Legislator Case Law & Legislation
2018-08-29 Nr. AB-14946-3-61-3-01136-2016-3 AI generated

2018-08-29 Nr. AB-14946-3-61-3-01136-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-08-29 Nr. AB-14946-3-61-3-01136-2016-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaustina“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-08-29 Nr. AB-14946-3-61-3-01136-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Bendrovė teigė, kad Ministerija neišnagrinėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. Skundo, jį persiuntė Agentūrai, kuri 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimu pakartotinai išdėstė 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime konstatuotus pažeidimus, jų teisinį ir faktinį pagrindą, ir nurodė, kad tie patys ekspertai (UAB „Civitta“), kurie sudarė Konsultavimo ataskaitą, išanalizavo pareiškėjo papildomai pateiktą Retrospektyvinio vertinimo ataskaitą ir Vertės nustatymo ataskaitą, tačiau konstatavo, kad šie dokumentai neturi įtakos Konsultavimo ataskaitoje pateiktai išvadai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-529-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01136-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaustina“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaustina“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-73(AG-23/04-2016); 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-1003(1.14) (toliau – ir 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimas); 3) Agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. SKP-3325 (toliau – ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimas); 4) jei teismas pripažintų, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. SKP-3325 paduoti – atnaujinti terminą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimu dėl nustatytų pažeidimų nusprendė susigrąžinti dalį pareiškėjui pagal jo pateiktus mokėjimo prašymus išmokėtos sumos – 52 849,85 Eur už traktoriaus su greideriu (toliau – ir greideris) įsigijimą. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime Agentūra nurodė, kad jos užsakytoje ir UAB „Civitta“ pateiktoje 2015 m. sausio 23 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-64 (toliau – ir Konsultavimo ataskaita) nurodyta, jog pareiškėjo įsigyto greiderio kaina (207 773,40 Eur (717 400 Lt be PVM)) vidutinę rinkos kainą viršija 81 307,47 Eur (280 738,43 Lt). Agentūra sprendė, jog pareiškėjas prekę įsigijo už padidintą kainą ir pažeidė 2013 m. lapkričio 26 d. su paramos sutarties Nr. 3VK-FCV-11-1-008306-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) 1.1 punktą, kuriame nurodyta, kad paramos gavėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą nepažeisdamas šios sutarties sąlygų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. rugsėjo 28 d. skundu (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 28 d. Skundas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija, ŽŪM), prašydamas pakeisti NMA 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimą, ir pateikė Ministerijai UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ sudarytą Kilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitą Nr. 1508/02 (toliau – ir Retrospektyvinio vertinimo ataskaita), kurioje, be kita ko, nustatyta greiderio rinkos vertė jo įsigijimo dieną – 246 000 Eur. 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas Ministerijai papildomai pateikė Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 15/09-050 (toliau – ir Vertės nustatymo ataskaita), kurioje nustatyta, kad pareiškėjo įsigyto greiderio rinkos vertė jo įsigijimo dieną (2014 m. birželio 2 d.) buvo 198 100 Eur.

4. Bendrovė teigė, kad Ministerija neišnagrinėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. Skundo, jį persiuntė Agentūrai, kuri 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimu pakartotinai išdėstė 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime konstatuotus pažeidimus, jų teisinį ir faktinį pagrindą, ir nurodė, kad tie patys ekspertai (UAB „Civitta“), kurie sudarė Konsultavimo ataskaitą, išanalizavo pareiškėjo papildomai pateiktą Retrospektyvinio vertinimo ataskaitą ir Vertės nustatymo ataskaitą, tačiau konstatavo, kad šie dokumentai neturi įtakos Konsultavimo ataskaitoje pateiktai išvadai.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepraleisdamas įstatyme nustatytų terminų, Agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimą apskundė Ministerijai, o vėliau Komisijai, tačiau nei viena iš šių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų neišnagrinėjo Bendrovės skundų iš esmės. Be to, Konsultavimo ataskaita, kuria grindžiami skundžiami skundžiami Agentūros sprendimai, Bendrovei jos reikalavimu buvo pateikta tik 2016 m. sausio 8 d.

6. Bendrovės įsitikinimu, NMA nepagrįstai rėmėsi Konsultavimo ataskaita ir be pagrindo neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktas Retrospektyvinio vertinimo ataskaitą ir Vertės nustatymo ataskaitą. Konsultavimo ataskaitoje greiderio vidutinė rinkos kaina nustatyta lyginant panašią, o ne tokią pačią techniką. Agentūros sprendimuose nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad teisėtai, konkurso būdu iš oficialaus įgalioto atstovo įsigytos technikos kaina būtų padidinta ar nepagrįsta. UAB „Civitta“ nėra įrašyta į išorės vertintojų ar teismo ekspertų sąrašą, t. y. UAB „Civitta“ nėra atestuota ekspertizės įmonė, neturi teisės teikti ekspertizes. NMA nenustatė sąmoningo klaidinančios informacijos pateikimo, todėl negalėjo taikyti sankcijų. Pareiškėjas nesutiko su VAGK išvada, jog jis praleido terminą skundui dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimo pateikti ir kad Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių.

7. Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, o bylos dalį dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimo panaikinimo nutraukti.

8. Agentūra paaiškino, kad atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ji 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. BRK-3827 (14.5) pateikė informaciją Ministerijai apie padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – nutraukti Paramos sutartį. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2015 m. birželio 12 d. pranešimu Nr. 2D-2867 (3.23) ir 2015 m. liepos 21 d. pranešimu Nr. 2D-3495 (3.23) informavo Agentūrą, kad pritarė sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti dalį (52 849,85 Eur (182 479,98 Lt)) Bendrovei išmokėtos paramos.

9. NMA nurodė, kad UAB „Civitta“ įvertinę Bendrovės papildomai pateiktus dokumentus, paaiškino, jog atliekant ekspertinį vertinimą, siekiant tinkamai ir tiksliai įvertinti analogiškos ar panašios įrangos rinkos kainą, buvo vertinama įranga, iš esmės atitinkanti 2014 m. kovo 13 d. UAB „Kaustina“ kvietimuose potencialiems tiekėjams pateikti prekių pasiūlymą nurodytą įrangos techninę specifikaciją (toliau – Techninė specifikacija).

10. Įvertinusi Retrospektyvinio vertinimo ataskaitą UAB „Civitta“ nurodė, kad vidutinė rinkos kaina buvo vertinama užsakovo pageidautu išlaidų (kaštų) metodu. Remiantis 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – ir Turto vertinimo metodika), išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Kadangi iš pateiktos informacijos matyti, kad analogų rinkoje yra, šis metodas netaikytinas vertinant UAB „Kaustina“ įsigytos įrangos rinkos kainą. Dėl Vertės nustatymo ataskaitos UAB „Civitta“ nurodė, kad joje vidutinė investicijų rinkos kaina nustatyta lyginamuoju metodu, tačiau nėra detalizuojama, kokiomis techninėmis specifikacijomis remiantis buvo surinkti komerciniai pasiūlymai, kurie įtraukti į tyrimo imtį. Atlikus palyginamąją komercinių pasiūlymų analizę nustatyta, kad kartu su Vertės nustatymo ataskaita pateiktuose UAB „Dotnuvos projektai“ ir UAB „East West Agro“ komerciniuose pasiūlymuose nurodyta įranga nevisiškai atitiko arba nebuvo duomenų nustatyti, ar įrangos techniniai parametrai atitinka Techninėje specifikacijoje nurodytus techninius parametrus, todėl ekspertai padarė išvadą, kad nurodytuose komerciniuose pasiūlymuose, kurių pagrindu nustatoma rinkos kaina, nurodyta įranga ne visa apimtimi laikytina analogiška UAB „Kaustina“ įsigytai įrangai. Atsižvelgdama į tai, Agentūra 2015 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BRK-10031 (1.14.) Bendrovę informavo, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimas lieka nepakitęs.

11. NMA teigė, kad Agentūros pasitelkiami nepriklausomi ekspertai atlieka rinkos kainų analizę, o ne teikia turto vertinimo paslaugas, nepriklausomi ekspertai sudarydami prekių, paslaugų bei darbų sąmatas nustato realias rinkos kainas, o ne vertina turto rinkos vertę. Agentūros nuomone, nepriklausomi ekspertai, kuriuos pasitelkia Agentūra savo funkcijoms atlikti, neprivalo atitikti Turto vertinimo metodikos 12 punkto reikalavimų.

12. Agentūros nuomone, 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimas savo esme yra atsakymas į Pareiškėjo raštą ir nėra laikytinas savarankišku individualaus pobūdžio teisės taikymo aktu, kuris Pareiškėjui galėtų sukelti teisines pasekmes.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

14. Ministerija paaiškino, kad pareiškėjas Agentūros sprendimą apskundė Ministerijai pateikdama naujus dokumentus, todėl ŽŪM priėmė sprendimą kreiptis į Agentūrą su prašymu įvertinti, ar pateikti papildomi dokumentai turi įtakos Agentūros priimtam sprendimui dėl paramos dalies susigrąžinimo. Pareiškėjo teiginiai, kad Ministerija veikė klaidinančiai ir neteisėtai, nepriėmė sprendimo, yra nepagrįsti. Pareiškėjas neginčijo Ministerijos 2015 m spalio 26 d. rašto Nr. 3JA-561-590-402, kuriuo jis buvo informuotas apie skundo ir su juo susijusios medžiagos persiuntimą nagrinėti kompetentingai institucijai. Ministerija teigė, kad ji nėra įgaliota vertinti UAB „Civitta“ teisės užsiimti turto ar verslo vertinimo veikla ar ekspertinio konsultavimo ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino VAGK 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-73(AG-23/04-2016), NMA 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimą ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimą.

16. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimu baigėsi pareiškėjo Ministerijai pateikto 2015 m. rugsėjo 28 d. Skundo nagrinėjimo procedūra. Gavęs 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimą pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, todėl VAGK neturėjo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimo pateikti, Komisija taip pat nepagrįstai sprendė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimas pareiškėjui nesukelia pasekmių.

17. Įvertinęs byloje taikytiną teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Agentūra turėjo teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, taikyti sankcijas.

18. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta traktoriaus ir greiderio vidutinė rinkos kaina, todėl nėra galimybės nustatyti, koks metodas buvo taikytas, kaip konkrečiai jis buvo pritaikytas ir gauta Konsultavimo ataskaitoje nurodoma traktoriaus ir greiderio vidutinė rinkos kaina. Taip pat nėra duomenų, kad pagal Turto vertinimo metodiką atliktą vertinimą atliko turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Skundžiami NMA sprendimai grindžiami išskirtinai tik Konsultacine ataskaita ir 2015 m. lapkričio 16 d. Raštu Nr. 1.

19. Teismas pažymėjo, kad Agentūra visais atvejais privalo savarankiškai įvertinti visus nustatytus faktus bei susieti juos su pažeistomis teisės normomis, negali ekspertinėse išvadose nurodytų faktų perkelti nemotyvuotai.

20. Teismas nurodė, kad Agentūra nepateikė savarankiško aplinkybių vertinimo ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime nurodė tik tai, jog ekspertizės metu nustatytos netinkamos finansuoti lėšos, o 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendime ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime pacitavusi ekspertų išvadas dėl pareiškėjo pateiktų Retrospektyvinio vertinimo ataskaitos ir Vertės nustatymo ataskaitos, savo vertinimo nepateikė, pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kaip ir kokiu būdu ekspertai apskaičiavo netinkamas finansuoti lėšas, todėl teismas darė išvadą, jog skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

III. 21. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) išnagrinėjęs analogišką bylą, 2016 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016 nėra nusprendęs, kad Agentūros sprendimas, priimtas vadovaujantis UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, yra nepagrįstas, nutartyje konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jame aiškiai nurodė teisės aktus, kuriais remdamasis priėmė sprendimą, taip pat faktines aplinkybes, o konstatuodamas, kad pareiškėjos įsigytų darbų kaina viršija rinkos kainą, t. y. rinkos kaina yra mažesnė už pareiškėjos įsigytų analogiškų darbų / prekių kainą, rėmėsi ekspertų pateiktomis ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis.

21.2. Teismas sistemiškai nevertino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.8 punkto, pagal kurį paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio, taigi Agentūra negalėtų priimti sprendimo išmokėti didesnės sumos negu nurodyta ekspertizės išvadoje.

21.3. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime nustatyti pažeidimai yra detaliai aprašyti, nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas, sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais, motyvų išdėstymas sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o sprendimo sukeltas teisines pasekmes pareiškėjas aiškiai suprato.

21.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad NMA 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendime nepateikė savo vertinimo. Agentūra aiškiai ir suprantamai įvardijo, kokius pareiškėjo veiksmus pripažįsta pažeidimu, kokiais teisės aktais remiantis priima sprendimą, bei, kokį sprendimą priima. Ekspertai įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, dėl jų pasisakė, o Agentūra 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimu visą šią informaciją pateikė pareiškėjui. Tai, jog Agentūros vertinimas sutapo su ekspertų papildomų dokumentų įvertinimu, nereiškia, jog Agentūra neatliko papildomai pateiktų dokumentų savarankiško vertinimo, teigti, jog Agentūra neatliko dar vieno (nežinia kokio) vertinimo, nėra pagrindo.

21.5. Teismas sprendime nenurodė, kodėl, jo manymu, konkretaus eksperto įvardijimas gali turėti įtakos Agentūros sprendimų teisėtumui, teismas savo iniciatyva traktavo tai kaip pažeidimą. Agentūrai naujame sprendime nurodžius ekspertizę atlikusio asmens vardą ir pavardę, priimamas sprendimas nepasikeistų, ir pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises vėl gintų teisme. Teismas ginčo iš esmės dėl greiderio rinkos kainos neišsprendė, o formaliu pagrindu panaikino Agentūros sprendimus.

22. Pareiškėjas UAB „Kaustina“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytais argumentais. Bendrovė taip pat nurodo, kad vadovaujantis ydinga Agentūros logika, pagal kurią Agentūra negali nesivadovauti Konsultavimo ataskaita, Agentūra visada privalo elgtis pagal UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitos išvadas ir visiškai neatsižvelgti į jokius kitus, pvz. pareiškėjo pateiktus, duomenis. Pareiškėjas teigia sutinkantis su teismo išvadomis dėl duomenų apie ekspertų kvalifikaciją Konsultavimo ataskaitoje nebuvimo, dėl to, kad ekspertizių aktai ir juose išdėstytos išvados nėra sudėtinė individualaus administracinio teisės akto dalis, dėl skundžiamų sprendimų neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

25. Ministerija nurodo, jog LVAT praktika nepaneigia, kad Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, turi teisę kreiptis į ekspertus dėl išlaidų įvertinimo ir sprendimą grįsti ekspertizių aktuose pateiktomis išvadomis. Jeigu pritariama ekspertinio vertinimo išvadoms, tai nereiškia, jog Agentūra privalėjo dar kartą dėl tų pačių dalykų pati savarankiškai atlikti vertinimą. Agentūra skundžiamame sprendime aiškiai nurodė pritarianti ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateiktoms išvadoms, savo pritarimą pagrindė ir nustatytas faktines aplinkybes susiejo su konkrečiomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. SKP-3325, kuriuo NMA nusprendė susigrąžinti dalį pareiškėjui pagal jo pateiktus mokėjimo prašymus išmokėtos sumos – 52 849,85 Eur, nustačius, kad šia suma pareiškėjo įsigytas traktorius su greideriu (toliau – ir greideris) viršija rinkos kainas, ir Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. BRK-1003(1.14), kuriuo Agentūra nurodė, kad jos 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimas nekeičiamas, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ginčijamus Agentūros sprendimus panaikinti, konstatavęs, kad jie buvo priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, kadangi Agentūra nepateikė savarankiško aplinkybių vertinimo ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime nurodė tik tai, jog ekspertizės metu nustatytos netinkamos finansuoti lėšos, o 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendime ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendime pacitavusi ekspertų išvadas dėl pareiškėjo pateiktų Retrospektyvinio vertinimo ataskaitos ir Vertės nustatymo ataskaitos, savo vertinimo nepateikė, pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kaip ir kokiu būdu ekspertai apskaičiavo netinkamas finansuoti lėšas. Atitinkamai teismas nusprendė panaikinti ir VAGK 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-73(AG-23/04-2016).

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimą jis turėjo teisę tiek užsakyti, tiek ir remtis ekspertų Konsultavimo ataskaita. Mano, kad skundžiami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, o tai, jog Agentūros vertinimas sutapo su ekspertų vertinimu, nereiškia, jog Agentūra neatliko papildomai pateiktų dokumentų savarankiško vertinimo.

29. Vadovaujantis VAĮ 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

30. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 5.10 punkte įtvirtinta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

31. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad Agentūrai kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, atliekama užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė ir, vadovaujantis jos rezultatais, priimamas galutinis sprendimas dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Esant įtarimui dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekes ir paslaugas nėra reikalaujama, kad ekspertizę atliktų atestuotos ekspertizės įmonės (LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018).

