmę iš valdžios institucijų, veiksmais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2023 m. lapkritį iš (duomenys neskelbtini) išvyko teisėtai, turėdamas galiojantį pasą ir oficialiai kirsdamas (duomenys neskelbtini) pasienio punktą, besiribojanti su Uzbekistano pasienio kontrolės punktu, t. y. (duomenys neskelbtini) pareigūnai nesudarė jokių kliūčių pareiškėjui palikti kilmės valstybę.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas su prašymu suteikti prieglobstį kreipėsi ne iš karto atvykęs į Lietuvos Respubliką, o tik tada, kai atsakovas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimui panaikino pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas veikimo modelis kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrųjų ketinimų siekiant gauti prieglobstį Lietuvoje, nes jis turėjo visas sąlygas nedelsiant pateikti prašymą suteikti prieglobstį pasiekus pirmą saugią valstybę (Latviją), ar iš karto, kai atvyko į Lietuvą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai Sprendime nurodė, kad yra pagrindas pareiškėjo patikimumą vertinti kritiškai.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko aktualumo reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovas ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko patikimą, pareiškėjo pasakojimo kontekste aktualią informaciją apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini), t. y. laikėsi Tvarkos aprašo reikalavimų.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomos galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis.

16. Teismas įvertino Įstatymo 87 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta jokių duomenų, jog, grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Be to, nei vieno pareiškėjo pasakojimo negalima susieti su 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytomis priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai). Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė ir jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

17. Teismas nurodė, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ir nėra pagrindo jį panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo išdėstytos pozicijos dėl atsakovo bendradarbiavimo pareigos neužtikrinimo bei abejonės privilegijos pareiškėjo pasakojimui netaikymo, netinkamai vertinus tiek jo parodymus, pateiktus apklausų metu, tiek ir bendrą jo patikimumą; teismas ginčijamą sprendimą grindžia išimtinai atsakovo Sprendime suformuota pozicija.

19.2. Migracijos departamentas, teigdamas, kad pareiškėjo tam tikros pasakojimo detalės nėra suderinamos su kilmės valstybės informacija, remiasi informacija apie (duomenys neskelbtini) biuro adresą bei pareiškėjo savanoriška veikla per (duomenys neskelbtini) 40-mečio jubiliejų, tačiau šie pareiškėjo pasakojime esantys neatitikimai kilmės valstybės informacijai yra ne taip suprasta informacija dėl savanoriavimo veiklos ir dalyvavimo renginiuose. Pareiškėjas, nurodydamas (duomenys neskelbtini) būstinės adresą, nurodė mikrorajono pavadinimą, kuris yra tikslus. Be to, atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) organizuotame renginyje dalyvavo 2013 m., nes pareiškėjas nurodė savanoriavęs šioje organizacijoje per 2015 m. vykusius rinkimus.

19.3. Atsakovas nepagrįstai nelaikė patikimu įrodymu pareiškėjo pasakojimo dalies apie jo deportaciją iš Rusijos ir apie sulaikymą (duomenys neskelbtini) (dėl seseriai suteiktos pagalbos paliekant (duomenys neskelbtini)), ir toks atsakovo vertinimas prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nurodo, kad tarp Rusijos ir (duomenys neskelbtini) yra tokia praktika, kai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ieškomi / persekiojami asmenys yra neteisėtai deportuojami iš Rusijos į (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamento teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, paneigia jo pasakojimą, kad jis buvo išsiųstas iš Rusijos, nes (duomenys neskelbtini) siekė apklausti jį dėl sesers, yra paneigiami paties atsakovo pateikta kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas detaliai apklausoje papasakojo įvykius, tačiau pareiškėjo pasakojimu nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nesirėmė. Nors pareiškėjas ir negali pateikti įrodymų dėl jo neteisėto sulaikymo bei deportacijos iš Rusijos, įvertinus jo pasakojimo nuoseklumą, nesant nustatytų esminių prieštaravimų jo parodymuose ir nurodytam pasakojimui esant suderinam su kilmės valstybės informacija, ši pasakojimo dalis turėjo būti vertinama jo naudai ir pripažinta nustatytu materialiniu faktu, vertinamu jo baimės patirti persekiojimo veiksmus kontekste.

19.4. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo ryšius su seserimi, kuri yra (duomenys neskelbtini) lyderio žmona. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia sąsajomis su (duomenys neskelbtini), t. y. savanoriavimu partijoje ir giminystės ryšiu su (duomenys neskelbtini) lyderiu M. K. bei pagalbos jo šeimai (savo seseriai su vaikais) teikimu. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas nėra grindžiamas tuo, kad jis bijo patirti persekiojimo veiksmus dėl jo sesers politinio aktyvumo, todėl ir pirmosios instancijos teismo vertinimas šiame kontekste yra laikytinas teisiškai ydingu ir nepagrįstu.

19.5. Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, kad ne vien tik pats faktas, jog pareiškėjas yra M. K. giminaitis, kelia jam persekiojimo grėsmę, bet ir tai, kad pareiškėjas padėjo savo seseriai ir vaikams gauti dokumentus, kad jie galėtų pabėgti iš (duomenys neskelbtini) nuo persekiojimo. Pareiškėjas su savo sese ir jos vyru nuolat palaikė ryšius tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Tai, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami (duomenys neskelbtini) narių šeimos nariai ir giminaičiai, asmenys turintys kitokių ryšių su (duomenys neskelbtini), patvirtina paties Migracijos departamento Pažymoje surinkta kilmės valstybės informacija. Visų šių faktų visuma, o ne pavieniai faktai sąlygoja, jog(duomenys neskelbtini) pareiškėjui kyla persekiojimo grėsmė, todėl jo baimė patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus jį į kilmės valstybę, atitinka tiek subjektyvius, tiek objektyvius visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimo veiksmus kriterijus.

19.6. Atsakovui nepagrįstai atmetus pareiškėjo pasakojimą dėl jo neteisėto deportavimo iš Rusijos ir sulaikymą trims dienoms (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnų, nebuvo įvertinta, kad jau patirti persekiojimo veiksmai iš teisėsaugos institucijų rodo visiškai pagrįstą prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimę. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo pareiškėjo baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumo vertinimo, tokiu būdu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų.

19.7. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekilo kliūčių gauti asmens dokumentą ir teisėtai išvykti iš šalies, ir kad tai paneigia jam kilmės šalyje kylančią persekiojimo grėsmę. Tokios išvados padarytos nepagrįstai nevertinus pareiškėjo parodymų apie išvykimą iš šalies, apie dokumentų gavimą kyšio pagalba ir kt.

19.8. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad nesikreipimas dėl prieglobsčio vos tik atvykus į Lietuvą savaime reiškia asmens nepatikimumą bei paneigia jo tikslą kreiptis tarptautinės apsaugos suteikimo. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl tokio vertinimo klaidingumo pirmosios instancijos teismo sprendime nevertinti.

20. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

20.1. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) liko / lankydavosi iki pat 2023 m. pabaigos, gavo visus reikiamus dokumentus, kad gautų vizą Latvijoje ir leidimą gyventi Lietuvoje, o prieglobsčio prašymą pateikė tik po to kai jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Tokie pareiškėjo veiksmai leidžia pagrįstai abejoti dėl jo nuoširdumo ir deklaruojamo tikslo, t. y. gauti prieglobstį Lietuvoje būtent dėl tariamo persekiojimo. Nors pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) institucijos siekia, jog jis grįžtu atgal, tačiau tokie teiginiai mažai tikėtini, įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas teisėtai išvyko iš (duomenys neskelbtini), gavo oficialios institucijos dokumentus, t. y. jam nebuvo sudaromos kliūtis išvykti iš (duomenys neskelbtini), net po to, kai jis tariamai buvo deportuotas iš Rusijos dėl to, kad padėjo sesei išvykti iš kilmės valstybės.

20.2. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis buvo politiškai aktyvus ar kritiškas valdančiajam režimui, jis nepateikė jokios rašytinės medžiagos, fotografijų ar vaizdo įrašų, patvirtinančių jo savanorystės (duomenys neskelbtini) naudai faktą, negalėjo nurodyti tikslių metų, kada pradėjo užsiimti aktyvia politine veikla ir kt. Jo pasakojimai apie sulaikymą ir saugumo tarnybos domėjimąsi juo taip pat buvo abstraktūs, t. y., jo pasakojimai turėjo esminių trūkumų, nebuvo detalūs ir nuoseklūs. Tokia išvada daroma neapsiribojant jo vieninteliu pasakojimu apie (duomenys neskelbtini) biuro adresą, bet įvertinus visus pareiškėjo pasakojimus, įrodymus ir jo elgesio modelį kompleksiškai.

20.3. Kritiškai vertinami pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis iš Rusijos buvo deportuotas būtent dėl to, kad jis padėjo savo sesei su jos vaikais išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų ar įtikinamų argumentų, išskyrus bendro pobūdžio ir abstrakčius teiginius. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad piliečiai yra grąžinami iš tos šalies teritorijos dėl įvairių priežasčių: dėl anksčiau padarytų pažeidimų, imigracijos įstatymų nesilaikymo, kalbos žinių stokos, viešojo etiketo pažeidimų.

20.4. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, susijusių būtent su Rusijos institucijų veiksmais, t. y. kad jis buvo sulaikytas, buvo priimtas sprendimas ji deportuoti, dėl kokių priežasčių ir pan. Pareiškėjo nurodoma kilmės valstybės informacija yra susijusi su aktyviais ir viešai žinomais asmenimis, pan. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo profilis neatitinka nurodomų asmenų profilio, t. y. jis politiškai neaktyvus, nėra opozicinės partijos narys, kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) valdžią nereiškė.

20.5. Nagrinėjant prieglobsčio prašymą yra vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybėje, tačiau konkrečių ir individualių aplinkybių, kad pareiškėjas būtų persekiojamas, ar jam grėstų reali grėsmė, pareiškėjas nenurodė. Migracijos departamentas ėmėsi protingų priemonių – sudarė reikiamas sąlygas visapusiškam ir išsamiam teisiškai reikšmingų aplinkybių išaiškinimui ir nustatymui.

20.6. Vertinant pareiškėjo savanorystę (duomenys neskelbtini), jo savanorystė apsiribojo pavieniais atvejais, t. y. skrajučių dalinimu ir bendros informacijos apie (duomenys neskelbtini) teikimu, tą patvirtino ir liudytojas M. K.. Kadangi pareiškėjo savanorystė buvo labai fragmentiška, trumpalaikė ir iš esmės pasibaigė 2015 m., nėra jokio pagrindo spręsti, kad tariamas persekiotojas identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam režimui dėl jo veiklos (duomenys neskelbtini).

20.7. Vertinant pareiškėjo ryšius su M. K. ir jo šeimos nariais, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nėra artimas M. K. giminaitis, neužsiima politine ar žurnalistine veikla, todėl mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) valdžia jį priskiria režimo oponentų kategorijai. Be to, pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamos baimės patirti persekiojimą dėl pagalbos sesei, kelia tos aplinkybės, kad M. K. iš (duomenys neskelbtini) pabėgo 2015 m., pareiškėjo sesuo iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m., o pareiškėjas (duomenys neskelbtini) liko / lankydavosi iki pat 2023 m. pabaigos, gavo visus reikiamus dokumentus, kad gautų vizą Latvijoje ir leidimą gyventi Lietuvoje, o prieglobsčio prašymą pateikė tik po to kai jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

20.8. Pareiškėjo naujai teikiami paaiškinimai apie delsimą išvykti iš kilmės valstybės ir paso gavimą vertinami kaip jo gynybinė pozicija, siekiant suderinti faktinius veiksmus su deklaruojamomis baimėmis ir bendra kilmės valstybės informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

24. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

25. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017 ir kt.).

26. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2023 m. lapkričio 16 d. išvyko iš kilmės valstybės ir kitą dieną atvyko į Latviją, turėdamas Latvijos išduotą D tipo vizą. 2024 m. gegužės mėn. pareiškėjas iš Latvijos atvyko į Lietuvą, o 2024 m. birželio 11 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vistas“ kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kaip asmeniui, ketinančiam dirbti pagal darbo sutartį. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 24S303988 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes nustatė, jog įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo išdavimo, darbo sutarties su juo nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos įmonėse pareiškėjas nedirbo. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2025 m. sausio 20 d. prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad negali grįžti į kilmės valstybę, nes jaučia grėsmę patekti į kalėjimą, nes yra aktyvus (duomenys neskelbtini) uždraustos (duomenys neskelbtini) rėmėjas, be to, jis 2016 m. padėjo savo seseriai (kuri yra (duomenys neskelbtini) nario ir vieno iš lyderių žmona) ir jos vaikams išvykti iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas priėmė skundžiamą 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S191971, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos per Sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomos galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis, be to, nėra nustatyta jokių duomenų, kad, grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė, objektyviai ir pakankamai detaliai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytus argumentus ir jį pagrindžiančius įrodymus dėl baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje ir pagrįstai sprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, neįrodo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar iš viso nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, dėl to pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

32. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl abejonių privilegijos netaikymo, pažymi, kad Įstatymo 83 straipsnis, reglamentuojantis prašymo suteikti prieglobstį vertinimą, be kita ko, nustato: prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju (1 d.); kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (2 d.); šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (5 d.).

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas nelaikė patikima pareiškėjo pasakojimo dalies, susijusios su jo išsiuntimu iš Rusijos Federacijos, ir su jo sulaikymu (duomenys neskelbtini) dėl jo teiktos pagalbos seseriai. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. jis buvo grąžintas iš Rusijos į (duomenys neskelbtini), kadangi padėjo sesei išvykti iš (duomenys neskelbtini), o pareigūnai, sužinoję apie tai, norėjo jį apklausti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo grąžintas / išsiųstas iš Rusijos į (duomenys neskelbtini), nors teigė turintis nuotraukų, kaip jo broliai buvo deportuoti iš Rusijos (t. y. brolių deportavimo faktą patvirtinantys įrodymai buvo renkami, bet pareiškėjo – ne). Pareiškėjas negalėjo aiškiai nurodyti savo ir brolių deportavimo priežasties, tik pateikė savo nuomonę (kad norėta jį apklausti dėl pagalbos seseriai, kad būtų daromas spaudimas, dėl giminystės su M. K. ir kt.).

34. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tarp Rusijos ir (duomenys neskelbtini) yra praktika, kai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ieškomi / persekiojami asmenys yra neteisėtai deportuojami iš Rusijos į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pagrindinės (duomenys neskelbtini) deportacijos iš Rusijos priežastys yra susijusios su migracijos režimo pažeidimais (migracijos registracijos taisyklių pažeidimas, darbas be patento, administracinių nusižengimų padarymas ir kt.), taigi pareiškėjas, kaip, jo teigimu, „darbo migrantas“, galėjo būti deportuotas ir dėl griežtesnės migracijos politikos Rusijoje. Be to, pareiškėjo sesuo iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m., tačiau pareiškėjas buvo deportuotas ir apklaustas dėl sesers išvykimo aplinkybių tik 2021 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma nepatvirtina, kad, kaip nurodė atsakovas, iš Rusijos pareiškėjas buvo grąžintas / išsiųstas dėl to, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugą siekė jį apklausti dėl sesers.

35. Pareiškėjo teigimu, jis, grąžintas iš Rusijos į (duomenys neskelbtini), 3 dienas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnų, tam, kad būtų apklaustas dėl pagalbos seseriai, tačiau 2025 m. liepos 9 d. Migracijos departamento vykdytos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad oficiali sulaikymo priežastis nebuvo nurodyta, ir daugiau jis į oficialias apklausas nebuvo kviečiamas, nebuvo sulaikytas ir pan. (nors vėliau pareiškėjas nurodė, kad pats skambindavo pareigūnams dėl daiktų grąžinimo, kad neoficialiai susitikdavo gatvėje, namuose ir kt.). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo brolius ir motiną ir dabar nuolat lanko saugumo pareigūnai, tačiau šis pasakojimas nėra konkretus, iš jo negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šie apsilankymai susiję būtent su pareiškėju (o ne su jo seserimi ar pan.), ir kad jie patvirtina pareiškėjui kilmės valstybėje gręsiantį persekiojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Sprendime kruopščiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jas įvertino kilmės valstybės informacijos kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas dėl jo deportacijos iš Rusijos ir dėl sulaikymo (duomenys neskelbtini) yra prieštaringas bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais, todėl ši prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalis nelaikytina patikimu įrodymu bei savaime nepagrindžia jam tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pasakojimo dalis pagrįstai nepripažinta patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjui nekyla grėsmė dėl jo veiklos (savanorystės) organizacijoje (duomenys neskelbtini), bei dėl jo giminystės ryšių su (duomenys neskelbtini) lyderiu (jo sesuo – (duomenys neskelbtini) organizacijos vadovo pavaduotojo žmona).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakovui pateiktą informaciją, procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, sutinka, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas savanoriavo (duomenys neskelbtini) organizacijoje 2012–2015 m., tačiau jo veikla buvo epizodiška, jis nebuvo partijos narys ir šiuo metu nėra aktyvus šios partijos rėmėjas, aktyviai reiškiantis savo politines pažiūras. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta žmogaus teisių pažeidimai, kad valdžia persekioja kritikus, oponentus, nepriklausomus žurnalistus ir aktyvistus, tačiau sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie įtariami naryste „ekstremistinėse“ organizacijose, jis nėra žurnalistas, žmogaus teisių aktyvistas, aktyviai reiškiantis savo politines pažiūras, taip pat nenustatyta jokios jo konkrečios opozicinės veiklos po išvykimo iš (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui gali kilti grėsmė dėl jo politinių pažiūrų (prieš 10 m. vykdytos savanorystės (duomenys neskelbtini) organizacijoje).

38. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jis gali būti persekiojamas dėl giminystės ryšių su (duomenys neskelbtini) nariu M. K., nes jis yra jo sesers vyras. Pareiškėjas nurodo padėjęs savo seseriai 2016 m. išvykti iš (duomenys neskelbtini), ir dėl to jis gali būti persekiojamas kaip asmuo, teikęs paramą (duomenys neskelbtini) nariams.

39. Atsakovo ir pareiškėjo nurodyta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojami (duomenys neskelbtini) narių šeimos nariai ir giminaičiai, asmenys turintys kitokių ryšių su (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) nario (šiuo atveju – M. K.) šeimos narys ar giminaitis (pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta informacija patvirtina būtent šeimos narių – sutuoktinių, vaikų, tėvų, dėdžių, sūnėnų ir kt. persekiojimą). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo šeimos narys – sesuo – yra aktyvi (duomenys neskelbtini) narė, ir būtent dėl to buvo persekiojama kilmės valstybėje (Sprendime nurodyta kad „prieglobsčio prašytojo sesuo iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl patiriamo spaudimo bei priekabiavimų dėl jos vyro M. K. veiklos“, t. y. ne dėl jos pačios politinės veiklos), todėl pareiškėjo pagalba seseriai atsakovo pagrįstai nebuvo vertinama kaip pagalba (duomenys neskelbtini) organizacijai ar jos nariui, dėl kurios pareiškėjas gali būti persekiojamas.

40. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iki pat 2023 m. pabaigos lankydavosi / gyveno (duomenys neskelbtini), gavo visus reikiamus dokumentus, kad gautų vizą Latvijoje ir leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat jis teisėtai išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. lapkričio 17 d. atvyko į Latviją, turėdamas šios valstybės išduotą D tipo vizą, Į Lietuvą pareiškėjas atvyko 2024 m. gegužės mėn., tačiau į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį kreipėsi tik po to, kai Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimui panaikino pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nors pareiškėjas nurodo dokumentus (duomenys neskelbtini) gavęs neoficialiai, t. y. apmokėjęs už paslaugas tarpininkui, o dėl o dėl prieglobsčio iš karto nesikreipė dėl to, kad turėjo leidimą gyventi kitu pagrindu, ir tai patvirtina pareiškėjo ketinimus dėl prieglobsčio, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad pareiškėjas Migracijos departamente vykusiose apklausose, be kita ko, nurodė, jog jis iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad norėjo grąžinti savo skolas (t. y. dėl ekonominių priežasčių). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo tikslas ir siekis išvykti iš kilmės valstybės dėl pareiškėjui galbūt galinčio kilti pavojaus ir tarptautinės apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje, kelia abejonių. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką socialiniai ir ekonominiai motyvai taip pat nėra pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017, 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3664-968/2022 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus bei kitus byloje esančius faktinius duomenis, pažymi, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam, kankinamam ar patirti nežmonišką elgesį nėra pagrįsta duomenimis ar pasakojimo detalėmis, iš kurių visumos galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jam kils neišvengiama individuali grėsmė patirti persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų ar dėl ryšių su (duomenys neskelbtini) organizacija ir pagalba jos nariams.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė dėl jo rasės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimą, nėra pagrindo spręsti, kad jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė objektyvių ir svarių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tai, jog jis gali būti persekiojamas kilmės valstybės valdžios institucijų dėl jo paties politinių pažiūrų ir vykdytos veiklos (duomenys neskelbtini) organizacijoje, ar dėl pagalbos (duomenys neskelbtini) nariams, todėl pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nepripažintas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

43. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė individualios grėsmės pareiškėjui grįžti į kilmės šalį, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Likusieji ginčo šalių argumentai nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl plačiau nevertinami kaip neturintys esminės reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Dainius Raižys