2016-05-02 Nr. AB-13600-3-61-3-02072-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2483-822/2016

Proceso Nr. 3-61-3-02072-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjams A. S., I. Ž., M. O., M. M., S. S., pareiškėjų atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovų atstovui Tomui Moleikaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S., A. R., J. G., L. D., J. B., V. B., R. D., V. S., L. J., V. G., M. S., D. M., K. D., M. M., A. P., S. S., A. A., I. Ž., M. O., O. P., J. A., A. M., V. Č., V. A., J. V., R. L., V. P., R. Š., A. S., D. C. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus lopšeliui – darželiui „Želmenėliai“ ir Vilniaus Naujininkų mokyklai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014–2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Želmenėliai“ perkelti į Vilniaus Naujininkų mokyklą (Eil. Nr. 130).

Pareiškėjai nesutikimą su šiuo sprendimu grindžia jų teisėtų lūkesčių pažeidimu, su lopšeliu-darželiu sudarytų sutarčių nesilaikymu, Vilniaus Naujininkų mokyklos neatitikimu reikalavimams, keliamiems ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigai. Sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – vienašališkai, nepasikonsultavus su pareiškėjais. Pareiškėjai vaikų perkėlimui prieštarauja ne tik dėl jų teisėtų lūkesčių pažeidimo, tačiau ypač dėl pažeidžiamų vaikų interesų: priešmokyklinio amžiaus vaikų adaptacija naujoje vietoje, aplinkoje, yra sudėtingas ir reikšmingas, stresą sąlygojantis procesas, turintis įtakos tiek vaiko psichologinei raidai, tiek ir fizinei sveikatai. Vaikus perkėlus į Vilniaus Naujininkų mokyklą, pareiškėjai turės atsisakyti subalansuotos mitybos specialistų paslaugų ir patirtį su mažamečiais vaikais turinčių bei tėvų pasitikėjimą įgijusių auklėtojų. Pedagogų pasikeitimas turės neabejotiną neigiamą įtaką vaikų ugdymui ir raidai, sutrikdys įprastą ikimokyklinio ugdymo procesą.

Pareiškėjai nusprendę vesti savo vaikus į lopšelį-darželį „Želmenėliai“ sudarė ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo sutartis, pagal kurias įgijo teisę į savo vaikų pilną ikimokyklinio ugdymo programą būtent šioje ugdymo įstaigoje. Lopšelis-darželis, kaip švietimo teikėjas, pagal sudarytas sutartis įsipareigojo užtikrinti tinkamas ugdymosi sąlygas, atitinkančias higienos reikalavimus, užtikrinti saugumą ugdymosi procese. Šios sutarties nuostatos yra šiurkščiai pažeidžiamos, nes perkėlus vaikus į Vilniaus Naujininkų mokyklą, jie netenka net minimalių teisės aktais nustatytų higienos ir saugumo standartų užtikrinimo. Pažymėjo, kad visuomenės sveikatos saugos informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus Naujininkų mokykla leidimo-higienos paso ugdymo veiklai šiuo metu neturi, todėl Sprendimas, perduodantis ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdyti ir prižiūrėti įstaigai, neturinčiai teisės verstis šia veikla, yra neteisėtas.

Nurodė, kad Vilniaus Naujininkų mokykla, į kurią perkeliamos priešmokyklinės darželio grupės, neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75: 2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Įsakymas) reikalavimų, nes: 1) aplinka, kurioje nuolat yra vyresnio amžiaus vaikų ir paauglių, pasižyminčių didesniu judrumu, nemokėjimu elgtis su mažais vaikais, be to, nesančių nuolatinėje pedagogų priežiūroje, negali būti laikoma saugia; 2) Įsakyme numatoma, kad užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo rėžimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus vaikams, kurių amžius nuo 3 iki 7 metų, grupėse turi būti ne daugiau kaip 20 vaikų, tuo tarpu keliamos dvi grupės, grupėse, kuriose yra po 24 vaikus; 3) Įsakymo 13 punkte reikalaujama, kad jeigu įstaigoje vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse; 4) mokyklos patalpose nėra vaikų poilsiui (pietų miegui) pritaikytų patalpų, nėra ir tokių mažų vaikučių nusirengimo ir persirengimo patalpų, normalus poilsis būtų neįmanomas dėl nuolatinio mokyklos triukšmo, šurmulio, skambučių ir pan.; 5) mokyklos teritorijoje apskritai nėra žaidimų aikštelių; 6) mokyklos teritorija nėra aptverta ištisine tvora, mokyklos priekinėje pusėje tvoros iš viso nėra, o likusiose vietose tvoros segmentai su tarpais; 7) mokyklos įrenginiai, skirti 1–10 klasių moksleiviams, nėra ir negali būti pritaikyti ikimokyklinukų fizinėms savybėms ir poreikiams; 8) nėra vaikams tinkamų žaidimų aikštelių, taip pat mokyklos teritorijoje nėra ir nuo saulės ar kritulių apsaugančių įrenginių – pavėsinių, o esamos aikštelės (netinkamos mažiems vaikams) yra padengtos kieta, nesaugia danga; 9) patalpose į kurias planuojama perkelti vaikučius nėra pusvonės, yra tik po vieną kriauklę tualetuose, kai tuo tarpu grupėje yra 24 vaikai; 10) visi mokykloje įrengti unitazai ir prausyklos yra pritaikytos tik daug vyresniems vaikams, ne visuose tualetuose yra įrengtos atskiros kabinos.

Atsakovas ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad joks reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra pareikštas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovu yra nurodyta tik formaliai, todėl skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu turi būti atmestas.

Teigia, kad skundžiamas sprendimas ir juo patvirtintas priedas atitinka norminio administracinio akto požymius, jis nėra tiesiogiai skirtas apibrėžtam subjektų ratui, t. y. konkrečiai tik pareiškėjams. Prašymus priimti vaikus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Vilniaus Naujininkų mokykloje sudaromas 2 priešmokyklinio ugdymo grupes gali teikti neapibrėžtas subjektų ratas – visų atitinkamo amžiaus grupės vaikų tėvai ir globėjai, ir jų vaikai gali būti priimti į šias grupes, laikantis nustatytos Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos apraše, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1596, vaikų priėmimo tvarkos.

Atsakovai nesutinka su skunde pareiškėjų nurodytu argumentu, kad teisinį ir faktinį Sprendimo dalies pagrindą sudaro aplinkybė, kad buvo nesilaikoma sutarčių, sudarytų su Vilniaus lopšeliu-darželiu „Želmenėliai“, o pareiškėjai turėjo pagrindo tikėtis, kad jų vaikai galės lankyti priešmokyklinę grupę toje pačioje ugdymo įstaigoje. Pagal sutartis švietimo tiekėjas įsipareigojo ugdyti pareiškėjų vaikus būtent pagal ikimokyklinio ugdymo programas (sutarties objektas) ir neįsipareigojo bei negarantavo, kad priešmokyklinis ugdymas bus organizuojamas toje pačioje įstaigoje.

Higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normų taikymas yra susijęs su konkrečia priešmokyklinio ugdymo veikla (t. y. vykdant priešmokyklinio ugdymo programas, įrengiant priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir t. t.). Tuo tarpu ginčijamu sprendimu buvo nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatyme ir Švietimo įstatyme pavestas funkcijas, siekdama rasti kompromisinį variantą ir suderinti skirtingų grupių interesus, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė priešmokyklinio ugdymo grupių veiklą organizuoti atitinkamose Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose, iškėlus priešmokyklinio ugdymo grupes iš atitinkamų Vilniaus miesto lopšelių-darželių (Sprendimo 2014 m. vasario 20 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų daugiau laisvų vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams ir sudarytos galimybės sudaryti naujas grupes.). Taigi Sprendimą priėmė tinkamas subjektas, turėdamas atitinkamą teisinį pagrindą.

Pažymėjo, kad antstolis neturi kompetencijos spręsti (vertinti) ikimokyklinio ugdymo įstaigos atitikties nurodytai higienos normai HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, o tik fiksuoja objektyviai matomas aplinkybes (Antstolių įstatymo 23 str. 1 d.). Ruošiantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupių iškėlimui į bendrojo lavinimo mokyklas, 2014 m. balandžio 1 d. buvo skirtos lėšos (70 000 Lt) priešmokyklinio ugdymo klasių įrengimui. Vilniaus Naujininkų vidurinė mokykla pradėjo organizuoti viešuosius pirkimus, kurių pagrindu yra įsigyjamos prekės ir darbai (remonto darbai, priešmokykliniam ugdymui vykdyti reikalingų baldų įsigijimas, durų pakeitimas, santechnikos prietaisų montavimas, žaliuzių gamyba ir montavimas ir kt.), reikalingi priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimui.

Dėl skundo argumentų, susijusių su pareiškėjų informavimu apie Sprendimo priėmimą nurodė, kad pagal Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Želmenėliai“ pateiktą informaciją, priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų tėvai iš anksto buvo informuoti, kad yra planuojama priešmokyklinio ugdymo grupes perkelti į Vilniaus Naujininkų mokyklą. Informacija apie Sprendimo projektą taip pat buvo paskelbta ir Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, tačiau iki Sprendimo priėmimo pareiškėjai atsakovams jokių pasiūlymų, pastabų neteikė, taip pat neišreiškė nesutikimo dėl Sprendimo projekto. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. A51-28732/14(3.3.13.1-EM4) Vilniaus lopšelį-darželį „Želmenėliai“ lankančių vaikų tėvai buvo informuoti, kad ugdymo sąlygos nepasikeis ir nepablogės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Naujininkų mokykla su skundu nesutiko.

Atsiliepime paaiškino, kad skundo pateikimo metu Naujininkų mokykla priešmokyklinio ugdymo nevykdė ir patalpos dar nebuvo įrengtos, nes tik 2014 m. balandžio 1 d. buvo paskelbtas Vilniaus mieste savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimas Vilniaus miesto švietime įstaigose“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymas Nr. A15-674/14 (2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo Vilniaus Naujininkų mokyklai“. Šiuo įsakymu buvo skirta 70 000 Lt priešmokyklinio ugdymo patalpoms įrengti. 2014 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu Nr. Al5-1067/14 (2.1.4-KS) mokyklai buvo skirta dar 8 000 Lt. Buvo atlikti viešieji pirkimai, suremontuotos ir įrengtos priešmokyklinio ugdymo patalpos, nupirkti nauji baldai. Tiek Vilniaus Naujininkų mokykloje, tiek lopšelyje-darželyje „Želmenėliai“ maitinimas organizuojamas vadovaujantis tuo pačiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei kitais visoms švietimo įstaigoms bendrais teisės aktais. Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, socialinis pedagogas. Vilniaus Naujininkų mokykla 2014 m. birželio 12 d. pateikė paraišką Nr. 1-27834 gauti leidimą-higienos pasą. Mokykloje 2014 m. birželio 20 d. buvo pradėtas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas.

Mokykla pažymi, kad pareiškėjai remiasi senu dokumentu – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V- 313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Mokykla vadovaujasi šiuo metu galiojančia Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773. Dalis pareiškėjų argumentų nepagrįsti, išgalvoti arba atvirai meluojama. 2014 m. kovo mėnesį baigta mokyklos renovacija: apšiltintos sienos, stogas, pakeistas vandentiekis ir kanalizacijos sistema, įdėti dvigubi paketai į plastikinius langus, įrengta rekuperacinė sistema, bus įrengtas liftas, mokykloje nesaugių vietų nėra. Priešmokyklinio ugdymo patalpose pakeisti turėklai su mažesniais tarpais, ant visų langų laiptinėse uždėtos apsauginės grotelės, priešmokyklinio ugdymo patalpos izoliuotos, įrengtos rakinamos durys, išjungtas skambutis, suremontuotos visos priešmokykliniam ugdymui skirtos patalpos (pakeista grindų danga, perdažytos sienos lubos, pakeistos lempos) vaikai galės į mokyklą eiti pro atskirą šoninį įėjimą, ugdymo procesui organizuoti skirtos keturios atskiros patalpos (dvi atskiros patalpos miegui ir dvi atskiros patalpos ugdomajai veiklai) ir erdvus fojė edukacinei veiklai, nupirkti nauji baldai (lovos spintelės, stalai, kėdės), įrengti atskiri tualetai (atskiros kabinos, pažeminti unitazai ir kriauklės, pusvonė su šiltu ir šaltu vandeniu), mokyklos teritorijoje iki ugdymo proceso pradžios bus įrengta žaidimų aikštelė, yra erdvi žalioji zona poilsiui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014–2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ Nr. 1-1716 dalį, kuria nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Želmenėliai“ perkelti į Vilniaus Naujininkų mokyklą (priedo Eil. Nr. 130). Priteisė pareiškėjams iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos po 90 Lt (26,07 Eur) teismo išlaidų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento direktorius 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A15-674/14 (2.1.4-KS) skyrė iš Vilniaus miesto savivaldybės 2014 metų investicijų 01 programos „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas“ projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimas Vilniaus miesto švietimo įstaigose“ lėšų Vilniaus Naujininkų mokyklai 70 000 Lt įrengti priešmokyklinio ugdymo klases. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2014 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A15-1067/14 (2.1.4-KS) skirta dar 8000 Lt įrengti priešmokyklinio ugdymo klases. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A15-1444/14 (2.1.4-KS) Vilniaus Naujininkų mokyklai skirta dar 23 000 Lt vaikų žaidimo aikštelių įrengimui.

Vilniaus Naujininkų mokykla iki 2014 m. rugsėjo 24 d. panaudojo 106 861,70 Lt priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių steigimui: avarinės būklės likvidavimo, remonto ir apdailos darbams; metalinėms laiptų turėklų konstrukcijoms; plastikinėms statybinėms konstrukcijoms; grindų dangai ir darbams; vidaus durims ir montavimui; santechnikos prietaisų montavimui; žaliuzėms ir montavimui; šviestuvams; baldams; patalynei; kilimams; elektros, remonto prekėms; sanitarinės higienos prekėms; sanitarinėms valymo prekėms; žaidimų aikštelės tvorai; kompleksui sportui ir žaidimams.

Į bylą pateiktame 2014 m. kovo 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-14-14 nustatyta, kad patalpas, kuriose planuojama įrengti priešmokyklinio ugdymo grupes, perkeltas iš šalia esančio Lopšelio darželio „Želmenėliai“, planuojama įrengti mokyklos trečiame aukšte, bet 2014 m. kovo 28 d. jos nėra padalintos į atskiras patalpas, kuriose būtų sudarytos galimybės vaikų tinkamam priėmimui – persirengimui, ugdymui, miegui, poilsiui, žaidimams, erdvė vaikams pavalgyti. Sanitarinėse berniukų bei mergaičių patalpose sumontuota po porą kriauklių nusiprausti. Karšto vandens, bėgančio iš čiaupų, temperatūra, mokyklos darbuotojų teigimu, nėra reguliuojama iki mažesnės temperatūros. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo atsuktas karšto vandens čiaupas ir įsitikinta, kad karšto vandens temperatūra didelė, nes vanduo degina rankas. Bendroji erdvė – koridorius nėra atskirtas nuo kitų mokyklos patalpų, laiptinėje sumontuoti turėklai su pavojingai plačiais tarpais. Valgyklos patalpa taip pat yra bendra ir pritaikyta naudojimuisi tik kartu su kitais šios įstaigos mokiniais. Apžiūrėjus mokyklos teritoriją matyti, kad ne visą jos teritoriją juosia tvora, nėra įrengta vaikų žaidimų zonų, pavėsinių. Pamatuotas tvoros aukštis, kuris daugelyje vietų yra apie 1 m aukščio.

Teismas paneigė atsakovo argumentus, kad pareiškėjai yra netinkami subjektai ginčyti sprendimą, nes tai yra norminis administracinis aktas. Sprendimas nustato priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių 2014–2015 mokslo metams Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šioje byloje šio sprendimo skundžiama dalimi nuspręsta 2 konkrečias priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio-darželio „Želmenėliai“ perkelti į Vilniaus Naujininkų mokyklą 2014–2015 m., t. y. aktas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintus individualaus akto požymius – yra vienkartinis taikymo aktas, skirtas konkretiems subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu pasisakė 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje byloje Nr. AS624-669/2014, konstatuodamas, kad administracinio teisės akto dalis dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014–2015 mokslo metams nustatymo konkrečioje vidurinėje mokykloje, aspektu, susijusiu su priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) perkėlimu iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, yra vienkartinis teisės normų taikymo aktas, subjektai, kuriems skirtos nurodytos taisyklės, gali būti individualizuojami, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčijama Sprendimo priedo dalis nėra norminio pobūdžio.

Analizuodamas bylai aktualų teisinį reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija, o 7 straipsnio 7 dalyje – priešmokyklinio ugdymo, <...> organizavimas, <...> – valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Pagal Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019, 3 punktą kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams.

Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį – priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, <...>. Pagal Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, savivaldybės atstovaujamoji institucija įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti; formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja ikimokyklinį ugdymą, priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, kitą vaikų neformalųjį švietimą, suaugusiųjų neformalųjį švietimą. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog mokinys turi teisę gauti geros kokybės švietimą, pagal 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Pagal šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą.

Teismas pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės savarankiškąsias funkcijas atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Taigi, savivaldybės funkcijų vykdymas nėra absoliutus ir besąlygiškas. Savivaldybėms privalu laikytis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str. 6 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (4 str. 10 p.).

Įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjų argumentus, teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, teismas konstatavo, kad atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimo dalį su pareiškėjais nesitarė, nesikonsultavo, sprendimas priimtas nesant sąlygų vykdyti Naujininkų mokykloje vaikų ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Vilniaus miesto savivaldybė šiuos pareiškėjų teiginius paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėta, jog kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Pareiškėjams nesuteikus teisės pasisakyti, nesikonsultuojant ir nesvarstant jų pastabų, neatsižvelgus į kritiką, buvo pažeisti veiklos skaidrumo, gero administravimo principai. Taigi, ginčo sprendimo dalies priėmimo procedūra buvo pažeista.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad <...>, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis, juridinis asmuo ar filialas) verstis veikla, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ugdymo veiklai (ikimokyklinio, bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų, profesinių mokyklų, aukštųjų mokyklų ugdymo veiklai) yra būtinas leidimas-higienos pasas.

Leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632, 3 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus Naujininkų mokykla neturi leidimo-higienos paso. Šią faktinę aplinkybę teismo posėdyje patvirtino mokyklos direktorius, paaiškindamas, kad dėl leidimo-higienos paso išdavimo yra kreiptasi į atitinkamą instituciją, tačiau higienos pasas iki šiol nėra išduotas. Paaiškino, kad savivaldybei suteikus finansavimą, priešmokyklinio ugdymo klasės yra įrengtos, o leidimas-higienos pasas neišduodamas dėl formalių teisės aktų reikalavimų neatitikimų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nuspręsdama dėl priešmokyklinio ugdymo grupių iš Vilniaus lopšelio-darželio „Želmenėliai“ perkėlimo į Vilniaus Naujininkų mokyklą, neįvertino, kad minėta mokykla neatitinka sveikatos saugos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Situacija, kai savivaldybė priima sprendimą dėl priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimo nepaisant to, kad mokykla neatitinka sveikatos saugos teisės aktų, o po to paskiria lėšas jos remontui, nėra galima. Tai suponuoja teismo išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesilaikė teisėtumo principo, t. y. priimta ginčijama sprendimo dalis neatitinka teisės aktų reikalavimų (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p.). Skundžiamojoje dalyje sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras bei taisykles (Švietimo įstatymo 28 str. 5 d., 47 str. 1 d. 2 p., Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 10 p.), prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 3, 4 d., Švietimo įstatymo 46 str. 1 d. 4 p., 49 str. 2 d. 1 p.), negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl ši jo dalis naikintina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1, 3 p.).

Įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos iš viso priteisė 2 700 Lt teismo išlaidų, t. y. po 90 Lt kiekvienam pareiškėjui.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaudamas ir atsakovą savivaldybės tarybą, su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų, reglamentuojančių sprendimų, susijusių su švietimo visuomeniniais santykiais, priėmimo procedūrą, nuostatas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Kaip matyti iš Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinio, nei viena iš šių įstatyminių nuostatų nenumato Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos, tvirtinant priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, atskirai konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis (šiuo atveju pareiškėjais), o tuo labiau gauti jų sutikimą (pritarimą), taip kaip nurodoma Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendime.

Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo tiekėją. Šiuo atveju, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, nepagrindė, o pareiškėjai neįrodė, kaip konkrečiai buvo pažeista ši pareiškėjų teisė ir kaip buvo apribota pareiškėjų teisė dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo tiekėją. Taip pat, vertinant pirmos instancijos teismo išvadą, kad buvo pažeista Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostata, atkreiptinas dėmesys, kad minėta norma nereglamentuoja nei konsultavimosi su gyventojais ar jų grupėmis tvarkos, nei formos, o numato, kad konsultuojamasi teisės aklų nustatyta tvarka.

Tai reiškia, kad ši įstatymo nuostata turi būti laikoma blanketine teisės norma, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius konkrečių sprendimų, susijusių su švietimo visuomeniniais santykiais, priėmimo tvarką. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė jokios teisės normos, įpareigojančios savivaldybių tarybas atskirai, tvirtinant priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, konsultuotis su atitinkama visuomenės dalimi.

Tokios teisės normos, įpareigojančios atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, nėra, todėl ir tokio pažeidimo, priimdama skundžiamą Sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba padaryti objektyviai negalėjo.

Aiškinant ir taikant Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį, aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatos. Švietimo įstatymas numato, kad mokyklos struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu (44 str. 4 d.).

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis (Švietimo įstatymo 44 str. 4 d.). Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės nustato bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų tinklo kūrimo tikslą ir esmines nuostatas, bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį ir jų vykdomų programų įvairovę, bendruosius ir specialiuosius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijus, gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikia ugdymo nuoseklumo, kriterijus, savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, paskirtį ir kriterijus, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimą ir įgyvendinimą (1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatos, t. y. 35.2, 35.3, 35.4 punktai, kuriuose aptariama mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo proceso inicijavimo stadija, numato, kad rengiant Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, o plano projektas yra derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą. Taigi kaip matyti, šios nuostatos yra taikomos Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimo procedūrai.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-446 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrasis planas. Tuo tarpu ginčijamu Sprendimu nebuvo tvirtinamas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, todėl konstatuoti, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, nėra teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, kurioje nebuvo taikomos ir aiškinamos normos, susijusios su priešmokyklinio ugdymo grupių nustatymu. Todėl vadovautis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pažymėtina, kad priešingai nei 2014 m. spalio 15 d. sprendime konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, pažeidimas negali būti konstatuojamas remiantis tik deklaratyviu Vietos savivaldos įstatymo nuostatų citavimu, t. y. veiklos skaidrumo principo (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 10 p.) pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant aiškiai teisės aktuose įtvirtintam reglamentavimui (reguliavimui), jeigu tokio reguliavimo yra nesilaikoma. Minėtu atveju teisės aktai nenumato savivaldybių atstovaujamųjų institucijų pareigos, tvirtinant priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių, atskirai konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis, o juo labiau gauti jų sutikimą, taip kaip šį reikalavimą grindė pareiškėjai ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus (ABTĮ 81 str.), todėl 2014 m. spalio 15 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Lopšelio-darželio „Želmenėliai“ ugdymo grupes lankančių vaikų tėvai iš anksto buvo informuoti, kad yra planuojama priešmokyklinio ugdymo grupes perkelti į Vilniaus Naujininkų mokyklą, o šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Želmenėliai“ 2014 m. gegužės 9 d. rašto Nr. SD-16 „Dėl informacijos pateikimo“ nuorašas. Informacija apie Sprendimo projektą buvo paskelbta ir Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, tačiau iki Sprendimo priėmimo pareiškėjai atsakovams jokių pasiūlymų, pastabų neteikė, taip pat neišreiškė nesutikimo dėl Sprendimo projekto. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjams Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkto (veiklos skaidrumo principas), Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies prasme buvo tinkamai suteikta informacija ir konstatuoti šių teisės normų pažeidimo nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Švietimo įstatymas įtvirtina principinius reikalavimus švietimo tiekėjų tinklui: įstatymo 28 straipsnyje yra nustatyta, kad švietimo tiekėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai negarantuoja absoliučios pareiškėjų teisės reikalauti, kad priešmokyklinio ugdymo grupės iš lopšelio-darželio nebūtų iškeltos į bendrojo lavinimo mokyklą. Todėl vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu darytina išvada, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti didesnį ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių (būtent šių tikslų buvo siekiama priimant Sprendimą) yra prioritetinis atskirų asmenų noro lankyti konkrečią ikimokyklinio ugdymo įstaigą atžvilgiu.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas, priešmokyklinis ugdymas gali būti organizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 6 dalys, Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktas numato, kad priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, ikimokyklinio ugdymo įstaigą tvarką ir priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių nustato mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, t. y. šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Vilniaus mieste trūksta Vilniaus miesto savivaldybės lopšelių-darželių ir yra išreiškiamas didžiulis gyventojų nepasitenkinimas esama padėtimi bei poreikis, kad būtų rasta kuo daugiau galimybių priimti didesnį vaikų kiekį į Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatyme ir Švietimo įstatyme pavestas funkcijas, siekdama rasti kompromisinį variantą ir suderinti skirtingų grupių interesus, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė priešmokyklinio ugdymo grupių veiklą organizuoti atitinkamose Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose, iškėlus priešmokyklinio ugdymo grupes iš atitinkamų Vilniaus miesto lopšelių-darželių. Teisės normos nenumatė jokių papildomų (sąlygų) reikalavimų privalomų priimant sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) nustatymo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamą Sprendimą priėmė tinkamas subjektas, turėdamas atitinkamą teisinį pagrindą (ABTĮ 89 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į teisės aktų, kuriais remiasi skunde pareiškėjai turinį, darytina išvada, kad Higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normų taikymas yra susijęs su konkrečia priešmokyklinio ugdymo veikla (t. y. vykdant priešmokyklinio ugdymo programas, įrengiant priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir t. t.). Tuo tarpu ginčijamu sprendimu buvo nustatytos priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Todėl teisės normos (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 3 d, 4 d., Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p.), kuriomis rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2014 m. spalio 15 d. sprendimą, yra svarbios ne vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes šių teisės normų taikymas yra susijęs su tinkamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo įgyvendinimu.

Nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, kad situacija, kai savivaldybė priima sprendimą dėl priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimo nepaisant to, kad mokykla neatitinka sveikatos saugos teisės aktų, o po to paskiria lėšas jos remontui, nėra galima. Tokia bylą nagrinėjusio teismo išvada yra nelogiška ir nepagrįsta, nes būtent ginčijamas Sprendimas buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti tolimesnes administracines ir organizacines procedūras, susijusias su Sprendimo įgyvendinimu (t. y. skirti lėšas patalpų įrengimui, atlikti atitinkamus darbus ir įsigyti reikalingas prekes ikimokyklinio ugdymo veiklos vykdymui ir pan.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. spalio 15 d. sprendimą, tik formaliai nurodė, tačiau neįvertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento direktorius skyrė iš Vilniaus miesto savivaldybės 2014 metų investicijų 01 programos „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas“ projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimas Vilniaus miesto švietimo įstaigose“ lėšų Vilniaus Naujininkų mokyklai įrengti priešmokyklinio ugdymo klases bei vaikų žaidimo aikšteles.

Vilniaus Naujininkų mokykla iki 2014 m. rugsėjo 24 d. panaudojo 106 861,70 Lt priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių steigimui. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad buvo imtasi visų priemonių tinkamam Sprendimo įgyvendinimui. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir pareiškėjų byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 13-14(2.1 )-2-4396 „Dėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės Vilniaus Naujininkų mokykloje“, kuriame nėra nurodyta jokių aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjų reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį pagrįstumą.

Šiuo raštu buvo konstatuota aplinkybė, kad Vilniaus Naujininkų mokykloje priešmokyklinio ugdymo programa 2014 m. balandžio mėn. ir aukščiau nebuvo vykdoma bei nurodyta, kad, priėmus Sprendimą perkelti ikimokyklinio ugdymo grupes iš lopšelių-darželių į bendrojo lavinimo mokyklas turi imtis priemonių sudaryti sąlygas ikimokyklinio ugdymo veiklos vykdymui, kas iš aukščiau nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų ir buvo padaryta. Taigi realiai tiek pareiškėjų argumentai, tiek pirmos instancijos teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendime nurodyti motyvai, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjų skundo reikalavimas yra susijęs su tinkamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d.

Sprendimo įgyvendinimu, o ne su jo teisėtumu. Tačiau nei pareiškėjai, nei Vilniaus apygardos teismas nenurodė ir nenustatė jokių aplinkybių, kad 2014 m. kovo 5 d. Sprendimas Nr. 1-1716 prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir (arba), kad jį priėmė nekompetentingas subjektas.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad joks reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo pareikštas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovu buvo nurodyta tik formaliai, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu turėjo atmesti (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjai su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje suformuota, jog įstatymas konkrečiai neįvardija atvejų, kada turi būti konsultuojamasi su visuomenės interesams atitinkamoje srityje atstovaujančiomis organizacijomis, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama reglamentuojamo klausimo svarba ir reikšmė visuomenei ar atitinkamai jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. administracinė byla Nr. A-02-263-05). Teismo pripažinta, jog mokyklų tinklo pertvarkymas yra svarbus didelei savivaldybės gyventojų daliai.

Būtent iš teisės normų savivaldybės tarybai kilo pareiga konsultuotis su pareiškėjais priimant Sprendimą. Nepagrįsta apelianto nuomonė, jog pareiga tvirtinant priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose atskirai konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis ar gauti jų sutikimą turi būti numatyta atskiroje teisės normoje. Remiantis tokia logika, susiklostytų neįmanoma situacija, kai įstatymų leidėjas privalėtų išvardinti visus įmanomus visų viešojo administravimo subjektų veiksmus, kurie būtų susiję su bendrais teisėtais visuomenės interesais.

Apeliantas, aiškindamas Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį, iškraipo šios teisės normos turinį. Pažodžiui aiškinant šią nuostatą akivaizdu, jog įstatymų leidėjas pabrėžia, jog teisės aktų nustatyta tvarka turi būti kuriamas valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklas, o apie tvarką, kuria turėtų būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, teisės normoje nepasisakoma. Vien aplinkybė, jog įstatymų leidėjas nenustato tvarkos, kuria turėtų būti konsultuojamasi, nereiškia, jog neturėtų būti konsultuojamasi iš viso, nes tokiu atveju pagal Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį savivaldybės taryba galėjo pati pasirinkti konsultavimosi būdą.

Pareiškėjai skunde dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 aiškiai nurodė, jog „su jais, kaip perkeliamų vaikų teisėtais atstovais, Sprendimo projekto niekas nederino“. Teismo sprendime taip pat akcentuota, jog „Pareiškėjams nesuteikus teisės pasisakyti, nesikonsultuojant ir nesvarstant jų pastabų, neatsižvelgus į kritiką buvo pažeistas veiklos skaidrumo, gero administravimo principai“, taigi priešingai, nei nurodo apeliantas, buvo nurodyta, kaip konkrečiai buvo pažeista pareiškėjų teisė dalyvauti kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą.

Taip pat pažymėtina, jog savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-446, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 bendrasis planas, buvo nuspręsta pertvarkyti Vilniaus Naujininkų vidurinę mokyklą (struktūrą) į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., o šios mokyklos tipas apibūdintas kaip pagrindinė mokykla (1–10 klasės). Šis teisės aktas nesuteikė pagrindo perkelti į Naujininkų vidurinę mokyklą priešmokyklinio amžiaus vaikų.

Apeliantas melagingai nurodo, kad pareiškėjai iš anksto buvo informuoti apie planuojamą priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimą į Vilniaus Naujininkų mokyklą. Pareiškėjai buvo informuoti ne apie planavimą perkelti priešmokyklinio ugdymo grupes, o apie tai, jog Sprendimas dėl perkėlimo jau priimtas. Informavimas po Sprendimo priėmimo nesuteikė pareiškėjams galimybės dalyvauti Sprendimo priėmimo procese, siekti, kad nebūtų pažeistos jų vaikų teisės. Juo labiau, nebuvo įvykdyta įstatymuose nustatyta savivaldybės tarybos pareiga konsultuotis su pareiškėjais priimant Sprendimą.

Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę į sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos principas yra prioritetinis ir negali būti pažeidžiamas net teisės aktais. Priešmokykliniai metai ypač svarbūs vaiko raidai, todėl svarbu, jog priešmokyklinio ugdymo įstaigų patalpos būtų pritaikytos vaikų poilsiui ir miegui, jose nebūtų vaikams nesaugių vietų, triukšmas įstaigos patalpose neviršytų teisės aktais nustatytos normos, o įrenginiai tokiose įstaigose būtų pritaikyti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinėms savybėms ir poreikiams. Būtent dėl šių priežasčių, siekdami, kad būtų apsaugotos pareiškėjų vaikų teisės, o ne dėl noro lankyti konkrečią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, pareiškėjai kreipėsi į teismą. Abejotina, ar apelianto nurodytas siekis įgyvendinti visuomenės interesą turėti didesnį ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių, įgyvendintas tinkamomis priemonėmis – Sprendimas priimtas šiurkščiai pažeidžiant teisės aktuose nustatytą sprendimų priėmimo tvarką, o priešmokyklini ugdymą vykdyti nurodyta patalpose, kurios nepritaikytos ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinėms savybėms ir poreikiams.

Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į faktą, jog patalpos, kuriose planuojama vykdyti ikimokyklinį ugdymą, neatitinka teisės aktuose nustatytų higienos reikalavimų, o mokykla nėra gavusi leidimo-higienos paso. Dėl tokių veiksmų kilo reali grėsmė, jog Vilniaus Naujininkų mokyklos patalpos nebus laiku tinkamai paruoštos pareiškėjų vaikų ugdymui. Ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdant tam nepritaikytose patalpose, būtų padaryta neatitaisomos žalos tinkamai vaikų raidai, kiltų reali grėsmė, jog vaikai susižalos. Apelianto teiginys, jog imtasi visų priemonių tinkamam Sprendimo įgyvendinimui, negali būti laikomas pakankamu užtikrinimu, jog priešmokyklinis ugdymas bus teikiamas tam pritaikytose patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde vertindamas Sprendimo teisėtumą, atsakovas remiasi vien formaliu pažodiniu teisės aktų aiškinimu, neva VSPĮ 21 straipsnio 3 ir 4 dalys, Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriais remiamasi teismo sprendime, yra nesvarbūs vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes šių normų taikymas yra susijęs su tinkamu Sprendimo įgyvendinimu. Sprendimas buvo pagrindu teikti priešmokyklinio ugdymo paslaugas Vilniaus Naujininkų mokykloje ir atlikti procedūras, susijusias su grupių perkėlimu, o ne patalpų paruošimu. Sprendime nurodyta ne „parengti patalpas“ ar „paruošti perkėlimui“, o kad „2 grupės perkeliamos“. Iš byloje pateiktų dokumentų –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2014 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. A15-1067/14 (2.1.4-KS) ir 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. A15-1444/14 (2.1.4-KS) matyti, jog lėšos Vilniaus Naujininkų mokyklai buvo skirtos remiantis ne Sprendimu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A30-273 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2014 metų investicijų programos tvirtinimo“.

Spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, jog pareiškėjai teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą BDT Nr. 1400093, iš kurios matyti, kad antstolio paslaugos už faktinių aplinkybių konstatavimą ir antstolio protokolo Nr. FA- 0241-14-14 surašymą sudarė 363 Lt, tačiau šios sumos sumokėjimą patvirtinančio dokumento teismui nepateikė, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos. Pareiškėjai pateikia 2014 m. balandžio 1 d. vietinio mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog PVM sąskaita faktūra BDT Nr. 1400093 buvo apmokėta pareiškėjos G. S.. Remiantis šiuo dokumentu. Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų 363 Lt bylinėjimosi išlaidų už antstolio D. T. atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą ir protokolo Nr. FA- 0241-14-14 surašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 dalies, kuria nuspręsta dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio - darželio „Želmenėliai“ perkelti į Vilniaus Naujininkų mokyklą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1-1716 nuspręsta nustatyti priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių skaičių) 2014–2015 mokslo metams Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagal šio akto priedą, pagal kurio eil. Nr. 130 Vilniaus Naujininkų mokyklos 2 grupės perkeliamos iš Vilniaus lopšelio-darželio „Želmenėliai“, numatant 2 grupes po 24 vaikus. Ginčijamas sprendimas pagrįstas Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija, o 7 straipsnio 7 dalyje - priešmokyklinio ugdymo, <...> organizavimas, <...> - valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Pagal Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019, 3 punktą kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams.

Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog mokinys turi teisę gauti geros kokybės švietimą, pagal 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Pagal šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą. Savivaldybėms, vykdant savo funkcijas, privalu laikytis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str. 6 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (4 str. 10 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimo dalį, su pareiškėjais nesitarė, nesikonsultavo, sprendimas priimtas, nesant sąlygų vykdyti Naujininkų mokykloje vaikų ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde nepateikia įrodymų, paneigiančių minėtą išvadą. Pareiškėjams nesuteikus teisės pasisakyti, nesikonsultuojant ir nesvarstant jų pastabų, neatsižvelgus į kritiką buvo pažeistas veiklos skaidrumo, gero administravimo principai. Taip pat, teisėjų kolegija vertina tik kaip gynybinio pobūdžio apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nebuvo pažeista Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostata, nes ši norma nereglamentuoja nei konsultavimosi su gyventojais ar jų grupėmis tvarkos, nei formos, o numato, kad konsultuojamasi teisės aktų nustatyta tvarka.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad<...>, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis, juridinis asmuo ar filialas) verstis veikla, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. To paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad ugdymo veiklai (ikimokyklinio ugdymo veiklia, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veiklai, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veiklai, profesinių mokyklų ugdymo veiklai, aukštųjų mokyklų ugdymo veiklai) yra būtinas leidimas-higienos pasas. Leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-07-13 įsakymu Nr. V-632, 3 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą sprendimą Vilniaus Naujininkų mokykla leidimo-higienos paso neturėjo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nuspręsdama dėl priešmokyklinio ugdymo grupių iš Vilniaus lopšelio - darželio „Želmenėliai“ perkėlimo į Vilniaus Naujininkų mokyklą, neįvertino, kad minėta mokykla neatitinka sveikatos saugos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesilaikė teisėtumo principo, t.y. priimta ginčijama sprendimo dalis neatitinka teisės aktų reikalavimų (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p.). Skundžiamojoje dalyje sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras bei taisykles (Švietimo įstatymo 28 str. 5 d., 47 str. 1 d. 2 p., Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 10 p.), prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 3, 4 d., Švietimo įstatymo 46 str. 1 d. 4 p., 49 str. 2 d. 1 p.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamu sprendimu buvo nustatytos tik priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, dėl to teisės normos – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 3 d, 4 d., Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p. –, kuriomis rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2014 m. spalio 15 d. sprendimą, yra svarbios ne vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o vykdant priešmokyklinio ugdymo programas, įrengiant priešmokyklinio ugdymo įstaigas, yra nepagrįstas teisės aktų reikalavimais. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo įsitikinti, kad Vilniaus Naujininkų mokykla, į kurią siekta perkelti dvi priešmokyklinio ugdymo grupes iš Vilniaus lopšelio - darželio „Želmenėliai“, atitinka bent minimalius teisės aktų reikalavimus.

Be kita ko, į bylą pateiktame 2014 m. kovo 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-14-14 (t. I, b. l. 30-47) nustatyta, kad patalpas, kuriose planuojama įrengti priešmokyklinio ugdymo grupes perkeltas iš šalia esančio Lopšelio darželio „Želmenėliai“, planuojama įrengti mokyklos trečiame aukšte, bet 2014 m. kovo 28 d. jos nėra padalintos į atskiras patalpas, kuriose būtų sudarytos galimybės vaikų tinkamam priėmimui - persirengimui, ugdymui, miegui, poilsiui, žaidimams, erdvė vaikams pavalgyti. Sanitarinėse berniukų bei mergaičių patalpose sumontuota po porą kriauklių nusiprausti. Karšto vandens, bėgančio iš čiaupų, temperatūra, mokyklos darbuotojų teigimu, nėra reguliuojama iki mažesnės temperatūros. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo atsuktas karšto vandens čiaupas ir įsitikinta, kad karšto vandens temperatūra didelė, nes vanduo degina rankas. Bendroji erdvė - koridorius nėra atskirtas nuo kitų mokyklos patalpų, laiptinėje sumontuoti turėklai su pavojingai plačiais tarpais. Valgyklos patalpa taip pat yra bendra ir pritaikyta naudojimuisi tik kartu su kitais šios įstaigos mokiniais. Apžiūrėjus mokyklos teritoriją matyti, kad ne visą jos teritoriją juosia tvora, nėra įrengta vaikų žaidimų zonų, pavėsinių. Pamatuotas tvoros aukštis, kuris daugelyje vietų yra apie 1 m aukščio.

Ta aplinkybė, kad 2014 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento direktorius įsakymu Nr. A15-674/14 (2.1.4-KS) (t. I, b. l. 170) skyrė iš Vilniaus miesto savivaldybės 2014 metų investicijų 01 programos „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas“ projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimas Vilniaus miesto švietimo įstaigose“ lėšų Vilniaus Naujininkų mokyklai 70 000 Lt įrengti priešmokyklinio ugdymo klases, o 2014 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu Nr. A15-1067/14 (2.1.4-KS) (t. II, b. l. 117) skirta dar 8000 Lt įrengti priešmokyklinio ugdymo klases, taip pat 2014-07-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu Nr. A15-1444/14 (2.1.4-KS) (t. II, b. l. 118) Vilniaus Naujininkų mokyklai skirta dar 23 000 Lt vaikų žaidimo aikštelių įrengimui, esminės reikšmės sprendžiant ginčą neturi, nes nėra duomenų apie tai, kad aktualiu laikotarpiu, kai turėjo būti pradedamas vykdyti ginčijamas sprendimas, Vilniaus Naujininkų mokykla atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė