Legislator Case Law & Legislation
3a2b025a-03b7-417a-bf0c-d3301ca1d3b3 AI generated

3a2b025a-03b7-417a-bf0c-d3301ca1d3b3 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3a2b025a-03b7-417a-bf0c-d3301ca1d3b3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-25-988/2021 Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00160-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 16.19.4; 16.20; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R.

Legislator headnote

AI generated

3a2b025a-03b7-417a-bf0c-d3301ca1d3b3 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėjo, kad inspektorius A. M. stabdė vairuotojÄ iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės ir stovėjo taip, kad vairuotojas R. A. jį matytų. Pažymėtina, kad vykdant patruliavimÄ kelyje nėra tikslo abiems pareigÅ«nams sėdėti transporto priemonėje, kadangi bent vienas iÅ¡ pareigÅ«nų turi stabdyti vilkikus iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės. Jeigu, kaip teigia teismas, abu pareigÅ«nai sėdėjo transporto priemonėje ir stebėjo DPKS įrenginio fiksuojamÄ medžiagÄ ir užfiksavo pilnÄ miÅ¡kovežį su priekaba be leidimo virÅ¡svoriui, neaiÅ¡ku, kodėl apelianto inspektoriai turėtų vytis vilkikÄ užuot jį bandydami sustabdyti jų patruliavimo vietoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-25-988/2021 Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00160-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 16.19.4; 16.20; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R.

A. buvo nutrauktos administracinių nusižengimų teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 5 dalį, nesant Å¡ių administracinių nusižengimų sudėčių. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. 2020 m. rugpjūčio 25 d., 08.45 val., Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius V. D. surašė R.

A. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad: 1.1. jis 2019 m. balandžio 24 d., 16.30 val., kelio Nr. 120, 1 kilometre, vairuodamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „V.“ transporto priemonių junginį, susidedantį iÅ¡ automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus A. M. (toliau – ir Inspektorius) teisėtam, remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, nurodymui sustabdyti transporto priemonę, iÅ¡reikÅ¡to Inspektoriui iÅ¡kėlus deÅ¡inę rankÄ Ä¯ viršų su skrituliu, su raudonu atÅ¡vaitu, mojuojant skersai judėjimo krypties.

Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 4 dalyje; 1.2. jis 2019 m. balandžio 24 d., 16 val. 30 min., kelio Nr. 120, 1 kilometre vairavo UAB „V.“ transporto priemonių junginį, susidedantį iÅ¡ automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendroji masė 7,76 t virÅ¡ijo maksimaliÄ leidžiamÄ , nustatytÄ Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 19.6 papunktyje. Leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (junginiu) nebuvo gauta. Tokiu būdu vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-I6-(E) redakcija) 4 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 459 straipsnio 5 dalyje; 1.3. iÅ¡ vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog vairuotojas R.

A. nuo 2019 m. balandžio 18 d. 05 val. 26 min. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17 val. 31 min. vairavo 16 val. 03 min., dienos vairavimo trukmė per ilga 06 val. 03 min. Tuo vairuotojas pažeidė Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 451 straipsnio 6 dalyje; 1.4. jis nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 15 min. iki 2019 m. balandžio 18 d. 12 val. 30 min. ilsėjosi 01 val. 15 min. ir per 24 val. laiko tarpÄ po prieÅ¡ tai pasinaudoto poilsio nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu, nepasinaudoto kasdienio poilsio laikotarpis 07 val. 45 min.

Tuo pažeidė Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalį. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 452 straipsnio 5 dalyje (b. l. 1).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinių nusižengimų teisenos R. A. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 5 dalį buvo nutrauktos, kadangi padarytos veikos neturi administracinių nusižengimų sudėčių. 2.1. Nutarime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra surinkta objektyvių įrodymų apie tai, kad R. A. 2019 m. balandžio 24 d., 16.30 val., kelio Nr. 120, 1 kilometre, vairuodamas UAB „V.“ transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus A.

M. teisėtam, remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, nurodymui sustabdyti transporto priemonę, iÅ¡reikÅ¡to Inspektoriui iÅ¡kėlus deÅ¡inę rankÄ Ä¯ viršų su skrituliu, su raudonu atÅ¡vaitu, mojuojant skersai judėjimo krypties, o pareigÅ«nų parodymai dėl faktinių aplinkybių yra prieÅ¡taringi, vadovaujantis in dubio pro reo principu, taip pat tuo, kad nurodytas stabdymo bÅ«das neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, kad bÅ«tų vertinamas kaip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, teismas vertina, kad administracinio nusižengimo byla R.

A. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, nutrauktina. 2.2. Sprendė, kad byloje nėra įrodytas ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo būtinasis objektyvusis požymis – leidžiamos masės viršijimas daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, todėl byla dėl šio nusižengimo nutrauktina. 2.3. Konstatavo, kad nepašalinus abejonių dėl kaltės jos aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio nusižengimo byla R.

A. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 452 straipsnio 5 dalyje ir ANK 451 straipsnio 6 dalyje nutrauktina. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniame skunde Lietuvos transporto saugos administracija praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ pripažįstant R. A. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas su 2020 m. lapkričio 20 d. teismo priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei aktualius teisės aktus. 3.2. Dėl nusižengimo pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį nurodyta, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė buvo stabdoma ne tamsiuoju paros metu, Inspektorius vilkėjo uniformÄ , ryÅ¡kiaspalvę liemenę ir stabdė transporto priemonę modamas skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties. 3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas neteisingai nurodė, kad apelianto Inspektorių veiksmų stabdant miÅ¡kovežį negalima laikyti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu reikalavimu stabdyti transporto priemonę, nes nebuvo įjungti patrulinės motorinės transporto priemonės Å¡vyturėliai.

Toks stabdymo bÅ«das yra alternatyvus, tačiau nėra privalomas. Užtenka, kad aiÅ¡kiai bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas bent vienas iÅ¡ nurodytų stabdymo bÅ«dų. Konkrečiu atveju inspektorius A. M., modamas Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu, atliko tinkamus stabdymo veiksmus. 3.4. Apeliantas pastebėjo, kad apelianto įgalioti pareigÅ«nai turi teisę stabdyti bet kurį vilkikÄ , jeigu kyla bent menkiausia abejonė, kad transporto priemonės vairuotojas daro administracinį nusižengimÄ . Todėl Å¡iuo atveju yra svarbus pats faktas, kad vilkikas buvo stabdomas iÅ¡ pakankamo atstumo, kad pareigÅ«nÄ vairuotojas spėtų pamatyti bei stabdymo veiksmai buvo atliekami tinkamai, remiantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų. 3.5.

Pažymėjo, kad inspektorius A. M. stabdė vairuotojÄ iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės ir stovėjo taip, kad vairuotojas R. A. jį matytų. Pažymėtina, kad vykdant patruliavimÄ kelyje nėra tikslo abiems pareigÅ«nams sėdėti transporto priemonėje, kadangi bent vienas iÅ¡ pareigÅ«nų turi stabdyti vilkikus iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės. Jeigu, kaip teigia teismas, abu pareigÅ«nai sėdėjo transporto priemonėje ir stebėjo DPKS įrenginio fiksuojamÄ medžiagÄ ir užfiksavo pilnÄ miÅ¡kovežį su priekaba be leidimo virÅ¡svoriui, neaiÅ¡ku, kodėl apelianto inspektoriai turėtų vytis vilkikÄ užuot jį bandydami sustabdyti jų patruliavimo vietoje.

Papildomai pažymėjo, kad pareigÅ«nai tarnybiniame automobilyje neturi pačios DPKS įrangos, o turi prieigÄ prie DPKS. Tokia įranga yra sumontuota kai kuriuose Lietuvos Respublikos kelių vietose. Artimiausia DPKS nuo pareigÅ«nų kontrolės vietos buvo sumontuota kelio Nr. A2 (Vilnius – Panevėžys) 74 km žiede, t. y. už 10 km nuo patruliavimo vietos. Tai patvirtina, kad pareigÅ«nams nebuvo prasmės abiems bÅ«ti transporto priemonėje ir tik pravažiavus vilkikui pro Å¡alį – pradėti jį vytis. 3.6.

Apeliantas nesutinka, kad A. M. keitė savo parodymus. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kadangi tai nėra laikytina pakeistais parodymais. Pažymėjo, kad A. M. nurodydamas, kad vilkikÄ visgi sekė, tik patikslino informacijÄ , duotÄ pirmojo liudijimo metu. Nepaneigtas faktas, kad apelianto pareigÅ«nai važiavo paskui vilkikÄ su įjungtais Å¡vyturėliais, o tai pavadinti važiavimu paskui ar sekimu – neturi reikÅ¡mės. Svarbiausia, kad tikslas buvo važiuoti paskui vilkikÄ , padariusį administracinį nusižengimÄ (tuo metu jau buvo galima nustatyti, kad pažeista ANK 426 straipsnio 4 dalis, kai vairuotojas stabdomas nesustojo) ir laukti, kol Å¡is sustos ir bus galima įvertinti aplinkybes.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nams įsukus į aikÅ¡telę variklis buvo iÅ¡jungtas, o kaip tik tuo metu vairuotojas užtraukė užuolaidėles. 3.7. Pažymėjo, kad transporto priemonės važiuodamos viena paskui kitÄ panaÅ¡iu greičiu gali iÅ¡laikyti minimalų atstumÄ . Tiek vienos, tiek kitos transporto priemonės greitis galėjo bÅ«ti su tam tikra paklaida. Nurodė, kad teismas nepažymėjo, jog faktas, kad apelianto inspektoriai važiavo paskui vilkikÄ , liko nepaneigtas. Kadangi tuomet bÅ«tų keliamas pagrįstas klausimas, kaip pareigÅ«nai, nevažiuodami paskui vilkikÄ , galėjo rasti jį aikÅ¡telėje bei matyti, kad yra užtraukiamos užuolaidėlės. PareigÅ«nai matė, kaip vilkikas įsuko į aikÅ¡telę, todėl netrukus įsuko ir patys. 3.8.

Paminėjo, kad teismas kritiÅ¡kai neįvertino R. A. parodymų, kad tik jam su žmona iÅ¡sukant iÅ¡ aikÅ¡telės, pamatė įsukantį apelianto autobusiukÄ su įjungtais Å¡vyturėliais. Tačiau tokia situacija neįtikėtina, t. y. kad R. A. neskubėdamas sugebėjo su sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu nuvažiuoti iki aikÅ¡telės, užtraukti užuolaidėles, iÅ¡lipti, įsėsti pas žmonÄ Ä¯ automobilį ir tik iÅ¡važiuojant pamatyti apelianto tarnybinį automobilį su įjungtais Å¡vyturėliais.

Tuo tarpu pareigūnai, būdami mobilesni ir neatlikdami pašalinių veiksmų, tokių kaip transporto priemonės išjungimas, nebepastebėjo išvažiuojančio R. A. šeimos automobilio. Įdomu tai, kad vertinant visų šalių parodymus faktas, kad aikštelėje buvo tik viena sunkiasvorė transporto priemonė, t. y. R. A., sutampa. Tačiau lieka neaiškus ir kritiškai vertinamas R. A. ir jo žmonos argumentas, kad išvažiuojant iš aikštelės, jie pastebėjo į aikštelę įsukantį pareigūnų automobilį su švyturėliais.

Kadangi R. A. pareigÅ«nų transporto priemonę atpažino, turėjo suprasti, kad jie į aikÅ¡telę su Å¡vyturėliais įsuko bÅ«tent dėl jo vairuojamo vilkiko. Tačiau pasak R. A. jis su žmona visgi iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Inspektorius S. T. duodamas parodymus, paneigė R. A. nurodytas aplinkybes. Jis nurodė, kad atvykus į aikÅ¡telę ten buvo vienas automobilis su Å¡eima, vėliau jie iÅ¡vyko. Vėliau atvyko kitas, kaip manoma, R. A. automobilis, jį vairavo moteris. Å is automobilis buvo iÅ¡vykęs ir vėl atvykęs, automobilį matė ne kartÄ , galimai stebint jų veiklÄ .

Å is S. T. liudijimas sutampa su nurodyta situacija, kad R. A. liko vilkike ir neiÅ¡važiavo su žmona, kaip teigiama. Pažymėjo, kad žmonos parodymai byloje neturėtų bÅ«ti vertinami kaip patikimi, nes ji turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. 3.9. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui taip pat pasirodė nepaaiÅ¡kinama pareigÅ«nų versija, kad R. A. sakė kitam vilkiko vairuotojui per racijÄ â€žneaiÅ¡ku, ar mane vejasi“, nes važiuojantį paskui su Å¡vyturėliais automobilį bÅ«tų matęs pats ir neklausęs. Vėlgi, apelianto teigimu, tai tik teismo prielaida nevertinant visų galimų aplinkybių.

Visų pirma, pareigÅ«nai nevažiavo visÄ laikÄ visiÅ¡kai už vilkiko, t. y. kelyje buvo ir daugiau transporto priemonių, tarp kurių R. A. galėjo tam tikrÄ akimirkÄ pareigÅ«nų nepastebėti. Antra, kodėl R. A. bÅ«tų uždavęs tokį klausimÄ , jeigu nebÅ«tų matęs nei jo stabdančio pareigÅ«no, nei paskui jį važiuojančio pareigÅ«nų automobilio. Teismas vėlgi kritiÅ¡kai neįvertino Å¡ių aplinkybių. Apelianto nuomone, nurodytas klausimas „neaiÅ¡ku, ar mane vejasi“ kitam vilkikui tikrai nebÅ«tų užduotas, jeigu R.

A. nebÅ«tų matęs stabdančio pareigÅ«no ar pareigÅ«nų automobilio, važiuojančio paskui. 3.10. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad važiuojant paskui R. A. abu pareigÅ«nai buvo užimti, t. y. A. M. vairavo transporto priemonę, o S. T. sėdėjo netgi ne priekinėje sėdynėje, o gale, darbui įrengtoje vietoje ir laikė kompiuterį. Filmuoti vilkikÄ judančioje transporto priemonėje, kai pareigÅ«nai abu užimti, bÅ«tų nesaugu bei tikėtina, kad medžiaga bÅ«tų nekokybiÅ¡ka. O ir filmavimui skirtos įrangos nėra, kadangi nėra tokios praktikos (filmuoti).

Fotografuojama nustatant administracinį nusižengimÄ , t. y. prie stovinčios transporto priemonės. Darytina iÅ¡vada, kad, teismo nuomone, pareigÅ«nai privalėjo fotografuoti ir (ar) filmuoti važiuodami, taip rizikuodami saugumu, nors pakartotina, kad tokios vykdomos praktikos net nėra. Tokia pati situacija yra ir dėl vilkiko susisiekimu per racijÄ â€“ pareigÅ«nai per racijÄ nebendrauja, tik klausosi. Tai pakartota ne kartÄ liudijimų metu. Tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas tai vertina kaip neįtikinamus parodymus.

PareigÅ«nai laikėsi nustatytos praktikos, nurodytų veiksmų neatliko pagrįstai, o, kaip ir buvo minėta, žinojo, kad vilkikas galiausiai sustos ir bus galima įvertinti padarytÄ (-us) nusižengimÄ (-us). 3.11. Dėl nusižengimo pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį nurodė, kad specialistai posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog susipažinus su byloje esančia foto medžiaga akivaizdu, kad krovinį sudarančios medienos rūšis – beržas, o sortimentų rūšis – popiermalkės / popiermedis / popierrÄ sčiai.

Tuo tarpu byloje pateiktame svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) panaudotas glaudumo koeficientas – 0,59 – gali bÅ«ti taikomas tik beržo tarmedžio / tarrasčių, o ne popiermedžio tÅ«riui apskaičiuoti. Apeliantas neturi pagrindo abejoti, kad specialistai neteisingai nurodė medienos sortimentÄ (popiermalkes). 3.12. Apelianto teigimu, priimant nutarimÄ buvo per mažai atsižvelgta į faktÄ , kad R. A. darbdavys UAB „V.“ nupirko leidimÄ sunkiasvoriam kroviniui 2019 m. balandžio 24 d. apie 18:55 val., t. y. praėjus itin trumpam laiko nuo administracinių nusižengimų užfiksavimo.

Kyla klausimas, kodėl Å¡is leidimas nebuvo nupirktas anksčiau, o nupirktas bÅ«tent tuo metu, kai pareigÅ«nai fiksavo pažeidimus. Teismas nurodo, kad tokie klausimai bÅ«tų prielaidos, sutapimai. Tačiau, apelianto nuomone, Å¡ie faktai privalėjo bÅ«ti įvertinti atidžiau. 3.13. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog R. A. padarė administracinį nusižengimÄ pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, t. y. nepakluso apelianto inspektoriaus teisėtam nurodymui stabdyti vilkikÄ , manytina, kad R. A. nestojo bÅ«tent todėl, kad žinojo vežantis virÅ¡svorį.

Tai yra svarbus aspektas norint nustatyti, kad pažeidimas pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį buvo padarytas. 3.14. Dėl nusižengimų pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį ir 452 straipsnio 5 dalį nurodė, kad R. A. įdėdamas savo kortelę pažymėjo, jog tai buvo disponuojamas laikas, kuris neprilyginamas poilsiui. Pakoreguoti atbuline data suvestų duomenų negalima, tachografas viskÄ griežtai fiksuoja. Dėl tos pačios priežasties užfiksuotas ir kitas pažeidimas, kad vairuotojas per 24 val. laiko tarpÄ nepasinaudojo sutrumpintu nepertraukiamu 9 val. poilsiu. 3.15.

Pastebėjo, kad R. A. darbdavys įmonė UAB „V.“ pateikė priedÄ â€žVeiklos patvirtinimas“ pagal ReglamentÄ (EB) Nr. 561/2006 prie tachografo įrašų originalų, kuriame nurodyta, kad vairuotojas R. A. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. 19 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 06.10 val. ilsėjosi. Pažymėjo, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu Reglamento (EB) Nr. 561/2006 straipsniu remiamasi teikiant tokį „Veiklos patvirtinimÄ â€œ. 3.16. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nesutiktina su teismo argumentu, kad leistina patikslinti rankiniu bÅ«du savo paties tachografe įvestus duomenis.

Tachografo pagrindinė paskirtis – fiksuoti kada ir kiek laiko vairuotojas dirbo bei ilsėjosi tam, kad bÅ«tų laikomasi nustatyto vairuotojo darbo ir poilsio režimo. Todėl leidimas patikslinti ir (ar) paaiÅ¡kinti tachografo duomenis pažeidžia jo paskirties esmę. 3.17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vairuotojas bÅ«damas savo srities ir darbo profesionalas, turėdamas profesinę kvalifikacijÄ (95 kodas vairuotojo pažymėjime), pats į tachografÄ Ä¯vedė tokius duomenis, t. y. „kiti darbai“.

Tachografas yra pagrindinis vairuotojo veiklÄ fiksuojantis metrologiÅ¡kai patikrintas įrenginys. Visi kiti dokumentai naudojami patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius yra naudojami, jei tachografe trÅ«ksta duomenų apie vairuotojo veiklÄ , tačiau jokiais atvejais tikslinant tachografo veiklÄ . Jei vairuotojas suklydo įvesdamas veiklos duomenis į tachografÄ , teisės aktai, tame tarpe Reglamento 165/2014 35 straipsnio nuostatos nenumato galimybės keisti nei tachografo parodymų, nei veiklos patikslinti kitais dokumentais.

R. A. bÅ«damas profesionalas savo veiksmais prisiima rizikÄ dėl netikslingai suvestų duomenų. 3.18. Apelianto vertinimu, teismas priimtu nutarimu pateisina R. A. veiksmus ir netgi nurodo, kad pačiam sÄ moningai įvesti duomenis, rodančius, kad jis pažeidė kasdienio vairavimo ir poilsio režimÄ , yra neprotinga ir nelogiÅ¡ka. Pabrėžė, kad tokie teismo argumentai formuoja ydingÄ teismų praktikÄ , kurios pagrindu tachografu fiksuojami vairuotojų pažeidimai gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami vairuotojų parodymais bei pateisinami argumentais, kad klaidingai suvesti duomenis į tachografÄ bÅ«tų neprotinga ir nelogiÅ¡ka.

Neabejotina, kad vairuotojas R. A. turėjo žinoti ir mokėti tinkamai naudotis tachografu bei galėjo, privalėjo žinoti ir mokėti tinkamai naudoti vairuotojo kortelę. Taip pat turėjo pareigÄ Å¾inoti, kad privalo vesti į kortelę faktinę vairuotojo veiklÄ atitinkančius duomenis. 3.19. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad, jo nuomone, teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1580-1072/2020 buvo priimtas nevertinant įrodymų viseto logiÅ¡kumo, įrodymų Å¡altinių patikimumo.

Tokia išvada darytina todėl, kad teismas pritarė beveik visiems vairuotojo R. A. ir jo atstovo argumentams galimai nevertindamas jų pakankamai kritiškai.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo jis nesutinka su apeliaciniu skundu. 4.1. R. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi skunde R. A. administracinio nusižengimo protokole nurodyti ANK pažeidimai įrodinėjami vertinant tik Lietuvos transporto saugos administracijos inspektorių A. M. ir S. T. paaiÅ¡kinimus, visai neanalizuojant administracinio nusižengimo byloje esančių kitų liudytojų, specialistų paaiÅ¡kinimų bei byloje pateiktos raÅ¡ytinės medžiagos, taipogi apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neatitinka tiek galiojančių įstatymų nuostatų reikalavimų, tiek teismų praktikos analogiÅ¡kose administracinių nusižengimų bylose. 4.2.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad Lietuvos transporto saugos administracija, turėjusi administracinio nusižengimo byloje atlikti papildomÄ tyrimÄ ir patikslinti administracinio nužengimo protokolÄ , praktiÅ¡kai jokio tyrimo neatliko, jokių faktinių aplinkybių netikslino, o tik Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius A. M. 2020 m. kovo mėnesį surašė papildomÄ dokumentÄ â€ž2019 m. balandžio 29 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. (duomenys neskelbtini) papildymas“, kuriame neteisingai nurodyta ankstesnio 2019 metų balandžio mėnesio tarnybinio praneÅ¡imo data, be to, pats pareigÅ«no suraÅ¡ytas dokumentas be datos.

Prie šio dokumento buvo papildomai pridėta paties pareigūno A. M. sudarytos dvi schemos, t. y. stabdymo vietos schema ir kontrolės įforminimo vietos schema, kurioje nurodyta kontrolės automobilio stovėjimo vieta prieštarauja ne tik administracinio nusižengimo byloje esantiems R. A., liudytojo A. J. paaiškinimams, tačiau ir paties pareigūno A. M. ankstesniems paaiškinimams. Taip pat įvertintina, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams A. M. ir S. T. buvo duota rašytinė užduotis dirbti kelyje A6 (Kaunas-Zarasai-Daugpilis), tuo tarpu jie transporto priemonių kontrolę vykdė kelyje Nr. 120 (Radiškis-Anykščiai-Rokiškis). 2020 m. rugpjūčio 25 d. patikslintame administracinio nusižengimo protokole buvo patikslinta tik jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, fabula ir perrašyti ankstesniame administracinio nusižengimo protokole nurodyti administraciniai pažeidimai, numatyti ANK 459 straipsnio 5 dalyje, 451 straipsnio 5 dalyje, 452 straipsnio 6 dalyje. 4.3.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymėjo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ pirmosios instancijos teisme R. A. paaiÅ¡kino, kad kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių pažeidimų padarymo neprisipažįsta ir paaiÅ¡kino visas 2019 m. balandžio 24 d. atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. 4.3.1. Nurodytu protokole laiku automobiliu „Volvo“ su priekaba vežė beržo popiermedį, virÅ¡svorio nebuvo, nes medienÄ veža ne vienerius metus, žino, kaip paskaičiuoti vežamos medienos svorį, turi ant rungų – „stoikių“ su rulete sužymėtus aukščius, padaugina iÅ¡ vežamos medienos tÅ«rio koeficiento ir žino, kiek kubų medienos pasikrovė.

Nagrinėjamu atveju priekaba buvo pakrauta su virÅ¡um, o maÅ¡ina pakrauta nepilnai, paliktas per vidurį 30-40 cm lovys manipuliatoriui įleisti. Jei nebÅ«tų manipuliatoriaus, jo vietoje tilptų 2-2,5 papildomi kubai. Svoriui apskaičiuoti taikė 0,42 tÅ«rio koeficientÄ . MaÅ¡inos ir priekabos aukÅ¡tis 2,50 m, o, kad manipuliatorių padėti, apie 2-2,5 kubų nusibraukia. 4.3.2. Važiuojant link Anykščių ant pagrindinio kelio Nr. 120 matė stovintį autobusiukÄ prieÅ¡ingoje kelio pusėje, nuo kelio 20-30 m atstumu.

PareigÅ«nų autobusiukÄ pamatė, kai pravažinėjo tÄ vietÄ , kur kairėje pusėje yra keliukas. Jie stovėjo įvažiavę giliau ir iÅ¡ toliau važiuojant jų nesimatė. PareigÅ«nų iÅ¡lipusių nematė, jo niekas nestabdė. Važiavo link aikÅ¡telės, esančios už maždaug 5 kilometrų, jo niekas nesivijo, nestabdė jokiais specialiais ženklais ar signalais. Toje aikÅ¡telėje turėjo perkrauti krovinį į balnÄ â€“ maÅ¡inÄ be manipuliatoriaus, kuri turėjo vežti krovinį toliau.

Pavažiavęs apie 4 kilometrus įsuko į aikÅ¡telę, paliko UAB „V.“ sunkvežimį, nes kita maÅ¡ina – balnas turėjo atvažiuoti po 2-3 valandų. Buvo susiskambinęs su žmona, kad jo lauktų aikÅ¡telėje ir parvežtų namo, kad nereikėtų kelias valandas laukti kabinoje. Kai atvažiavo į aikÅ¡telę, žmona jau laukė, ji buvo atvykusi su Å¡eimos automobiliu, žalios spalvos „BMW 318“, taigi jis įsėdo į automobilį ir jie iÅ¡važiavo namo. Tuo metu matė, kad į aikÅ¡telę su Å¡vyturėliais įvažinėjo transporto saugos autobusiukas. 4.3.3. 2020 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje patvirtino savo ankstesnius parodymus ir paaiÅ¡kino, jog nagrinėjamo įvykio metu jis transporto saugos autobusiukÄ , stovintį prieÅ¡ingoje kelio pusėje esančiame keliuke tolėliau, matė pravažiuodamas, tačiau pareigÅ«nų nei prie autobusiuko, nei jo važiuojamoje kelio pusėje nebuvo.

Transporto saugos automobilis stovėjo be įjungtų Å¡vyturėlių. Jis tuo metu neatlikinėjo jokių paÅ¡alinių darbų, tai yra, nekalbėjo telefonu naudodamasis rankomis. Be to, tai nebÅ«tų įmanoma, nes vairuojamas sunkvežimis turi Euro 6 standartÄ , tai automatiÅ¡kai susisieja su telefonu ir pokalbio metu veikia laisvų rankų įranga. Iki privažiavo aikÅ¡telę buvo vienÄ kartÄ susisiekęs per racijÄ su prieÅ¡ais atvažiuojančio sunkvežimio – pienovežio vairuotoju, sakė jam, kad stovi „transportiniai“.

Važiuojančių paskui transporto saugos inspektorių nematė, juos sutiko įsukančius į aikÅ¡telę, kai iÅ¡važinėjo iÅ¡ aikÅ¡telės su žmona. 4.3.4. Dėl kaltinimo, kad nesiilsėjo privalomÄ 9 valandų laikotarpį, tai yra balandžio 18 d., gali pasakyti, jog 2019 m. balandžio 18 d. 19 val. buvo iÅ¡imta jo vairuotojo kortelė ir įdėta tik 2019 m. balandžio 19 d. 6.10 val. Tuo laikotarpiu, kai buvo iÅ¡imta jo kortelė, gali bÅ«ti, kad maÅ¡inÄ â€žVolvo“ vairavo kitas įmonės vairuotojas S. Z., nes šį krovininį automobilį vairuoja dviese.

Jei vairavo minėtas darbuotojas, UAB „V.“ gali matyti iÅ¡ tachografo, nes pradėdamas darbÄ vairuotojas į jį įsideda savo kortelę. 4.3.5. Dėl 2019 m. balandžio 18 d. nurodyto pažeidimo, tai tvirtina savo parodymus, duotus liepos 1 d. teismo posėdyje, kad baigęs darbÄ apie 19 val. išėmė kortelę ir namie ilsėjosi, o ryte atėjęs, balandžio 19 d., vėl įdėjo savo kortelę ir vairavo automobilį. Tachografe įdedant kortelę reikia pažymėti, kÄ veikei, kol kortelė buvo iÅ¡imta.

Jis turėjo pažymėti „poilsis“, tai atliekama mechaniÅ¡kai ranka su tuo pačiu mygtuku pasirenkant funkcijÄ , gali bÅ«ti, kad palaikė mygtukÄ per ilgai, todėl pasižymėjo funkcija „kita veikla“. Tai žmogiÅ¡ka klaida, jis naktį miegojo, o automobilį vairavo balandžio 18 d. ir 19 d. dienos metu. 4.4. R. A. vertina, kad esminis momentas Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje yra ne tai, kaip ir kokiu bÅ«du turi bÅ«ti uniformuoto pareigÅ«no stabdoma transporto priemonė, tačiau, ar administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių bei neginčytinų įrodymų, kad 2019 m. balandžio 24 d. 16 vai. 30 min., kelio Nr. 120, 1 kilometre, apskritai buvo stabdoma R.

A. vairuojamas automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi, kaip teisingai savo nutarime nurodė teismas, tai Lietuvos transporto saugos administracijos pareigÅ«nų parodymai yra prieÅ¡taringi bei nenuoseklÅ«s. 4.4.1. Liudytoju teisme apklaustas A. M. abu kartus nurodė, kad jų tarnybinis automobilis stovėjo keliuke, ant žvyruotos dangos, kad jokios kitos įrangos stebėti judantį transporto srautÄ kelyje jie automobilyje neturi, nurodė, kad ant kelio stovėjo pusvalandį.

Tuo tarpu iš jo pateiktų fotonuotraukų (b. 1 38-40) aiškiai matyti, kad automobiliui stovint ant žvyruotos šoninio keliuko dalies abiejose keliuko pusėse yra aukšti medžiai ir važiuojamoji kelio Nr. 120 dalis yra sunkiai matoma. Toje vietoje galima pastatyti automobilį tam, kad jis nebūtų matomas kelyje Nr. 120. 4.4.2. Kita aplinkybė, kad pareigūnas A. M. nurodė, jog kelyje stovėjo pusvalandį, tačiau byloje apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 16 val. važiavo su džipu į Ukmergę nuo Kavarsko, sutiko priešpriešiais važiuojantį R.

A. su miÅ¡kovežiu, kuris jam mirktelėjo Å¡viesomis, o jis pakėlė rankÄ . Pavažiavęs maždaug vienÄ kilometrÄ Å¡alutiniame keliuke matė pravažiuodamas po deÅ¡ine puse baltÄ autobusiukÄ su mėlynu plafonu, kuris stovėjo nuo kelio gal 30 metrų, stovėjo ant žvyrkelio. Žmonių kelyje nebuvo, gal sėdėjo autobusiuke. 4.4.3. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. A. patvirtino, jog aikÅ¡telėje laukė savo vyro, kad parvežti namo. AikÅ¡telėje buvo dar vienas automobilis tamsios spalvos, žmonės pietavo ar kažkas panaÅ¡aus.

Kai ji atvyko į aikÅ¡telę, greit atvažiavo ir vyras, kaip visada užtraukė užuolaidėles, užrakino automobilį, įsėdo į jos automobilį ir jie iÅ¡važinėjo, iÅ¡sukant iÅ¡ aikÅ¡telės matė, kaip įvažinėjo baltas autobusiukas su Å¡vyturėliu, raidžių neįskaitė, Å¡vyturėliai neįjungti. 4.5. R. A. pastebi, kad įvertintina, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigÅ«nai A. M. ir S. T. negalėjo tinkamai paaiÅ¡kinti, kodėl vairuodamas tarnybinį automobilį su Å¡vyturėliais nesiėmė veiksmų pasivyti apie 80 km / h greičiu važiuojantį sunkiasvorį junginį, o tik važiavo iÅ¡ paskos, nebandė susisiekti su vairuotoju per racijÄ , o tik klausėsi vairuotojo pokalbio, nenufilmavo ar nenufotografavo nestojusios transporto priemonės, o atvažiavo į aikÅ¡telę, kai transporto priemonių junginys jau stovėjo aikÅ¡telėje su iÅ¡jungtu varikliu, nesiėmė priemonių nustatyti, ar vairuotojas yra automobilio kabinoje ir į įvykio vietÄ nekvietė policijos pareigÅ«nų, tikslu nustatyti, ar vairuotojas yra automobilio kabinoje, bei tinkamai įforminti galimÄ transporto priemonės vairuotojo kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigÅ«nas A. M. paaiÅ¡kino, kad jis nefotografavo ir nefilmavo važiuojančios transporto priemonės, nes neturėjo filmavimo ar fotografavimo įrangos, tuo tarpu vėliau pats patvirtino, jog aikÅ¡telėje viskÄ iÅ¡matavo, nufotografavo ir paskaičiavo krovinio svorį, o automobilį nufotografavo ir iÅ¡ priekio, ir iÅ¡ galo. Kodėl nebuvo filmuojama nuvažiuojanti transporto priemonė, tinkamai negalėjo paaiÅ¡kinti ir kitas teisme apklaustas pareigÅ«nas S. T., kuris parodė, kad viena ranka prilaikė kompiuterį. 4.6.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ vertinama, kad byloje liudytoju apklaustas UAB „V.“ direktorius E. K. nurodė, jog ėmė leidimÄ minėtam transporto priemonių junginiui, nes vakare jis turėjo važiuoti pasikrauti rÄ stų į LatvijÄ , kas nepavyko sugedus manipuliatoriaus krautuvui. Be to, E. K. nurodė, kad bendrovės sunkiasvoriam kroviniui sezono metu leidimai iÅ¡imami kiekvienÄ mėnesį, kai planuojami reisai dideliems kroviniams vežti. Nagrinėjamu atveju vairuotojo R. A. buvo vežamos pusiau iÅ¡džiÅ«vusios, sausos popiermalkės, nes mediena buvo kirsta sausio mėnesį.

Å iuo atveju virÅ¡yti svorį teoriÅ¡kai galėtų nebent, jei bÅ«tų pakrauta pilna maÅ¡ina kÄ tik kirstos medienos, pavasarį su bėgančia sula, be to, vairuotojams duotas nurodymas nevežti virÅ¡svorio, jie žino vežamai medienai taikomus koeficientus, o R. A. nurodytÄ dienÄ vežė popiermedį, kuriam taikomas 0,43-0,45 glaudumo koeficientas. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2019 m. balandžio 24 d. iÅ¡ Ukmergės rajono, Rotautų km.

į Svirnų km. buvo vežama 26,1 m3 beržo popiermedžio (administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-1189-1072/2019, b. l. 33). 4.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu apklausti specialistai G. B. ir S. L. patvirtino, kad nustatant medienos krovinio masę naudojamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Minėtų Apvaliosios medienos matavimo taisyklių sudedamoji dalis yra Medienos tÅ«rio lentelės, kurios pateiktos Taisyklių 2 priede bei paaiÅ¡kino, jog susipažinus su byloje esančia foto medžiaga akivaizdu, kad krovinį sudarančios medienos rūšis – beržas, o sortimentų rūšis – popiermalkės / popiermedis / popierrÄ sčiai, tuo tarpu byloje pateiktame Svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) panaudotas glaudumo koeficientas 0,59 gali bÅ«ti taikomas tik beržo tarmedžio / tarrÄ sčių, o ne popiermedžio tÅ«riui apskaičiuoti.

Specialistai G. B. ir S. L. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad tarrÄ sčiai yra idealiai lygÅ«s vienodo ilgio rÄ stai, kurių diametras ne mažiau 14 cm. Nagrinėjamu atveju, pasak specialistų, akivaizdu, kad buvo vežami ne tarmedžio rÄ stai, o „negraži“ mediena, tai yra skirtingo diametro, Å¡akoti, kreivi ar su pajuodavimais sortimentai – popierrÄ sčiai, o jų tÅ«riui apskaičiuoti, įvertinus įvairius Taisyklių 2 priede nurodytus kriterijus kaip medžio kreivumas, sukrovimas, Å¡akotumas ir pan., taikytinas glaudumo koeficientas neturėtų bÅ«ti didesnis nei 0,45, nes iÅ¡ nuotraukų matyti, kad yra daug oro tarpų, daug kreivų rÄ stų, taigi, glaudumo koeficientas gali bÅ«ti net ir labiau mažinamas, įvertinus krovinį detaliai, ko neįmanoma padaryti iÅ¡ menkos foto medžiagos. 4.8.

Nurodė, kad iÅ¡ pateiktos byloje foto medžiagos prie 2019 m. balandžio 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo ir Svorio nustatymo akto (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareigÅ«nai matavo rungus nuo žemės nefiksuojant matavimo vietos, nefiksuota ir manipuliatoriaus su griebtuvu padėtis, neįvertintas jo tÅ«ris. Tuo tarpu remiantis minėtų Taisyklių 7.1.2. punktu kiekvienos rietuvės aukÅ¡tis turėjo bÅ«ti matuojamas abiejose jos pusėse, be to, padalinus kiekvienÄ rietuvę į tris sekcijas, kaip nurodyta Taisyklių 1 priede, matuojant aukÅ¡tį kiekvienos jų viduryje, ir iÅ¡vedant bendrÄ aritmetinį vidurkį iÅ¡ 6 rodiklių, o vertinant pateiktus Svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) duomenis matyti, kad kiekvienos iÅ¡ 4 rietuvių aukÅ¡tis matuotas tik vienoje vietoje, o ne Å¡eÅ¡iose, nesivadovaujant Å¡iose Taisyklėse pateikiamais reikalavimais. 4.9.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pastebėjo, kad administracinio nusižengimo byloje apeliantas R. A. kaltę įrodinėjo tik tachografo rodmenimis, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus, jog 2019 m. balandžio 18 d. vairuoti pradėjo apie 6 val. ryto ir darbÄ baigė apie 19 val., išėmė savo vairuotojo kortelę ir namie ilsėjosi, o 2019 balandžio 19 d. vėl apie 6 val. ryto įdėjo savo kortelę į tachografÄ ir vairavo iki tos dienos vakaro. Ä®dedant kortelę tachografas leidžia įvesti veiklos duomenis už tÄ laikotarpį, kai kortelė buvo iÅ¡imta.

Ä®vesdamas Å¡iuos duomenis 2019 balandžio 19 d. ryte suklydo pasirinkdamas nuorodÄ â€žkita veikla“ vietoj „poilsis“, o koreguoti duomenų tachografas neleidžia. Tikslu patvirtinti jo aiÅ¡kinamas aplinkybes administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas bendrovės „V.“ direktoriaus E. K. patvirtintas priedas „Veiklos patvirtinimas“, kuris pildomas pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimus ir saugomas su tachografo įrašų originalais. Å iame priede „Veiklos patvirtinimas“ nurodyta, jog bendrovės vairuotojas R.

A. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 06.10 val. ilsėjosi (administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-1189-1072/2019 b. l. 40). Jis nebandė paneigti tachografo automatiÅ¡kai užfiksuotų duomenų, o teisme paaiÅ¡kino, jog suklydo įvesdamas duomenis į tachografÄ , be to, savo paaiÅ¡kinimo patvirtinimui byloje pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ , t. y. priedÄ â€žVeiklos patvirtinimas“, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 18 d. 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 6.10 val. jis ilsėjosi.

Taipogi vertinant esamÄ situacijÄ , tai visai nelogiÅ¡ka jam pačiam sÄ moningai įvesti į tachografÄ neteisingus duomenis, kurie nurodytų, jog jis Å¡iuo laikotarpiu pažeidė kasdienio vairavimo ir poilsio režimÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog R. A.veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamÄ teismo nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos (taip pat ir bylos Nr. A15.-1189-1072/2019) medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas R.

A. administracinio nusižengimo bylos teisenas pagal 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 5 dalį, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad byloje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų neabejotinai patvirtinti R. A. kaltę padarius jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 5 dalyje, 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje, tačiau padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta tokių faktinių duomenų dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo 6. ANK 426 straipsnio 4 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija) nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no, valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no, Lietuvos Respublikos muitinės (toliau Å¡iame straipsnyje – muitinė) pareigÅ«no, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«no ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudÄ nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų.

7. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija) numatyta, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no, valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no, muitinės pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.

Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigÅ«nas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimÄ . Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės pareigÅ«nas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformÄ su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais (vilkėti specialiÄ sias liemenes, mÅ«vėti rankogalius ar turėti kitų Å¡viesÄ atspindinčių elementų).

Patrulis turi bÅ«ti sudarytas ne mažiau kaip iÅ¡ dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės pareigÅ«nų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytÄ ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtÄ motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę Å¡viečiančia reguliuotojo lazdele arba Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius.

8. Institucija surašė protokolÄ R. A. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, vairuodamas UAB „V.“ transporto priemonių junginį, susidedantį iÅ¡ automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus A. M. teisėtam, remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, nurodymui sustabdyti transporto priemonę, iÅ¡reikÅ¡to Inspektoriui iÅ¡kėlus deÅ¡inę rankÄ Ä¯ viršų su skrituliu, su raudonu atÅ¡vaitu, mojuojant skersai judėjimo krypties (b. l. 1).

9. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, jog R. A. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad jei ir buvo atlikti stabdymo veiksmai, jie neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, jų negalima laikyti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu reikalavimu stabdyti transporto priemonę, nes gestas Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu turi bÅ«ti atliekamas, esant įjungtiems patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėliams, todėl ir atsakomybė, numatyta ANK 426 straipsnio 4 dalyje, negali bÅ«ti taikoma. Be to, nėra surinkta objektyvių įrodymų apie tai, kad R. A. nepakluso pareigÅ«no nurodymui sustabdyti transporto priemonę, o pareigÅ«nų parodymai dėl faktinių aplinkybių yra prieÅ¡taringi.

10. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ â€“ uniformuotas, dėvintis ryÅ¡kiaspalvę liemenę Lietuvos transporto saugos administracijos pareigÅ«nas mojavo skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties. R. A. negalėjo nepastebėti, jog buvo stabdomas vairuojant vilkikÄ , taip pat per racijÄ pasiteiravo kito vairuotojo, ar jį vejasi pareigÅ«nai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija sutinka.

11. Apygardos teismo vertinimu, Å¡ioje situacijoje yra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ir kokie byloje esantys duomenys patvirtina, jog reikalavimas sustabdyti transporto priemonę apskritai buvo iÅ¡reikÅ¡tas ir tai buvo padaryta aiÅ¡kiai. Å iuo atveju yra reikÅ¡minga aplinkybė, ar pats Inspektorius ir jo atliekami stabdymo veiksmai link jo artėjančiam R. A. buvo (galėjo ir turėjo bÅ«ti) pastebimi ir aiÅ¡kÅ«s. 11.1. IÅ¡ Institucijos inspektorių S. T. ir A. M. parodymų 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu matyti, jog tame kelyje, kuriame jie patruliavo, S. T. stebėjo transporto priemonių (taip pat ir aktualaus sunkvežimio) judėjimÄ darbinio kompiuterio pagalba su daugiafunkcine pažeidimų fiksavimo sistema, kuri leidžia matyti vaizdÄ , koks automobilis važiuoja, kuo pakrautas, ar turi leidimÄ virÅ¡svoriui, pagal tai jie atsirenka, kurį automobilį stabdyti kontrolei.

PareigÅ«nas A. M. pamatęs, kad artėjanti transporto priemonė turėtų bÅ«ti sunkiasvorė, nes maÅ¡ina pilnai pakrauta medžio, krovinys daugiau nei 1,60 m aukščio (aukÅ¡tai pakrauta), tokiu bÅ«du įvertino, kad sunkvežimio krovinys gali virÅ¡yti leistinÄ kelio apkrovÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, jog, kaip paaiÅ¡kinama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog Institucijos pareigÅ«nai turėjo galimybę stebėti daugiafunkcinės transporto priemonių kelyje stebėjimo įrangos fiksuojamÄ medžiagÄ ir užfiksuoti pilnÄ miÅ¡kovežį su priekaba be leidimo virÅ¡svoriui (galima suprasti, kad tokiu atveju pareigÅ«nams nebuvo poreikio iÅ¡lipti iÅ¡ tarnybinio automobilio ir patikrinti ginčo miÅ¡kovežio), kadangi jie turi tik prieigÄ prie Å¡io įrenginio, tačiau ne pačiÄ Ä¯rangÄ (artimiausia įranga buvo 10 km nuo jų).

Taigi pareigÅ«nai turėjo fiziÅ¡kai patikrinti R. A. vairuojamÄ vilkikÄ . Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalis numato teisę Lietuvos transporto saugos administracijos pareigÅ«nams teisę sustabdyti krovinines kelių transporto priemones patikrai dėl galimai padarytų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nai turėjo pirminius duomenis apie vilkikÄ iÅ¡ daugiafunkcinės pažeidimų fiksavimo sistemos, A. M. pamatė, kad link jo artėja aukÅ¡tai pakrauta transporto priemonė, apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neįtikima, kad atvažiuojant iÅ¡ priekio vilkikui, esančiam už bene pusės kilometro, pareigÅ«nas galėjo įvertinti, kiek ir kokios rūšies medienos pakrautas miÅ¡kovežis ir jo priekaba ir kad krovinys virÅ¡ija leistinÄ krovinio masę.

Taigi nustatyta, jog A. M. turėjo pagrindÄ pradėti krovininio automobilio stabdymo veiksmus, tai yra sistemos duomenimis ir savo patyrimu pagrįstÄ Ä¯tarimÄ , kad krovinys virÅ¡ija leistinÄ kelio apkrovÄ . 11.2. A. M. 2019 m. balandžio 29 d. tarnybinio praneÅ¡imo papildyme nurodoma, kad A. M. stovėjo prie autobusų stotelės (apie stotelės iÅ¡platėjimo vidurį) (tai patvirtina prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėta schema). Vairuotojas važiuodamas link jo kalbėjo telefonu, žiÅ«rėjo į jį (b. l. 25).

Taigi pareigÅ«nas nurodė aiÅ¡kiÄ , eismo dalyviams gerai matomÄ (pagal fotonuotraukas (b. l. 38-40) vietÄ , kurioje jis laukė atvykstančio R. A. ir buvo pasirengęs jį stabdyti. Nors Å¡i schema sudaryta vadovaujantis „Google Maps“ jau po įvykio, todėl ji iÅ¡ esmės tik vaizduoja A. M. paaiÅ¡kinimus, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo ja netikėti ir ja nesivadovauti, kadangi tai yra bylos baigtimi nesuinteresuoto pareigÅ«no, atlikusio savo tarnybines pareigas, paaiÅ¡kinimai, kuriuos patvirtina ir kito įvykį mačiusio pareigÅ«no S. T. parodymai.

Nors liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad jis pravažiuodamas 16 val. nematė pareigÅ«nų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Inspektoriaus ten nebuvo pažeidimo padarymo laiku, 16 val. 30 min. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentuojama, kad iÅ¡ A. M. sudarytų schemų matyti, jog joje nurodyta kontrolės (Institucijos) automobilio stovėjimo vieta prieÅ¡tarauja ne tik administracinio nusižengimo byloje esantiems R. A., liudytojo A. J. paaiÅ¡kinimams, tačiau ir paties pareigÅ«no A. M. ankstesniems paaiÅ¡kinimams.

Vis dėlto atsiliepime į apeliacinį skundÄ pasisakant apie Å¡iÄ schemÄ nurodoma tik dėl automobilio, tačiau neteigiama, kad schemoje pavaizduotas Inspektorius stovėjo ne toje vietoje, kuri nurodyta schemoje. Byloje nėra reikÅ¡minga, kur stovėjo pareigÅ«nų tarnybinis automobilis. Neginčijama, kad R. A. jį matė, todėl kaip sunkvežimio vairuotojas galėjo tikėtis ir, kad pareigÅ«nas jį gali stabdyti apžiÅ«rai ir patikrinimui. Esant tokiems duomenims apygardos teismas R. A. argumentÄ , kad jis nematė Inspektoriaus, vertina kaip jo gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. 11.3.

Atkreipiamas dėmesys, kad nepagrįsta apylinkės teismo iÅ¡vada, kad gestas Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu turėjo bÅ«ti atliekamas esant įjungtiems patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėliams, todėl ir atsakomybė, numatyta ANK 426 straipsnio 4 dalyje, negali bÅ«ti taikoma. Pažymima, kad įvykis atsitiko ne tamsiuoju paros metu (bÅ«tent Å¡iuo metu galioja toks apylinkės teismo nurodytas reikalavimas), o Å¡viesiuoju paros metu, 2019 m. balandžio 24 d., 16.30 val. 11.4.

Pažymima, kad iÅ¡dėstytų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog R. A. padarė ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Nors byloje taip pat vertinamos aplinkybės, kad pareigÅ«nai važiavo paskui R. A., todėl pastarasis galėjo juos pastebėti, taip pat R. A. galėjo pastebėti pareigÅ«nus stovėjimo aikÅ¡telėje, tačiau nustačius, kad R. A. nepakluso Inspektoriaus reikalavimui sustabdyti krovininę transporto priemonę, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nėra reikÅ¡mingos.

Vis dėlto, kadangi jas aptarė proceso dalyviai ir apylinkės teismas, aukÅ¡tesnysis teismas pasisako trumpai ir dėl jų. 11.5. Pažymima, kad R. A. pripažino, jog matė Institucijos automobilį, stovintį Å¡alutiniame kelyje, esantį kelio Nr. 120 1 kilometre, kairėje. Praėjus tam tikram laikui R. A. pagrįstai galėjo kilti abejonė, ar jį vis dar ketina patikrinti Institucijos pareigÅ«nai, ir jis pasakė kitam vilkiko vairuotojui per racijÄ â€žneaiÅ¡ku, ar mane vejasi“. Be to, pati Institucija apeliaciniame skunde pripažino, jog pareigÅ«nai nevažiavo visÄ laikÄ visiÅ¡kai už vilkiko, t. y. kelyje buvo ir daugiau transporto priemonių, tarp kurių R.

A. galėjo tam tikrÄ akimirkÄ pareigÅ«nų nepastebėti. 11.6. Nors dėl aplinkybių, įvykusių automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, R. A., jo sutuoktinė ir pareigÅ«nai nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kokiu tikslu R. A. užsklendė vilkiko užuolaidas, kada jis pastebėjo į aikÅ¡telę atvažiavusius pareigÅ«nus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra svarbu tai, kad R. A. neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų patikrintas krovinys. Netgi jeigu ir tikėti inspektoriaus A.

M. parodymais, jog inspektoriai beldė 15 – 20 min į sunkvežimį, tačiau R. A. su jais nebendravo, ir tai gali suponuoti, jog jis tai darė dėl to, kad nesustojo kelyje, tačiau tai yra tik viena iÅ¡ versijų. Be to, pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį jis kaltinimas dėl to, kad nesustojo kelyje pagal Inspektoriaus reikalavimÄ , o ne kad nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų, susijusių su sunkvežimio apžiÅ«ra, ar iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės, nors galėjo nuspėti, kad pareigÅ«nai ketina patikrinti sunkvežimį.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo protokole padarytoms iÅ¡vadoms, jog R. A. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 4 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas. Apygardos teismas nustatė, kad R. A. 2019 m. balandžio 24 d., 16.30 val., kelio Nr. 120, 1 kilometre, vairuodamas UAB „V.“ priklausantį transporto priemonių junginį, susidedantį iÅ¡ automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus A.

M. teisėtam, remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, nurodymui sustabdyti transporto priemonę, iÅ¡reikÅ¡to Inspektoriui iÅ¡kėlus deÅ¡inę rankÄ Ä¯ viršų su skrituliu, su raudonu atÅ¡vaitu, mojuojant skersai judėjimo krypties. Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį R. A. nutraukta, ir pripažinti jį kaltu padarius šį administracinį nusižengimÄ bei paskirti jam administracinę nuobaudÄ (dėl nuobaudos paskyrimo apygardos teismas pasisakys žemiau, aptaręs kitus R.

A. inkriminuotus pažeidimus). Dėl ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo 13. ANK 459 straipsnio 5 dalyje (2017 m. spalio 19 d. įstatymo Nr. XIII-694 redakcija) nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt eurų.

14. Institucija surašė protokolÄ R. A. pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis vairavo UAB „V.“ transporto priemonių junginį, susidedantį iÅ¡ automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendroji masė 7,76 t virÅ¡ijo maksimaliÄ leidžiamÄ nustatytÄ ApraÅ¡o 19.6 papunktyje. Leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (junginiu) nebuvo gauta (b. l. 1).

15. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, jog R. A. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad turint netikslius krovinio matavimo duomenis, nesurinkus objektyvių įrodymų apie manipuliatoriaus padėtį nėra galimybės įvertinti jo tÅ«rio krovinyje, nėra galimybės įvertinti viso krovinio erdvinio tÅ«rio, taigi nėra ir galimybės perskaičiuoti krovinio tÅ«rį, pritaikant popierrÄ sčių rietuvėms skirtÄ glaudumo koeficientÄ .

Be to, parinkti tinkamÄ glaudumo koeficiento dydį įvertinus medienos sukrovimÄ , Å¡akotumÄ , kreivumÄ ir kitus Taisyklių 2 priedo 6.5 lentelėje pateiktus parametrus taip pat nėra galimybės, nes pagal turimÄ vaizdinę medžiagÄ aiÅ¡kiai matyti tik vienas iÅ¡ keturių rungų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie krovinio erdvinį tÅ«rį surinkti netinkamai, pritaikytas neteisingas rietuvės glaudumo koeficientas nustačius netinkamÄ vežamos medienos sortimentų rūšį, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad R.

A. tikrai padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 459 straipsnio 5 dalyje, nes nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl vežtos medienos tikrojo svorio.

16. Apeliantas argumentuoja, kad byloje pateiktame Inspektoriaus suraÅ¡ytame 2019 m. balandžio 24 d. Transporto priemonės, vežančios apvaliÄ medienÄ , svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) (b. l.

16) panaudotas glaudumo koeficientas – 0,59 – gali būti taikomas tik beržo tarmedžio / tarrasčių, o ne popiermedžio tūriui apskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog šis duomuo paneigia specialistų paaiškinimus, kad nagrinėjamu atveju buvo vežamas beržo popiermedis.

17. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė byloje esančius įrodymus, kokiu bÅ«du buvo skaičiuojamas pervirÅ¡is. Apeliaciniame skunde nepateikiami jokie nauji argumentai, kuriais bÅ«tų paneigti apylinkės teismo motyvai. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat aptarti teismo posėdyje duoti specialistų G. B. ir S. L. paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ios aplinkybės nurodant, be kita ko, kad buvo vežami ne tarmedžio rÄ stai, o „negraži“ mediena, tai yra skirtingo diametro, Å¡akoti, kreivi ar su pajuodavimais sortimentai – popierrÄ sčiai, o jų tÅ«riui apskaičiuoti, įvertinus įvairius Taisyklių 2 priede nurodytus kriterijus kaip medžio kreivumas, sukrovimas, Å¡akotumas ir pan., taikytinas glaudumo koeficientas neturėtų bÅ«ti didesnis nei 0,45. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti neÅ¡aliÅ¡kų specialistų paaiÅ¡kinimais.

18. Tokiu bÅ«du, žinant tai, kad taikytinas rietuvės glaudumo koeficientas neturėtų bÅ«ti didesnis nei 0,45, tampa labiau tikėtini R. A. parodymai, jog jis svoriui apskaičiuoti taikė 0,42 koeficientÄ . Atitinkamai bÅ«tų galima paskaičiuoti apvaliosios medienos, sukrautos transporto priemonėse (krovininiame automobilyje „Volvo“ ir priekaboje „NARKO“), erdvinį rietuvės tÅ«rį taikant 0,45 glaudumo koeficientÄ . Šį koeficientÄ nurodė specialistas G. B., anot jo, koeficientas gali mažėti iki 0,43 tik įvertinus, kiek yra skersų asortimentų, vien iÅ¡ nuotraukos įvertinti nėra objektyvu, todėl vadovaujamasi specialisto paaiÅ¡kinimu.

Atliekamas toks skaičiavimas, koks nurodytas Taisyklių 7.1 papunktyje, ir vadovaujantis minėtame akte (duomenys neskelbtini) nurodytais matmenimis, tik taikant ne 0,59, o 0,45 koeficientÄ . Taigi krovininio automobilio „Volvo“ apvaliosios medienos tÅ«ris yra 14,31 m3 (2,99 m x 2,24 m x 2,33 m x 0,45 = 7,02 m3; 2,94 m x 2,24 m x 2,46 m x 0,45 = 7,29 m3; 7,02 m3 + 7,29 m3 = 14,31 m3). Priekabos „NARKO“ apvaliosios medienos tÅ«ris yra 15,06 m3 (2,94 m x 2,24 m x 2,52 m x 0,45 = 7,47 m3; 2,99 m x 2,24 m x 2,52 m x 0,45 = 7,59 m3; 7,47 m3 + 7,59 m3 = 15,06 m3).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal aktÄ apvaliosios medienos tÅ«ris yra nurodomas be manipuliatoriaus (manipuliatorius įskaitomas į transporto priemonės masę, o ne vežamos medienos tÅ«rį). Pagal A. M. manipuliatorius pagal vizualų matymÄ buvo automobilio virÅ¡uje, o ne po (tarp) medienos, taigi buvo apskaičiuotas grynosios medienos tÅ«ris ir nebuvo poreikio iÅ¡ Å¡io tÅ«rio atimti manipuliatoriaus tÅ«rį. Apygardos teismas tiki bÅ«tent Å¡iais Inspektoriaus parodymais, kadangi R. A., teigdamas prieÅ¡ingai, jog manipuliatorius nebuvo virÅ¡ medienos, nepateikė jokių šį savo teiginį patvirtinančių duomenų.

Liudytoju apklaustas E. K. parodė tik abstrakčias aplinkybes apie tai, kad pakrovus medienÄ manipuliatorius nededamas virÅ¡ malkų, tačiau neaiÅ¡ku, ar taip buvo ir šį kartÄ . Paskaičiuojamas bendras vežamos medienos tÅ«ris įvertinus 5 proc. tÅ«rio paklaidÄ . Å is tÅ«ris sudaro 27,90 m3 (14,31 m3 + 15,06 m3 = 29,37 m3; 29,37 m3 x 5 proc. = 27,90 m3). Toliau pagal aktÄ paskaičiuojama transporto priemonių junginio su kroviniu masė. Pusiau iÅ¡džiÅ«vusio beržo 1 m3 medienos svoris 710 kg, todėl bendras krovinio svoris – 19,81 t (27,90 m3 x 0,710 = 19,81 t).

Automobilio nuosava masė – 15,76 t, priekabos nuosava masė – 5,69 t. Paskaičiavus nustatyta, kad bendroji transporto priemonių junginio masė yra 41,26 t (19,81 t + 15,76 t + 5,69 t). Taigi transporto priemonės junginys, vadovaujantis akte nurodytais matmenimis, virÅ¡ytų didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masės apkrovÄ 1,26 t. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikus skaičiavimÄ pagal tokiÄ metodikÄ netgi ir taikant 0,43 koeficientÄ , taip pat gaunamas leidžiamos masės pervirÅ¡is. Taip pat pastebima, kad Å¡iuo atveju skaičiuojama be žievės (tokiu bÅ«du dar labiau nedidinant leidžiamos vežti masės ir neperžengiant administracinio nusižengimo protokolo ribų).

19. Vis dėlto, nors nustatyta, kad krovinio masė galėjo nežymiai virÅ¡yti didžiausiÄ leistinÄ vežti masę, tačiau svarbu pažymėti, kad Å¡ioje byloje nėra galimybės nustatyti, kaip ir ar pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus buvo atliktas pats transporto priemonių junginio matavimas. Apylinkės teismo posėdyje specialistai negalėjo patvirtinti A. M. atlikto skaičiavimo. Specialistas G. B. nurodė, kad maÅ¡ina vežė keturis ryÅ¡ulius – rungus, tačiau įvertinti galima tik vienÄ , nes nuotraukos pilnai padarytos tik vieno rungo.

Å iuo atveju buvo matuota nuo žemės pridedant ruletę nuo rungo apačios, nebuvo fiksuota vieta, nuo kurios vietos matuojama. Turi bÅ«ti matuojamas rungo plotis tiek virÅ¡uje, tiek apačioje. Jei yra manipuliatorius su griebtuvu (fiskaras), reikia vertinti jo padėtį, ar jis ant virÅ¡aus, ar įleistas, nes tai keičia bendrÄ medienos tÅ«rį. Nuotraukos nagrinėjamu atveju fotografuotos nuo žemės, todėl negalima įvertinti, kiek griebtuvas (krautuvas) užima vietos. Specialistas S. L. nurodė, kad apskaičiuoti tiksliÄ masę iÅ¡ pateiktos medžiagos nebėra įmanoma, nes nebegalima tiksliai įvertinti ryÅ¡ulių aukščio.

Matuojant virÅ¡uje tarp rungų bÅ«tina palipti ant bokÅ¡telio, o jei matuojama nuo žemės, gaunama paklaida. Nors aukÅ¡tesnysis teismas supranta, kad pamatavus nuo žemės buvo pritaikyta 5 proc. paklaida, tačiau tuo pačiu apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai informatyvus, tai yra iÅ¡ jo nematyti, ar buvo atlikti visi Taisyklių 7.1.2 papunktyje numatyti patikrinimo veiksmai – ar rietuvės aukÅ¡tis buvo nustatomas kaip vidutinis aritmetinis dydis, padalijus rietuvę į 1–3 m ilgio sekcijas, ar buvo matuojamas aukÅ¡tis abiejose rietuvės pusėse sekcijų viduryje, tariamai iÅ¡lyginus atskirų sekcijų dalių aukÅ¡tį.

Akte nurodyti tik galutiniai 4 rietuvių matmenys, tačiau nematyti, ar ir kaip buvo matuotos rietuvių sekcijos. Kadangi visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai vertino, jog Å¡ioje situacijoje nėra galimybės nustatyti, kaip pareigÅ«nai matavo transporto priemonių junginį ir jo turinį. Svarbu pabrėžti, kad Institucijos pareigÅ«nai turi pareigÄ tinkamai nustatyti ir užfiksuoti pažeidimÄ , kad esant ginčui bÅ«tų galima patikrinti nustatytas aplinkybes.

Å iuo atveju tai padaryta netinkamai, todėl galima tik daryti prielaidÄ , jog pareigÅ«nai atliko visus Taisyklėse nurodytus veiksmus ir gautÄ rezultatÄ nurodė akte. Pabrėžiama, kad matavimai nustatant tokius pažeidimus turi bÅ«ti itin tikslÅ«s, visapusiÅ¡ki, apraÅ¡omi ir fotografuojami visi kroviniai, priekabos ir puspriekabės, viskas užraÅ¡oma, naudojami pagrįsti koeficientai, ko Å¡iuo atveju nebuvo, todėl teismas pagrįstai vadovaudamasis in dubio pro reo principu nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ R.

A. pagal šį ANK straipsnį.

20. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Taisyklių 7.1 papunktyje ir Institucijos akte nurodyto skaičiavimo bÅ«do negalima pervertinti, kadangi, kaip nurodė specialistas G. B., perskaičiuojant tÅ«rį į masę pagal lentelę gaunamas svoris yra informacinio pobÅ«džio, tikslesnis skaičiavimas bÅ«tų taikant grupinį metodÄ , kai vertinamas ir medienos faktinis drėgnis. To Å¡iuo atveju nebuvo padaryta ir nebėra galima padaryti, kas vėlgi kelia abejonių atliktų matavimų (ir svorio nustatymo) tikslumu.

21. Taip pat apeliaciniame skunde argumentuojama, jog R. A. darbdavys UAB „V.“ nupirko leidimÄ sunkiasvoriam kroviniui 2019 m. balandžio 24 d. apie 18:55 val. (b. l. 20), t. y. praėjus itin trumpam laiko nuo administracinių nusižengimų užfiksavimo. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, jog tokios sutampančios aplinkybės gali suponuoti iÅ¡vadÄ , jog leidimas buvo nupirktas tai siejant su nagrinėjamu įvykiu. Vis dėlto lieka nepaneigti skundžiamame nutarime ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti paaiÅ¡kinimai, jog byloje liudytoju apklaustas UAB „V.“ direktorius E. K. nurodė, jog ėmė leidimÄ minėtam transporto priemonių junginiui, nes vakare jis turėjo važiuoti pasikrauti rÄ stų į LatvijÄ , kas nepavyko sugedus manipuliatoriaus krautuvui.

Be to, E. K. nurodė, kad bendrovės sunkiasvoriam kroviniui sezono metu leidimai iÅ¡imami kiekvienÄ mėnesį, kai planuojami reisai dideliems kroviniams vežti. Taigi Å¡ios aplinkybės dar labiau sustiprina abejones dėl R. A. padaryto nusižengimo.

22. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Lietuvos transporto saugos administracija nesurinko pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kurie patvirtintų, jog R. A. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Â ANK 459 straipsnio 5 dalyje. Dėl ANK 451 straipsnio 6 dalyje ir ANK 452 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų 23. ANK 451 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais marÅ¡rutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės virÅ¡ijimas daugiau kaip keturiomis valandomis užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų.

24. Institucija surašė protokolÄ R. A. pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. balandžio 18 d. 05 val. 26 min. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17 val. 31 min. vairavo 16 val. 03 min., dienos vairavimo trukmė per ilga 06 val. 03 min. (b. l. 1).

25. ANK 452 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais marÅ¡rutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio arba kassavaitinio poilsio trukmės pažeidimas, kai trÅ«ksta daugiau kaip Å¡eÅ¡ių valandų kasdienio arba kassavaitinio poilsio užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų Å¡imtų iki trijų Å¡imtų eurų.

26. Institucija surašė protokolÄ R. A. pagal ANK 452 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 15 min. iki 2019 m. balandžio 18 d. 12 val. 30 min. ilsėjosi 01 val. 15 min. ir per 24 val. laiko tarpÄ po prieÅ¡ tai pasinaudoto poilsio nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu, nepasinaudoto kasdienio poilsio laikotarpis 07 val. 45 min (b. l. 1).

27. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padarytos iÅ¡vados, jog R. A. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Institucija nesurinko objektyvių įrodymų, kad R. A. nuo 2019 m. balandžio 18 d. 05 val. 26 min. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17 val. 31 min. vairavo 16 val. 03 min., ir dienos vairavimo trukmė per ilga 06 val. 03 min., taigi neįrodyta, ir kad nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 15 min. iki 2019 m. balandžio 18 d. 12 val. 30 min. vairuotojas ilsėjosi 01 val. 15 min. ir per 24 val. laiko tarpÄ , po prieÅ¡ tai pasinaudoto poilsio, nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu.

Vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuriais Institucija grindžia kaltinimÄ dėl administracinių nusižengimų pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį ir ANK 451 straipsnio 6 dalį padarymo, nėra objektyvÅ«s, nes įvesti subjekto – paties vairuotojo R. A. ir jie nesutampa su Veiklos patvirtinimo priede pateikta informacija.

28. Apeliantas argumentuoja dėl abiejų pažeidimų, kad R. A. įdėdamas savo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog tai buvo disponuojamas laikas, kuris neprilyginamas poilsiui („kiti darbai“). Reglamento 165/2014 35 straipsnio nuostatos nenumato galimybės keisti nei tachografo parodymų, nei veiklos patikslinti kitais dokumentais. R. A. bÅ«damas profesionalas savo veiksmais prisiima rizikÄ dėl netikslingai suvestų duomenų. Nėra aiÅ¡ku, kokiu Reglamento (EB) Nr. 561/2006 straipsniu remiamasi teikiant „Veiklos patvirtinimÄ â€œ. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks aiÅ¡kinimas nagrinėjamoje situacijoje bÅ«tų pernelyg formalus, neatsižvelgiama į kitas R. A. nurodytas aplinkybes, kurių Institucija iÅ¡ esmės nevertino. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie nauji argumentai, kurie nebÅ«tų buvę vertinti skundžiamame nutarime.

29. Apygardos teismas pažymi, kad R. A. bylos nagrinėjimo metu ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ paaiÅ¡kino, jog 2019 m. balandžio 18 d. vairuoti pradėjo apie 6 val. ryto ir darbÄ baigė apie 19 val., išėmė savo vairuotojo kortelę ir namie ilsėjosi, o 2019 balandžio 19 d. vėl apie 6 val. ryto įdėjo savo kortelę į tachografÄ ir vairavo iki tos dienos vakaro. Ä®dedant kortelę tachografas leidžia įvesti veiklos duomenis už tÄ laikotarpį, kai kortelė buvo iÅ¡imta. Ä®vesdamas Å¡iuos duomenis 2019 balandžio 19 d. ryte suklydo pasirinkdamas nuorodÄ â€žkita veikla“ vietoj „poilsis“, o koreguoti duomenų tachografas neleidžia.

30. Byloje UAB „V.“ pateikė priedÄ â€žVeiklos patvirtinimas“ pagal ReglamentÄ (EB) Nr. 561/2006 prie tachografo įrašų originalų, kuriame nurodyta, kad vairuotojas R. A. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. 19 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 06.10 val. ilsėjosi (administracinio nusižengimo bylos Nr. A15-1189-1072/2019 b. l. 40). Galima sutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog susidariusioje situacijoje Å¡is dokumentas pateiktas vadovaujantis Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 5 dalimi kaip papildomas dokumentas, patikslinantis neteisingai įvestus tachografo duomenis.

31. Apygardos teismo vertinimu, visiÅ¡kai logiÅ¡kas apylinkės teismo motyvas, jog neįtikima, kad R. A. sÄ moningai, pakenkdamas sau paspaudė mygtukÄ â€žkita veikla“, o ne „poilsis“.

32. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Lietuvos transporto saugos administracija nesurinko pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kurie patvirtintų, jog R. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo R. A. už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ 33. Skiriant R.

A. administracinę nuobaudÄ už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobÅ«dį (R. A. turėjo aiÅ¡kiai matyti jį stabdantį pareigÅ«nÄ , tačiau nepakluso jo reikalavimui sustabdyti transporto priemonių junginio be jokios pateisinamos priežasties), jo pavojingumÄ (buvo apsunkintos pareigÅ«nų galimybės sustabdyti galimai toliau tęsiantį kelionę automobilių keliais transporto priemonių junginį, kuris galimai gadino kelio dangÄ .

Vis dėlto patikimai nenustatyta, kad jis virÅ¡ijo didžiausiÄ leistinÄ vežti krovinio masę. Nepaisant to, kad, nors Å¡iuo atveju tokių padarinių R. A. veiksmai nesukėlė, Å¡i aplinkybė padaryto nusižengimo pavojingumo iÅ¡ esmės nemažina), taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, R. A. dirba, vedęs. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. A. gali bÅ«ti paskirta mažesnė bauda (900 Eur) nei ANK 426 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis (1 025 Eur).

Å iuo atveju iÅ¡imtinės aplinkybės, kurioms Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ nebÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra viena iÅ¡ efektyviausių priemonių siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: nubausti administracinį teisės pažeidimÄ padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tačiau remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis skiriant baudÄ , taip pat tuo, kad už Å¡io pažeidimo padarymÄ pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį neprivaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , R.

A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati nuobauda jo padarytam administraciniam nusižengimui, asmenybei, taip pat darbinei veiklai ir šeiminei situacijai bei prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams. Institucija taip pat neprašo taikyti šios administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti R. A. neskiriant ANK 426 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

35. Administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas – skyrimas padarius ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ nėra privalomas, dėl jos skyrimo tikslingumo bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia individualiai. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, R. A. nepriklauso, o jos savininkė perduodama automobilį vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nežinojo, kad jis Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, taip pat nenustatyti kiti ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai konfiskuoti transporto priemonę.

Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai bÅ«tų didesnis jo savininkui nei pažeidimÄ padariusiam asmeniui, o Å¡iuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su pažeidimų padarymu bÅ«tų susijęs, be to, Å¡ios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Institucija taip pat nepraÅ¡o taikyti Å¡ios administracinio poveikio priemonės. Dėl Å¡ių priežasčių teismas neskiria R.

A. Å¡ios administracinio poveikio priemonės 36. Konstatuojama, kad administracinio nusižengimo byloje iÅ¡naudojus visas galimas įrodinėjimo priemones R. A. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 459 straipsnio 5 dalyje, 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas nutraukdamas R. A. administracinių nusižengimų teisenas pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 5 dalį, konstatavęs, kad Å¡ioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, neabejotinai patvirtinančių Å¡ių administracinių nusižengimų sudėtis, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , todėl Å¡iose dalyse nutarimÄ keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau teismas nepagrįstai padarė analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ ir dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, todėl tenkinant apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies Å¡ioje dalyje nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas – R. A. pripažįstamas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį ir jam paskiriama administracinė nuobauda (bauda). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria administracinio nusižengimo bylos, kurioje R. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį, teisena nutraukta nesant jo veikoje Å¡io administracinio nusižengimo požymio, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. R. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 900 Eur (devynių Å¡imtų eurų 00 ct) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti R. A., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB Citadele banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Darius Pranka