2025-06-04 Nr. BB-2870-1-01-1-12712-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. T. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-06-04 Nr. BB-2870-1-01-1-12712-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį sprendimą, bylą L. T. nutraukti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1938/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12712-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. T. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį sprendimą, bylą L. T. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai tyčia pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tyčia netinkamai taikė baudžiamojo proceso ir baudžiamąjį įstatymus, tyčia ignoravo byloje esančius policijos pareigūnų surinktus įrodymus. Bylos nagrinėjimas užtruko nepagrįstai ilgai. Dėl liudytojų įvykio vietoje ir apylinkės teisme duotų parodymų prieštaringumo, nelogiškumo bei nenuoseklumo, po apylinkės teisme įrodymų (vaizdo ir garso įrašų) ir policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir protokolų peržiūros, L. T. apylinkės teismo prašė apklaustus liudytojus papildomai apklausti, tačiau teisėja tyčia šių liudytojų į papildomą apklausą neiškvietė. Apygardos teismas šio fakto iš viso nenagrinėjo, nevertino. L. T. veiksmai įvykio metu atitiko BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, todėl jis turėjo būti išteisintas. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota kaip narkotikų gamintojas ir platintojas žinomai melagingas pareiškėjas eilinį kartą agresyviai puola L. T., o L. T. tik ginasi. Įvykio metu L. T. nesužeidė narkotikų gamintojo ir platintojo, nes šis į įvykio vietą atėjo girtas ir jau užtinusia kairiąja akimi, t. y. L. T. nepadarė jam nepagrįstai inkriminuojamos veikos. Apylinkės teismas turėdamas dokumentus dėl L. T. sveikatos būklės - privalėjo skirti teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų psichiatrinę ekspertizę. Teismų nepagrįstais ir neteisėtais sprendimais buvo tyčia padaryta žala L. T..
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, L. T. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. L. T. siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, kaip antai, konstatuotų, kad jis veikė esant būtinajai ginčiai. Nuteistasis deklaratyviai teigia, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių jo versiją, kad jis gynėsi nuo realaus užpuolimo. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu ir būtinąja gintimi išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Taigi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo L. T. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo L. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis