AS-602-691-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-691/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00812-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus filialui dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AB „Alytaus gelžbetonis“ su skundu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus filialui kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; NŽT) Alytaus filialą, AB „Alytaus gelžbetonis“, atlyginti 500496,6 Lt žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų 2003-2012 m. laikotarpiu; 2) pripažinti neteisėtu NŽT Alytaus skyriaus 2012 m. liepos 13 d. sprendimą išsiųsti raštą Nr. 250-(14.2.55)-1557, paruoštą pažeidžiant įstatymus; 3) pripažinti neteisėta AB „Alytaus gelžbetonis“ dalykinės reputacijos griovimo kampaniją, neteisėtais aktais: 2003 m. vasario 25 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir AAVA) raštas Nr. S-168; 2007 m. gegužės 10 d. AAVA raštas „Dėl žemės sklypo sutarties nutraukimo“; 2008 m. liepos 15 d. AAVA raštas Alytaus m. savivaldybei Nr. 3-1527-(1.26); 2008 m. rugsėjo 24 d. AAVA raštas „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“; 2009 m. vasario 18 d. AAVA raštas Nr. 3-36-7-(7-18); 2009 m. liepos 13 d. AAVA raštas Nr. 3-1454-(7.18); 2009 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-2749-(1.3); 2012 m. liepos 13 d. NŽTA raštas Nr. 250-(14.2.55)-1557; neturint faktų apie pažeidimus, nesant įstatymų numatytų pagrindų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą, be kita ko, priimti atsisakė. Teismas taip pat nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 ir 15 straipsniais bei pažymėjo, jog specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta byloje UAB „Centresta“ v.

Vilniaus apskrities viršininkas, 2004 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta byloje UAB „Mabilona“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2004 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė; ir kt.). Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėją su atsakovu NŽT (Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja) sieja nuomos teisiniai santykiai. Pridūrė, jog specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad ginčuose, susijusiuose su valstybinės žemės pardavimu ar nuoma, nepriklausomai nuo to, jog tai inter alia yra susiję ir su atitinkamo viešojo administravimų subjektų veiksmų (neveikimo) vertinimu, vienareikšmiai dominuoja civiliniai teisiniai santykiai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutartį byloje UAB „Pagrata“ v.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2006 m. liepos 21 d. nutartį byloje A. M. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį byloje M. S. v. B. P.). Nurodė, jog nors skundo reikalavimai nėra visiškai tinkamai suformuluoti, tačiau iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjo ginčijamus aktus atsakovas yra priėmęs veikdamas kaip civilinių teisinių santykių, susidariusių tarp atsakovo ir pareiškėjo nuomos sutarties pagrindu, subjektas, taip pat matyti, kad prašydamas priteisti žalos atlyginimą, patirtos žalos atsiradimą kildina ir atsakovo aktų, kuriuos atsakovas taip pat priėmė veikdamas kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl tokia žala nelaikytina žala padaryta viešojo administravimo srityje (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis byloje 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“, J.S., S.U. ir kt.

V. Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija). Todėl konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio, o atsakovas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pabrėžė, jog nuomos teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso bei nuomos sutarties dalyko, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl tokio pobūdžio klausimai pagal įstatymuose įtvirtintas taisykles nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai, o priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgęs į tai, jog ginčas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str., 2 str. 2 p.) bei išaiškino pareiškėjui galimybę kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 72 – 74), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti bei įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti AB „Alytaus Gelžbetonis“ skundą ir jį išnagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde remiasi ABTĮ 15 straipsniu ir teigia, jog šia nutartimi antrą kartą yra užkertamas kelias pareiškėjui gintis nuo NŽT Alytaus filialo ir Alytaus miesto savivaldybės piktnaudžiavimo valdžia. Nurodo, jog jei NŽT Alytaus filialas iš tikrųjų norėtų nutraukti žemės nuomos santykius, įformintus notarine sutartimi, tokia pat sutartimi galėtų šiuos santykius ir nutraukti, arba dėl jos nutraukimo kreiptųsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, kaip civilinių santykių dalyvis, tačiau ginčijamu raštu ji, piktnaudžiaudama įgaliojimais, menkina AB „Alytaus Gelžbetonis“ dalykinę reputaciją. Tikina, kad su panašia situacija jau susidūrė 2009 m. vasario 18 d., kai AAVA atsiuntė raštą Nr. 3-36-7-(7-18), kad 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo nuomos sutartis <...> bus nutraukta 2009 m. balandžio 15 d. Pažymi, jog tuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-556-271/2009 atmetė jo atskirąjį skundą ir nurodė kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą. Išdėsto, jog 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad AAVA pažeidė pareiškėjo dalykinę reputaciją <...>, o 2012 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog pripažinimas fakto, kad pažeista pareiškėjo dalykinė reputacija pati savaime nesukurtų pareigos atlyginti su tuo susijusią žalą ar atlikti kokius nors veiksmus, todėl šio reikalavimo nagrinėjimą nutraukė, pripažinus, jog jis nenagrinėtinas teisme. Pažymi, jog vien nagrinėjant bylą 2009 – 2011 m. dėl institucijų piktnaudžiavimo valdžia patyrė 33843 Lt nuostolį <...> o skunde ir prašė ištirti, ar 14 aktų, kaltinant nuomos pažeidimu nesant tokių faktų ir stabdant detalųjį planavimą, yra piktnaudžiavimas valdžia <...>. Tuo tarpu LVAT 2009 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-556-271/2009 išaiškinimas, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose valstybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai (priimti aktai) nepakeičia tų santykių pobūdžio, Kauno apygardos teismui nebuvo privalomas, nes jis minėtoje 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje nustatė, jog <...> tai pakeičia civilinių santykių pobūdį, todėl AB „Alytaus Gelžbetonis“ turi teisę kreiptis į teismą dėl veiksmų ar aktų, kuriais tie veiksmai įforminti, pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl jame ir turėtų būti nagrinėjama.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nurodo, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis šią nuostatą detalizuoja, pateikdama bylų, priskirtinų administraciniams teismams, sąrašą, kuris pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra baigtinis. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis savo ruožtu numato, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Atkreiptinas dėmesys, jog specialioji teisėjų kolegija, kuri sprendžia ginčus dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo (ABTĮ 21 str.), yra ne kartą pabrėžusi, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 3 d. nutartis byloje A. M. R. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2007 m. vasario 28 d. nutartis byloje P. N. v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija). Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, be kita ko, siekdamas pripažinti neteisėtu NŽT Alytaus skyriaus 2012 m. liepos 13 d. sprendimą išsiųsti raštą Nr. 250-(14.2.55)-1557. Iš šio rašto (b. l. 11) matyti, jog minėtoji institucija juo informavo pareiškėją apie tai, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, patvirtinta 1993 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus miesto I-ojo notarų biuro notarės R. M. (registro Nr. 3-4669), bei ją keitę 2000 m. gruodžio 8 d. susitarimas Nr. S11/2000-2204 ir 2003 m. gegužės 6 d. susitarimas Nr. S11/2003-70, 2012 m. rugsėjo 9 d. bus nutraukti. Taigi, nors ginčas nagrinėjamu atveju keliamas viešojo administravimo subjektui, tačiau jis iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių, t. y. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, ką, be kita ko, rodo tai, jog nuomos teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, o ir pats pareiškėjas savo skunde nurodo viešojo administravimo subjektą pažeidus daugybę Civilinio kodekso normų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei konstatuodamas, jog byla priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog tapačios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. AS556-271/2009, kurioje tas pats pareiškėjas ginčijo su nuomos teisiniais santykiais susijusius veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą taip pat prašė pripažinti neteisėta AB „Alytaus gelžbetonis“ dalykinės reputacijos griovimo kampaniją, vykdytą šiais aktais: 2003 m. vasario 25 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir AAVA) raštas Nr. S-168; 2007 m. gegužės 10 d. AAVA raštas „Dėl žemės sklypo sutarties nutraukimo“; 2008 m. liepos 15 d. AAVA raštas Alytaus m. savivaldybei Nr. 3-1527-(1.26); 2008 m. rugsėjo 24 d. AAVA raštas „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“; 2009 m. vasario 18 d. AAVA raštas Nr. 3-36-7-(7-18); 2009 m. liepos 13 d. AAVA raštas Nr. 3-1454-(7.18); 2009 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-2749-(1.3); 2012 m. liepos 13 d. NŽTA raštas Nr. 250-(14.2.55)-1557; neturint faktų apie pažeidimus, nesant įstatymų numatytų pagrindų.

Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, jog patikrinus bylos duomenis, matyti, jog pareiškėjas dėl to, ką jis įvardija dalykinės reputacijos griovimu, jau buvo kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas teismo pripažinti, jog AAVA 2009 m. liepos 13 d. raštu Nr. 3-1454-(7-18) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“, AAVA 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Ž-2749-(1.3) „Dėl žemės sklypo Alytaus mieste nuomos sutarties nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“ viršijo savo įgaliojimus, pažeidė įstatymus ir ieškovės dalykinę reputaciją, potencialiems investuotojams sukeliant abejones žemės sklypo nuomos teisėtumu (b. l. 53 – 57). Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi, kuri šiuo metu turi res judicata galią, bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukė. Tad, nors pareiškėjas, pakartotinai dėl dalykinės reputacijos pažeidimo kreipdamasis į administracinį teismą, praplėtė aktų, kurie, kaip tikino jis, yra neteisėti ir kuriais buvo pažeidinėjama jo dalykinė reputacija, sąrašą, matyti, jog šioje bylos dalyje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kas pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą sudaro papildomą pagrindą šioje dalyje atsisakyti pareiškėjo skundą priimti.

Galiausiai, konstatavus, jog kilęs ginčas iš esmės yra civilinio pobūdžio, išvestinis pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą taip pat nelaikytinas kilusiu viešojo administravimo srityje, ką visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, pareiškėjo atskirąjį skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius