2017-11-21 Nr. AB-21695-3-64-3-01582-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2222-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01582-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gegužės mėnesio, pažeidžiant galiojančius teisės aktus: perpildytose ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, kuriose sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai. Susirgus būdavo sunku pasveikti, nes gydytojas nuo visų ligų išrašydavo vienodus vaistus. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, pažeminimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į skundą (b. l. 48–54), prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. skirtingose kamerose vienas arba su dar 1–7 asmenimis, vienam asmeniui teko nuo 2,37 iki 20 kv. m ploto. Šiaulių TI kasdieniniai vardiniai kamerose kalinamų asmenų sąrašai nesudaromi, todėl pateikti tikslius kamerose su pareiškėju buvusių asmenų sąrašus neturi galimybės. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus: dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Atsakovas pabrėžė, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, todėl Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui. Tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

5. Atsakovas paaiškino, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2015 m. gegužės 7 d. patikrinęs kamerą Nr. 96, nustatė, kad čia reikalingas paprastasis remontas. 2015 m. spalio 16 d. patikrinta kamera Nr. 97, kurioje nustatyta dirbtinė apšvieta 114 lx, yra pelėsio. Kamera Nr. 7 patikrinta 2015 m. lapkričio 13 d., nustatyta, kad pelėsio nėra, dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. 2016 m. kovo 16 d. patikrintos kameros Nr. 13 ir 103, nustatyta, kad kameroje Nr. 13 pakabos drabužiams kabinti nesaugios, o kameroje Nr. 103 matomas pelėsis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos normos HN 76:2010) 2 punkte įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas dar iki Higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto.

Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. Visos kameros aprūpintos reikalingu inventoriumi – lovomis, spintelėmis, stalais, taburetėmis, maisto produktų lentyna, kamerose yra veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose dirbtinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis higienos normos reikalavimais.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia danga.

Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nenustatyta. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

6. Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (b. l. 57–63) pareiškėjo D. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui D. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalis, patirtos laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., atlyginimas. Atlygintinos neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas iš esmės siejo su teisės aktų reikalavimų, nustatytų kamerų plotui ir higienai jose, nesilaikymu.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. P. Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. buvo laikomas 70 dienų. 58 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 7 dienas pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 kv. m ir 5 dienas pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 2,36 iki 6,45 kv. m). Kadangi iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas tas dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė duomenis tik apie kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., 2016 m. liepos 13 d. Šiaulių TI pažymos turinys vertintas pareiškėjo naudai. Teismas darė išvadą, jog laikymo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas 12 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kameros plotui. Įvertinęs tai, kad kamerų plotas paprastai būna užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį kameros ploto užima sanitarinis mazgas, teismas sprendė, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrą laikotarpį buvo per mažas (teko nuo 2,36 iki 3,52 kv. m) ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti nepatogumus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, vasarą būdavo itin karšta, o žiemą šalta, buvo matomas pelėsis. Teismas nustatė, kad pagal pateiktus Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 29–39), nustatyti pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 7, 96, 97 ir 103 pažeidimai (matomas pelėsis, vietomis nedideliuose ploteliuose lupasi dažų danga, kameroje reikalingas paprastasis remontas, dirbtinė apšvieta kameroje neatitinka Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, kameroje yra pelėsis, metaliniai paviršiai surūdiję, nelygūs, yra aštrių vietų, gultų dalys, kur dedami čiužiniai, sulinkusios, nelygios, grindys betoninės, sunkiai plaunamos – kameroje reikalingas paprastasis remontas – pažeidžiamas HN 76:2010 62 p. reikalavimas), patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pelėsio kamerose Nr. 96, 97 ir 103 buvimo, tačiau paneigė teiginį, kad visose pareiškėjo laikymo kamerose buvo per žema oro temperatūra.

12. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl per žemos ar per aukštos kamerų temperatūros, pelėsio buvimo visose jo laikymo kamerose, t. y. dėl higienos normų, reglamentuojančių gyvenamųjų kamerų temperatūrą ir būklę, pažeidimų, todėl konstatavo neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

13. Teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 21 punktu, kuriame numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnio 14.5 papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. 62/08-494 (b. l. 27–28) nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad sanitarinis mazgas pareiškėjo buvimo šiose kamerose laikotarpiais buvo tinkamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, užtikrinant kamerose laikomų asmenų privatumą, todėl teismas darė išvadą, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose pareiškėjo laikymo jose metu neatitiko Higienos normos HN 76:2010 ir Taisyklių reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog Ūkio skyriaus pažymoje taip pat nurodyta, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl neįmanoma įrengti papildomos ventiliacijos ir padidinti oro judėjimo greitį kamerose.

14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose žiemos metu buvo šalta, todėl sirgdavo. Teismas rėmėsi pareiškėjo asmens sveikatos istorija (b. l. 7–22), kurioje buvo nurodyta, kad dėl peršalimo pareiškėjas į gydytoją kreipėsi tik vieną kartą – 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau pagal byloje esančią pažymą (b. l. 24–25) pareiškėjas tuo metu buvo laikomas ne Šiaulių TI, todėl pareiškėjo teiginys dėl peršalimo ligų jo buvimo Šiaulių TI laikotarpiais nepasitvirtino. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gydytojas Šiaulių TI nuo visų ligų išrašydavo vienodus vaistus. Teismas pažymėjo, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, pareiškėjas turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284; 2009, Nr. 145-6425) 24 straipsnio nuostatas, su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas ikiteismine tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nesikreipė, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo minėtų aplinkybių nevertino.

15. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas Šiaulių TI anksčiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, tam tikrą laikotarpį pažeidžiant nustatytą minimalią kameros ploto normą ir higienos normų reikalavimus ir kitus nustatytus reikalavimus, sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 3 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžė, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas byloje taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

III. 16. Pareiškėjas D. P. apeliaciniu skundu (b. l. 67–70) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog atsakovas, siekdamas sumenkinti pareiškėjo skundo motyvus ir jo esmę, bandė pateisinti savo veiksmus, nors žinojo, kad pareigūnai veikė neteisėtai. Pabrėžia, kad atsakovo pateikti dokumentai pateikiami tokiame kontekste, kad būtų galimybė išvengti konkrečių Šiaulių TI pareigūnų atsakomybės ir sumenkintų pareiškėjo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei sunkumus, kurių galėjo nebūti, jeigu Šiaulių TI administracija būtų tinkamai organizavusi darbą ir nepažeidinėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų.

18. Pareiškėjas paaiškina, kad emocinis diskomfortas ir emocinė depresija pasireiškia tuo, kad asmuo negali iš karto reaguoti į patirtus išgyvenimus. Akivaizdu, kad šiuo atžvilgiu pareiškėjo teisės buvo pažeistos per visą įkalinimo laikotarpį Šiaulių TI, taip pat pirmosios instancijos teismas patvirtino Higienos normų HN 76:2010 reikalavimų pažeidimus.

19. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 120 Eur suma žalai atlyginti nėra pakankama, kadangi teismas neteisingai įvertino atsakovo pažeidimų aplinkybes.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 73–75) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

22. Atsakovo nuomone, Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas 7 dienas buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus, 58 dienas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų, o 5 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

23. Atsakovas akcentuoja, kad Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta. Pažymi, jog Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau į šį prašymą teismui atsižvelgti neprivaloma.

25. Kadangi pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

26. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios pareiškėją laikant Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, apeliacinį skundą teismui pateikė pareiškėjas.

29. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas, iš esmės neginčydamas teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytais pažeidimais jį laikant Šiaulių TI, nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatyta suma neturtinei žalos atlyginti.

30. Europos Žžmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

31. Vadovaudamasi minėta praktika, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendime padarytoms išvadoms, jog pareiškėjo teiginiai dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, temperatūros vasaros ir žiemos metu ir matomu pelėsiu, yra iš dalies pagrįsti (šie pažeidimai užfiksuoti atitinkamų 2015 m. gegužės 17 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu), tačiau jie laikytini trumpalaikiais ir nežymiais (pažeidimai nustatyti tik dalyje kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ir tik trumpais periodais, kuriais jis šiose kamerose gyveno). Be to, 2015 m. lapkričio 17 d. Šiaulių visuomenės centro patikrinimo akte (b. l. 36–37), nurodyta, kad patikrintose kamerose oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. pažymėtina, kad pareiškėjas minėtais aspektais jokių naujų argumentų nenurodė, apeliaciniame skunde šios teismo išvados neginčijamos, todėl papildomai dėl jų nepasisakoma.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Iš į bylą pateiktos Šiaulių TI 2016 m. liepos 13 d. pažymos Nr. 60/09-25881 (b. l. 24–25), nustatyta, jog Šiaulių TI atskirais laikotarpiais pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., t. y. iš viso 70 parų. Kita vertus, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė pareiškėjas, tai, kad jis Šiaulių TI praleido 70 parų, nereiškia, kad visą ginčijamą laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas neužtikrinant pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto. Minėtu laikotarpiu 58 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 7 dienas pareiškėjui pastoviai teko mažiau negu 3,6 kv. m, ir 5 dienas pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 2,36 iki 6,45 kv. m). Įvertinus minėtose pažymose pateiktą informaciją (nurodytas tik laikotarpis, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas atitinkamoje kameroje, kameros numeris, jos plotas ir asmenų, laikytų toje kameroje nurodytu laikotarpiu, skaičius), darytina išvada, jog pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalų kameros plotą, turintį tekti vienam asmeniui (3,6 kv. m), pareiškėjas Šiaulių TI iš viso praleido 12 parų.

33. Tačiau, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai neatsižvelgė į pažeidimus, susijusius su netinkamu sanitarinės patalpos įrengimu nei nepakankamu privatumo naudojantis ja užtikrinimu: teismas nustatė, kad Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. 62/08-494 (b. l. 27–28) nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad sanitarinis mazgas pareiškėjo buvimo šiose kamerose laikotarpiais buvo tinkamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, užtikrinant kamerose laikomų asmenų privatumą, todėl padarė išvadą, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose pareiškėjo laikymo jose metu, t. y. 70 dienų, neatitiko Higienos normos HN 76:2010 ir Taisyklių reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog Ūkio skyriaus pažymoje taip pat nurodyta, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl neįmanoma įrengti papildomos ventiliacijos ir padidinti oro judėjimo greitį kamerose.

34. Pažymėtina, kad šiuo atveju pats atsakovas pripažino, jog Šiaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose unitazai nėra įrengti, darytina išvada, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai neatitiko teisės aktų reikalavimų (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017): Taisyklių 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nors pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, ši aplinkybė neatleidžia Šiaulių TI administracijos nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismas išvada, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui naudojantis šia patalpa užtikrinti, todėl pagrįstai konstatavo, kad Šiaulių TI tinkamai neužtikrino pareiškėjo privatumo.

35. Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 patvirtinta 300 Eur minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. sausio 1 d., 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 patvirtinta 325 Eur minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 – 350 Eur minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d.); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų bylose, kuriose konstatuoti teisės aktų, nustatančių ploto, tenkančio vienam asmeniui, pažeidimai, priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į nustatytus neturtinės žalos dydžius už pažeidimus, susijusius su nepakankamu privatumo naudojantis sanitarine patalpa užtikrinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2275-525/2017 ir kt.), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią EŽTT ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų pobūdį ir jų trukmę, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI, atlyginti adekvati priteistina suma yra 260 Eur.

37. Iš pareiškėjo teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad, jo manymu, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos, turi būti atsižvelgiama į EŽTT analogiškose bylose priteisiamas sumas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT praktikoje nurodoma, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Scordino prieš Italiją). Svarbu tai, kad EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Priteistinos žalos dydį remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas remdamasis šioje valstybėje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei teismų praktikoje nustatytais kriterijais, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą, o skirtingų neturtinės žalos sumų priteisimas (skirtingose to paties teismo priimtuose sprendimuose) pats savaime nepagrindžia aplinkybės, jog asmuo buvo diskriminuojamas, nes neturtinė žala patiriama individualiai (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015).

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimas atitinkamai keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui D. P. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan