3a2bfa69-92ff-4793-bebc-db4d415f4ae4 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-530/2018Teisminio proceso Nr.1-64-1-01870-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorams Vytautui Turauskiui, Jaunučiui Vailioniui, Renatai Staniulienei,nuteistajam V.

A., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,nukentėjusiajai L. K., jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskirtos V. A. BK 68 straipsnyje, 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant 2 (dvejus) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius vairuoti transporto priemones, 20 MGL (753,20 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant, kad įmoka turi bÅ«ti sumokėta per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies.

Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista L. K. 1000 eurų neturtinės žalos ir 474,97 eurai turtinės žalos, R. B. 43,44 eurai turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos, J. R. 1000 eurų neturtinės žalos, A. Č. 1000 eurų neturtinės žalos ir 699,4 eurai turtinės žalos, L. Š. 699,4 eurai turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos. Iš civilinio atsakovo V. A. priteista L. K. 2000 eurų neturtinės žalos, R. B. 2000 eurų neturtinės žalos, J.

R. 3500 eurų neturtinės žalos, A. Č. 2000 eurų neturtinės žalos, L. Å . 3000 eurų neturtinės žalos.IÅ¡Â V. A. priteista 500 eurų turėtų iÅ¡laidų atstovo pagalbai apmokėti L. K. ir 300 eurų I. L.. Laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis laikinai apribotos kaltinamojo V. A. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ - 5,44 ha žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nustatant disponavimo teisės apribojimÄ iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių, paliktos galioti.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės, o bÅ«tent: 2014 m. gruodžio 9 d. apie 18 val. 45 min., vairuodamas automobilį Fiat Ulysse, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keliu Mokolai – Å unskai –Tursučiai, kelio 8,450 kilometre Marijamplės sav., pažeidė kelių eismo taisyklių 127 p., 128 p., 131.1 p. reikalavimus - apie 119 km/h greičiu vairuodamas automobilį ribota manevravimui važiavimo juosta, kurios plotis 3,1 m., riboto matomumo sÄ lygomis, tamsiu paros metu, esant Å¡lapiai kelio dangai, nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį, tokiu bÅ«du apribodamas saugiÄ Â galimybę laiku pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, ne mažesniu nei 130 metrų atstumu turėjęs pastebėti pėsčiuosius, nesulėtino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti ar visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, bÅ«damas neatidus, laiku nepastebėjo pėsčiųjų R.

Č. ir V. R., kuris vilkėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę, laiku nesulėtino greičio ar visiÅ¡kai nestojo dėl tokių savo neatsargių veiksmų automobiliu kliudė ir mirtinai įvykio vietoje sužalojo pėsčiuosius V. R. ir R. Č.. Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad V. A. kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje ir baustinas.Nuteistasis V. A. savo apeliaciniame skunde praÅ¡o, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atlikti įrodymų tyrimÄ jo skunde nurodyta apimtimi, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistojo nuomone, priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepašalino, jis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai sprendė dėl eismo įvykio mechanizmo ir įvykio priežasčių, neįvertino to, kad žuvusieji R. Č. ir V. R. eismo įvykio metu buvo sunkaus neblaivumo būklės ir patys tokį eismo įvykį sukėlė, be to, teismas išėjo iš kaltinimo ribų ir skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl aplinkybių, kuriomis nebuvo kaltinamas.

Nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p., 128 p., 131.1 p. reikalavimus ir tuo pačiu padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir pasisakė, kad pėstieji V. R. ir R. Č. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 36 p. numatytų pareigų eiti Å¡aligatviais arba pėsčiųjų takais, o kur jų nėra – kelkraščiu bei įvykio metu buvo važiuojamoje dalyje apie 1, 2 m. nuo kelkraščio (9-asis skundžiamo nuosprendžio psl.), tačiau tokios svarbios fakto aplinkybės tinkamai neinterpretavo.

Kad žuvusieji eismo įvykio metu buvo neblaivÅ«s, paminėta tik dalyje dėl bausmės skyrimo ir neturtinės žalos atlyginimo, o, sprendžiant dėl eismo įvykio mechanizmo, pėsčiųjų veiksmų, kurie buvo visiÅ¡kai nesuderinami su Saugaus eismo keliais įstatymo nuostatomis (15 straipsnis, 12 straipsnis), t. y. dėl to, kas yra kaltas dėl paties eismo įvykio, faktinės aplinkybės liko visiÅ¡kai neaptartos ir neįvertintos. Nuteistojo nuomone, Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. 11-2785(16) iÅ¡vada visiÅ¡kai Å¡alina jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kadangi dviejų, sunkaus neblaivumo bÅ«klės asmenų buvimas neapÅ¡viestame kelio ruože, važiuojamojoje kelio dalyje ir yra pati pagrindinė priežastis, be kurios eismo įvykis negalėjo kilti.

Nors kaltinimas ir sukÅ«rė niekuo nepatvirtintÄ versijÄ apie tai, kad žuvusysis V. R., esÄ , galėjo vilkėti Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo tokia versija patikėjo, nebuvo pakankama aplinkybe neįvertinti, kad sunkiai apgirtę asmenys (žuvusiųjų kraujyje rastos atitinkamai 3, 33 ir 3, 34 prom. etilo alkoholio) tamsiu paros metu buvo neapÅ¡viestame kelio ruože, nekoordinavo savo veiksmų ir nereagavo į važiuojantį transportÄ . Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė netinkamu motyvu, jog „ekspertizės aktu nustatyta, kad partrenkimo metu R.

Č. buvo už V. R., pėstieji buvo apie 1,2 m atstumu nuo kelkraščio, todėl tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kliÅ«tis nebuvo tokia netikėta, kad vairuotojas neturėtų galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo dėl pėsčiųjų veiksmų“. Toks motyvas rodo, jog pirmosios instancijos teismas preziumavo jo kaltę, nors epizodiÅ¡kai aptarė žuvusiųjų neblaivumÄ bausmės skyrimo ir civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo dalyse. Teismų praktika akcentuoja bÅ«tinybę nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno eismo dalyvio veikimo (neveikimo) ir pasekmių, o pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo pačių žuvusiųjų veiksmai (neveikimas).

Nuteistasis nesutinka su kaltinimo versija, esÄ , V. R. įvykio metu galėjo dėvėti Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. Tokia versija visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja pradiniams duomenims, taip pat ir liudytoju apklausto policijos patrulio D. V. parodymams, kad niekas iÅ¡ žuvusiųjų nedėvėjo jokių Å¡viesÄ atspindinčių elementų, todėl tai nepagrįstai tapo jo nuteisimo pagrindu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje esantis eismo įvykio vietos planas netinkamas, todėl bet kokie tolesni specialistų ar ekspertų tyrimai, kuriuose buvo vadovaujamasi juo, negali bÅ«ti pripažinti tinkamais ir pagrįstais.

Planas buvo sudarinėjamas ne įvykio vietoje, o sugrįžus į policijos komisariatÄ ir ne tÄ pačiÄ dienÄ . Teisme apklausiamas liudytoju policijos patrulis D. V. nurodė, kad planas buvo braižomas komisariate, teigė, kad turėjo bÅ«ti ir juodraÅ¡tinis variantas, kurio ikiteisminio tyrimo įstaiga ar kaltinimÄ palaikęs prokuroras teismui nepateikė. Ant plano, lygiai taip pat ir juodraščio su visais privalomais nurodyti objektais ir elementais, bÅ«tinai turėjo bÅ«ti jo – V. A. – paraÅ¡as, tačiau paraÅ¡o ant tokio plano nėra, nes jam netgi nebuvo žinomos aplinkybės, kada toks planas buvo sudarytas.

Nuteistasis savo skunde pažymi, jog byloje yra esminių neatitikimų tarp fotonuotraukų, esančių fotolentelėje prie 2014 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir eismo įvykio vietos plano, nes nesutampa laikas. Neatitikimo aplinkybių policijos patrulis D. V. neprisiminė ir paaiÅ¡kinti tokių neatitikimų negalėjo, lygiai kaip ir atsakyti, kodėl niekur nėra kaltininko paraÅ¡o, nors toks paraÅ¡as privalomai turėjo bÅ«ti arba policijos patrulio prieraÅ¡as apie atsisakymÄ pasiraÅ¡yti.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog į eismo įvykio vietÄ buvo atvykusi ir nukentėjusioji A. Č., kuri dirba toje pačioje ikiteisminio tyrimo institucijoje, kuri ir atliko ikiteisminį tyrimÄ . Nukentėjusioji A. Č. pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuvykusi į eismo įvykio vietÄ , ji klausė aplinkybių, kur kas važiavo, preliminariai pasakė, kad pėstieji ėjo, operatyvinė grupė dirbo, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad įvykio vietoje nekalbėjo su pareigÅ«nais, aplinkybių nesiaiÅ¡kino.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad nebuvo išsiaiškintos aplinkybės dėl eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Fiat Ulysse“ dešinės pusės žibinto dingimo, dėl automobilio stabdymo kelio, taip pat neįvertinti neatitikimai dėl atstumų, užfiksuotų eismo įvykio nuotraukose ir eismo įvykio schemoje. Tokiu būdu buvo sudarytos netinkamos prielaidos skaičiavimams ir tokie skaičiavimai savo ruožtu nebuvo teisingai ir kruopščiai atlikti, todėl baudžiamojoje byloje yra du ekspertizės aktai ir dvi specialisto išvados.

Teismas visus Å¡iuos dokumentus pripažino tinkamais ir patikimais įrodymais, nors tokia iÅ¡vada pagrįsta tik iÅ¡ dalies. Apeliantas nurodė, kad teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-587(15) pasisakyta, jog nustatyti, kokia techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, negalima, nes Å¡iam tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie kliÅ«ties (kelio važiuojamojoje dalyje buvusių pėsčiųjų V. R. ir R. Č.) matomumÄ , be to, motyvuojamojoje dalyje pasisakyta, jog negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, ar vairuotojas V.

A. turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę iki pėsčiųjų V. R. ir R. Č. ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti jų partrenkimo. Teismas tokia iÅ¡vada rėmėsi, tačiau aukščiau minimų nustatytų aplinkybių nepriėmė domėn. Dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. pM 11/2015(09) ir Nr. pM12/2015 (09) (V. R. ir R. Č.) teismo medicinos specialistas V. V. atsakė, kad smÅ«giai, vertinant pirminio sužalojimo kryptis, galėjo bÅ«ti padaryti tiek einant, tiek stovint, tačiau tiek specialistas V.

V., tiek ir specialistas I. G., patvirtinę savo iÅ¡vadas, negalėjo atsakyti į dalį teisingam baudžiamosios bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų klausimų. Paskyrus kompleksinę ekspertizę, vis gi dalis prielaidų paÅ¡alinta nebuvo. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde pasisako ir dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. LTEC specialisto iÅ¡vados, kurioje buvo analizuojamos ir konstatuojamos aplinkybės, susijusios su techniniais autoįvykio parametrais – stabdymo pėdsakais, transporto greičiu iki stabdymo, eismo įvykio sÄ lygomis, matomumu, bet nebuvo vertinamas kelio Å¡iurkÅ¡tumas, padangų protektoriaus gylis, nors tokie duomenys greičio skaičiavimui turi įtakos.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad pėsčiųjų kÅ«nai po jų partrenkimo buvo judinami, t. y. neiÅ¡liko tokioje padėtyje, kokioje jie buvo iki pradedant braižyti eismo įvykio vietos planÄ . Atvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, V. R. buvo gaivinamas, o R. Č. buvo iÅ¡vežta greitosios pagalbos automobiliu, paliekant jos paltÄ . Nesant nustatytos tikslios pėsčiųjų partrenkimo vietos, jų neginčytino sužalojimo mechanizmo, jų asmeninių daiktų (batų) suradimo vietos, matavimai netikslÅ«s, kas sÄ lygojo ekspertizės iÅ¡vadas, ko pasekoje ir teismo veiksmus, nesiekiant nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp V.

A. kaltės ir žuvusiųjų veiksmų. Nuteistojo teigimu, prieÅ¡taringi nuosprendžio argumentai ir dėl Å¡viesÄ atspindinčios liemenės dėvėjimo. IÅ¡analizavus liudytojų parodymus, skunde pasisakoma, jog Å¡ioje dalyje liudytojų G. K. bei R. P., A. D., R. B., J. R. parodymai pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti vertinami tiek dėl parodymų patikimumo, tiek ir suinteresuotumo aspektu. V. A. taip pat teigė, kad teismas visiÅ¡kai neužsiminė apie teismo posėdžio metu peržiÅ«rėtÄ vaizdo medžiagÄ - Marijampolės televizijos žinių, „Labas vakaras, Lietuva“ ir LNK žinių reportažus, kurie tariamai patvirtina tiek jo, tiek liudytojo R.

V., tiek ir liudytoju apklausto policijos pareigÅ«no D. V. parodymus, kad nei vienas iÅ¡ žuvusiųjų įvykio metu nevilkėjo Å¡viesÄ atspindinčių liemenių. Dėl nuosprendžio teiginių, susijusių su Å¡viesÄ atspindinčiomis liemenėmis, nuteistasis praÅ¡o, vertinant R. P. ir G. K. parodymų turinį, atkreipti dėmesį, jog nuosprendžio motyvai grubiai iÅ¡eina iÅ¡ kaltinimo ribų, t. y. perkeliantys V. A. kažkokių nesamų „nenustatytų asmenų“ veiksmus jam ir tokiu bÅ«du netgi motyvuojant bausmės skyrimÄ .

V. A. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad turi bÅ«ti įvertintos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios R. Č. darbo vieta, tai, kad dalį procesinių veiksmų (daiktų apžiÅ«rÄ - juodos spalvos dėmę su rastais žalios spalvos plauÅ¡eliais, automobilio „FIAT Ulysse” priekinio stiklo išėmimu ar neišėmimu), atliko jos bendradarbiai, jiems patogiu laiku, neinformuojat V. A. ar jo gynėjo. Dėl paminėto specialisto atliktas mikrodalelių tyrimas negalėjo bÅ«ti pripažintas patikimu ir leistinu įrodymu.

Ä®vertinant Å¡iuos duomenis, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo klaida iÅ¡taisytina apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimÄ . Apelianto teigimu, be jokio pagrindo pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį eksperimento, atlikto ikiteisminio tyrimo metu, duomenimis, nes automobilis, kuris dalyvavo eksperimente, negali bÅ«ti pripažintas identiÅ¡ku, lygiai kaip ir eismo sÄ lygos. Tad, nesant tokių duomenų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti tinkamais įrodymais, vienareikÅ¡miÅ¡kai galinčiais patvirtinti jo kaltę, pirmosios instancijos teismas be pagrindo kaltę preziumavo, manydamas, kad vien tragiÅ¡kos eismo įvykio pasekmės yra pakankamos pripažinti V.

A. kaltu ir bausti kriminaline bausme. Tokia pozicija grubiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminei praktikai bei nekaltumo prezumpcijos principui.Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad nors apeliacinio skundo reikalavimas yra jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau jis pasisako ir dėl paskirtos bausmės, ir dėl civilinių ieÅ¡kinių nepagrįsto tenkinimo.Nuteistasis nurodė, kad teismas skundžiamÄ nuosprendį pagrindė visiÅ¡kai nepriimtinais motyvais, tarp jų ir motyvu, kad:

„iÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad vairuodamas, stabdydamas ir stebėdamas keliÄ bei kliÅ«tį, matė Å¡viesÄ atspindinčius elementus ar liemenę, tačiau vėlesni jo veiksmai bei parodymų turinys rodo, kad pritaria Å¡io įkalčio paslėpimui, yra abejingas, kad liemenė nuvilkta nuo žuvusio asmens, kas rodo jo ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį ir siekimÄ bet kokiomis aplinkybėmis iÅ¡vengti atsakomybės bei neigiamai charakterizuoja asmenybę“. Nuteistojo nuomone, toks motyvas visiÅ¡kai neleistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik iÅ¡eina iÅ¡ kaltinimo ribų, tačiau netgi perkelia jam tokius dalykus, kurie atsispindi neaiÅ¡ku kokiais kriterijais formuojamoje paties teismo sÄ monėje, vertinant nepagrįstÄ kaltinimo versijÄ ir netgi peržengiant tokios versijos ribas.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su tokiais vertinamaisiais motyvais, jog kaltinamasis nėra nuoÅ¡irdus, neteisingai nurodo aplinkybes, kaltininkas visiÅ¡kai nesigailėjo dėl atsiradusių pasekmių, nukentėjusiųjų net neatsiprašė ir pan.

Nuteistojo nuomone, Å¡ie motyvai netinkami, nes jis nuosekliai teigė, kad dėl eismo įvykio nėra kaltas, nors, savaime aiÅ¡ku, kad pasekmės jam yra suprantamos ir skausmingos. Tokiai motyvacijai negalima pritarti, nors bÅ«tent tokiais motyvais remdamasis teismas skyrė bausmę, kuri yra akivaizdžiai per griežta tiek paties laisvės atėmimo, kaip bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo, prasme, tiek ir BK 75 straipsnio termino trukmės prasme.Nuteistojo manymu, atitinkamai apeliaciniame skunde nemotyvuotas yra ir baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise skyrimas.

Šioje dalyje teismas nevertino, kad jis nepažeidė kelių eismo taisyklių po eismo įvykio (nuosekliai neigė ir neigia, kad būtų tokias taisykles pažeidęs ir eismo įvykio metu). Toks ilgas laikas, koks yra praėjęs po eismo įvykio, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), susijusių su vairavimu, nebuvimas, negalėjo nulemti tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Be to, reikšminga yra ir tai, kad jis – V. A. – neįgalus, darbingas tik iš dalies, todėl specialioji teisė - vairuoti transporto priemones – jam yra būtina nuvykti į gydymo įstaigas, taip pat vaistines.

Taip pat pažymi, kad turi dvi nepilnametes dukras - R. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurias taip pat reikia nuvežti į mokyklÄ (jos mokosi skirtingose mokyklose) ir parvežti po pamokų. Kadangi, pagal galimybes dar Å«kininkauja, tai specialioji vairavimo teisė yra reikalinga ir kaip Å«kininkui. Dėl paminėto praÅ¡o panaikinti jam pirmosios instancijos teismo skirtÄ jį draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise - uždraudžiant vairuoti transporto priemones.Nuteistojo teigimu, nesant pagrindo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, negali bÅ«ti tenkinami ir civiliniai ieÅ¡kiniai, todėl jie pripažintini nenagrinėtais.

Turtinė žala yra priteista iš civilinio atsakovo - AAS „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šioje dalyje teismas nekėlė jokių reikalavimų civilinių ieškovų pareigai įrodyti civilinį ieškinį, t. y. nebuvo pateikti leistini rašytiniai dokumentai, paaiškinimai pateikti neįtikinantys, nėra skaičiavimų, nei koks laidojimo pašalpos dydis buvo išmokėtas vieno ir kito žuvusiojo artimiesiems, kaip žala buvo sumažinta. Nuteistojo nuomone, neturtinės žalos dalyje pirmosios instancijos teismas gerokai viršijo sumas, kurios galėtų būti pripažintos pagrįstomis.

Nagrinėjamu atveju, labiau atsižvelgtina į pačių žuvusiųjų veiksmus, todėl yra pagrindas teigti, kad priteistina neturtinė žala negalėjo virÅ¡yti sumos, maksimaliai atlygintinos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , be to, nepasisakyta apie ryÅ¡io tarp žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų buvimÄ ar nebuvimÄ . Pastaruoju atveju, tokiame kontekste neturtinė žala iÅ¡ apelianto iÅ¡ viso neturėtų bÅ«ti priteisiama.Apeliantas savo apeliaciniame skunde praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , tačiau tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti gynybos praÅ¡ymus arba skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakė dėl vienų ar kitų duomenų įrodomosios reikÅ¡mės.Pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, nepagrįstai atsisakė Å¡aukti ir apklausti eismo įvykio ekspertizę atlikusius ir iÅ¡vadas pateikusius ekspertus V.

M. ir J. R., nors jų apklausa yra bÅ«tina, kadangi bÅ«tina aiÅ¡kintis aplinkybes tiek dėl pradinių duomenų (eismo įvykio vietos plano) patikimumo, tiek ir dėl eismo įvykio mechanizmo, tiek ir dėl žuvusiųjų lokalizacijos vienas kito atžvilgiu, kadangi toks partrenkimo variantas, kokį pateikia ekspertai, yra neįtikinamas. Be to, įstatymas numato eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje, kuomet ekspertizė buvo paskirta teismo metu, ir pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iÅ¡kviesti bei apklausti teismo ekspertus, padarė esminį proceso teisės pažeidimÄ .

Taip pat turėtų bÅ«ti Å¡aukiamas bei apklausiamas policijos pareigÅ«nas, 2015 m. sausio 28 d. atlikęs daiktų apžiÅ«rÄ - apžiÅ«rėjęs juodos spalvos dėmę ir radęs žalios spalvos plauÅ¡elius, specialistas Ž. G., kuris dirba tame pačiame skyriuje su nukentėjusiÄ ja A. Č. (duomenys neskelbtini) AVPK. Jis turėtų paaiÅ¡kinti, kaip buvo atliktas toks veiksmas, kas dalyvavo jį atliekant bei kur ir kada buvo siunčiamas iÅ¡ automobilio „Fiat Ulysse“ iÅ¡imtas priekinis stiklas.

Taip pat Å¡iam specialistui turi bÅ«ti užduodami klausimai ir apie tai, kokiu bÅ«du jis pastebėjo bei tyrė juodos spalvos dėmę nuo automobilio variklio dangčio.Apeliantas praÅ¡o apeliacinės instancijos teisme peržiÅ«rėti vaizdo medžiagÄ - Marijampolės televizijos žinių, „Labas vakaras, Lietuva“ ir LNK TV žinių reportažus, kadangi, nors pirmosios instancijos teismas ir peržiÅ«rėjo tokiÄ vaizdo medžiagÄ , tačiau skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl tokios medžiagos įrodomosios reikÅ¡mės.Taip pat apeliantas praÅ¡o tenkinti ir dar vienÄ praÅ¡ymÄ â€“ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro duomenis apie žuvusiųjų R.

Č. ir V. R. patraukimus administracinėn atsakomybėn, taikytas nuobaudas bei galimus teistumus. Pažymėtina, kad bÅ«tent aukščiau minėtuose duomenyse - televizijos reportažuose, policijos komisaro G. A. pasisakymuose minima, kad vienas (ar net abu) žuvusieji galėjo bÅ«ti patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, kuri susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Tai gali turėti teisinės reikÅ¡mės, vertinant prieÅ¡taringus asmenų parodymus dėl Å¡viesÄ atspindinčios liemenės dėvėjimo ar nedėvėjimo.Nors gynyba prašė iÅ¡reikalauti ir apžiÅ«rėti daiktinį įrodymÄ - iÅ¡ automobilio „Fiat Ulysse“ iÅ¡imtÄ priekinį stiklÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo tokį praÅ¡ymÄ atmetė.

Nuteistojo nuomone, toks praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti tenkintas apeliacinės instancijos teisme, be to, jis turėtų bÅ«ti apžiÅ«rėtas dalyvaujant ekspertams bei stiklÄ išėmusiam (duomenys neskelbtini) AVPK specialistui p. Ž. G.. Duomenys, kur toks daiktinis įrodymas turėtų bÅ«ti dabar, pirmosios instancijos teisme buvo prieÅ¡taringi. Dėl paminėto praÅ¡oma apeliacinės instancijos teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Marijampolės VPK arba Lietuvos teismo ekspertizės centro automobilio „Fiat Ulysse“ v. nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklÄ ir jį apžiÅ«rėti rungtyniÅ¡kame teismo posėdyje, užduodant klausimus apklausiamiems ekspertams bei specialistui Ž.

G..Apeliantas apeliaciniame skunde pasisakęs dėl, jo manymu, nepagrįstai skirtos baudžiamojo poveikio priemonės — uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise, praÅ¡o iÅ¡tirti duomenis apie jo darbingumo lygį.Nukentėjusiųjų L. K., J. R., R. B. atstovės advokatės Vilijos Kavaliauskienės atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ atmesti, įrodymų tyrimo neatlikti ir palikti galioti 2017 m. kovo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį nepakeistÄ .

Prie atsiliepimo pateiktas ir nukentėjusiųjų atstovavimo iÅ¡laidų kvitas 300 Eur sumai.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusiųjų atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai V.

A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama iÅ¡samiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡naudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytÄ procesinę galimybę ir atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas V. A. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos.

Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Å iame BK straipsnyje numatytÄ veikÄ apibÅ«dina 4 esminiai požymiai:

1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), 3) priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Pagrindiniai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo iÅ¡teisinimo, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, vienoms aplinkybėms, kitų aplinkybių atžvilgiu, suteikė prioritetÄ ir sprendė, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio kaltas V.

A.. Nuteistojo nuomone, teismas nevertino, kad pėstieji V. R. ir R. Č. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, sprendžiant dėl eismo įvykio mechanizmo, neatsižvelgė kad jie abu buvo sunkaus girtumo bÅ«klėje, o jų buvimÄ 1,2 metrų atstumu (ekspertizės akto duomenimis) nuo kelkraščio vertino V. A. kaltę preziumuojančiu motyvu. Nuteistasis nesutinka su kaltinimo versija, jog V. R. įvykio metu galėjo vilkėti Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę, nes to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat teigė apie neatitikimus fotonuotraukose, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir eismo įvykio plane dėl laiko nesutapimo bei nukentėjusiosios A.

Č. galimo suinteresuotumo, kadangi dalį procesinių veiksmų atliko jos bendradarbiai, neinformuojant V. A. ir jo gynėjo. Dėl aplinkybių, susijusių su techniniais duomenimis, nuteistasis savo skunde pasisakė dėl automobilio dingusio deÅ¡inės pusės žibinto, priekinio stiklo apžiÅ«ros, automobilio stabdymo kelio, atstumų, techniniu požiÅ«riu pagrindinės sÄ lygos eismo įvykiui kilti, o tuo pačiu nepritarė specialisto mikrodalelių tyrimui bei eksperimentui, atliktam dėl eismo įvykio aplinkybių patikslinimo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė atlikti įrodymų tyrimÄ dalyje, dėl kurios pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymus ar nuosprendyje nepasisakė dėl kitų duomenų įrodomosios reikÅ¡mės, taip pat iÅ¡sakė argumentus dėl paskirtosios bausmės bei nepagrįsto civilinių ieÅ¡kinių tenkinimo. Teisėjų kolegijos sprendimu, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas dėl konkrečių skundo argumentų, todėl dėl priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, aukÅ¡tesnės instancijos Å¡iame procesiniame dokumente dėl iÅ¡tirtų aplinkybių tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje bus pasisakoma bendrame kontekste.

Kaip matyti iÅ¡ V. A. parodymų, jis, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 9 d. apie 18.56 val. važiavo iÅ¡ Marijampolės Å unskų kryptimi, pravažiavus miÅ¡kÄ , prieÅ¡ais atvažiuojančio vilkiko vairuotojas „mirktelėjo“ Å¡viesomis, pagalvojo, dėl policijos, dėl to sumažino greitį iki 80 km/h, gal ir mažiau. Maždaug už poros kilometrų, iÅ¡važiavęs iÅ¡ posÅ«kio, viduryje kelio važiuojamosios dalies pamatė žmogų su gobtuvu, stabdė, signalizavo, kadangi iÅ¡ priekio atvažiavo kita transporto priemonė, negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo pasukdamas į kairę.

Ä® garsinį signalÄ Å¾mogus nereagavo, padėties nekeitė, kai kliudė suprato, kad žmogus. Jokių atspindžių ant kliÅ«ties nebuvo, jų nematė. Å viesÄ atspindinčios liemenės nematė. Po įvykio, kuomet priėjo Å¡alia gyvenantys žmonės, pasakė, kad buvo du pėstieji. Apylinkės teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaičius V. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l.

35) dalyje, jis teigė, kad iki iÅ¡ priekio atvažiuojančio automobilio likus apie 15-20 metrų, savo eismo juostos važiuojamoje dalyje pamatė susikabinusius du asmenis, koks iki jų buvo atstumas pasakyti negali, dėl parodymų skirtumo, teigė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. IÅ¡ pradžių matė vienÄ Å¾mogų, po įvykio pribėgę žmonės pasakė, kad turi bÅ«ti du. Po susidÅ«rimo sustojo, buvo Å¡oke, Å¡alia sėdėjusiam R. V. pasakė kviesti medicinos pagalbÄ , praneÅ¡ti policijai.

Å iam drebėjo rankos, po to atėję Å¡alia gyvenę žmonės, iÅ¡kvietė pagalbÄ . Žuvusiuosius matė, tačiau arti priėjęs nebuvo, abejoja ar R. V. buvo priėjęs prie kÅ«nų, nes nematė. Atvykę policijos pareigÅ«nai matavo stabdymo žymes, buvo drėgnas kelias, silpni pėdsakai likę ar jų nebuvo. Nematė, kad įvykio vietoje kas nors bÅ«tų fiksuojama, ant schemos pasiraÅ¡yti nedavė, supažindino tik leidus susipažinti su byla. Automobilį paėmė iÅ¡ karto po įvykio, kad atliekami kažkokie eksperimentai niekas tiksliai nepasakė, buvo praneÅ¡ta, tačiau gaudavo klaidingÄ informacijÄ , juos atliekant nedalyvavo (T 3 b. l. 27, 28)Liudytojo R.

V. parodymais duotais pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nustatyta, kad įvykio dienos vakarÄ , kartu su V. A. po darbo važiavo namo Å unskų kryptimi, pravažiavus miÅ¡kÄ , prieÅ¡ais atvažiuojančio vilkiko vairuotojas įspėjo Å¡viesomis, pagalvojo, kad priekyje yra policija, truputį pavažiavus pajuto stabdžius ir garsinį signalÄ , smÅ«gį, prisidengė veidÄ . Ä® kÄ atsitrenkė nematė, prieÅ¡ avarijÄ Ä¯ keliÄ nežiÅ«rėjo. Ä® spidometrÄ nežiÅ«rėjo, tačiau teigia, kad greičio nevirÅ¡ijo.

IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pamatė griovyje žmogų. Skambino pagalbos, bendraujant su pagalbos centro darbuotuoju nežinojo kaimo pavadinimo, tada priėjo Å¡alia gyvenęs asmuo, telefonÄ perdavė jam. Vėliau Å¡io asmens dukra jam atnešė telefonÄ . Po to kažkas pasakė, kad buvo du žmonės, kas pasakė, nežino. Paėję pamatė moterį, kaimynas tikrino jos pulsÄ . Prie žuvusiųjų priėjęs nebuvo. V. R. kÅ«nÄ matė 5-7 metrų atstumu, buvo apsirengęs kaip ir Å¡varkÄ be liemenės. Visų aplinkybių neprisimena (T 3 b. l. 36,37).Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių kaltininko V.

A. ir liudytojo R. V. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, jų nurodomos aplinkybės tiek dėl eismo įvykio metu patirto šoko, tiek dėl praėjusio netrumpo laiko tarpo bei suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra pakankamai nuoseklūs, objektyvūs ir informatyvūs, todėl nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus vaidmuo tenka kitų liudytojų parodymams bei byloje surinktiems duomenims, kurių, kaip įrodymų visumos pagrindu, visapusiškai juos ištyrus, patikrinus bei sulyginus tarpusavyje, galima pagrįsta teismo išvada dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo.

Prie tokių duomenų, neabejotinai priskirtini liudytojų R. P., nukentėjusiosios J. R., liudytojo G. K., liudytojo A. D. parodymai, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gegužės 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-671 (15),11-832 (15) bei specialistės D. P. paaiÅ¡kinimai dėl pluoÅ¡tų atitikmenų, specialistų V. M., J. R. parodymai ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.Liudytojos R. P. parodymai patvirtina, kad, iÅ¡girdus čaižius stabdžių garsus ir bumbtelėjimo garsÄ , tuoj pat ji su tėvu (G.

K.) iÅ¡bėgo į laukÄ . Prie kaimynų namo stovėjo automobilis, liudytojas R. V. kalbėjo telefonu su pagalbos centru. Tėvas paėmė iÅ¡ jo telefonÄ kalbėti, o pati nubėgo į namus atneÅ¡ti tėvo telefonÄ . Taip pat nuėjo patikrinti V. R. pulsÄ , jo rÅ«bai buvo pakelti į viršų, tikrinant pulsÄ matė žaliÄ , ryÅ¡kiÄ , Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. DienÄ buvo mačiusi V. R. važiuojantį dviračiu, vilkėjo žalios spalvos liemenę, tuo metu pamatė tos pačios spalvos drabužį, buvo apsirengęs taip pat, todėl teigia, kad buvo su Å¡viesÄ atspindinčia liemene, taip pat rado R.

Č., Å¡i tuo metu dar buvo gyva, kažkuris iÅ¡ vyriÅ¡kių buvo kartu su jais prie R. Č., kitas vaikščiojo prie automobilio. Po to matė kaip atvyko policija, tačiau kaip vykdė apžiÅ«rÄ nematė, nes tėvas liepė eiti namo (T 3 b. l. 35, 36) Teisminio nagrinėjimo metu, atsižvelgus į kai kuriuos dėstomų aplinkybių neatitikimus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojos R. P. parodymai (T 2 b. l. 11, 12), kuriuos ji patvirtino ir papildomai pabrėžė, jog V.

R. buvo apsirengęs lygiai taip pat kaip ir matė dienÄ jį važiuojant su dviračiu, t. y. ji matė tÄ pačiÄ liemenės spalvÄ , todėl ir sakiusi, kad matė liemenę. Liudytojas G. K., duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog dukra tikrino V. R. pulsÄ ir jam pasakė, kad V. buvo su Å¡viesÄ atspindinčia liemene, tačiau, atvykus greitajai medicininei pagalbai ir apÅ¡vietus kÅ«nÄ , liemenės nesimatė (T 3 b. l. 33). Aplinkybes, susijusias su liemenės buvimu ant V.

R. striukės, taip pat patvirtino nukentėjusioji J. R. ir liudytojas A. D.. J. R. parodė, kad įvykio dienÄ , jai bÅ«nant svečiuose kaimynystėje pas L. ir jos sugyventinį D., atėjo sÅ«nus V. R.. Jis buvo su salotinės spalvos liemene, jos nenusirengė, truputį pasėdėjęs pasakė, kad pavargęs, sekančiÄ dienÄ turi vykti į darbo birÅ¾Ä , todėl su drauge R. Č. išėjo namo, matėsi, kad yra iÅ¡gėręs (T 3, b. l. 29). Liudytojas A. D. paaiÅ¡kino, kad jis pro duris iÅ¡lydėjo V. ir R., V. buvo užsidėjęs Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę (T3 b. l. 103).

Å viesÄ atspindinčios liemenės V. R. dėvėjimÄ patvirtino ir byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gegužės 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-671 (15),11-832 (15) (T 1, b. l. 132-139), kurioje konstatuota, kad ant tirti pateikto automobilio „Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo rastas labai didelis skaičius žalsvai geltonos spalvos poliesterinių pluoÅ¡tų yra iÅ¡ Å¡viesÄ atspindinčios gaminio audeklo, labai didelė tikimybė, kad iÅ¡ Å¡viesÄ atspindinčios liemenės. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino dvi ekspertės – Medžiagų ir gaminių ekspertizių vyriausiosios ekspertės D.

P. ir D. V..  Dėl nuteistojo ir jo gynėjo reiÅ¡kiamų abejonių, susijusių su Å¡viesÄ atspindinčios liemenės buvimo ar nebuvimo aplinkybėmis, paÅ¡alinimo, apeliacinėje instancijoje, atliekant teisminį įrodymų tyrimÄ , aiÅ¡kinantis ir lyginant jas su autoįvykio metu pažeisto automobilio tyrimo aplinkybėmis bei detalėmis, buvo papildomai apklausti liudytojai Ž. G., N. I. ir J. D.. Liudytojas Ž. G. paaiÅ¡kino, jog nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK kriminalistinių nusikaltimų skyriuje, jo darbo pobÅ«dis buvo kriminalistiniai tyrimai, įvykio vietų apžiÅ«ra.

Kiek prisimena, lyg sausio pabaigoje buvo pakviestas, apžiÅ«rėti automobilį, kuris stovėjo angare sulaikymo aikÅ¡telėje tarp kitų automobilių. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra po autoįvykio. ApžiÅ«rėjo ir rado ant priekinio kapoto lyg kažkokį įbrėžimÄ , tad panaudojo ultravioletinę lempÄ , nes, Å¡viečiant ultravioletiniais spinduliais, iÅ¡ryÅ¡kėja daug pėdsakų, todėl naudojama tokia praktika. Dėl stiklo, kaip daiktinio įrodymų apžiÅ«ros, buvo pasikonsultuota tiek su prokuratÅ«ra, tiek su ekspertais ir buvo nutarta visÄ stiklÄ iÅ¡imti ir siųsti tyrimui.

StiklÄ išėmė ne jis, o firma, kuri deda ir iÅ¡ima stiklus, kadangi buvo reikalinga speciali įranga. Stiklas buvo supakuotas į Å¡varų pakavimo popierių ir atiduotas tyrėjui, o kÄ jis su juo darė, jam nežinoma. Liudytojas nurodė, kad stiklÄ fotografavo jis. Automobilio stiklas buvo apžiÅ«rėtas dar jam bÅ«nant automobilyje, po to firmos, kuri deda stiklus, vyrai, stiklÄ išėmė, padėjo ant popieriaus ir stiklas buvo gražiai supakuotas, viskas vyko angare (T4 b. l. 141-144). Apklausus liudytojÄ , apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apžiÅ«rėtas daiktinis įrodymas – automobilio stiklas bei aiÅ¡kinamasi dėl stiklo supakavimo ir pakuotės įforminimo aplinkybių, dėl kurių liudytojas papildomos informacijos nesuteikė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. I. paaiÅ¡kino kad Å¡ioje byloje ji atlikinėjo procesinius veiksmus, patvirtino, jog daiktinių įrodymų apžiÅ«rÄ atliko ir užduotį specialistams rašė ji. Taip pat nurodė, kad automobilis buvo paimtas įvykio vietoje, laikomas saugojimo aikÅ¡telėje ir jį teko apžiÅ«rėti tris kartus. PirmÄ kartÄ buvo apžiÅ«rimi jo sugadinimai. Po liudytojų apklausų automobilis buvo apžiÅ«rimas antrÄ kartÄ ir buvo ieÅ¡koma Å¡viesÄ atspindinčios liemenės, tačiau ji nebuvo rasta.

TrečiÄ kartÄ automobilis buvo apžiÅ«rimas su ekspertu, kai buvo Å¡viečiama ultravioletiniais spinduliais. Dėl eksperto pastebėtų audinio pluoÅ¡to dalelių, buvo nuspręsta stiklÄ siųsti iÅ¡samiam tyrimui į Teismo ekspertizių centrÄ , todėl dėl stiklo išėmimo ieÅ¡kojo firmos, kuri galėtų tÄ darbÄ atlikti, kadangi po konsultacijų su ekspertais, kaip geriau bÅ«tų pateikti stiklÄ ir, kad jis nesutrÅ«kinėtų, buvo nuspręsta pristatyti visÄ stiklÄ . Stiklas buvo siunčiamas tyrimui į Vilnių ir kai jis buvo gautas, specialisto iÅ¡vados nematė, nes nuo spalio 4 dienos nebedirbo.

Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, jog automobilis buvo vežamas į autotechninę apžiÅ«rÄ dėl stabdžių patikrinimo, kuomet stiklas, jau buvo iÅ¡imtas. Dėl datų neatitikimo, siunčiant stiklÄ , lydraÅ¡tyje ekspertei „2015-02-23“ bei ant daiktinio įrodymo (stiklo) pakuotės nurodytos „2015-06-23“ datos, liudytoja paaiÅ¡kino, kad užraÅ¡ydama datÄ ant daiktinio įrodymo „2015-06-23“ padarė klaidÄ . Tikroji data ant pakuotės turi bÅ«ti „2015-02-23“, kadangi, kai buvo iÅ¡iminėjamas ir siunčiamas stiklas, buvo žiema.

Teisminio įrodymų tyrimo metu aiÅ¡kinantis dėl lipdukų ir įrašų buvusių ant daiktinio įrodymo (stiklo) pakuotės, liudytoja nurodė, kad dalis įrašų daryta jos ranka ir tai atitinka bylos numerį, datÄ , kiti įraÅ¡ai galėjo bÅ«ti daryti ekspertų, kurių ji paaiÅ¡kinti negali. Aplinkybių susijusių su automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju žibintu (jo buvimu ar nebuvimu) liudytoja paaiÅ¡kinti negalėjo. Dėl aplinkybės techninėje apžiÅ«roje konstatuoto stiklo suskilimo, liudytoja paaiÅ¡kino, kad kortelėje buvo pažymėta taip dėl to, kad tokios grafos, atliekant techninę apžiÅ«rÄ , jog stiklo nėra, iÅ¡ vis nėra galimybės pažymėti (T 4 b. l. 149-152).Apklaustas liudytojas Marijampolės Techninės apžiÅ«ros centro atstovas J.

D., parodė, kad apžiÅ«ros kortelėje pažymėtas 3.2 punktas, kuris kalba apie stiklo neatitikimÄ techniniams reikalavimams. Automobilis dėl stiklo neatitiko techninių reikalavimų, svertų apibrėžti ar stiklas buvo ar ne, neturi. Techninės apžiÅ«ros vertinimo kriterijai nenumato tokių situacijų, kai automobilis atvažiuoja be langų, be vairo ir pan. Liudytojas patvirtino, kad Å¡io automobilio apžiÅ«roje dalyvavo policijos atstovas. Automobilis į vidų atvažiavo savo eiga, nes buvo atliekama stabdžių patikra.

Viena iš apžiūros sudedamųjų dalių yra žibintų patikra. Kairys žibintas buvo pamatuotas, užfiksuotas jo šviesos pokrypis, o dešinys žibintas nebuvo pamatuotas ir apie tai kalba 4.1.1. punktas, kur nurodoma, kad netinkamai funkcionuoja priekiniai žibintai. Žibintas nefunkcionavo, todėl ir nebuvo patikrintas. Iš šio punkto matyti, kad žibintas neatitiko techninių reikalavimų. Techninės apžiūros kortelės ataskaita surašyta 2015 m. kovo 13 d..Teisminio įrodymų tyrimo apeliacinėje instancijoje metu liudytojai Ž.

G. ir N. I. buvo apklausti dėl aplinkybių, susijusių Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ ja pripažinta A. Č., kuri įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK. Liudytojas Ž. G. patvirtino, jog A. Č. jis pažįsta, nes ji dirbo kriminalistinių tyrimų skyriuje, tačiau, kad ji yra nukentėjusioji Å¡iame tyrime, jo neinformavo. Liudytoja N. I. patvirtino, kad ji kolegę A. Č. pažįsta, ir jai, ir vadovybei buvo žinoma, kad ji Å¡ioje byloje pripažinta nukentėjusiÄ ja, bet dėl to nusiÅ¡alinti pagrindų nematė.

Kad bÅ«tent dėl Å¡ito buvo pakeista ikiteisminio tyrimo įstaiga, N. I. nežinoma, nes ji nebedirbo, koks tyrėjas po jos perėmė bylÄ , taip pat ji nesidomėjo. NusiÅ¡alinimo galimybės klausimÄ aptarė su prokuroru, tačiau buvo nurodyta dirbti toliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, jog A. Č., kaip suinteresuotas asmuo, bÅ«tų galėjusi įtakoti minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , nenustatyta. A. Č. (duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriuje dirbo specialiste, jokių vadovaujamų pareigų neužėmė, todėl Å¡iuo aspektu daryti įtakÄ ikiteisminiam tyrimui, kuriame ji pripažinta nukentėjusiÄ ja, daryti negalėjo.

Tai, kad ji atvyko į įvykio vietÄ , kuomet buvo sunkiai sužalota jos mama, negali bÅ«ti vertinama, kaip galimas poveikis, juolab, kad ne mama vairavo automobilį ir nebuvo jokio galimo suinteresuotumo siekti iÅ¡vengti bet kokios atsakomybės. Kauno apygardos teismo posėdyje, gynėjo praÅ¡ymu, dėl aplinkybių, susijusių su eismo įvykio mechanizmu, patikslinimo buvo iÅ¡kviesti ir apklausti ekspertai V. M. ir J. R., atlikę ir teismui pateikę ekspertizes Nr. 11-2785(16) ir Nr. 11-2785 (16). Ekspertas V.

M. teismo posėdžio metu patikslino kai kurias spausdinimo klaidas, susijusias su ekspertizės akto datos netikslumu ir patvirtino, kad ekspertizės akto datoje klaida, data turi būti „2017-01-05“ ( T 3 b. l. 162), taip pat nurodė, kad išvados 4-6 psl. pateikiamos 4 skaičiavimo formulės, kur yra kvadratinės šaknys: pirmu atveju 25.92, o antroje formulėje taip pat turėtų būti 25. 92 (o ne kaip atspausdinta 25,95) , bet, kadangi rezultatas yra dviejų reikšmingų skaitmenų, tai jokios įtakos bendram rezultatui tai neturi; sekančiame puslapyje dvi paskutinės formulės turi būti nurodytos su vienodais skaičiais 119 (o ne viena su 90).

Tai įvardino spausdinimo klaidomis, neturinčiomis įtakos. Ekspertas Å¡ioje apklausoje patikslino aplinkybes, kad visi duomenys, kurie buvo naudojami tyrime, yra apraÅ¡yti akto tiriamojoje dalyje ir paaiÅ¡kino, kad tokiu atveju, jei jis siekia kažkÄ pabrėžti, registruoti, tai tÄ nuotraukÄ arba fragmentÄ Ä¯deda į ekspertizės aktÄ . Vertina jam pateikiamÄ medžiagÄ ir netikrina Å¡ios medžiagos procesinio įforminimo aplinkybių. Jei dokumente nebuvo vairuotojo paraÅ¡o, tačiau dokumentai yra prijungti prie tyrimui pateiktos medžiagos ir jais abejoti ne jo kompetencija.

Patikslindamas aplinkybes, susijusias su įvykio padarymo mechanizmu, ekspertas V. M. paaiÅ¡kino, kad žmonių pamatymas labai neapibrėžtas dalykas, todėl naudojamasi atstumais, reikÅ¡mės skaičiavimams turi veidrodėlio ar jo Å¡ukės nukritimas, jo radimo vieta, tačiau Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kuriuo momentu tas veidrodėlis buvo atidalintas, ar jam nebuvo kliÅ«tis tolimesniam judėjimui. Veidrodėlis buvo nulaužtas, kai pėstieji, vienas ar abu, buvo metami automobilio į deÅ¡inę, tai, matomai, tuo momentu ir įvyko to veidrodėlio atskyrimas nuo likusios automobilio dalies. Be to, jo judėjimÄ Ä¯takojo partrenktų pėsčiųjų kÅ«nai.

Veidrodėlio judėjimas nebuvo sÄ lygojamas vien tiktai pagal balistinę kreivę, tad Å¡iuo atveju, pagal jį yra netikslinga skaičiuoti dėl daugybės kintamų dalykų. Tyrimuose naudojami statistiniai dydžiai priklausomai nuo prieÅ¡ įvykį buvusios situacijos ir pagal tÄ situacijÄ Â parenkama atitinkama reakcijos laiko reikÅ¡mė. Nustatyti konkretaus vairuotojo reakcijos laikÄ ne jo kompetencija. Pirminėje eismo įvykio vietos apžiÅ«roje buvo užfiksuota, kad automobilio deÅ¡inės pusės ratų stabdymo pėdsakų ilgis yra 81 metro, kairės pusės ratų stabdymo pėdsakai užfiksuoti nebuvo – jie buvo užfiksuoti, apžiÅ«rėjus eismo įvykio vietÄ , kitÄ dienÄ ir buvo nurodyta, kad kairės pusės ratų stabdymo pėdsakų ilgis 47,5 metro, tai, skaičiuojant greitį, remiamasi ilgesnio pėdsako ilgiu, kaip ir buvo padaryta Å¡iuo atveju.

Bėgant laikui, stabdymo pėdsakas iÅ¡nyksta ir jis iÅ¡nyksta nuo stabdymo pradžios, kadangi toje vietoje jis bÅ«na mažiau ryÅ¡kus ir mažiau palikta gumos, jų ilgis mažėja, tai skaičiuojant, nustatant automobilio greitį, prieÅ¡ eismo įvykį remtasi pirminės apžiÅ«ros metu nustatytu pėdsakų ilgiu, t. y. 81 metras. Nustatyta, kad pagal didžiausiÄ leistinÄ Ä¯vykio vietoje 90 km/h greitį, sustojimo kelias eismo įvykio metu buvusiomis kelio sÄ lygomis yra apie 93 m., o stabdymo žymė 81 m., bet negalima maiÅ¡yti sustojimo kelio su stabdymo žyme, kadangi į sustojimo kelio sÄ vokÄ Ä¯eina ir vairuotojo reakcijos laikas ir tas laikas, kuris reikalingas tam, kad transporto priemonė pradėtų judėti intensyvaus stabdymo režimu, t. y. stabdžių sistemos pavaros suveikimo laikas ir lėtėjimo-didėjimo laikas.

Per tuos laikus automobilis įveikia tam tikrÄ atstumÄ . Lėtėjimo dydžio reikÅ¡mė parenkama pagal kelio bÅ«klę, kelio dangos tipÄ , transporto priemonės tipÄ . Padangų bÅ«klės mes negalime nustatyti. Nagrinėjamu atveju, naudojama lėtėjimo reikÅ¡mė yra minimali. Asfalto Å¡iurkÅ¡tumas parinktas pagal kelio sÄ lygas. Žuvusiųjų partrenkimo mechanizmas buvo nustatytas atlikus kompleksinį eismo įvykio medicinos tyrimÄ , o jo yra specifinis dalykas tas, kad, suraÅ¡ant kompleksinį tyrimÄ , dalyvauja skirtingų sričių specialistai, t. y.

Å¡iuo atveju buvo gretinami automobilio sugadinimai su lavonuose nustatytais sužalojimais. Buvo prieita iÅ¡vados, kad R. Č. buvo kliudyta ne tiesiogiai automobiliu, bet buvo kliudyta per V. R. kÅ«nÄ ir tiesioginio sÄ lyčio su automobilių pavirÅ¡iais ji, tikėtina, neturėjo. V. R. pirmas patyrė traumuojantį poveikį, jis buvo kliudytas tiesiogiai automobiliu. Visi objektai, kurie kliudomi automobilio, juda vienodai - jie juda į priekį pagal automobilio judėjimo kryptį ir Å¡iuo atveju pėstieji buvo nublokÅ¡ti į priekį ir į deÅ¡inę nuo automobilio.

Bylos medžiagoje esančioje specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad ant V. R. drabužių rastas didelis skaičius žalsvos geltonos spalvos poliesterinių pluoÅ¡tų yra šviesÄ atspindinčio audinio ir labai didelė galimybė, kad tai yra nuo šviesÄ atspindinčios liemenės. Apklausiamas ekspertas J. R. paaiÅ¡kino dėl žuvusiųjų neblaivumo, kad aplinkybės orientuotis aplinkoje prie tokio girtumo priklauso nuo individo sugebėjimų. Pagal įvykio mechanizmÄ negalima nustatyti ar pėstieji stovėjo, judėjo, ar ėjo.

Atstumas tarp abiejų pėsčiųjų buvo nelabai didelis, greičiausiai jie buvo vienas Å¡alia kito. Tokių sužalojimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi nukentėjusiojo partrenkimui, pas R. Č. nebuvo, buvo tik pas V. R.. Rasti sužalojimai bÅ«dingi ir paaiÅ¡kinami partrenkimu esant prieÅ¡ tai stovinčioj padėty, tačiau ar jie ėjo, ar stovėjo atsakyti nėra galimybės (T 4, b. l. 130-135). Taigi, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu, iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės, susijusios su Å¡viesÄ atspindinčios liemenės paieÅ¡kos priežastimis ir jos paieÅ¡kos aplinkybėmis.

Papildomai apklausus liudytojus Ž. G., N. I., J. D. buvo iÅ¡sklaidytos, bet kokios abejonės dėl automobilio stiklo, kaip daiktinio įrodymo, išėmimo bei jo tyrimo metu gautų faktinių duomenų leistinumo ir liečiamumo. Liudytojų Ž. G. ir N. I. parodymais taip pat buvo paneigtas jų galimas suinteresuotumas bylos baigtimi dėl aplinkybės, kad jų kolegė A. Č. byloje dėl žuvusios motinos buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, kadangi tyrimo objektyvumÄ ir patvirtina tai, kad iÅ¡ pradžių buvo tiriama versija, jog V.

R. nedėvėjo Å¡viesÄ atspindinčios liemenės. Ir tik vėliau, liudytojams nurodžius prieÅ¡ingas Å¡iai versijai aplinkybes, jog V. R. Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę vilkėjo, buvo ieÅ¡koma šį faktÄ patvirtinančių įrodymų. Todėl, vertinti buvus pareigÅ«nų tariamÄ Å¡aliÅ¡kumÄ , juolab, kad apie tai, kad A. Č. dirba (duomenys neskelbtini) AVPK, buvo informuotas prokuroras, nėra pakankamo pagrindo. Ä®vertinus visas nustatytas ir patikslintas aplinkybes, neabejotinai nustatyta, jog eismo įvykio metu V.

R. ir R. Č. buvo kelyje partrenkti V. A. vairuojamo automobilio V. R. vilkint Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ir tai patvirtina byloje vieni kitus papildantys objektyvÅ«s duomenys. 2014 m. gruodžio 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. M 281/14(09) nustatyta, kad V. R. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio muÅ¡tine žaizda kaktos deÅ¡inėje pusėje, nubrozdinimais kaktoje ir deÅ¡iniame žande, kraujosrÅ«vomis kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu ir minkÅ¡taisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose pavirÅ¡iuose bei į galvos smegenų skilvelių sistemÄ , galvos smegenų sukrėtimu.

Taip pat yra duomenys, kad V. R. buvo padaryti nubrozdinimai kairiame šone ir daugybiniai šonkaulių lūžimai kairėje, dešinio dilbio kaulų skeveldrinis lūžis, atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio dalimis. V. R. mirtis yra tiesiogiai susijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. 11-671 (15),11-832 (15) patvirtina, kad ant tirti pateikto automobilio „Fiat Ulysse“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo rastas labai didelis skaičius žalsvai geltonos spalvos poliesterinių pluoÅ¡tų yra iÅ¡ Å¡viesÄ atspindinčios gaminio audeklo, labai didelė tikimybė, kad iÅ¡ Å¡viesÄ atspindinčios liemenės. Kompleksine eismo įvykio – teismo medicinos ekspertizėmis Nr. 11-2785(16), Nr. 11-2434(16) (t 3, b. l. 162-172) buvo nustatytas eismo įvykio padarymo mechanizmas, leidžiantis pagrįstai spręsti, jog tik V. R. pirmas patyrė traumuojantį poveikį, jis buvo kliudytas tiesiogiai automobiliu.

Lyginant ir analizuojant duomenis pagal žuvusiojo V. R. patirtus sužalojimus, automobilio padarytus pažeidimus bei paliktus V. R. drabužių pėdsakus ant automobilio kapoto, stiklo, R. Č. patirtus sužalojimus, liudytojos R. P., nukentėjusiosios J. R., liudytojo G. K., liudytojo A. D. parodymų kontekste galima spręsti, kad V. R. įvykio vakarÄ dėvėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. Nukentėjusioji J. R. ir liudytojas A. D., kad V. R. buvo su Å¡viesÄ atspindinčia liemene, matė prieÅ¡ pat įvykį, iÅ¡einant V.

R. ir R. Č. iÅ¡ kaimynų namų. Liudytoja R. P. liemenės buvimÄ ant V. R. drabužių matė tuoj pat po įvykio, kada ji, atbėgusi į įvykio vietÄ , tikrino V. R. Å¡irdies pulsÄ ir apie tai, kad jis su Å¡viesÄ atspindinčia liemene pasakė savo tėvui G. K.. Aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai, bÅ«dami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, bÅ«tų suinteresuoti nurodyti tiesos neatitinkančias aplinkybes, ir nebÅ«tų galima jų parodymais tikėti nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Todėl vertinant Å¡iuos bylos įrodymus visumoje, galima spręsti, jog apylinkės teismo nuosprendyje dėl Å¡ios aplinkybės padaryta iÅ¡vada yra visiÅ¡kai pagrįsta ir teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia. Tai, kad liudytojas D. V., kuris tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK kelių policijos skyriuje ir vyko į eismo įvykio vietÄ , nurodė, kad žuvusysis buvo be liemenės, nepatvirtina aplinkybių, kurios buvo paties įvykio metu arba betarpiÅ¡kai iÅ¡ karto po įvyko, kadangi jis į įvykio vietÄ atvyko sÄ lyginai praėjus nemažam laiko tarpui, o, be to, ir liudytojai neneigė, jog vėliau ant V.

R. Å¡viesÄ atspindinčios liemenės nebematė.Teisėjų kolegija aukščiau aptartų aplinkybių kontekste nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, kuriais pasisakoma, kad eismo įvykiui kilti buvo pačių žuvusiųjų veiksmai, nes jie įvykio metu buvo neblaivÅ«s. Nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingumas buvo patikrintas atliekant ne tik eksperimentÄ matomumo sÄ lygoms įvertinti, bet ir analizuojant 2017 m. sausio 5 d. kompleksinės ekspertizės aktÄ Nr. 11-2785916) (T 3, b. l. 165), kuriame, apskaičiavus visus parametrus bei automobilio judėjimo trajektorijas, automobilio stabdymo pėdsakus, nustatyta, kad automobilis „Fiat Ulysse“ intensyviai stabdomas judėjo važiuojamÄ ja dalimi, o jo deÅ¡inysis Å¡onas nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to buvo nutolę apie 1 metro atstumu, o pėstieji buvo partrenkti kelio važiuojamojoje dalyje apie 1,2 metro atstumu nuo deÅ¡iniojo kraÅ¡to, todėl pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kliÅ«tis nebuvo tokia netikėta, kad vairuotojas neturėtų galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo dėl pėsčiųjų veiksmų, todėl jų neblaivi bÅ«klė nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, didesnės reikÅ¡mės įvykio kilimui neturėjo.

Automobilį „Fiat „Ulysse“ vairavusiam V. A. matomumas, įvertinus eksperimento duomenis (įvairiomis analogiÅ¡ko automobilio eksploatavimo sÄ lygomis), kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, buvo ne mažesnis kaip 130 metrų (1 t. 155-159), tai yra V. A. eismo įvykio metu virÅ¡ijant leistinÄ greitį, važiuojant apie 119 km/h greičiu, pėstiesiems V. R. ir R. Č. nesilaikant Kelių eismo taisyklių 36 p. numatytų pareigų eiti Å¡aligatviais arba pėsčiųjų takais deÅ¡ine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu, buvo galima laiku pastebėti kliÅ«tį, važiuojant leistinu greičiu, ir tuo pačiu bÅ«tų buvusi techninė galimybė iÅ¡vengti eismo įvykio.Nuosprendžiu nustatytus duomenis apeliantas ginčija nurodydamas, kad byloje esantis įvykio planas yra netinkamas, yra esminiai neatitikimai tarp fotonuotraukų prie 2014 m. gruodžio 10 d.

įvykio apžiÅ«ros protokolo ir eismo įvykio plano, nurodyto laiko neatitikimo aspektu. Å ie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neesminiai. Apeliantas įvykio vietos plano netinkamumÄ argumentuoja tuo, kad policijos pareigÅ«nas jį sudarė ne eismo įvykio vietoje, nes nematė, kad matuojant bÅ«tų kas nors buvo fiksuojama, o policijos komisariate ir galimai ne tÄ pačiÄ dienÄ bei tuo, kad nebuvo prie bylos pridėtas plano juodraÅ¡tis bei pats planas nebuvo pasiraÅ¡ytas V. A.. Å ie argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra esminiai bei pakankami įvykio plano netinkamumui konstatuoti.

Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas įvykio vietos plano – schemos sudarymo aplinkybes bei jų atitikimÄ faktinei situacijai (LAT nutartis Nr.2K-258/2012). Tai, kad neiÅ¡liko plano juodraÅ¡tis, kuris neabejotinai buvo sudarinėjamas įvykio vietoje (kad buvo matuojami įvairÅ«s atstumai patvirtino įvykio vietoje buvę liudytojai, to neneigė ir pats V. A.) ir kad Å¡io plano po jo sudarymo nepasirašė kaltininkas, kuomet ir pats nenurodo jokių esminių plane užfiksuotų elementų netikslumų, negali bÅ«ti priežastimi, kad Å¡is planas yra klaidingas ir neatitinka užfiksuotos įvykio situacijos.

Nuteistojo teigimu, plano-schemos netinkamumas tariamai yra ir dėl to, kad tiek V. R., tiek R. Č. kÅ«nai buvo judinami: V. R. buvo gaivinamas, o R. Č. iÅ¡vežta į ligoninę. Su Å¡iais argumentais, kaip įtakojusiais įvykio schemos sudarymo netikslumÄ , teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, V. R. po automobilio smÅ«gio buvo nublokÅ¡tas į priekį ir deÅ¡inę pusę, jo judinimas apsiribojo tik tuo, kad jis iÅ¡ po partrenkimo padėties buvo atverstas ant nugaros, o R.

Č. radimo vietoje, kuomet ji buvo išvežta į ligoninę, buvo paliktas jos paltas. Todėl teigti, kad šios aplinkybės galėjo įtakoti schemoje fiksuotų atstumų netikslumus, nėra jokio pagrindo, juolab, kad ir pats V. A. savo parodymuose nurodė, kad prie nukentėjusiųjų arčiau nebuvo priėjęs. Atitinkamai vertintini ir stabdymo kelio matavimai. Nuteistojo teiginys, jog kelio danga buvo drėgna, stabdymo žymės buvo neryškios, nepaneigia aplinkybės, kad stabdymo kelias buvo išmatuotas pagal esančius automobilio stabdymo pėdsakus, nors jie galimai dėl kelio dangos ir nebuvo tokio ryškumo kaip esant sausai kelio dangai.

Ginčijimas aplinkybių dėl netikslių atstumų galėtų būti grindžiamas tik tuo, kad V. A. būtų aktyviai dalyvavęs įvykio vietos apžiūroje, tačiau, atvykus policijai, tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad, nors plano – schemos juodraštis ir neišliko, byloje esantis autoįvykio planas – schema buvo pasirašytas jį sudariusio pareigūno ir byloje vertinamas ne kaip pavienis atskiras dokumentas, o kitų bylos duomenų visumoje – lyginant su apžiūros protokolais, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais bei paties nuteistojo paaiškinimais.

BÅ«tent Å¡ių duomenų visetas autoįvykio planÄ â€“ schemÄ leidžia vertinti kaip pakankamai tikslų ir leidžiantį spręsti apie tyrimui reikÅ¡mingÄ objektų iÅ¡sidėstymÄ Ä¯vykio vietoje. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai dėl plano sudarymo laiko ir, kaip minėta, dėl nuteistojo paraÅ¡o nebuvimo negali bÅ«ti vertinama ypatingomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis ekspertams bei specialistams atlikti tyrimus pagal jiems suformuluotas užduotis ir juo labiau įtakojančius ekspertų iÅ¡vadas dėl įvykio kilimo mechanizmo.

Kaip jau buvo minėta, iÅ¡vados yra daromos tik tuomet kai vieni įrodymai patvirtina kitus įrodymus ir sudaro vientisÄ logiÅ¡kai pagrindžiamÄ grandinę. Nagrinėjamu atveju ekspertų iÅ¡vados, yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių ir pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jas tinkamai aprašė kaip raÅ¡ytinius įrodymus ir vertinant Å¡ias iÅ¡vadas įrodymų visumoje, tinkamai motyvavo. Dėl aukščiau paminėtų schemos – plano trÅ«kumų galima nustatyti kokioje padėtyje buvo transporto priemonė bei nukentėjusieji po įvykio, koks stabdymo kelias, o įvykio vietos apžiÅ«ra atlikta nepažeidžiant esminių Å¡io procesinio veiksmo atlikimo principų, laikantis tam veiksmui nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus.

Todėl aukÅ¡tesnysis teismas pritaria tokiam pirmos instancijos teismo nuosprendžio įrodymų iÅ¡dėstymui ir vertinimui.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada Å¡ias kliÅ«tis numatytų (kasacinės nutartys Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434/2015, 2K-332-693/2015), tačiau aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju V.

A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių, galiojusių nuo 2014 m. spalio 11 d. Nr. 1086 redakcija, 127, 128, 131.1. punktų reikalavimus –119 km/h greičiu vairuodamas automobilį ribota manevravimui važiavimo juosta, kurios plotis 3,1 m., riboto matomumo sÄ lygomis, tamsiu paros metu, esant Å¡lapiai kelio dangai, nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį, tokiu bÅ«du apribodamas saugiÄ Â galimybę laiku pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, ne mažesniu nei 130 metrų atstumu turėjęs pastebėti pėsčiuosius, nesulėtino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti ar visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, bÅ«damas neatidus, laiku nepastebėjo pėsčiųjų ir taip sukėlė nusikalstamas pasekmes.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad tarp pasekmių ir KET pažeidimų, kuriuos padarė V. A., vairuodamas automobilį „Fiat Ulysse“ yra teisiÅ¡kai svarbus priežastinis ryÅ¡ys. Jeigu jis nebÅ«tų virÅ¡ijęs nustatyto leistino greičio, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį (automobilį) kelyje, eismo įvykio padariniai nebÅ«tų kilę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes žuvusieji nebuvo kelio viduryje, jie buvo 1,2 metro atstumu nuo deÅ¡inio kelkraščio, todėl jeigu vairuotojas bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu ir įvertinęs eismo sÄ lygas, jis bÅ«tų galėjęs sustabdyti transporto priemonę arba prilėtinęs greitį apvažiuoti kelyje buvusius pėsčiuosius ir taip iÅ¡vengti eismo įvykio.

Teisėjų kolegija mano, kad jog nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, kad eismo įvykio priežastis iÅ¡ esmės nulėmė bÅ«tent nuteistojo V. A. veiksmai.Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo apeliacinio skundo motyvus, susijusius su jo kaip asmenybės charakterizavimu, bausmės skyrimu ir tariamu civilinių ieÅ¡kinių nepagrįstu tenkinimu, konstatuoja, jog aplinkybės, susijusios su nuteistojo, kaip asmens charakterizavimu, jokiu aspektu neiÅ¡eina iÅ¡ kaltinimo ribų, kadangi tai yra tik asmenybę vertinančios aplinkybės ir jei jos nesutampa su paties nuteistojo savęs subjektyviu vertinimu, nėra privalomuoju argumentu teismui nuteistÄ jį vertinti jo suvokimo ribose.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos ir proporcingos siekiamam tikslui.

Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, todėl negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į duomenų visumÄ â€“ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

V. A. skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai jas įvertinant. V. A. padarė vienÄ baigtÄ neatsargų nusikaltimÄ , jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusių elgesys, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, metų bėgyje administracinėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau baustas administracine tvarka dėl pakartotinio neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis, anksčiau neteistas, Å«kininkauja.

Dėl jo nusikalstamų veiksmų žuvo du žmonės. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Byloje nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei bausmei skirti. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra nustatyta aplinkybių, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl ko teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V.

A. skyrė artimÄ sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka tiek V. A. asmenybę, tiek jo padarytos veikos pavojingumÄ bei neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka ir su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnio nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis Å¡iais ir kitais duomenimis, gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta be realaus laisvės atėmimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-160/2009, Nr. 2K-404/2007).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos kaltės formÄ , iÅ¡analizavęs nuteistojo asmenybę, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad siekiant priversti V. A. laikytis įstatymų ir užkirsti jam keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, bausmės paskirčiai įgyvendinti bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemonės. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Å¡ias paminėtas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę, apeliantui paskirta teisingai.

Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiais, savo apeliaciniame skunde nurodė, kad turtinė žala yra priteista iÅ¡ civilinio atsakovo - AAS „(duomenys neskelbtini)“ nekeliant jokių reikalavimų civilinių ieÅ¡kovų pareigai įrodyti civilinį ieÅ¡kinį, o neturtinės žalos dalyje pirmosios instancijos teismas gerokai virÅ¡ijo sumas, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos pagrįstomis. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į žuvusiųjų veiksmus, priteistina neturtinė žala negalėjo virÅ¡yti sumos, maksimaliai atlygintinos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , juolab nepasisakyta apie ryÅ¡io tarp žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų buvimÄ ar nebuvimÄ .AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė dėl civilinių ieÅ¡kinių dydžių ir jų priteisimo iÅ¡ kaltininko V.

A., todėl nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas ir Å¡ioje dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių netenkinimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas įvertino AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ pozicijÄ , atsižvelgė į teisminę praktikÄ formuojamÄ eismo įvykių bylose, kuriose žūsta asmenys, jų artimiesiems priteistinas sumas, tinkamai įvertino ir kitas aplinkybes, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo nustatyti priteistini neturtinės žalos dydžiai iÅ¡ nuteistojo yra visiÅ¡kai pagrįsti ir atitinkantys teisminę praktikÄ Å¡io pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

Tai, kad nuteistasis nesutinka su priteistais turtinės žalos dydžiais iÅ¡ draudimo bendrovės, nagrinėjamu atveju, jokio nuteistojo teisinę padėtį sunkinančio aspekto nekonstatuoja. Teismas, priteisdamas turtinę žalÄ iÅ¡ draudimo bendrovės, vertino, kad atsižvelgus į apeigų pobÅ«dį bei bÅ«tinus įgyti daiktus, 1700 Eur iÅ¡laidos yra artimos protingoms, todėl nukentėjusiųjų A. Č. ir V. Å . civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino dalinai, proporcingai mažinant laidojimo paÅ¡alpos dydžiu.

R. B. ir L. K. reikalavimai turtinės žalos dalyje buvo įrodyti pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais, bei paaiÅ¡kinimais (2 t. b. l. 192-195,3t. 55-57), todėl iÅ¡ draudimo bendrovės R. B. pagrįstai priteista turtinės žalos - 43,44 eurai, o L. K. - 474,97 eurai turtinės žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinis atsakovas AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmos instancijos teismo nuosprendžio neskundė, todėl plačiau apie tai nepasisakoma. Dėl neturtinės žalos teismas nustatė, kad civilinius ieÅ¡kinius byloje pareiÅ¡kė tik artimieji žuvusiųjų giminaičiai, todėl pagrįstai sprendė, jog nukentėjusieji turi teisę į žalos atlyginimÄ 6.250 str. pagrindais ir tai tinkamai argumentavo.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Artimųjų giminaičių sÄ voka pateikiama CK 3 knygos 135 straipsnyje, tai yra artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai ( tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Pirmos instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, tinkamai sprendė dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo artimiems giminaičiams- žuvusiojo V. R. seserims po 2000 eurų ir motinai 3500 eurų, žuvusios R. Č. dukrai 2000 eurų ir motinai 3000 eurų, parinkdamas sumas atitinkančias teismų praktikÄ artimas labiau minimaliai priteistinos neturtinės žalos dydžio sumai, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Artimojo asmens netekties atveju artimieji – vaikai, motina visais atvejais iÅ¡gyvena artimojo netektį, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kurios dydį parenka teismas.

O Å¡iuo atveju akivaizdu, kad dėl brolio žūties seserys turėjo turtinės žalos, prisidėjo prie brolio laidotuvių, su broliu palaikė glaudžius ryÅ¡ius, dažnai matydavosi, be to brolis rÅ«pinosi mama. Teigia, jog iÅ¡gyveno dėl brolio netekties, gėrė raminamuosius vaistus. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinis ieÅ¡kinys ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimas taip pat iÅ¡spręsti teisingai.

Todėl nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendis paliekamas galioti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Kolegijos nuomone, iÅ¡ esmės dėl nuteistojo visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

V. A., vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė sprendimÄ , kuris netenkina nuteistojo, savaime nereiÅ¡kia, jog bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (LAT nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).Nukentėjusiųjų L. K. R. B. ir J. R. atstovė advokatė V. Kavaliauskienė apeliacinio proceso metu pateikė nukentėjusiųjų atstovavimo iÅ¡laidų kvitÄ , pagal kurį sprendžiama, jog nukentėjusiosios turėjo 300 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015, 2K-177-696/2015 ir kt.). Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Å i baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ , apeliacinėje instancijoje vyko teisminis įrodymų tyrimas, buvo papildomai apklausiami liudytojai, ekspertai, ir nuteistojo skundas atmetamas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiųjų atstovavimo iÅ¡laidos, nagrinėjamu atveju, priteisiamos iÅ¡ nuteistojo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :nuteistojo V.

A. apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios L. K. atstovės advokatės Vilijos Kavaliauskienės praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme tenkinti ir nukentėjusiosios L. K. naudai iÅ¡ nuteistojo V. A. priteisti 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                               Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Å ibkovas