3a3a66be-5d2c-4829-aa00-2ca4e1899fa6 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-807-238/2017             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00098-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam D.

S., jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,nukentėjusiajai R. J., jos atstovei advokatei Singridai SamoÅ¡kienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant D.

S. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios R. J..Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios R. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ D. S. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos ir 28,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. S. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 5.00 val.

Kaune, Pramonės pr. 73-ojo namo bendro naudojimo laiptinėje, elgdamasis nusikalstamai nerÅ«pestingai, tyčia abiem rankomis pastÅ«mė R. J., dėl ko ji nukrito ir krisdama trenkėsi galva į buto duris, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡io deÅ¡inėje, pakauÅ¡kaulio lūžį deÅ¡inėje, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo R. J..Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį panaikinti, atlikti įrodymų tyrimo teisme atnaujinimÄ ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, taip pat praÅ¡oma R.

J. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palikti nenagrinėtÄ .Skunde nurodo, kad 2017 m. sausio 1 d., apie 23.00 val. jam ir jo sugyventinei D. B. bemiegant, iÅ¡girdo, kad yra daužomos jų buto durys. Atsikėlęs pažiÅ«rėti, kas daužo duris, ir jas atidaręs pamatė kaimynę R. J., kuri nedelsdama įėjo į buto vidų. Paprašė jos eiti namo, tačiau Å¡iai nesutikus, iÅ¡ už nugaros apkabino per pilvÄ ir iÅ¡nešė iÅ¡ buto į koridorių, uždarė duris ir nuėjo miegoti.

Neilgai trukus, jam vėl iÅ¡girdus, kad yra trankomos buto durys, vėl nuėjus pažiÅ«rėti ir vėl pamačius kaimynę, Å¡i veržėsi į butÄ bei į tarpdurį įkiÅ¡o kojÄ tam, kad jis negalėtų uždaryti durų. Paprašė jos eiti namo ir atstÅ«męs iÅ¡ karto uždarė duris. Nematė ir negirdėjo, kad moteris bÅ«tų nukritusi, susižeidusi ar kvietusi pagalbÄ . 2017 m. gegužės 31 d. įtariamojo apklausos metu nurodė tapačias aplinkybes, papildomai akcentuodamas, kad R.

J. sužeisti tikrai nenorėjo ir atstÅ«mimas įvyko vien dėl to, kad moteris savavaliÅ¡kai bei piktybiÅ¡kai brovėsi į butÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu, patikslindamas, kad kaimynei R. J. antrÄ jį kartÄ besiveržiant į butÄ , Å¡i buvo pastumta, naudojant atstÅ«mimo formÄ ir siekiant apsiginti nuo kaimynės agresijos ir savavaliÅ¡ko įsibrovimo į jo bÅ«stÄ . Taigi, nesuprantama, kodėl teismas Å¡iuos iÅ¡ esmės nesiskiriančius ir vienas kitÄ papildančius parodymus vertino kaip prieÅ¡taringus ir prilygino gynybinei taktikai, visiÅ¡kai paneigiančiai jo pirminę pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ pirmosios apklausos metu.

Pakartotinai nurodo, jog niekada neneigė savo kaltės dėl moters atstÅ«mimo ir niekada neteigė, jog dėl jo veiksmų R. J. galėjo patirti arba patyrė tam tikrus sužalojimus, nes tai prieÅ¡tarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir elementariai logikai. Be kita ko, sutiko ir iki Å¡iol sutinka atlyginti R. J. dėl jo veiksmų padarytÄ Å¾alÄ , tačiau niekada nepripažino ir nepripažįsta, kad moteriai padaryta poodinė kraujosruva pakauÅ¡io deÅ¡inėje bei pakauÅ¡kaulio lūžis deÅ¡inėje, pripažintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, įvyko dėl jo atstÅ«mimo.

Pažymi, kad yra suinteresuotas atlyginti nukentėjusiosios patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , jeigu tokia buvo padaryta konkrečiai dėl jo nežymaus atstÅ«mimo, panaudoto įgyvendinant bÅ«tinÄ jÄ gintį ir siekiant apsaugoti save, savo Å¡eimÄ bei savo nuosavybę. Be kita ko, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad bÅ«tent nukentėjusioji inicijavo atstÅ«mimÄ , nes tokiais veiksmais jis siekė apginti savo nuosavybę.Skunde taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad R. J. parodymai nėra nuoseklÅ«s ir daugumos aplinkybių moteris negali įvardinti tiksliai, nes jų tiesiog neprisimena.

Be to, byloje pateikti duomenys, kad moteris į medicinos įstaigÄ atvyko vartojusi alkoholį, tai patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, tad akivaizdu, kad R. J. negali atkurti visų įvykių sekos. Nesuprantama, kodėl teismas, iÅ¡samiai neapklausęs nukentėjusiosios apie incidentÄ , rėmėsi vien pirmosios apklausos metu pateiktais parodymais. Nuosprendyje nurodoma, kad R. J. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada. Pažymi, kad Å¡is dokumentas yra vienintelis duomuo, patvirtinantis R.

J. patirtÄ sužalojimÄ , tačiau nepatvirtinantis, kad sužalojimas buvo patirtas konkrečiai dėl jo veiksmų, t. y., atstÅ«mimo. Pažymi, kad jo padarytas atstÅ«mimas negalėjo sukelti smÅ«gio į prieÅ¡ais esančias duris, kaip teigiama specialisto iÅ¡vadoje, dėl ko bÅ«tų sukeltas tokio masto sužalojimas R. J., kadangi jis neturėjo jokių realių galimybių panaudoti abi rankas fiziniams veiksmams atlikti ar juolab visÄ savo fizinę jėgÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių pro susidariusį durų tarpÄ viena ranka atstÅ«mė R.

J. tik tiek, kad Å¡i iÅ¡trauktų kojÄ iÅ¡ tarpdurio ir jis galėtų uždaryti savo buto duris. Jo atstÅ«mimas negalėjo bÅ«ti toks reikÅ¡mingas, kad dėl jo R. J. atsitrenktų į kitÄ objektÄ . Mano, kad moteris traumÄ patyrė ne dėl jo veiksmų, o galimai dėl savo girtumo, aplaidumo, dėl kurio savarankiÅ¡kai susižalojo galimai neiÅ¡laikiusi pusiausvyros ir nukritusi nuo laiptų ar kitais bÅ«dais, kurių galimai neprisimena.Skunde taip pat teigia, kad nors, teismo vertinimu, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, pasireiÅ¡kusio nusikalstamu nerÅ«pestingumu, tačiau priteistos neturtinės žalos dydis laikytinas koreliuojančiu su tyčia įvykdytos nusikalstamos veikos padarymu ir tokiems atvejams bÅ«dingu neturtinės žalos priteisimo dydžiu, t. y. priteista suma yra žymiai per didelė.

Pažymi, kad Å¡ioje byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas jo traukimas baudžiamojon atsakomybėn, nėra pakankami BK 137 straipsnio 1 dalies sudėčiai konstatuoti. Liudytojų, o ypač nukentėjusiosios parodymuose esančios abejonės vertintos iÅ¡skirtinai R. J. naudai, nors nerasta prieÅ¡taravimų nei jo, nei jo sugyventinės, nei nukentėjusiosios sugyventinio duotuose parodymuose. Be to, teismas nevertino teismo posėdžio metu jo gynėjo pateiktos ir eksperto patvirtintos aplinkybės, kad ekspertė S. Bielevičienė ekspertizę dėl aptariamo sunkaus sveikatos sutrikdymo atliko neapžiÅ«rėjusi nukentėjusiosios, o tiesiog telefoninio pokalbio metu pabendravusi su vienu iÅ¡ klinikos gydytojų, nieko bendra neturinčiu su pačia nukentėjusiÄ ja.

Nuosprendyje nurodyta ekspertės S. Bielevičienės iÅ¡vada, kad aplinkybė dėl griuvimo su pagreičiu reiÅ¡kia, jog R. J. griuvo nuo paÅ¡alinės jėgos poveikio, nereiÅ¡kia, kad paÅ¡alinė jėga buvo konkrečiai jo inicijuotas atstÅ«mimas tarpduryje. Tai galėjo bÅ«ti tiek pagreitis, suformuotas pačios nukentėjusiosios, jai bandant iÅ¡silaikyti ant laiptų ir svirduliuojant dėl neblaivumo bÅ«senos, tiek pagreitis, suformuotas kito asmens ar kitų aplinkybių. Visgi konkrečių įrodymų, kad Å¡is pagreitis susiformavo bÅ«tent dėl jo veiksmų, byloje pateikta nėra, iÅ¡skyrus pavienį nukentėjusiosios liudijimÄ , nors Å¡i tiksliai atkurti įvykio nesugeba apskritai, ir medicinos iÅ¡raÅ¡Ä apie moters patirtÄ sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi akivaizdu, kad nesant konkrečių faktinių aplinkybių, nukentėjusiajai priteista neturtinė žala yra perteklinė ir turi bÅ«ti sumažinta.Apelianto teigimu, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme reikia atlikti įrodymų tyrimÄ â€“ siekiant paÅ¡alinti nukentėjusiosios ir kitų apklaustųjų, t. y. jo, sugyventinės bei nukentėjusiosios sugyventinio parodymų prieÅ¡taras, tikslinga pakartotinai apklausti nukentėjusiÄ jÄ , suteikiant galimybę klausimus užduoti jam, bei apklausti daugiabučio aukÅ¡te, kuriame įvyko incidentas, gyvenančius kaimynus, taip pat atlikti eksperimentÄ atkuriant incidento aplinkybes bei atlikti ekspertizę nustatant tikslų atstumÄ nuo jo buto durų iki prieÅ¡ais gyvenančio kaimyno buto durų, jo buto durų plotį ir įvertinant, ar pagal jo nurodytas aplinkybes jo inicijuotas nukentėjusiosios atstÅ«mimas galėjo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai.

Taip pat mano, kad tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, kurios metu ekspertas, kontaktuodamas su nukentėjusiÄ ja, iÅ¡tirtų jai padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir atsakytų, ar šį sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusioji galėjo patirti savarankiÅ¡kai, be paÅ¡alinės – kito žmogaus jėgos. Taip pat tikslinga gauti iÅ¡vadÄ , koks yra poodinės kraujosruvos ir pakauÅ¡kaulio lūžio nukentėjusiosios kaukolėje amžius, bei gauti eksperto nuomonę apie tai, ar nukentėjusiajai skubiai kreipusis į medicinos įstaigÄ dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, galėjo sumažėti Å¡io sutrikdymo sukeltos pasekmės.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji R.

J. prašė nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino D.

S. kaltu padarius BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apie kaltės turinį, jos formÄ ir rūšį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes – kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir t. t. bei remiantis iÅ¡tirtų įrodymų viseto analize.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D.

S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai (t. 1, b. l. 89, 90), tuomet jo duoti parodymai iÅ¡ esmės atitiko ir pačios nukentėjusios nurodomas aplinkybes. Tačiau teisme kaltinamasis D. S. pakeitė savo pozicijÄ nurodydamas, kad kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažįsta. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teisme nepripažinimas kaltės dėl R. J. padaryto sužalojimo, tėra pasirinkta gynybinė taktika, kuri buvo paneigta teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu bÅ«tent D. S., vos tik atidaręs savo buto duris, jÄ stipriai pastÅ«mė abiem rankomis, dėl ko ji nukrito ant žemės, o krisdama galva trenkėsi į 53-ojo buto duris. Apeliantas nurodo, kad jis niekada neneigė savo kaltės dėl nukentėjusiosios atstÅ«mimo ir niekada neteigė, kad dėl jo veiksmų R. J. galėjo patirti arba patyrė tam tikrus sužalojimus, nes tai prieÅ¡tarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir elementariai logikai.

Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. J. buvo sužalota būtent dėl neteisėtų D. S. veiksmų – pastūmimo, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir krisdama trenkėsi galva į duris.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G45/2017 (02) nustatyta, kad R. J. padaryta poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžis dešinėje. Sužalojimas dėl pakauškaulio lūžio dešinėje (kaukolės pamato lūžio) vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi metu, galimai dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«vant ir pakauÅ¡io deÅ¡ine puse kontaktuojant su plokščiu pavirÅ¡iumi ar kitu buku daiktu, pvz. durimis. AukÅ¡ta poodinės kraujosruvos pakauÅ¡io deÅ¡inėje lokalizacija rodo griuvimÄ su pagreičiu (t. 1, b. l. 56-57). AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo apelianto keliamai abejonei dėl to, ar jo veiksmai sÄ lygojo nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ , kadangi tai neabejotinai patvirtina specialisto iÅ¡vada.

Apeliantas teigia, kad jis neturėjo jokių realių galimybių panaudoti abi rankas fiziniams veiksmams atlikti ar juolab visÄ savo fizinę jėgÄ , tačiau tai laikytina tik apelianto keliama versija, kuri yra objektyviai nepagrįsta. Taip pat apeliantas teigia, kad nukentėjusioji susižalojo galimai dėl savo girtumo, aplaidumo, dėl kurio savarankiÅ¡kai susižalojo galimai neiÅ¡laikiusi pusiausvyros ir nukritusi nuo laiptų. Vis tik byloje esant neginčytiniems įrodymams apie tai, kad D. S. panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu – jÄ pastÅ«mė, aukÅ¡tesniajam teismui nekyla abejonių dėl apelianto veiksmų ir nukentėjusiosios sužalojimo priežastinio ryÅ¡io buvimo, negana to, tokį nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada.

Objektyvaus pagrindo vadovautis apelianto prielaida dėl to, kad nukentėjusioji susižalojo pargriuvusi pati dėl savo girtumo, nėra.Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad D. S. siekė apginti savo nuosavybę, kadangi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių apie tai, kad R. J. būtų kaip nors pasikėsinusi į D. S. nuosavybę ar kėlusi jai grėsmę. Priešingai, byloje esantys įrodymai (Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas prokuroro nutarimas ir D.

S. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, BK 38 straipsnio pagrindu D. S. susitaikius su nukentėjusiÄ ja A. U. (t. 1., b. l. 102-104) patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes dėl D. S. galimo smurtinio elgesio savo sugyventinės atžvilgiu, dėl ko ji, iÅ¡girdusi moters pagalbos Å¡auksmÄ , nutarė nueiti pasižiÅ«rėti, kas vyksta bute, kuriame gyvena D. S.. Taigi, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog R. J. bÅ«tų turėjusi tikslÄ kėsintis į D.

S. turtÄ , kadangi į jo butÄ buvo atėjusi turėdama kitÄ konkretų tikslÄ â€“ padėti moteriai, kuri Å¡aukėsi pagalbos. Todėl D. S. veiksmai negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kadangi joks realus ir akivaizdus pasikėsinimas į jo sveikatÄ ar turtÄ nebuvo prasidėjęs.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priteistos neturtinės žalos dydis laikytinas koreliuojančiu su tyčia įvykdytos nusikalstamos veikos padarymu ir tokiems atvejams bÅ«dingu neturtinės žalos priteisimo dydžiu, t. y. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos suma yra žymiai per didelė.Pagal teismų praktikÄ , absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai.

Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Byloje nustatyta, kad R. J. patyrė tiek didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek fizinį skausmÄ ir nepatogumus. Be to, pagal gydytojų prognozes, R. J. yra nustatyti liekamieji reiÅ¡kiniai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio iÅ¡samiai ir įtikinamai motyvavo, Å¡ie motyvai, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, atitinka bylos medžiagÄ .

Teismas plačiai aptarė ir įvertino, kokių neigiamų padarinių patyrė nukentėjusioji R. J., įvertino ne tik jos patirtus nepatogumus, bet ir nuteistojo turtinę padėtį bei formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Pasisakant dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos, ypatingas dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad nusikalstama veika jai buvo sužalota gyvybiÅ¡kai svarbi vieta – galva, kad padariniai dėl tokio sužalojimo buvo jaučiami ilgÄ laikÄ , ateityje gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rÅ«pesčių.

Teismas atsižvelgė į kaltinamojo amžių, Å¡eiminę ir turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo turėjimÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , taigi vertino visas bylos aplinkybes ir, nustatydamas 5 000 Eur neturtinės žalos dydį, nepažeidė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Teismų nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2008).

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sumažinti teismo nustatytÄ nukentėjusiajai R. J. padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimÄ .Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma atlikti eksperimentÄ atkuriant incidento aplinkybes bei atlikti ekspertizę nustatant tikslų atstumÄ nuo jo buto durų iki prieÅ¡ais gyvenančio kaimyno buto durų, jo buto durų plotį ir įvertinant, ar pagal jo nurodytas aplinkybes jo inicijuotas nukentėjusiosios atstÅ«mimas galėjo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai.

Taip pat mano, kad tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, kurios metu ekspertas, kontaktuodamas su nukentėjusiÄ ja, iÅ¡tirtų jai padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir atsakytų, ar šį sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusioji galėjo patirti savarankiÅ¡kai, be paÅ¡alinės – kito žmogaus jėgos. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas ir tyrimas nėra begalinis procesas, o įrodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos fakto konstatavimo.

Ä®vertinus aptartų byloje esančių įrodymų visumÄ , teismo nuomone, tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir atlikti jo nurodomus veiksmus jokios bÅ«tinybės Å¡iame baudžiamajame procese nėra. Juo labiau, kad atkurti analogiÅ¡kÄ Ä¯vykio situacijÄ neįmanoma.Byloje neginčytinai nustačius, jog D. S. 2017 m. sausio 1 d. apie 5.00 val. Kaune, Pramonės pr. 73-ojo namo bendro naudojimo laiptinėje, elgdamasis nusikalstamai nerÅ«pestingai, tyčia abiem rankomis pastÅ«mė R. J., dėl ko ji nukrito ir krisdama trenkėsi galva į buto duris, tuo padarė nukentėjusiajai R.

J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡io deÅ¡inėje, pakauÅ¡kaulio lūžį deÅ¡inėje, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo R. J., jo veika pagal BK 137 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai D. S. skyrė laisvės atėmimÄ bausmės vykdymÄ atidedant, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimÄ , tačiau mažesnį nei vidurkis.

Apeliaciniame skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas D.

S. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendis paliekamas galioti. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. NTP-7-11189 (t. 2, b. l. 55), kurioje nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nukentėjusiajai R.

J., iÅ¡laidas sudaro 192,27 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

Å i baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris pripažintas nepagrįstu ir atmestinu. Kadangi nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos proceso iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme suteikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai R. J., valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo D. S..Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                       n u t a r i a : nuteistojo D.

S. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo D. S. valstybės naudai 192,27 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt du eurus 27 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ nukentėjusiajai R. J.. Teisėjai             Kęstutis Dargužis                                                     Danguolė Å iugždinytė              Algerdas UrbÅ¡ys