32. Nagrinėjamu atveju Agentūra ginčijamą 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimą grindė 2015 m. sausio 23 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-64 ir joje nurodytomis investicijų rinkos kainomis (VAGK byla, I t. b. l. 117–120). Įvertinusi 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimo turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad jame yra aiškiai nurodytas nustatytas pažeidimas, konkrečiai įvardyta, kokia ekspertų išvada remiamasi, detalizuota, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina Konsultavimo ataskaitoje nurodytos išvados, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, taip pat faktinės aplinkybės, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusio atsakovo atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Paminėtina, kad administracinės bylos Nr. eA-2155-520/2016, kurioje 2016 m. rugpjūčio 2 d. priimta nutartimi rėmėsi pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis (administracinės byloje Nr. eA-2155-520/2016, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, buvo nustatyta, kad Agentūra sprendime nenurodė nei kokie ekspertai, nei kada ir kokio pobūdžio ekspertizes atliko, buvo atliktos dvi ekspertizės, tačiau ginčijamame sprendime buvo nenurodyta, kurios ekspertizės išvadomis ir kodėl buvo vadovautasi, ir kt.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimas buvo grindžiamas Konsultavimo ataskaita, šioje byloje būtina įvertinti, ar Konsultavimo ataskaita yra patikimas įrodymas byloje, patvirtinantis, jog pareiškėjo atliktų investicijų kaina viršijo rinkos kainas.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

35. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šios nutarties 30 pastraipoje išdėstytos nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir vertinant šioje byloje aptariamos įrangos rinkos kainos apskaičiavimo vidurkį.

37. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atliekant vidutinės rinkos kainos paskaičiavimą UAB „Civitta“ ekspertai tokioje ataskaitoje pateikia išvadas dėl pareiškėjo įsigytų prekių maksimalios (vidutinės) rinkos kainos, t. y. ja iš esmės yra pasiekiamas iš Administravimo taisyklių 5.10 punkto išplaukiantis norimas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo nepagrįstai per didelės, tokios ekspertizės nelaikyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize Administravimo taisyklių 5.10 punkto prasme nėra pagrindo (žr., 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017). Taigi teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (taip pat žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

38. Iš bylos medžiagos matyti, kad Konsultavimo ataskaitą pasirašė UAB „Civitta“ direktorius D. V.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018, kurioje ginčas kilo dėl Agentūros išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo, konstatavo, kad UAB „Civitta“ direktorius D. V. atitinka reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje: turi tinkamą išsilavinimą, turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad UAB „Civitta“ direktorius nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taigi, LVAT praktikoje yra konstatuota, kad šis asmuo, kuris atliko ekspertinį vertinimą, atitinka profesionalumo principo keliamus reikalavimus.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad UAB „Civitta“ Konsultavimo ataskaita surašyta neturint pagrįstos teisės atlikti ekspertinį tyrimą, derančios su kvalifikaciniais gebėjimais. Šiuo aspektu ekspertinis tyrimas atitinka anksčiau šios nutarties 35 punkte nurodytą profesionalumo principą.

40. Konsultavimo ataskaitoje (VAGK bylos I t., b. l. 225–226) nurodyta, kad atliekant ekspertinį vertinimą siekiant įvertinti analogiškos ar panašios įrangos rinkos kainą, buvo vertinama įranga, iš esmės atitinkanti 2014 m. kovo 13 d. UAB „Kaustina“ kvietimuose potencialiems tiekėjams pateikti prekių pasiūlymą nurodytą įrangos techninę specifikaciją. Taip pat nurodyta, kad buvo remtasi Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nuostatomis, joje numatytais turto vertinimo metodais, nurodyti teisės aktai, kurie susiję su parama verslo kūrimui ir plėtrai, nurodyta, kad užduotis atlikta remiantis Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija. Iš Konsultavimo ataskaitos matyti, kad įrangos vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta remiantis komerciniais pasiūlymais, kurie pateikti kaip priedai prie Konsultavimo ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas klydo konstatuodamas, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta greiderio vidutinė rinkos kaina, ir kad neaišku, kaip buvo gauta Konsultavimo ataskaitoje nurodoma greiderio vidutinė rinkos kaina.

41. Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendime, kuriame buvo nurodyta, kad įvertinus Bendrovės pateiktas Retrospektyvinio vertinimo ataskaitą ir Vertės nustatymo ataskaitą Agentūros 2015 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimas nekeičiamas, remiantis UAB „Civitta“ 2015 m. raštu Nr. 1 prie ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-64, buvo detalizuota atlikto ekspertinio tyrimo apimtis, taikyta metodika investicijų išlaidų vidutinei rinkos kainai nustatyti ir pateikti paaiškinimai, kad Retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje buvo naudojamas išlaidų (kaštų) metodas, tačiau esant rinkoje įrangos analogų, šis metodas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Dėl Vertės nustatymo ataskaitos buvo nurodyta, kad joje vidutinė investicijų rinkos kaina nustatyta lyginamuoju metodu, tačiau komerciniuose pasiūlymuose, kurių pagrindu nustatyta rinkos kaina, nurodyta įranga ne visa apimtimi laikytina analogiška UAB „Kaustina“ įsigytai įrangai, ir buvo konkrečiai įvardyti techniniai parametrai, kurie neatitinka nurodytųjų Techninėje specifikacijoje (Komisijos bylos II t., b. l. 84–86, 161–162). Taigi, buvo pateikti konkretūs argumentai, kodėl Agentūra nesivadovauja Bendrovės pateiktomis Retrospektyvinio vertinimo ataskaita ir Vertės nustatymo ataskaita.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog atliekant Agentūros užsakytą ekspertizę ir vėliau teikiant paaiškinimus dėl jos buvo pažeistas šios nutarties 35 punkte nurodytas antrasis – išvadų pagrįstumo – aspektas.

43. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d., 71 str.).

44. Vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo paskirstymo pareigą administracinių bylų teisenoje, Agentūrai pateikus Konsultavimo ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad ginčo įrangos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą, ir pateikus konkrečius argumentus, kodėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Bendrovės pateiktomis Retrospektyvinio vertinimo ataskaita ir Vertės nustatymo ataskaita, pareiga įrodyti, kad prekės (greiderio) kaina visgi buvo pagrįsta, tenka pareiškėjui.

45. Akcentuotina, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu neginčijo Konsultavimo ataskaitoje pateiktų duomenų, neteigia, kad kuris nors Konsultavimo ataskaitoje nurodytų gamintojų ar tiekėjų gamina ar tiekia tokią įrangą, kuri pagal Techninę specifikaciją neatitinka pareiškėjo įsigytos įrangos (greideris). Bendrovė Konsultavimo ataskaitos ydingumą iš esmės grindė tuo, kad UAB „Civitta“ neturi teisės atlikti ginčo įrangos vertinimą, nebuvo vertinti ginčo įrangos individualūs požymiai, tačiau šie pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais vadovaujantis šios nutarties 37–40 pastraipose išdėstytais argumentais.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovo 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimas ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimas panaikinti, buvo priimtas netinkamai įvertinus įrodymus byloje (ABTĮ 146 str. 1 d., 56 str. 6 d.), kas lėmė išvadų, neatitinkančių objektyvių duomenų byloje, padarymą, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, yra naikintinas.

47. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas VAGK 2016 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 3R-73(AG-32/04-2016) paliktina nepakeista. VAGK padaryta išvada dėl to, kad pareiškėjas skundą dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimo pateikė praleidęs terminą, ir byla šioje dalyje nutraukta, bei išvada dėl to, kad Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, yra nepagrįstos. Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimu buvo užbaigta pareiškėjo skundo dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimo nagrinėjimo procedūra, ir, įvertinus papildomai pateiktus duomenis (Retrospektyvinio vertinimo ataskaitą ir Vertės nustatymo ataskaitą), pastarasis sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjas skundą dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimo pateikė po to, kai atsakovas baigė jo skundo nagrinėjimo procedūrą, todėl Komisija nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas skundui dėl šio administracinio akto paduoti praleido terminą. Be to, abu byloje ginčijami Sprendimai laikytini pareiškėjui sukeliančiais savarankiškas teisines pasekmes, Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimas buvo priimtas papildomai įvertinus naujas aplinkybes, todėl Komisija nepagrįstai pareiškėjo skundą dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių.

48. Tenkindama atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, panaikina jo dalį, kuria buvo panaikinti atsakovo 2015 m. gruodžio 4 d. Sprendimas ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimas, pareiškėjo skundą šioje dalyje atmeta, ir likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-1003(1.14) ir Agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. SKP-3325, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė