3a342f3a-5675-4cff-9bde-2dc60ccd94a3 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-578-210/2017                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00037-2017-3                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.4.2.10.;3.3.1.20.; (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

L. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-385-1029/2017 pagal ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį atsakovams V. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus. Teisėjų kolegija           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (asmenine nuosavybės teise, pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ (2004-11-04, Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio V. L.) ribas pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1938 m. schemÄ ;

2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos savo lėšomis kuo skubiau atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(asmenine nuosavybės teise, pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ (2004-11-04, Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio V. L.) geodezinius matavimus, įvedant matavimus į kadastro ir registro duomenis. Nurodė, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo iÅ¡ savo vyro R.

L., kuriam jis atiteko pagal paveldėjimÄ mirus mamai A. K.. PaaiÅ¡kino, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius 1996-06-26 raÅ¡tu Nr. 08-1251-K informavo RadviliÅ¡kio rajono valdybÄ apie atrastus A. K. dokumentus, tarp jų ir 1938 m. schemÄ , susijusius su jos (duomenys neskelbtini) (dabartinė numeracija (duomenys neskelbtini)) pleciaus (sklypo) situacija. Teigia, kad iÅ¡ nurodytų dokumentų akivaizdžiai matosi, jog 0,2752 ha žemės sklypas yra su 5 (penkiais) posÅ«kio kampais, 1-2 posÅ«kio kampai ribojasi su V.

T. pleciumi, 2-3-4 posÅ«kio kampai ribojasi su F. K. pleciumi, 4-5 posÅ«kio kampas atitinka P. gatvės ribÄ , 5-1 posÅ«kio kampas ribojasi su D. A. pleciumi. Teigia, kad R. L. papildomai iÅ¡sipirkus 0,0086 ha žemės (duomenys neskelbtini), visas ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas sudaro 0,2838 ha. Mano, jog atsakovai V. T. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Å¡iurkščiai pažeisdami Lietuvos valstybės ir konstitucinės santvarkos tęstinumo principus, akivaizdžiai neteisėtai perkeldami (klastodami) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (priklausančio pareiÅ¡kėjai) ir (duomenys neskelbtini) (priklausančio P. K.) ribas, iÅ¡keldami V.

L. sklypo ribas į P. gatvės vidurį, papildomai sukurdami dar 4 žemės sklypo kampus, nuslėpdami suklastotus žemės sklypų matavimo darbus nuo sklypo savininko R. L., veikė siekdami tyčia pažeisti Lietuvos valstybės teisingumo principus, su tikslu padaryti ieÅ¡kovei turtinę ir neturtinę žalÄ .

2. Atsakovas V. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydamas, kad žemės sklypo ribos nustatomos teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Nurodė, jog yra kilęs ginčas tik tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skiriančios ribos, o dėl kitų V. L. žemės sklypo ribų ginčo nėra. 1938 m. schemoje, kurios pagrindu ieškovė prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas, nurodoma, jog tuo metu žemės sklypas sudarė tik 0,22 ha, t. y. daug mažiau nei šiuo metu priklauso ieškovei.

Pabrėžia, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-01-05 nutartyje konstatavo, kad atsakovui V. T. nuo 2015-07-23 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais – (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2015-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį iš P. K.; žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2005-01-06. Ieškovei nuosavybės teise nuo 2004-11-12 priklauso žemės sklypas, įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas taip pat atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data 1996-04-02.

Atkreipia dėmesį, jog abiejų ginčo sklypų kadastriniai matavimai, o taip pat ir žemės sklypo ribos, yra nustatytos tiksliais kadastriniais matavimais ir įregistruotos viešame registre. Pažymi, kad ieškovė nereiškia reikalavimų nei dėl savo, nei dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo pagrindo teisėtumo, neginčija jokių viešojo administravimo subjektų veiksmų, kurių pagrindu buvo surinkti bei įregistruoti viešame registre jos ir atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Å iaulių apskrities valdytojo 1996-03-11 sprendimu Nr. 71-4069-4906 R. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2752 žemės ir 1996-04-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P 71/96-0107 parduota 0,0086 ha valstybinės žemės. Nuosavybės teisės R. L. atkurtos grÄ Å¾inant žemės sklypÄ buvusioje vietoje (natÅ«ra). Minėtas žemės sklypas Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjai.

Mano, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktÄ 1938 m. planÄ yra nepagrįstas, nes žemės sklypo ribos yra aiÅ¡kios, nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, pagrindo abejoti žemės sklypo planu nėra. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo planÄ parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas, jis buvo suderintas su Å iaulių apskrities RadviliÅ¡kio rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, R. L. dėl parengto žemės sklypo plano jokių pastabų nereiÅ¡kė.

Pažymi, jog, siekiant iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , kad pareiÅ¡kėjai priklausantis Å«kinio pastato priestatas bei dalis želdinių patektų į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, V. L. ir tuometiniam gretimo žemės sklypo savininkui P. K. 2013-05-24 buvo pasiÅ«lyta patikslinti žemės sklypų ribas, nekeičiant įregistruotų žemės sklypų plotų, tačiau žemės sklypų savininkai, pradžioje sutikę su pasiÅ«lymu tikslinti žemės sklypų ribas, vėliau apsigalvojo.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui V. T. iš ieškovės V. L. 423,61 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės V. L. 11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovei ir atsakovui V. T. priklausančių žemės sklypų ribos aiškumo. Aplinkybė, kad ieškovei priklausantys pastatai – vištidė, malkinė ir sandėlis buvo pastatyti ant atsakovui V. T. priklausančio žemės sklypo ir įsiteisėjusiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 ieškovė įpareigota šiuos pastatus nugriauti, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog V. L. ir V. T. žemės sklypus skirianti riba yra neaiški.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei priklausantys pastatai pastatyti nesilaikant jai priklausančio žemės ploto ribų, todėl V. L. nepagrįstai siekia iÅ¡vengti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 vykdymo, norėdama pagal pastatytus pastatus įteisinti žemės sklypo ribas. Be to, ieÅ¡kovei ir buvusiam gretimo žemės sklypo savininkui P. K. buvo siÅ«lyta pakeisti žemės sklypų bendrÄ ribÄ , kad ji nekirstų ieÅ¡kovei priklausančių pastatų, tačiau ieÅ¡kovė su pasiÅ«lymu nesutiko.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad riba tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V. T. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra aiški, todėl jos nustatyti CK 4.45 straipsnio tvarka nėra pagrindo.

6. Joks teisės aktas nenumato pareigos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos apmokėti privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo plano (kadastrinių, geodezinių matavimų) rengimo iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigojant atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos savo lėšomis kuo skubiau atlikti ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus teismas netenkino.                         III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. L. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:        7.

1. Apeliantė tvirtina, kad jos teisinė samprata yra menkavertė ir pati negalinti tinkamai suformuluoti reikalavimų ir vesti bylÄ . Mano, kad teismas pažeidė teisę pasinaudoti advokato nemokama pagalba. Be to, teismas 2017-03-09, ieÅ¡kovei nedalyvaujant posėdyje, iÅ¡ parengiamosios bylos stadijos perėjo į teisminį nagrinėjimÄ , apklausė dalyvavusias Å¡alis, todėl apeliantė neturėjo galimybės užduoti proceso Å¡alims klausimus.     7.2. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad valstybinis žemėtvarkos institutas 1996 m. vasario–balandžio mėnesiais, atlikdamas kadastrinius matavimus, juos atliko su klaidomis, nes ieÅ¡kovės paveldėtas sklypas iÅ¡ dalies patenka į gatvės zonÄ ir ieÅ¡kovė negalinti visu priklausančiu žemės sklypo plotu naudotis pagal paskirtį.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:    8.1. Byloje yra duomenys, kad apeliantei apie parengiamojo teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Aplinkybė, kad 2017-03-10 ieÅ¡kovė kreipėsi su praÅ¡ymu dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, 2017-03-09 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismui nebuvo žinoma, todėl argumentas dėl pažeistų teisių yra nepagrįstas.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. T. praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:    9.1. Prijungtoje RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-24-632/2016 ne vienÄ kartÄ buvo keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovės gebėjimo atstovauti savo interesams ir teismas ne kartÄ buvo siÅ«lęs ieÅ¡kovei pasitelkti profesionalaus teisininko pagalbÄ , tačiau ieÅ¡kovė tai daryti atsisakė.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jai buvo tinkamai praneÅ¡ta apie parengiamÄ jį teismo posėdį bei galimybę pereiti į teismo posėdį, todėl nėra pagrindo konstatuoti minėtÄ absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nebuvo kreipusis dėl teisinės pagalbos, apie ketinimÄ kreiptis dėl jos teismo neinformavo, ir į posėdį neatvyko aplaidžiai vykdydama savo procesines pareigas. Apeliaciniame skunde apeliantė iÅ¡ esmės nepasisako dėl konkrečių teismo motyvų ir argumentų, ku­riais grindžiamas sprendimas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teisėjų kolegija           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nėra skundžiamos teismo sprendimo iÅ¡vados dėl ginčo esmės, apeliantė skundžia sprendimÄ tik tuo pagrindu, kad byla iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant, nesudarant jai galimybės pasinaudoti advokato pagalba.     Dėl teismo teisės pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo posėdžio nedalyvaujant ieÅ¡kovei 11.

CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, jog atvejis, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriame nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ , pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

12. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas geriau pasirengti nagrinėti bylÄ teisme, 2017-02-20 nutartimi paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį 2017 m. kovo 9 d. 14.00 val. (b. l. 77–76). Minėtoje nutartyje nurodyta, kad parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, kad papildomi pasirengimo nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 str. 5 d.).

Nutarties nuoraÅ¡as ir teismo Å¡aukimas apie 2017 m. kovo 9 d. 14.00 val. paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį ieÅ¡kovė buvo informuota pasiraÅ¡ytinai (b. l. 80). Ant Å¡io teismo Å¡aukimo yra apeliantės paraÅ¡as, jo autentiÅ¡kumo ji neginčija. PraÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė. Aptartos aplinkybės paneigia tai, jog ieÅ¡kovei nebuvo žinoma apie teismo paskirtÄ parengiamÄ jį posėdį ir teismo teisę pereiti į žodinį bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Teismo galimybė pereiti iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės numatyta CPK 231 straipsnio 5 dalyje.

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017-02-20 nutartyje ieÅ¡kovė informuota apie galimybę teismui savo nuožiÅ«ra, pripažinus, jog bylos nagrinėjimui pasiruoÅ¡ta, pereiti į teismo posėdį, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti tapatinamos su ieÅ¡kovės netinkamu informavimu apie teismo posėdį ir nustatomas CPK 329 straipsnio 3 dalies pažeidimas, pripažįstant sprendimo absoliutaus negaliojimo atvejį. Ä®statymų leidėjas Å¡iuo atveju nereikalauja Å¡alių sutikimo, kad teismas iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio pereitų į žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręstų klausimÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio.

Laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, kreiptis į teismÄ tinkamai pasiruoÅ¡us bylos nagrinėjimui, rÅ«pestingai ir atsakingai surinkti įrodymus, juos nurodant procesiniame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). CPK 231 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties.

Å iuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Bylos Å¡alis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamÄ jį teismo posėdį nustatytÄ dienÄ , prisiima rizikÄ dėl to, kad teismas gali iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl to Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CPK 329 straipsnio nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jų pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl kolegijos vertinimu dėl nurodyto procesinio teisės pažeidimo nėra pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .     Dėl ieÅ¡kovės galimybės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba 13. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliantės vardijamų procesinių teisių pažeidimų neįžvelgia, o apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti profesionale teisininko pagalba, atmeta žemiau iÅ¡dėstytais motyvais.

14. Å iuo atveju svarbÅ«s proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sÄ Å¾iningos Å¡alies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡spręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebÅ«tų gaiÅ¡inamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, Å¡alis privalo sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rÅ«pintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).

CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji Å¡alių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamÄ teismo praneÅ¡imÄ , atvykti į posėdį, laiku pasirÅ«pinti atstovavimu ir kt.

15. Pačios apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2017-04-04 raÅ¡tas Nr. (2.5)NO-2-2860 patvirtina, kad teisinės pagalbos ieÅ¡kovė į tarnybÄ kreipėsi tik 2017-03-10, tai yra po 2017-03-09 įvykusio teismo posėdžio (b. l. 113). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pateikto ieÅ¡kinio, tiek apeliacinio skundo turinys neleidžia sutikti su apeliantės argumentu, kad ieÅ¡kovės teisinė samprata yra menkavertė. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytai pozicijai, kad prijungtoje RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-24-632/2016 teismas ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovei pasitelkti profesionalaus teisininko pagalbÄ , tačiau ieÅ¡kovė tai daryti atsisakė.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas apeliantės teiginius apie užkertamÄ keliÄ Ä¯gyvendinti teisę į teisminę gynybÄ pripažįsta deklaratyviais ir juos vertintina bandymu formaliais pagrindais panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

16. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).     Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 17. IÅ¡ apeliantės atsakovas V.

T. praÅ¡o priteisti 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 132–134). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti 300 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ apeliantės atsakovo naudai (CPK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Priteisti atsakovui V.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.   Teisėjai                                                                                 Danutė Burbulienė                                                                                                   Vytautas Kursevičius                                                                                                   Birutė Simonaitienė                                                                                                                                       Â