3a2bfeb5-cc22-45c6-99cc-0948ff0d063d · Kauno apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1363-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03713-2013-0; Pirmosios instancijos teismo teisėja: Rūta Rimkevičienė;Procesinio sprendimo kategorija: 83.9; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-229-435/2014 pagal pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biurui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl civilinės bÅ«klės aktų iÅ¡taisymo, termino pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė pareiÅ¡kėja yra G. Å ., mirusios 2011 m. balandžio 2 d., testamentinė įpėdinė. G. Å . (S.) po savo tėvo A. S. (mirties liudijime S.) mirties priėmė jo palikimÄ ir kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, jog pateiktų dokumentų (A. S. mirties liudijimo, G. S. gimimo liudijimo, G. S. santuokos liudijimo) nepakanka giminystės ryÅ¡iui nustatyti, nes giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose yra netikslumų, dėl kurių G.

Å . (S.) negali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės į jos tėvo A. S. iki nacionalizacijos valdytÄ 36,11 ha ploto žemės sklypÄ . Siekiant įrodyti giminystės ryšį tarp palikėjo A. S. ir jo įstatyminės įpėdinės-dukters G. Å . (S.), buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, praÅ¡ant iÅ¡taisyti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. vasario 28 d. pateikė iÅ¡vadÄ , kuria atsisakė patenkinti minėtÄ praÅ¡ymÄ .

Testatorė G. Å . (S.) po savo tėvo A. S. (mirties liudijime S.) mirties priėmė jo palikimÄ ir 1991 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo. Su Å¡iuo praÅ¡ymu testatorė pateikė A. S. mirties liudijimÄ , G. S. gimimo liudijimÄ , G. S. santuokos liudijimÄ ir tikėjosi, jog nuosavybė teisės bus atkurtos. Nors Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. pažymoje Nr. Ä®P-491 ir nurodyta, kad 1999 m. lapkričio 12 d.

G. Å . buvo raÅ¡ytas ir siųstas raÅ¡tas dėl dokumentų tvarkymo, tačiau minėtas raÅ¡tas grįžo neįteiktas, taigi, testatorė laiku nebuvo informuota, kad trÅ«ksta dokumentų (LR piliečio paso), o pateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai yra su klaidomis. Å iÄ aplinkybę testatorė sužinojo tik 2005 metais, kuomet kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, kodėl nevyksta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas. Dėl nurodytų aplinkybių, kurias pareiÅ¡kėja laiko svarbiomis, testatorė yra praleidusi terminÄ pateikti G.

Å . giminystės ryšį su savininku A. S. patvirtinančius dokumentus. Terminas praleistas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo testatorės. Valstybinėms institucijoms neįteikus testatorei praneÅ¡imo apie 1991 m. lapkričio 28 d. gauto praÅ¡ymo trÅ«kumus, testatorė pagrįstai tikėjosi, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas vyksta pagal jos pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir prie jo pateikti dokumentai neturi jokių trÅ«kumų.PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti civilinės bÅ«klės aktų įrašų netikslumus - 1925 m. balandžio 21 d. gimimo akto įraÅ¡e Nr. 23, įraÅ¡ytame Lapių Rkb, Kauno m. civilinės metrikacijos biuro gimimo metrikų knygoje, iÅ¡taisyti įraÅ¡us: iÅ¡ ,S.“ į ,St.“, iÅ¡ „S.“ į „St.“, bei 1986 m. rugsėjo 18 d. santuokos akto įraÅ¡e Nr. 3273, įraÅ¡ytame Kauno m. civilinės metrikacijos skyriaus santuokos aktų registracijos knygoje, iÅ¡taisyti įraÅ¡Ä : iÅ¡ „S.“ į „St.“; atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ G.

Å ., mirusios 2011 m. balandžio 2 d., testamentinei įpėdinei V. M., pateikti Nacionalinei žemės tarnybai G. Å . giminystės ryšį su savininku A. S. patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini), kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes nustatė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikė 1991 m. lapkričio 28 d., tačiau nuo 1991 m. iki 2005 m. visiÅ¡kai nesidomėjo apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ .

Analizuojant pareiÅ¡kėjos nurodomas dokumentų pateikimo praleisto termino priežastis, teismas pažymėjo, kad net pareiÅ¡kėjai negalint pačiai tvarkyti dokumentų suradimo, jų pateikimo žemėtvarkos skyriui, egzistavo galimybė spręsti Å¡iuos klausimus per atstovavimo institutÄ , suteikiant įgaliojimus atlikti nurodytus veiksmus kitam asmeniui. Nors pareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad G. Å . buvo neraÅ¡tinga, tÄ patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, iÅ¡ byloje esančių dokumentų teismas sprendė, kad G.

Å . 1991 m. lapkričio 28 d. bei 2005 m. kovo 7 d. pati kreipėsi į žemės tarnybÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. 2005 m. rugpjūčio 24 d. G. Å . buvo iÅ¡siųstas Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas dėl nuosavybės teisių neatkÅ«rimo, bei raÅ¡tas Nr. S6-1646, kuriame buvo nurodyta, kad ji gali kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, tačiau iki pat savo mirties G. Å . niekur nesikreipė ir Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo neskundė.

Teismui nėra paaiÅ¡kinta aplinkybė, kodėl, – jei G. Å . sveikatos bÅ«klė tikrai buvo tokia prasta, ji negalėjo kÄ nors įgalioti atstovauti save, tvarkant reikalus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Teismas pateiktų dokumentų, patvirtinančių G. Å . sunkiÄ sveikatos bÅ«klę nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, nelaikė pakankamais įrodymais terminui atnaujinti, nes sprendžiant klausimÄ dėl termino nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, yra vertinamos tik tos priežastys, kurios egzistavo iki minėto termino pasibaigimo.

Todėl teismas sprendė, kad terminas pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus praleistas be svarbių priežasčių Be to, teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ nustatė, kad A. S. ir A. S. skiria net 7 metų amžiaus skirtumas, be to, A. S. mirė 1971 m. rugpjūčio 18 d., o A. S. palaidotas Kauno miesto Seniavos kapinėse 1971 m. gruodžio 9 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, jog G.

Å . tėvų pavardė buvo St., St., o ji buvo St. Ä®rodymų visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog G. Å . tėvo A. S. pavardė iÅ¡ tikrųjų buvo St., todėl pareiÅ¡kimas dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų iÅ¡taisymo yra atmestas kaip nepagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad vertinant surinktus byloje įrodymus teismas nusižengė įrodymų vertinimo taisyklėms ir dėl to padarė neteisingas ir neteisėtas iÅ¡vadas.

Apeliantės manymu nors dokumentuose yra tam tikri neatitikimai datose (skaičiuojant matematiškai), visuotinai žinoma, kad seni gimimo liudijimai ir juose nurodytos datos tam tikrais atvejais buvo nurodamos vadovaujantis vien žodiniais asmens parodymais. Todėl teismo nurodomas tiktai 7 metų neatitikimas, atsižvelgiant į tai, kad asmenys yra gimę dar laikotarpyje iki 1900 metų, apeliantės vertinimu nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad A. S. ir A. S. yra ne tas pats asmuo. Tai, kad tam tikri neatitikimai (netikslumai) galimi, patvirtina ir byloje pateiktas 1925 m. balandžio mėn. 21 d. gimimo akto įrašas Nr. 23 bei Smito M.

S. ir S. G. A. santuokos liudijimas. Gimimo akto įraÅ¡e G. S. gimimo laikas nurodomas 1925 m. kovo 31 d., tuo tarpu santuokos liudijime G. S. gimimo data nurodoma 1925 m. kovo 3 d. Teismas nevertino to, kad byloje pateiktas 1971 m. gruodžio 2 d. A. S. mirties akto įraÅ¡as, kuriame nurodyta, kad mirusysis yra S. A., J., bet ne S. 1992 m. sausio mėn. 9 d. iÅ¡duotame mirties liudijime piliečiu yra nurodomas A. S.. 1938 m. rugsėjo 8 d. sklypo paėmimo sutartyje kaip žemės savininkas nurodomas S. A.. Tačiau tos pačios sutarties kitoje pusėje, pasiraÅ¡ydamas dokumentÄ , A.

S. pasiraÅ¡o jau kaip A. S. (nors raÅ¡ysena yra neaiÅ¡ki, tačiau iÅ¡ jos galima spręsti, kad paraÅ¡yta – A. S.). IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad St. ir S. pavardė buvo painiojama, kaip kad ir vardas (vienoje vietoje nurodoma kaip A., kitoje kaip Al.). Kartu tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. (Al.) St. ir A. S. yra vienas ir tas pats asmuo. Be to 1939 m. vasario 6 d. ir 1939 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Lapių Valsčiaus savivaldybės pažymėjimuose nurodomas A. S. bei ta pati vietovė - (duomenys neskelbtini).

Be to, 1939 m. vasario mėn. 06 d. pažymėjime A. S. nurodomas kaip ūkininkas. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2014 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. R4-39 nurodyta, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo S. A. buto - ūkio lape įrašyti: S. A., šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių; žmona S. J., šeimininkė, dirbanti šeimos narė; duktė S. G., žemdirbė, dirbanti šeimos narė.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad G. Å . motinos vardas buvo J., tėvo - Al. Ä®vertinus tai, kad G. Å . motinos vardas yra J., o įprastai senais laikais asmenys buvo vadinami trumpiniais, t. y. Gn. buvo vadinama G., o Al. – A., akivaizdu, kad pažymoje nurodoma G. S. yra G. Å . (mirusioji testatorė), o A. S. bei J. S. - G. Å . tėvai. Å ie duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes, kad jos tėvo pavardė buvo St., o jos – St. ir tai sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog A.

S. ir A. S. yra ne tas pats asmuo, pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes padarė iÅ¡vadas iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl atsisakymo atnaujinti terminÄ pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad testatorė G. Å . 1991 m. lapkričio mėn. 28 d. kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, tokiu bÅ«du įstatymo nustatytais terminais realizuodama teisę pateikti praÅ¡ymÄ .

Byloje nustatyta, kad testatorė buvo prastos sveikatos (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas M. S.), ir kad Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. lapkričio 12 d. G. Å . siųstas raÅ¡tas dėl dokumentų tvarkymo, nebuvo įteiktas ir grįžo atgal. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad iki pat 2005 metų testatorė apie trÅ«kstamus dokumentus nebuvo informuota. Ä®vertinus aplinkybę, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek liudytojas nurodė, kad G. Å . buvo beraÅ¡tė, tai tokiu bÅ«du pildant praÅ¡ymÄ blogai adresÄ užraÅ¡yti galėjo tiktai praÅ¡ymÄ pildžiusi atitinkama Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, bet ne pati testatorė, dėl to atmestinas argumentas, kad testatorė G.

Å . pati blogai nurodė adresÄ . Tokiu bÅ«du už netinkamÄ testatorės informavimÄ apie trÅ«kstamus dokumentus, apeliantės vertinimu, tenka Kauno rajono žemėtvarkos skyriui ir neigiamos pasekmės (termino praleidimas) jokiu bÅ«du negali bÅ«ti perkeltos testatorei bei pareiÅ¡kėjai. Ir nors teismas nurodė, kad Genovaitė nesiėmė savo teisių gynimo ar įgyvendinimo teisių priemonių, tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad G. Å . buvo garbaus amžiaus, beraÅ¡tė, o be to, sirgo, dėl to jos pasirinkto elgesio modelis negali bÅ«ti traktuojamas kaip nerÅ«pestingas, o priežastys, dėl kurių praleistas terminas pateikti giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus, kaip nesvarbios ir iÅ¡imtinai priklausiusios nuo subjektyvaus pobÅ«džio priežasčių.

Kita vertus, jei vertinti ir valstybinių institucijų veiksmus, nagrinėjant testatorės G. Å . praÅ¡ymÄ , tai trÅ«kumai buvo nustatyti ir apie juos pirmÄ kartÄ bandyta praneÅ¡ti tiktai 1999 metais, t. y. praėjus net 8 metams po kreipimosi su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Kaip nurodyta aukščiau, termino praleidimas buvo sÄ lygotas ir tos aplinkybės, kad testatorė praneÅ¡imÄ apie tai, kad nebuvo pateikti giminystės ryšį patvirtinantys įrodymai, gavo tiktai 2005 metais, kuomet įstatyme nustatytas terminas jau buvo praleistas.

Atsižvelgiant į tai, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad įstatymų nustatytas terminas pateikti giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus yra praleistas be svarbių priežasčių.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai, visapusiÅ¡kai įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, kreipdamasi į teismÄ dėl civilinės bÅ«klės aktų iÅ¡taisymo, praÅ¡ymÄ argumentuojant tuo, jog giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose yra netikslumų ir dėl kurių G.

Å . negali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės į jos tėvo A. S. iki nacionalizacijos valdytÄ 36,11 ha ploto žemės sklypÄ , pareiÅ¡kėja siekė, kad bÅ«tų priimtas teismo sprendimas, kurio pagrindu įgaliota institucija priimtų sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo G. Å . į jos tėvo A. S. nuosavybės teisėmis turėtÄ Å¾emės sklypÄ . Dėl tokio teismo sprendimo, kaip nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, pateikimo pareiÅ¡kėja prašė teismo atnaujinti terminÄ .Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų iÅ¡taisymų, nepažeidė įrodymų įvertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų, ar teisingai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias terminų nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimÄ .Apeliantė kelia įrodinėjimo problemÄ , nurodytÄ CPK 176 straipsnyje, ir klausimÄ dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, tačiau, kai iÅ¡ esmės pažeidžiama įstatyme nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ar tyrimo tvarka, tokiu bÅ«du gautais duomenimis remtis negalima. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

Å ioje byloje teismas tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, kuriais pareiÅ¡kėja įrodinėjo jog A. S. ir A. St. yra tas pats asmuo.Byloje kilo ginčas dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo teisėtumo, nuo kurio, pasak pareiÅ¡kėjos, priklauso teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtino Civilinės metrikacijos taisykles, kurių 103 punkte nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai papildomi, pakeičiami ir iÅ¡taisomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymo, pakeitimo ir iÅ¡taisymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Pagal Å¡ių taisyklių 107 punktÄ , mirusių asmenų civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us civilinės metrikacijos įstaiga minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymÄ testamentÄ praÅ¡ymu turi teisę papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti, jeigu klaidas ar netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai arba atsižvelgiant į juos priimti teismo sprendimÄ .

Nagrinėjamoje byloje teismas vertino raÅ¡ytinius įrodymus (Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2008 m. lapkričio 25 d. pažymÄ , testatorės G. Å . gimimo, santuokos liudijimus, A. S. mirties liudijimÄ , pažymÄ apie A. S. palaidojimÄ Kauno miesto Seniavos kapinėse), ir iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, kodėl jų nepripažino patvirtinusiais tam tikras aplinkybes, taip pat kartu su raÅ¡ytiniais įrodymais vertino ir liudytojo parodymus, motyvavo, kodėl pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus atmetė kaip nepagrįstus, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu apeliantės argumentÄ , jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė pareiÅ¡kėjai nepalankų teismo sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas tai padarė netinkamai įvertinęs įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad į bylÄ pateikti archyviniai dokumentai patvirtina faktinę aplinkybę, jog G. Å . gimimo įraÅ¡e tėvo vardas ir pavardė nurodyta A. S., tokia pati tėvo pavardė įraÅ¡yta ir jos tėvų santuokos pažymoje. Ä®vertinus nustatytus neatitikimus dokumentuose dėl gimimo datos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad A.

S. ir A. St. yra tas pats asmuo. Apeliantė teigdama, kad seniau iÅ¡duotuose gimimo liudijimuose datos buvo nurodomos vadovaujantis vien tik žodiniais asmens parodymais, byloje surinktais įrodymais Å¡ių teiginių nepagrindė. Atsižvelgiant į byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus (archyvinių dokumentų visetÄ ), liudytojo parodymus Å¡iuo konkrečiu atveju nepaneigta ir pripažintina daugiau tikėtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. S. ir A. St. nėra tas pats asmuo, taigi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiÅ¡kėja neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

Todėl mirusiosios valios dėl duomenų tikrumo apie jos tėvÄ , nurodytÄ galiojančiuose civilinės bÅ«klės aktuose, kvestionavimas, kai tokios valios iki savo mirties G. Å . nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimams bei principams (CK 1.5 straipsnis).Terminus nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtinantiems dokumentams pateikti bei jų atnaujinimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 10 straipsnio 4 dalis, pagal kuriÄ piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises į šį turtÄ patvirtinančių dokumentų, turėjo teisę juos pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažintos tik objektyvios, t.y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t.y. per protingus terminus, kreipiasi į teismÄ dėl termino atnaujinimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (atstatymo) pareiÅ¡kėjos testatorė pateikė net 1991 m. lapkričio 28 d.; nuo to laiko buvo pradėtos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros; paskutinis nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«roms reikÅ¡mingas dokumentas, pateiktas į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ , buvo paso kopija, pateikta 2005 m. kovo 7 d. Pretendentės G.

Å . praÅ¡ymas, kuriame ji nurodė, jog jai turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , buvo iÅ¡nagrinėtas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijoje (2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas), ir jai buvo atsakyta, kad pagal pateiktus dokumentus negali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , nurodant, kad nesutikimÄ su tokiu sprendiniu ji gali skųsti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pretendentė neskundė Å¡io įsakymo, iki pat savo mirties nesiėmė jokių veiksmų, siekdama tęsti nuosavybės teisų atkÅ«rimo procedÅ«ras. PareiÅ¡kėja, priėmusi pretendentės palikimÄ 2011 m. birželio 27 d., į teismÄ dėl civilinės bÅ«klės aktų iÅ¡taisymo kreipėsi tik 2013 m. kovo 8 d., nenurodė jokių nuo tiek nuo pretendentės, tiek nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios kliudė nustatytu terminu pateikti dokumentus ar kreiptis į teismÄ , todėl spręstina, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad bylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, nepagrįstai neatnaujino termino nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui paduoti.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, padarė teisingas iÅ¡vadas ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas