3a26167d-888b-4e03-920f-182d415b74c4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-225-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01227-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 22.7; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 3 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo M. P. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

P. skundÄ atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 85-Te-164 panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu teismo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2018 m. gegužės 29 d. įsakymÄ Nr. 85-Te-164 (toliau – Ä®sakymas), kuriuo pripažinta, kad jis pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ ir už tai jam turėtų bÅ«ti taikomas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Nurodo, jog Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas 2018 m. balandžio 16 d. teikimu pasiÅ«lė Tauragės AVPK virÅ¡ininkui panaikinti jam leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija, nes nustatytos neigiamos asmeninės savybės, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Paslapčių įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte ir atsakovas, remdamasis Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 25 d. iÅ¡vada2018 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 85-TE-131 panaikino jam iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 85-TE-132 atleido iÅ¡ vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir 66 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, jog Komisija rėmėsi aplinkybėmis, kad jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, duomenų klastojimo, neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimÄ rinkimo taip pat aplinkybe, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. kratos metu jo gyvenamosiose patalpose buvo rasta 5 litrų talpos butelis su stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu ir kt.

Pareiškėjo teigimu, 2017 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime ir 2017 m. rugsėjo 27 d. dėl namų gamybos alkoholinio gėrimo buvo pradėta administracinė teisena, 2017 m. lapkričio 7 d. teikimu tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atnaujinta ir tarnybinis patikrinimas tęsiamas tik toje tarnybinio patikrinimo dalyje, kuri susijusi su naminės degtinės laikymu.

Nurodo, kad teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 137 straipsnio 3 dalį (naminių stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio, denatÅ«ruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (miÅ¡inių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas). Teigia, jog 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinis patikrinimas baigas, pripažįstant, kad jis savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griovė pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga bei jÄ kompromitavo, tokiu bÅ«du pažemino pareigÅ«no vardÄ ir sulaužė duotÄ priesaikÄ ir remdamasis iÅ¡vada Tauragės AVPK virÅ¡ininkas priėmė skundžiamÄ Ä®sakymÄ .

SkundÄ grindžia tuo, jog , jog Ä®sakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepagrįstos ir neteisėtos 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados pagrindu. Argumentuoja, jog tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.) nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminus, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas 66 dienas.

Be to, pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ ) principas, nes tos pačios aplinkybės – kad pas pareiÅ¡kėjÄ namie kratos metu buvo rastas naminės degtinės butelis, buvo panaudotos panaikinant pareiÅ¡kėjui teisę dirbti su slapta informacija, motyvuojant pareiÅ¡kėjo neigiamomis asmeninėmis savybėmis, ir atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, kaip neturintį teisę dirbti su slapta informacija. Teigia, jog už naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymÄ jis nubaustas administracine tvarka.

Ir kad dėl tų pačių veiksmų jis yra baudžiamas du kartus, nes teisė dirbti su slapta informacija jam panaikinta remiantis tais pačiais kompromituojančiais veiksmais kaip ir skundžiamu Ä®sakymu. Nurodo, jog atleidimas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankiÅ¡ku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu, tačiau faktiniai pagrindai pareigÅ«nÄ atleisti pagal Å¡iÄ normÄ turi bÅ«ti rimti.

Teigia, jog pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Teigia, jog jis pripažintas pažeminusiu pareigÅ«no vardÄ tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo dėl kitų veikų (kurios nepasitvirtino) atliktos kratos metu jo namuose buvo rastas butelis naminės gamybos alkoholis, apie kurio buvimÄ jis nežinojo ir nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , sugriovė pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ sukompromitavo visuomenės akyse.

PareiÅ¡kėjo atstovas skundo argumentais praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pratęsiamas, stabdomas, atnaujinamas, todėl vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 25 ir 37 punktais, atliktas nepraleidus Tvarkos apraÅ¡e nustatytų tarnybinio patikrinimo atlikimo terminų. Nurodo, jog 2018 m. sausio 3 d. sustabdytÄ tarnybinį patikrinimÄ atnaujinus 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. gegužės 24 d. suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir 2018 m. gegužės 29 d. priimtas skundžiamas Ä®sakymas.

Argumentuoja, jog aptartu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, o tik konstatuotas pareigÅ«no vardo pažeminimas, kuris vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, laikomas savarankiÅ¡ku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas tariamÄ jÄ nuosaka, nes pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu. Nurodo, jog pagal teismų praktikÄ , pagal Statuto normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas.

PareigÅ«nai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymÄ . Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės taikymo faktu, o su pareiÅ¡kėjo veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigÅ«no vardÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas yra davęs priesaikÄ bÅ«ti iÅ¡tikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos KonstitucijÄ ir įstatymus, todėl bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, privalėjo imtis visų neatidėliotinų priemonių užkristi keliÄ daromam administraciniam nusižengimui, tačiau to nedarė, nors žinojo apie jo namuose laikomÄ naminę degtinę.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, žinojo, kad vienas iÅ¡ policijos prioritetų yra kova su Å¡ešėline ekonomika, todėl veikdamas prieÅ¡ingai policijos ir valstybės interesams, kenkė ne tik sau, bet ir visai policijos sistemai ir valstybei. Policijos pareigÅ«nas, kurio profesinė pareiga užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ir užtikrinti saugumÄ , privalo imtis visų neatidėliotinų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias daromiems teisės pažeidimams. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad naminės degtinės laikymas nėra priskiriamas prie faktų, kurių konstatavimas sudaro pagrindÄ konstatuoti pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

Teigia, jog nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra pateikta baigtinio faktų sÄ raÅ¡o, kurie Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme pripažįstami kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas. Nurodo, jog reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ , yra vertinamojo pobÅ«džio ir sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 85-Te-164 (toliau – Ä®sakymas), kuriuo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas M. P. pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ ir už tai jam turėtų bÅ«ti taikomas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Tauragės AVPK virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgdamas į Tauragės AVPK 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 85-IS-19 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus pareigÅ«no M.

P. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), pripažino, kad pareiÅ¡kėjas, ėjęs Tauragės AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 2018 m. balandžio 27 d. atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ ir už tai jam turėtų bÅ«ti taikomas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratÄ pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose– bute rastas 5 litrų talpos plastikinės naminės degtinės butelis, kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 51,6 %.

Administracinio nusižengimo byloje 2017 m. lapkričio 23 d. pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2017 m. gruodžio 4 d. priimtas nutarimas pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimu pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 137 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis palikta nepakeista.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, privalėjo imtis visų neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam administraciniam nusižengimui, bet to nedarė, nors akivaizdžiai žinojo apie jo namuose laikomÄ naminę degtinę, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Statuto 13 straipsnį, 29 straipsnio 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei nesivadovavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymo „Dėl Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso“ 14.3 punktu, ir yra pagrindas jį atleisti iÅ¡ tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti policijos uždaviniai: <...> 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija;

5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas ir kt. To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigÅ«nas, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar įtariamÄ jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai policijai.

Statuso (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 13 straipsnyje įtvirtinta pareigÅ«no priesaika, kuria pareigÅ«nas prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Statuto 29 straipsnyje įtvirtintos pareigÅ«nų pareigos, pagal kurias pareigÅ«nai privalo atlikti Å¡ias bendrÄ sias pareigas:

2) sužinoję apie rengiamÄ ar daromÄ teisės pažeidimÄ , taip pat patys bÅ«dami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;

3) gavę žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ , nedelsdami praneÅ¡ti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotinÄ medicinos ar kitÄ bÅ«tinÄ pagalbÄ . Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės tarnautojai privalo:

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) bÅ«ti lojalÅ«s Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.) 14 punkte numatyta, jog ne tarnybos metu policijos pareigÅ«nas turi vadovautis Å¡iomis nuostatomis: 14.3) privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigÅ«no reputacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3769-492/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas atleidimo iÅ¡ tarnybos pažeminus pareigÅ«no vardÄ sampratÄ , ne kartÄ yra pasisakęs, jog tokio pobÅ«džio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad bÅ«tų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ .

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo taikymÄ , yra visuomenės požiÅ«ris į atitinkamÄ pareigÅ«no veikimÄ ar neveikimÄ tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lÅ«kesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. PareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pareigÅ«no kalte dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybÄ , kaip institucijÄ , ir (ar) jos pareigÅ«nus sudarymu.

Å ių pasekmių atsiradimas iÅ¡ esmės yra vertinamojo pobÅ«džio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lÅ«kesčiais, visuomenės turimais pareigÅ«nų atžvilgiu. Å ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigÅ«nų elgesio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017).

Sprendžiant klausimÄ , ar pareigÅ«no veiksmai pažemino tarnybos pareigÅ«no vardÄ , turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės:

1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu;

2) Å¡ios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunančios pasitikėjimÄ Ä¯staiga arba jÄ kompromituojančios. PareiÅ¡kėjui argumentuojant, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidus Tvarkos apraÅ¡o nuostatas, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas 66 dienas, nurodytina, jog Statuto nuostatos (galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., t. y, ginčui aktualiu laikotarpiu) ir Tvarkos apraÅ¡o nuostatos (galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.) nereglamentavo tyrimo procedÅ«rų, sprendžiant dėl asmens atleidimo pažeminus pareigÅ«no vardÄ .

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ atleidimas iÅ¡ tarnybos dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo nėra tarnybinė nuobauda ir tyrimo procedÅ«ra, sprendžiant dėl asmens atleidimo pažeminus pareigÅ«no vardÄ nėra reglamentuota teisės aktuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3769-492/2016, 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra taikomos Tvarkos apraÅ¡o ir Statuto nuostatos, reglamentuojančios tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ras, terminus ir kt., todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl Tvarkos apraÅ¡o 25 punkto pažeidimo yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ir tuo, jog priėmus skundžiamÄ Ä®sakymÄ , buvo pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis dvigubÄ baudimÄ , nes tomis pačiomis aplinkybėmis buvo remtasi panaikinant jam teisę dirbti su slapta informacija ir jis atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos taip pat už naminės degtinės laikymÄ buvo nubaustas administracine tvarka. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartÄ oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiÅ¡kiantis, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

Taigi Å¡is konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rÅ«Å¡ių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Pagal Konvencijos nuostatas negali bÅ«ti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14939/03) suvienodino pozicijÄ dėl tapataus pažeidimo aiÅ¡kinimo Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio prasme, kurios Å¡iuo metu ir laikomasi minėto teismo jurisprudencijoje (2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Routsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13079/03). Å io teismo praktikoje, aiÅ¡kinant pažeidimo sÄ vokÄ , įtvirtintÄ Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas materialusis pažeidimo aspektas, veikos teisiniam įvertinimui (kvalifikavimui) teikiant mažesnę reikÅ¡mę.

Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrÄ kartÄ baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tokius pat teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį). Konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas taip, kad principu non bis in idem bÅ«tų draudžiama persekioti ir/arba bausti asmenį antrÄ kartÄ už pažeidimÄ , jeigu jis kyla iÅ¡ identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes:

1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme;

2) ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas);

3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai;

4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1579/2014). PareiÅ¡kėjo argumentas, kad už naminės degtinės laikymÄ naminę degtinę jis nubaustas administracine ir todėl negali bÅ«ti sprendžiamas jo tarnybinės atsakomybės klausimas yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad pareigÅ«nai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011).

Tauragės apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutarimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi vertino pareiÅ¡kėjo veiksmus dėl administracinės atsakomybės taikymo teisės pažeidimo ir nesprendė klausimo dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo ar vidaus tarnybos sistemos institucijų diskreditavimo klausimo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad ta pati aplinkybė dėl naminės degtinės laikymo buvo pagrindas panaikinti teisę dirbti su slapta informacija ir atleisti iÅ¡ tarnybos, o po to buvo vertinama kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , yra pagrįstas.

Pareiškėjui Tauragės AVPK viršininkas 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ panaikintas 2008 m. vasario 29 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Įsakymo teisiniu pagrindu nurodytas Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas (nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), o faktiniu pagrindu nurodyti šie pareiškėjo veiksmai: neteisėtas informacijos apie privačius asmenis rinkimas ir registrų duomenų naudojimas ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo; pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti 18 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šaudmenų; kratos metu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose rastas 5 litrų talpos plastikinis butelis su stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimta specialioji teisė – susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiÅ¡kėjas Tauragės AVPK virÅ¡ininko 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-132 atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. PareiÅ¡kėjas įsakymus apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. eI-4842-342/2018 skundÄ atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019 teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Tauragės AVPK virÅ¡ininko priimti įsakymai yra galiojantys ir pareiÅ¡kėjui sukeliantys teisines pasekmes. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Ä®sakymas, kuriuo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ ir tuo pagrindu gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos, priimtas remiantis Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta aplinkybė, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratÄ pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose – bute rastas 5 litrų talpos plastikinės naminės degtinės butelis, kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 51,6 %.

BÅ«tent Å¡ia aplinkybe taip pat buvo remiamasi panaikinant pareiÅ¡kėjui leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija ir jį atleidžiant iÅ¡ pareigų. Vertinant Å¡ias aplinkybes non bis in idem principo atžvilgiu, spręstina jog dėl tos pačios aplinkybės dėl laikymo naminės degtinės tam pačiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui) vidaus tarnyboje buvo taikytos atitinkamos poveikio priemonės – teisės dirbti su įslaptinta informacija atėmimas ir atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybas bei analogiÅ¡kai – pripažinimas, kad pareiÅ¡kėjas pažeminio policijos pareigÅ«no vardÄ ir numatytas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Nors teisės dirbti su slapta informacija panaikinimas ir atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos nėra tarnybinė nuobauda, tačiau pareiÅ¡kėjas yra baudžiamas už tÄ patį veiksmÄ . Teismas sprendžia, kad Tauragės AVPK 2018 m. gegužės 29 d. įsakymas priimtas pasibaigus tarnybiniams santykiams, pažeidžia non bis in idem principÄ , draudžiantį persekioti ir/arba bausti asmenį antrÄ kartÄ už pažeidimÄ , jeigu jis kyla iÅ¡ identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tokių pat faktų (įvykių), todėl yra neteisėtas.

Panaikinus įsakymÄ dėl nurodyto pažeidimo, neanalizuotina ar pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ . Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Patenkinti pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ , panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d.

įsakymÄ Nr. 85-Te-164, kuriuo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas M. P. pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ ir už tai jam turėtų bÅ«ti taikomas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos svidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Teisėja Vida Stonkuvienė