3a21cef4-4e36-4731-ac0e-cf937dcbb53c · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-768/2023

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistosios S. M. skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimÄ dėl jos lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ ,

nustatė:

1. S. M. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 3 dalimi, ji pripažinta pavojinga recidyviste. Ji paskirtÄ bausmę atlieka nuo 2019 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 20 d.

2. Komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajai S. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistoji S. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti vidutinė, jos elgesys bausmės atlikimo metu (mokosi, įgijo kambarių tvarkytojos profesinę kvalifikacijÄ , dirba, požiÅ«ris į darbÄ teigiamas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse) ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės (bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, dirba, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, iÅ¡mokėjo turimas skolas, priima siÅ«lomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesÄ , įgijo profesinę kvalifikacijÄ , stebima motyvacija užsiimti darbine veikla) sudaro pagrindÄ manyti, kad ji laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ . Teismas nurodė, kad nors nuteistoji S. M. rodo pastangas resocializuotis, tačiau įvertinus jos kriminogeninius, nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančius veiksnius, kurie Å¡iuo atveju laikytini svaresniais nei apsauginiai nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai, dar nėra priežasčių teigti, jog jos padaryta pažanga yra pakankama ir leidžianti manyti, kad ji resocializacijos procesÄ galėtų tęsti laisvėje. Å iuo atveju dar nėra pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, todėl Å¡iuo metu S. M. lygtinis paleidimas, taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , atsižvelgiant į jos padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir mastÄ , prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo principams, neatitiktų visuomenės intereso.

4. Skundu nuteistoji S. M. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimÄ dėl jos lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvi priežiÅ«rÄ . Skunde ji nurodo, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę, įgijo keletÄ profesijų, mokėsi, dirbo ir pagal laisvės atėmimo vietų įstaigoje gautus 2 antstolių patvarkymus savo įsiskolinimus padengė. Taip pat ji, išėjusi į laisvę, nebegrįš gyventi į aplinkÄ , kuri darė įtakÄ jos nusikalstamam elgesiui, bei įsidarbins (tai suderino su darbdaviu). Ji dalyvavo daugybėje socialinės reabilitacijos programų, buvo skatinta už aktyvų dalyvavimÄ jose. Å iuo metu kalėjimo Resocializacijos skyrius jai nebeturi pasiÅ«lyti jokių programų, kurios dar labiau sumažintų jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

5. Atsiliepimų į skundÄ nebuvo gauta.

6. Skundas atmetamas.

7. Skunde nuteistoji S. M. nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimÄ dėl jos lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų bylos duomenų – kad ji motyvuota dirbti ir toliau gyventi nenusikalstamai. Tuo vadovaudamasi, nuteistoji praÅ¡o patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ ir taikyti jai lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau skundÄ nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nesutinka su Komisijos nutarimu, kad nuteistosios S. M. resocializacijos procesas gali bÅ«ti tęsiamas jai bÅ«nant laisvėje.

8. Visų pirma, reikia pažymėti, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija 4 metus, bet nevirÅ¡ija 10 metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iki 9 mėnesių anksčiau. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas sÄ lygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, įvertinus ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

9. Kaip matyti iÅ¡ asmens bylos, nuteistoji S. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jai taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Taip pat ji, atlikdama laisvės atėmimo bausmę, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebuvo bausta, o už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ buvo skatinta 4 kartus. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistoji dalyvauja resocializacijos procese, tokiu bÅ«du didindama galimybes integracijai į visuomenę. Visgi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali bÅ«ti laikomas besÄ lyginiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl, nors nuteistoji S. M. ir atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas, tačiau sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad tam tikri jos elgesio ir mÄ stymo pokyčiai, kiti jÄ teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys dar nesudaro pagrindo manyti, kad ji padarė įstatymo reikalaujamÄ pažangÄ bei daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.

10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai iÅ¡samiai įvertino nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pagrįstai pripažino, jog nuteistosios pažanga jÄ mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atlikus nuteistosios S. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , nustatyta, kad ji yra mažėjanti vidutinė. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, o Å¡iuo atveju – vidutinei, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi pažanga jÄ mažinant. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad spręsti apie akivaizdžiÄ nuteistosios pažangÄ mažinant jai nustatytÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu dar nėra pagrindo.

IÅ¡ nuteistosios asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta mažėjanti vidutinė nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. IÅ¡ asmens bylos matyti, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nulėmė jos elgesio ir mÄ stymo ypatumai, rizikos veiksnių valdymo galimybės. Kita vertus, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma ir tai, kad nuteistoji nepilnai valdo kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliaus ypatumais, neskatinančiais prosocialaus elgesio, ankstesniu neigiamų pasekmių ignoravimu, stokoja konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių, pažymint, kad Å¡ios sritys reikalauja tolesnių nuteistosios tikslingų veiksmų, kurių imtis ji Å¡iuo metu motyvuota.

Taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad bÅ«tinos tolesnės nuteistosios pastangos siekiant ilgalaikių pokyčių srityse, susijusiose su mÄ stymo, elgesio, nuostatų ypatumais, pasekmių suvokimu, probleminių sričių atpažinime. Visos Å¡ios sritys socialinio tyrimo iÅ¡vadoje priskiriamos prie dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgus į visa tai, darytina iÅ¡vada, kad nuteistosios S. M. pažanga sprendžiant sunkumus Å¡iose srityse yra pakankamai svarbi ir galinti parodyti, kad gyvenimų tikslų ji laisvėje galėtų siekti tik teisėtais bÅ«dais.

Tačiau Å¡iuo metu, kaip galima spręsti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados ir nuteistosios asmens bylos, nuteistosios pažanga yra, bet ji yra nepakankama, kad ji laisvėje savarankiÅ¡kai gebėtų suvaldyti visus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Taigi, nors nuteistoji laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – taigi, ji apibÅ«dinama iÅ¡ esmės gerai, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jos gyvensenoje nepakanka.

11. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, be paminėtų teigiamai nuteistÄ jÄ S. M. apibÅ«dinančių aplinkybių (motyvuota užsiimti darbine veikla, priima siÅ«lomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesÄ ), nurodyta ir tai, kad nuteistajai vis dar iÅ¡skiriami ne tik statiniai (ankstesnis teistumas, bÅ«dingas teisės pažeidimo modelis), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio, konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, ankstesnis neigiamų pasekmių ignoravimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistosios gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ , todėl sprendžiant dėl nuteistosios daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , svarbus yra jos dedamų pastangų mažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistoji, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo vietų įstaigose vykdomose programose. Tai neabejotinai rodo nuteistosios pastangas įsitraukti į resocializacijos procesÄ . Tačiau tokių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad bÅ«dama laisvėje ir probacijos tarnybos neprižiÅ«rima, S. M. turi tam tikrų sunkumų laikydamasi visuomenėje nustatytų elgesio normų. Tai nurodoma ir jos socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, pažymint, kad nuteistoji iÅ¡ esmės pavyzdingai elgiasi tik struktÅ«ruotoje aplinkoje. Taigi, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas Å¡iuo metu reikÅ¡mingos ir akivaizdžios įtakos Å¡ių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo.

12. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, abejoja, kad nuteistosios S. M. motyvacija dirbti, t. y. jos teigiamas požiÅ«ris į darbÄ bei apskritai į užimtumÄ , bus pakankamas veiksnys, skatinantis jÄ toliau dėti pastangas suvaldyti kriminogeninius veiksnius. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistoji laisvėje dirbdavo epizodiÅ¡kai, jos darbo stažas yra labai menkas. Apylinkės teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes kartu su tuo, kad anksčiau nuteistoji S. M. darydavo nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama gauti lėšų pragyvenimui (disponuodavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdama tikslÄ jas platinti), pagrįstai sprendė, kad iÅ¡lieka pakankamai didelė tikimybė, jog norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamo iÅ¡silavinimo, pakankamos profesinės kvalifikacijos, pakankamos darbinės patirties, nuteistoji gali daryti nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu bÅ«du. Tai iÅ¡ esmės nurodoma ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje – nuteistajai nepavykus įsitvirtinti darbo rinkoje, neturint pakankamai lėšų pragyventi, tai didintų jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

13. IÅ¡ nuteistosios asmens bylos, jos socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad S. M. laisvės atėmimo bausmę realiai atlieka nebe pirmÄ kartÄ . Anksčiau ji taip pat buvo teista iÅ¡imtinai tik už BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų darymÄ â€“ anksčiau pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskutinį kartÄ â€“ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Visų pirma, tai rodo, kad nuteistosios daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Antra, anksčiau nuteistajai lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas buvo taikytas net 3 kartus. Nors probacijos sÄ lygų ji laikėsi, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo laikui, vėl darydavo analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas. Susipažinus su ankstesnėmis teismų nutartimis dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos (teismų informacinėje sistemoje „Liteko“), matyti, kad visais atvejais S. M. žadėjo bei buvo motyvuota laisvėje dirbti, bet to nedarė. IÅ¡ jos teistumo istorijos matyti ir tai, kad nuteistosios gyvenimas laisvėje ilgÄ laikÄ buvo susijęs su nusikalstamų veikų, kuriomis siekia gauti pajamų pragyvenimui, darymu. Dėl to nuteistoji laisvės atėmimo vietų įstaigoje turi pagal galimybes toliau dirbti, mokytis, lavinti turimus įgÅ«džius, kad suprastų darbo ir teisėtai gautų pajamų svarbÄ bei daugiau laisvėje neieÅ¡kotų bÅ«dų pajamų pragyvenimui gauti iÅ¡ visuomenei itin pavojingų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, nesant akivaizdžios nuteistosios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ srityse, kurios tiesiogiai turėjo įtakos ankstesniam nusikalstamam nuteistosios elgesiui, sutiktina su apylinkės teismo esmine iÅ¡vada, kad jos resocializacijos procesas dar turi bÅ«ti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jos elgesį.

14. Pažymėtina, kad iÅ¡vada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sÄ lygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumÄ , o ne selektyviai atrinktus ir iÅ¡imtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius jÄ duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikÅ¡mingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistosios S. M. resocializacijos aspektus, ir Å¡io vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad teigiamai jÄ charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nors ir mažėjančiÄ , bet vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iÅ¡ esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutÄ , neanalizuojant S. M. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų iÅ¡vadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimÄ . Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistosios S. M. skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis