3a248c4e-eaf2-406e-b2e8-5959b3069844 · Kauno apygardos teismas

                                                                  Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-1-485/2014                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03945-2013-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; (S)                                                                                                                                           39.2.; 79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs M. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimo M. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė: administracinio teisės pažeidimo protokolas M. T. suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2013 m. birželio 1 d. apie 0.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo transporto priemonę VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas greitį, neatsižvelgė į matomumÄ , nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į bortelį ir stovintį automobilį BMW 520, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai.

Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalÄ , nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iais savo veiksmais M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 231.1; 231.2; 234; 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimu M.

T. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 100 Lt bauda; pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė nuobauda - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.Apeliaciniu skundu M. T. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimÄ panaikinti ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, tvirtina, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė, jo veiksmuose nėra bÅ«tinojo Å¡io pažeidimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios, nes dėl Å¡io pažeidimo padarymo prisipažino E. S.. Anot apelianto, tai, kad jis iÅ¡ pradžių prisipažino padaręs šį administracinį teisės pažeidimÄ , neturėtų bÅ«ti vertintina kaip kaltės pripažinimas, nes toks jo aiÅ¡kinimas buvo paremtas automobilio pirkėjo patikinimu, kad dėl įvykio problemų neturėtų kilti, o ne asmens suvokimu, kad padarė administracinį teisės pažeidimÄ .

Teismo vertinimas, kad kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažinęs E. S. negalėjo padaryti minėto pažeidimo, grindžiamas tik faktu, kad E. S. neturi teisės vairuoti, tačiau tai, kad asmuo neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nepaneigia galimybės, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę. Ä® Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tokios galimybės nevertino. Apelianto teigimu, kadangi jo kaltė nebuvo neginčijamai įrodyta pagal ATPK 130 str. 1 d., jam neturėtų bÅ«ti inkriminuojama ir ATPK 127 str. 2 d., nes už turto sugadinimÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, turi atsakyti asmuo, sukėlęs eismo įvykį, t. y. kaltę pripažinęs E. S..

Be to, kadangi apeliantas ketino parduoti transporto priemonę E. S., pastarasis asmuo buvo perėmęs transporto priemonę, ja naudojosi, todėl jis nebuvo atsakingas už tai, kad automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes tokia prievolė kyla transporto priemonės vairuotojui. Kadangi automobilį pirkti ketinęs ir pareigÄ tinkamai jį eksploatuoti turėjęs pirkėjas E. S. staiga jį sugalvojo grÄ Å¾inti, apeliantas naktį (apie 00.00 val.) neturėjo realios galimybės tinkamai sutvarkyti bÅ«tinų draudimo dokumentų, todėl teismas turėtų įvertinti Å¡iÄ aplinkybę ir neskirti administracinės nuobaudos arba skirti sankcijoje numatytÄ minimaliÄ nuobaudÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus l. e. virÅ¡ininko pareigas I.

B. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apelianto iÅ¡keltÄ versijÄ , kad jis automobilio nevairavo, o eismo įvykį padarė E. S., paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Vertinant apelianto ir E. S. parodymus, matyti, kad jie yra prieÅ¡taringi. Byloje yra nustatyta, kad į nukentėjusiojo automobilį buvo atsitrenkta į deÅ¡inės pusės galinę dalį, kai liudytojas E. S. parodė, kad jis atsitrenkė į priekinę vairuotojo pusės automobilio dalį.

Apeliantas paaiÅ¡kino, kad E. S. automobilis netiko, tačiau E. S. parodė, kad apeliantas pareikalavo grÄ Å¾inti automobilį, o jam automobilis tiko. Taip pat E. S. parodė, kad po eismo įvykio jis nuvažiavo prie PC „Savas“, kur automobilį perdavė apeliantui. Tačiau iÅ¡ liudytojo R. K. parodymų bei fotonuotraukų matyti, kad netrukus po eismo įvykio rasto apeliantui priklausančio automobilio priekinis deÅ¡inės pusės ratas buvo be padangos, ratlankis buvo sulankstytas, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad automobiliui važiuojant nusimontavo padanga ir kurį laikÄ automobilis važiavo be padangos.

Tačiau apeliantas teismo posėdžio metu teigė, kad, pasiėmęs automobilį iÅ¡ E. S., jis važiavo Partizanų gatve ir važiuodamas apgadino ratÄ , todėl automobilį paliko. Skundžiamas teismo nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, nuobauda pažeidėjui paskirta sankcijoje numatytose ribose, įvertinus pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis sutinka.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog M. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas nepagrįstai iš esmės grindžiamas tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimais ir parodymais, kuriuos paneigia byloje surinktų ir teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų visetas. Būtent, apelianto teiginį, kad jis automobilio nevairavo, o eismo įvykį padarė E. S., paneigia jo paties pirminis paaiškinimas, kuriame pastarasis asmuo nurodė, kad su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1), o taip pat 2013-06-01 jo paties ranka rašytas paaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu jis atsitrenkė į stovintį automobilį, buvo blaivus, dėl padaryto „įvykio“ gailisi (b. l. 11).

Teismui netikėti apelianto prisipažinimu ir Å¡iomis nurodytomis aplinkybėmis nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi tai sutampa su nukentėjusiojo J. L., liudytojų J. B., V. K., R. K. parodymais bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas detaliai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė motyvus, kodėl M. T. iÅ¡kelta versija, kad ne jis 2013-06-01 eismo įvykio metu vairavo automobilį, o galimai jį vairavo E. S., kuriam jis automobilį pagal 2013-05-16 pirkimo – pardavimo sutartį buvo perdavęs bei pateikė minėtÄ sutartį, bei E. S. Å¡iÄ versijÄ patvirtinantys parodymai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo vertinimas, jog kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažinęs E. S. negalėjo padaryti minėto pažeidimo, grindžiamas tik faktu, kad E. S. neturi teisės vairuoti, tačiau tai, kad asmuo neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nepaneigia galimybės, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę, laikytinas deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, juolab, kad ne tik šis faktas, o, kaip minėta, įrodymų visetas patvirtina apelianto kaltę.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus laikė jo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, o liudytojo E. S. parodymus vertino kaip siekį M. T. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir jais pagrįstai nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal nustatytus automobilių apgadinimus bei byloje surinktų įrodymų visetÄ yra pakankamas pagrindas spręsti, kad M.

T. pajuto automobilių kontaktÄ , ir kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, tai yra jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Ä®vertinus apeliacinio skundo argumentus, kurie iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. duotiems parodymams teisme, kurie iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti bei iÅ¡analizuoti įrodymų viseto aspektu skundžiamame nutarime, o taip pat atsižvelgus į aukščiau paminėtÄ sias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad M.

T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. kaltu pripažintas pagrįstai.Kadangi byloje nustatyta, kad M. T. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, apeliantas pagal ATPK 123 str. 5 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentas, kad automobilį pirkti ketinęs ir pareigÄ tinkamai jį eksploatuoti turėjęs pirkėjas E. S. staiga jį sugalvojo grÄ Å¾inti, apeliantas naktį (apie 00.00 val.) neturėjo realios galimybės tinkamai sutvarkyti bÅ«tinų draudimo dokumentų, laikytinas apelianto gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                  Algirdas Remeika