3a1ea49f-5b8a-4a2b-8f56-c76caf35c393 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1044-565/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40201-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2020 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Daisana“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Daisana“ ieÅ¡kinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė UAB „Daisana“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos solidariai 15 351,63 Eur žalai atlyginti.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: vandentiekio tinklai 1V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio tinklai 2V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 1KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 2KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 3 KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 4KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Tinklai). Tinklais tiekiamas geriamasis vanduo ir šalinamos nuotekos (duomenys neskelbtini), gyventojams. Ieškovė neturi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijos.

3. IeÅ¡kovė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su praÅ¡ymu iÅ¡pirkti Tinklus arba juos nuomoti. Å alims derantis dėl Tinklų iÅ¡pirkimo ar nuomos, 2018 m. liepos 19 d. raÅ¡tu Nr. T17-287(1.48) Klaipėdos rajono savivaldybė informavo ieÅ¡kovę, kad: savivaldybė neturi finansinių galimybių sumokėti turto vertintojų nustatytÄ Tinklų vertę; Tinklai gali bÅ«ti iÅ¡perkami, bet neprivalo bÅ«ti iÅ¡perkami; savivaldybei nėra tikslinga perimti Tinklus, nes Tinklai nėra prijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų tinklų.

4. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – taip pat ir ESO), praÅ¡ydama nutraukti elektros energijos tiekimÄ Tinklams, tačiau ESO 2017 m. sausio 9 d. sudarė sutartį su individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“ dėl elektros energijos tiekimo Tinklams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – taip pat ir VKEKK) pripažino, kad ESO veiksmai, kuriais buvo pakeistos su ieÅ¡kove sudarytos sutarties sÄ lygos ir sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu, yra neteisėti ir prieÅ¡tarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

5. Klaipėdos rajono savivaldybė neteisėtai neiÅ¡pirko arba nenuomojo Tinklų, o ESO veiksmai, sudarant elektros energijos tiekimo sutartį Tinklams su individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“, yra pripažinti neteisėtais. Nurodyti Klaipėdos rajono savivaldybės ir ESO veiksmai lėmė, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuri apskaičiuota pagal negautÄ kainÄ už Tinklų naudojimÄ . Negauta kaina skaičiuojama pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-272 patvirtintÄ Kainos už vieÅ¡ajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktÅ«ros naudojimÄ nustatymo metodikÄ ). IeÅ¡kovė 15 351,63 Eur žalÄ paskaičiavo nuo 2017 m. sausio 1 d., kai ESO neįvykdė ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo Tinklams, o Klaipėdos rajono savivaldybė ir toliau nevykdė prievolės mokėti mokestį už Tinklus, iki 2018 m. spalio 1 d.

6. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.

7. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ir geriamojo vandens išgavimo bei nuotekų valymo įrenginiai. Tinklai nėra prijungti prie savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl ieškovės Tinklai neatitinka nei vieno iš infrastruktūros objekto tinkamumo kriterijų.

Tinklais neatitinka ir vieno iš infrastruktūros objektų reikalingumo kriterijų, nes viešasis vandens tiekėjas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje AB „Klaipėdos vanduo“ konstatavo, kad ieškovės Tinklai nėra reikalingi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimui. Taigi nėra pagrindų išpirkti Tinklus, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus.

8. ESO su ieškiniu nesutiko.

9. ESO nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos praÅ¡ymu užtikrinti nepertraukiamÄ elektros energijos tiekimÄ Tinklams, 2017 m. sausio 1 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“ dėl elektros energijos tiekimo Tinklams ir neiÅ¡montavo Tinkluose įrengtų elektros apskaitos prietaisų. Atsiskaitymo pareiga už sunaudotÄ elektros energijÄ buvo perkelta trečiajam asmeniui, todėl jokios neigiamos pasekmės ieÅ¡kovei nekilo.

PrieÅ¡ingai, buvo užtikrinta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki tol, kol Tinklai bus iÅ¡pirkti, ieÅ¡kovė nepatirs jokių su elektros energijos tiekimu Tinklams susijusių iÅ¡laidų. VKEKK pateiktos iÅ¡vados nagrinėjamai bylai ir joje keliamiems reikalavimams nėra aktualios, nes VKEKK pasisakė iÅ¡imtinai tik dėl sutarties sudarymo fakto, bet ne dėl ESO sprendimo tiekti elektros energijÄ Tinklams, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams bÅ«tų užtikrintas vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas.

10. Trečiasis asmuo individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 11.1. ieÅ¡kovė neįrodė abiejų atsakovių solidarios atsakomybės. IÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų nesuprantama, kaip yra susiję neteisėtais įvardijami Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmai (Tinklų neiÅ¡pirkimas ar nuomos sutarties nesudarymas) bei neteisėtais įvardijami ESO veiksmai (elektros energijos tiekimo Tinklams nenutraukimas); 11.2. nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, kad bÅ«tų pradėtos Tinklų iÅ¡pirkimo procedÅ«ros pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡pirkimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – taip pat ir ApraÅ¡as) nuostatas.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad, be Tinklų, jai nuosavybės teise priklauso ir jos vardu nekilnojamojo turto registre registruoti geriamojo vandens iÅ¡gavimo bei nuotekų valymo įrenginiai. Tinklai nėra prijungti prie savivaldybei ar vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekėjui, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros. Taigi Tinklai neatitinka infrastruktÅ«ros objekto tinkamumo kriterijų, o taip pat neatitinka ir infrastruktÅ«ros objekto reikalingumo kriterijų: vieÅ¡asis vandens tiekėjas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje AB „Klaipėdos vanduo“, įvertinęs Tinklų iÅ¡pirkimo įtakÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui / mažėjimui (tai yra įvertinęs, ar vieÅ¡ojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiÅ¡kiau paslaugÄ teikti iÅ¡perkama infrastruktÅ«ra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus)), konstatavo, kad Tinklai nėra reikalingi vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimui; 11.3. ieÅ¡kovė nurodo, kad faktiÅ¡kai trečiasis asmuo be jokio pagrindo perėmė Tinklų valdymÄ ir naudojimÄ , tačiau, nors ir laiko trečiojo asmens veiksmus neteisėtais, jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiÅ¡kia; 11.4. ieÅ¡kovė neįrodė žalos (negautų pajamų) dydžio.

IeÅ¡kovė nurodo, kad jai padarytos žalos dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-272 patvirtintÄ Kainos už vieÅ¡ajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktÅ«ros naudojimÄ nustatymo metodikos 4 punktÄ . Tačiau Metodikos 2 punkte nustatyta, jog Metodika privaloma vandens tiekėjui, kuris yra savivaldybės kontroliuojama įmonė ir kuris teisės aktuose nustatyta tvarka teikia vieÅ¡Ä sias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Metodikos 3 punkte nustatyta, kad ji taikoma, kai vandens tiekėjas su vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, reikalingos vieÅ¡ajam vandens tiekimui, savininku tariasi dėl apmokėjimo už vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ . IeÅ¡kovė neteikia teisės aktuose nustatyta tvarka viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, nėra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl Å¡i Metodika negali bÅ«ti taikoma; 11.5. teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atsisakymo iÅ¡pirkti Tinklus ir ESO atsisakymo nutraukti Tinklams elektros energijos tiekimÄ , realiai patyrė kokių nors iÅ¡laidų. 2017 m. sausio 9 d. sudarius elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo Tinklams su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo moka už sunaudotÄ elektros energijÄ , t. y. ieÅ¡kovė jokių iÅ¡laidų dėl to neturi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 12. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 12.1. teismas neteisingai įvertino savivaldybės ir vieÅ¡ojo vandens teikėjo (AB „Klaipėdos vanduo“) veiksmus perimant Tinklus bei netinkamai taikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡pirkimo tvarkÄ .

ApraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad infrastruktÅ«ros objektas iÅ¡perkamas, jeigu atitinka bent vienÄ ApraÅ¡o 6 punkte nurodytÄ tinkamumo kriterijų. ApraÅ¡o 6.1 punkte nustatyta, kad infrastruktÅ«ros objektas ir teisės į jį turi bÅ«ti registruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismas patvirtino, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovė yra Tinklų savininkė, į bylÄ pateikti tai patvirtinantys iÅ¡raÅ¡ai. Taigi Tinklai atitinka ApraÅ¡o 6.1 punkte nustatytÄ tinkamumo kriterijų; 12.2. ApraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad infrastruktÅ«ros objektas iÅ¡perkamas, jeigu atitinka abu ApraÅ¡o 7 punkte nurodytus reikalingumo kriterijus.

Teismas nepasisakė dėl Tinklų atitikties ApraÅ¡o 7.1 punkte nustatytam reikalingumo kriterijui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Tinklai yra savivaldybės vieÅ¡ojo geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, kurioje veikia savivaldybės paskirtas ir licencijÄ verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla turintis vieÅ¡as vandens tiekėjas. Vertindamas Tinklų atitiktį ApraÅ¡o 7.2 punkte nustatytam reikalingumo kriterijui, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. sausio 13 d. raÅ¡tu Nr. (19-2)-D8-290 atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje nustatytÄ individualaus geriamojo vandens iÅ¡gavimo ir naudojimo apibrėžimÄ ir pažymėjo, kad sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra geriamasis vanduo tiekiamas ir nuotekos tvarkomas daugiau kaip 50 asmenų. Vykdoma geriamojo vandens tiekimo veikla negali bÅ«ti prilyginama individualiam geriamojo vandens iÅ¡gavimui ir naudojimui.

RaÅ¡te taip pat pažymima, jog minėto įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (nevieÅ¡asis) geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamÄ jį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamÄ jį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (iÅ¡skyrus pavirÅ¡ines nuotekas) paslaugas iki vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jis turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijÄ ; 12.3. be to, ApraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės bÅ«ti aprÅ«pinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡pirkimas ir perdavimas vykdomi ApraÅ¡e nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į ApraÅ¡o 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus.

Tai iÅ¡ esmės atitinka esamÄ situacijÄ , kadangi nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo reikiamos licencijos neturi, ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai ir verslo subjektai neturi kitokios galimybės bÅ«ti aprÅ«pinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis. VieÅ¡ojo vandens tiekėjo iÅ¡vados, kad Tinklai nėra reikalingi vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimui, savivaldybei nėra privalomos ir nepanaikina įstatyme nustatytos pareigos pasirÅ«pinti vieÅ¡uoju interesu ir aprÅ«pinti gyventojus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis; 12.4. teismas neįvertino, kad Savivaldybės administracija ne tik neįvykdė įstatymo nustatytų pareigų, tačiau taip pat inspiravo ir kitų asmenų neteisėtus veiksmus.

Savivaldybės administracija, žinodama, kad nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo neturi geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo licencijos ir negali užsiimti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir verslo subjektams, taip pat žinodama, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir verslo subjektams gali užsiimti tik savivaldybės toje teritorijoje paskirtas vieÅ¡as vandens tiekėjas - AB „Klaipėdos vanduo“, tarpininkavo trečiajam asmeniui neteisėtai perimant geriamo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų Å¡alinimo infrastruktÅ«rÄ .

Savivaldybės administracija Tinklus trečiajam asmeniui perdavė nesant tam teisinio pagrindo, ir ieÅ¡kovė dėl to patiria žalÄ (negauna pajamų); 12.5. VKEKK pripažino neteisėtais ESO veiksmus ir tai yra prima facie įrodymas, patvirtinantis ESO neteisėtÄ elgesį. Bylos nagrinėjimo metu ESO nurodė, kad sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu, vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 143 punktu.

Å ia nuostata ESO vadovaujasi nepagrįstai, nes trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad turi teisę eksploatuoti Tinklus. PrieÅ¡ sutarties sudarymÄ ESO taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad vyksta teisiniai ginčai dėl Tinklų. Esamoje situacijoje elektros energijos tiekimo sutartį su ESO galėjo sudaryti tik reikiamus įgalinimus turintis licencijuotas geriamojo vandens tiekėjas. Po 2017 m. sausio 9 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 605517- 53512/170014 sudarymo trečiasis asmuo pradėjo naudoti Tinklus be ieÅ¡kovės sutikimo, nesant juridinio pagrindo, ir neteisėtai Tinklus eksploatuoja iki Å¡iol; 12.6.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – taip pat ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Atsakovės veikė bendrininkavimo sÄ lygomis siaurÄ ja prasme. Turto savininkas turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudotis turtu ir juo disponuoti. Kadangi Tinklai yra specifinis nekilnojamojo turto objektas ir jam taikomas specialus teisinis reguliavimas, ieÅ¡kovės galimybės valdyti, naudotis Tinklais ir jais disponuoti yra ribotos.

Tinklus naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį (geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų Å¡alinimui) gali tik licencijuotas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Siekdamas apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , įstatymų leidėjas specialios paskirties infrastruktÅ«ros savininkui nesuteikia galimybių juos eksploatuoti, tačiau įpareigoja savivaldybę perimti infrastruktÅ«ros objektus, už juos atsiskaityti ir organizuoti vandens tiekimÄ ir nuotekų Å¡alinimÄ , jeigu toks poreikis atsiranda; 12.7.

Å¡iuo metu Tinklai yra naudojami, tačiau ieÅ¡kovė jokio atlygio už tai negauna, t. y. patiria žalÄ . Tokia situacija susidarė dėl dviejų priežasčių:

1) dėl Savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo;

2) dėl neteisėtų ESO veiksmų. Jeigu savivaldybė būtų atlikusi įstatymo jei suteiktas funkcijas, t. y. perėmusi Tinklus ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaičiusi su ieškove, žala nebūtų patirta. Jeigu savivaldybė Tinklų būtų neperėmusi dėl poreikio nebuvimo (gyventojai geriamuoju vandeniu būtų aprūpinami kitais būdais), tai tokiu atveju Tinklai nebūtų naudojami ir ieškovė žalos taip pat nebūtų patyrusi. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir verslo subjektams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikis yra ir nuolat auga (didėja gyventojų skaičius).

Tinklai neteisėtai naudojami, nes ESO 2017 m. sausio 9 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 605517-53512/170014 pagrindu tiekia elektros energijÄ Tinklų funkcionavimui palaikyti. Tiek savivaldybės neteisėtas neveikimas, tiek ir ESO neteisėti veiksmai (sudarant Elektros energijos tiekimo sutartį su asmeniu, kuris neturi teisės eksploatuoti Tinklų), buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis; 12.8. žalos dydis skaičiuojamas kaip negauta kaina už vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo infrastruktÅ«ros naudojimÄ , pasiremiant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Metodika, o, tiksliau, kainos už vandens tiekimui reikalingos infrastruktÅ«ros naudojimÄ skaičiavimo principais.

Jeigu ieÅ¡kovės Tinklai savivaldybės bÅ«tų perimti naudoti kaip vieÅ¡am vandens tiekimui reikalingos infrastruktÅ«ros dalis, bÅ«tent Metodikos pagrindu bÅ«tų skaičiuojama kaina už Tinklų naudojimÄ . Å iuo atveju Tinklai yra naudojami vandens tiekimui, todėl pagrįsta žalos dydį įrodinėti remiantis skaičiavimais pagal tas aplinkybes, kurios savo esme artimos esamoms.

13. ESO praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 13.1. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – taip pat ir Taisyklės), 143 punktas suteikia operatoriui teisę nenutraukti ar neapriboti elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo vartotojo ar tiekėjo praÅ¡ymu, jei toks elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimas ar apribojimas pažeistų trečiųjų asmenų, turinčių teisę naudoti objektÄ , interesus arba, jeigu operatoriaus ir (ar) tiekėjo turimais duomenimis dėl objekto, į kurį vartotojas praÅ¡o nutraukti elektros energijos persiuntimÄ ir (ar) tiekimÄ , nuosavybės, valdymo ir (ar) disponavimo vyksta ginčai.

Taisyklių 143 punkte vartojama ginčo sÄ voka nėra privalomai siejama su ginčo nagrinėjimu teisme, o turi bÅ«ti vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Tai reiÅ¡kia, jog Taisyklių 143 punkto taikymo klausimas kiekvienu atveju turi bÅ«ti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos pobÅ«dį, interesų, kuriems gali bÅ«ti pakenkta, reikÅ¡mingumÄ bei kitas svarbias aplinkybes; 13.2. 2016 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. (5.1.39)A5-7098 Klaipėdos rajono savivaldybė kreipėsi į ESO, nurodydama, jog ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama iÅ¡montuoti elektros energijos apskaitos prietaisus Tinkluose, ketina nutraukti vandens tiekimÄ ir nuotekų Å¡alinimÄ prie Tinklų prisijungusiems gyventojams.

IeÅ¡kovės, Klaipėdos rajono savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje bei AB „Klaipėdos vanduo“ tarpusavio susiraÅ¡inėjimai patvirtina, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ kreipdamasi į ESO dėl elektros apskaitos prietaisų iÅ¡montavimo, kryptingai siekė, kad Tinklai bÅ«tų iÅ¡pirkti arba iÅ¡nuomoti. 13.3. Teisėtais bÅ«dais negaudama norimo rezultato, ieÅ¡kovė ėmė veikti prieÅ¡ingai nuosavybės teisės turiniui – 2016 m. gruodžio 23 d. pateikė ESO praÅ¡ymÄ nutraukti elektros energijos persiuntimÄ Tinklams.

Ä®vertinusi ieÅ¡kovės 2016 m. gruodžio 23 d. praÅ¡ymÄ ir susipažinusi su Klaipėdos rajono savivaldybės 2016 m. gruodžio 28 d. raÅ¡to Nr. (5.1.39)A5-7098 argumentais, ESO nustatė, kad egzistuoja individualaus ir vieÅ¡ojo intereso konkuravimo problema, kuriÄ iÅ¡sprendė vadovaudamasi proporcingumo principu. ESO pagrįstai ir teisėtai pasirinko suteikti prioritetÄ tai vertybei, kurios neapgynus atsirastų esminė žala. Patenkinus ieÅ¡kovės 2016 m. gruodžio 23 d. praÅ¡ymÄ , 86 namų Å«kiams, kurių nariais yra ir jautrioms visuomenės grupėms priskiriami mažamečiai vaikai ir senyvo amžiaus asmenys, bÅ«tų buvusi panaikinta techninė galimybė apsirÅ«pinti geriamuoju vandeniu bei iÅ¡leisti susidarančias nuotekas; 13.4. kita vertus, atsižvelgdama ir į aplinkybę, kad status quo padėties iÅ¡saugojimas lems ieÅ¡kovės prievolės atsiskaityti už Tinkluose suvartotÄ elektros energijÄ vykdymÄ , ESO sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu.

Sutartimi įsipareigojimai dėl Tinklų buvo perkelti trečiajam asmeniui, tokiomis priemonėmis užtikrinant ieÅ¡kovės ir savivaldybės teritorijos gyventojų interesų teisingÄ pusiausvyrÄ . VKEKK (dabar – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) iÅ¡vada neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant kompensavimo už naudojimosi ieÅ¡kovei priklausančiais Tinklais klausimÄ . Trečiasis asmuo de facto perėmė Tinklų valdymÄ ir naudojimÄ , todėl ieÅ¡kovė, nesutikdama su neatlygintinu Tinklų naudojimu, turi teisę į trečiÄ jį asmenį nukreipti konkretų turtinį reikalavimÄ ; 13.5. ieÅ¡kovė nepateikė konkrečių argumentų ir juos patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leistų teigti, kad ESO, atsisakydama iÅ¡montuoti elektros energijos apskaitos prietaisus, sukėlė ieÅ¡kovei apibrėžtų praradimų.

Ginčo atveju ESO elgėsi taip, kaip jÄ Ä¯pareigojo elektros energetikos srities norminiai teisės aktai – Taisyklių 143 punktas. Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei ESO veiksmų (neveikimo) neteisėtumo požymio, ESO nekyla turtinė prievolė atlyginti ieÅ¡kovei jos tariamai patirtus nuostolius. Be to, nėra jokių teisinių ir faktinių pagrindų atsakovių solidariajai atsakomybei atsirasti.

14. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

15. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: vandentiekio tinklai 1V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio tinklai 2V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 1KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 2KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 3 KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų šalinimo tinklai 4KF (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

19. Tinklais tiekiamas geriamasis vanduo ir Å¡alinamos nuotekos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojams. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) individualių namų savininkai yra įkÅ«rę individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijÄ â€žÅ vepelių auÅ¡ra“.

20. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. liepos 9 d. AB „Klaipėdos vanduo“ iÅ¡davė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijÄ verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 vieÅ¡Ä ja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Klaipėdos rajono savivaldybėje yra paskirta AB „Klaipėdos vanduo“.

21. Tinklai nėra prijungti prie Klaipėdos rajono savivaldybei ar AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

22. IeÅ¡kovė 2016 m. birželio 7 d. raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos rajono merÄ , nurodydama, kad neturi finansinių bei vadybinių pajėgumų Tinklais nepertraukiamai tiekti geriamÄ jį vandenį bei tvarkyti nuotekas, neatitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – taip pat ir GVTNT) 27 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų juridiniam asmeniui, siekiančiam gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijÄ , ir prašė, iki kol bus įvykdyta Tinklų iÅ¡pirkimo procedÅ«ra, inicijuoti, kad bÅ«tų sudaryta sutartis dėl Tinklų naudojimo. 23. 2016 m. rugsėjo 20 d. vienintelis ieÅ¡kovės akcininkas priėmė sprendimÄ nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. sustabdyti ieÅ¡kovės veiklÄ .

IeÅ¡kovė 2016 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tu apie tai informavo Klaipėdos rajono savivaldybės merÄ . 24. 2016 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į ESO su praÅ¡ymu iÅ¡montuoti Tinklams tiekiamÄ elektros energijÄ apskaitančius prietaisus (atitinkamai, ir nutraukti elektros energijos tiekimÄ Tinklams). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į ESO su praÅ¡ymu užtikrinti elektros energijos tiekimÄ Tinklams iki kol bus atliktos Tinklų iÅ¡pirkimo procedÅ«ros.

ESO, siekdama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų Å¡alinimÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojams, ir atsiskaitymÄ už Tinkluose suvartotÄ elektros energijÄ , 2017 m. sausio 1 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijÄ â€žÅ vepelių auÅ¡ra“ ir neiÅ¡montavo Tinklams tiekiamÄ elektros energijÄ apskaitančių prietaisų.

25. IeÅ¡kovė ir Klaipėdos rajono savivaldybė tarėsi dėl Tinklų iÅ¡pirkimo. 2018 m. liepos mėn. raÅ¡tu Nr. T17-287(1.48) Klaipėdos rajono savivaldybės meras nurodė, kad nėra finansinių galimybių iÅ¡pirkti Tinklus pagal turto vertinimo metu nustatytÄ Tinklų vertę. Be to, Tinklai sudaro tik dalį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos – ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jai nuosavybės teise priklauso ir vandens gręžinys bei nuotekų tvarkymo įrenginys, o perimti tik dalį Å¡ios sistemos savivaldybei nėra tikslinga.

26. AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡te Nr. 2019/S.01-1187 individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Švepelių auÅ¡ra“ nurodė, kad AB „Kauno vanduo“ neturi galimybės teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugų AB „Kauno vanduo“ teisėtai nevaldoma infrastruktÅ«ra. Pradėti centralizuotÄ vandens tiekimÄ ir nuotekų Å¡alinimÄ AB „Kauno vanduo“ galėtų dviem atvejais. Pirma, individualiÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo infrastruktÅ«rÄ prijungus prie esamų centralizuotų tinklų, eksploatuojamų AB „Klaipėdos vanduo“. Tam bÅ«tina įrengti naujus vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus (apie 214 m) ir gauti žemės, per kuriÄ eitų naujai įrengiami tinklai, savininkų sutikimÄ . Antra, Klaipėdos rajono savivaldybei iÅ¡pirkus ar kitaip perėmus Tinklus ir perdavus juos AB „Klaipėdos vanduo“.

27. GVTNT įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.

28. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNT įstatymo 16 straipsnio 6 dalis).

29. Aprašo 6 ir 7 punktuose nustatyti tinkamumo ir reikalingumo kriterijai išperkamam infrastuktūros objektui.

30. Infrastruktūros objekto tinkamumo kriterijai: 6.1. infrastruktūros objektas ir teisė į jį yra registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre; 6.2. infrastruktūros objekto techninė būklė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša.

Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d.

įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 207.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus; 6.3. infrastruktūros objektas yra prijungtas prie savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

31. InfrastruktÅ«ros objekto reikalingumo kriterijai: 7.1. infrastruktÅ«ros objektas yra savivaldybių vieÅ¡osiose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose, nustatytose pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio nuostatas; 7.2. vieÅ¡asis geriamojo vandens tiekėjas, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojas įvertina infrastruktÅ«ros objekto iÅ¡pirkimo įtakÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui/mažėjimui (tai yra įvertina, ar vieÅ¡ojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiÅ¡kiau paslaugÄ teikti iÅ¡perkama infrastruktÅ«ra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus).

32. InfrastruktÅ«ros objektas iÅ¡perkamas, jeigu atitinka ApraÅ¡o 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vienÄ ApraÅ¡o 6 punkte nurodytÄ tinkamumo kriterijų. Jeigu juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės bÅ«ti aprÅ«pinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡pirkimas ir perdavimas vykdomi ApraÅ¡e nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į ApraÅ¡o 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus (ApraÅ¡o 8 punktas).

33. IeÅ¡kovė neturi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos. IeÅ¡kovė teigia, kad neturi finansinių ir vadybinių pajėgumų tiekti Tinklais vandenį ir Å¡alinti nuostatas. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijÄ , pateikė komisijai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse ir Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraÅ¡e nurodytus dokumentus, bet Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsisakė iÅ¡duoti ieÅ¡kovei licencijÄ .

34. IÅ¡ AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡te Nr. 2019/S.01-1187 nurodytų aplinkybių matyti, kad yra galimybė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojus aprÅ«pinti geriamuoju vandeniu ir Å¡alinti nuotekas ne naudojant Tinklus, bet individualiÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo infrastruktÅ«rÄ prijungus prie esamų centralizuotų tinklų, eksploatuojamų AB „Klaipėdos vanduo“. Tam bÅ«tina įrengti naujus vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus (apie 214 m) ir gauti žemės, per kuriÄ eitų naujai įrengiami tinklai, savininkų sutikimÄ . Å iame raÅ¡te nurodyta, kad tokio perjungimo kaina siekų apie 70-80 tÅ«kst. eurų.

35. Taigi, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė nustatyta tvarka kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos gavimo, tačiau licencijos negavo. Taip pat, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojai turi galimybę bÅ«ti aprÅ«pinti geriamuoju vandeniu ir paÅ¡alinti nuotekas ne per Tinklus. Todėl nėra ApraÅ¡o 8 punkte nustatytos iÅ¡imties vykdyti Tinklų iÅ¡pirkimÄ neatsižvelgiant į ApraÅ¡o 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus tinkamumo ir reikalingumo kriterijus.

36. Tinklai neatitinka ir Aprašo 7.2 papunktyje nustatyto reikalingumo kriterijaus.

37. AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. birželio 27 d. raÅ¡te Nr. T17-321(40.6) nurodyta, kad Tinklai nėra prijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ infrastruktÅ«ros ir nėra reikalingi vieÅ¡ojo vandens tiekimo užtikrinimui. Kaip jau minėta, AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡te Nr. 2019/S.01-1187 nurodyta, kad yra galimybė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., gyventojus aprÅ«pinti geriamuoju vandeniu ir Å¡alinti nuotekas ne naudojant Tinklus, bet individualiÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo infrastruktÅ«rÄ prijungus prie esamų centralizuotų tinklų, eksploatuojamų AB „Klaipėdos vanduo“.

38. Å is perjungimas bÅ«tų ekonomiÅ¡kesnis, nei naudoti Tinklus ir už jų naudojimÄ mokėti pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-272 patvirtintÄ Kainos už vieÅ¡ajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktÅ«ros naudojimÄ nustatymo metodikÄ , nes, ieÅ¡kovės patektais skaičiavimais, už Tinklų naudojimÄ per mėnesį bÅ«tų mokama 731 Eur, o pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡to Nr. 2019/S.01-1187 duomenis, perjungimo kaina siekų apie 70-80 tÅ«kst. Eurų, ir Å¡i kaina bÅ«tų dalinama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens vartotojams (86 namų Å«kiams pagal individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“ atstovės paaiÅ¡kinimus).

39. Perjungimas bÅ«tų ekonomiÅ¡kesnis ir už Tinklų iÅ¡pirkimÄ , nes, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2019 m. liepos 19 d. pasiÅ«lymo, adresuoto Klaipėdos rajono administracijos direktoriui, duomenų, VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas, pagal su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sudarytÄ paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo sutartį atlikęs Tinklų vertinimÄ , Klaipėdos rajono savivaldybei siekiant nustatyti Tinklų iÅ¡pirkimo kainÄ , nustatė, kad Tinklų vertė yra 330 000 Eur.

40. Net jei teigti, kad egzistuoja ApraÅ¡o 8 punkte nustatytos Tinklų iÅ¡pirkimo ar perdavimo sÄ lygos, Klaipėdos rajono savivaldybės atsisakymas iÅ¡pirkti Tinklus ar juos perduoti nereiÅ¡kia neteisėtų savivaldybės veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis), atitinkamai, nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti Tinklų neiÅ¡pirkimu ar neperdavimu padarytÄ Å¾alÄ .

41. IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovės ir Klaipėdos savivaldybės administracijos bei Klaipėdos savivaldybės mero susiraÅ¡inėjimo dėl Tinklų iÅ¡pirkimo matyti, kad dėl Tinklų iÅ¡pirkimo nebuvo susitarta iÅ¡ esmės dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos finansinių galimybių sumokėti turto vertintojų nustatytÄ Tinklų kainÄ nebuvimo. Kaip jau nurodyta, VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas, Klaipėdos rajono savivaldybei siekiant nustatyti Tinklų iÅ¡pirkimo kainÄ , atlikęs Tinklų vertinimÄ nustatė, kad Tinklų vertė yra 330 000 Eur.

42. GVTNT įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sÄ lygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato teismas.

43. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti Tinklų naudojimo sÄ lygas ir tvarkÄ , atitinkamai, ir atlyginimÄ už Tinklų naudojimÄ . Pažymėtina, kad Tinklų nenaudoja nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei vieÅ¡Ä ja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Klaipėdos rajono savivaldybėje paskirta AB „Klaipėdos vanduo“, Tinklus faktiÅ¡kai naudoja individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatant teisingÄ atlygį infrastruktÅ«ros savininkui turi bÅ«ti įvertintos Å¡ios aplinkybės. „Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikÅ¡mingÄ funkcijÄ Ä¯gavusių inžinerinių tinklų naudojimo Å¡iai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo kai nėra sudarytos pirmiau nurodytos triÅ¡alės sutarties, bÅ«tina atrasti pirmiau aptartų reikÅ¡mingų aplinkybių pusiausvyrÄ : viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifikÄ , infrastruktÅ«rÄ sukÅ«rusio asmens indėlį įgyvendinant Å¡iÄ viešųjų paslaugų teikimo pareigÄ , kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklÄ vykdančio asmens iÅ¡laidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktÅ«rÄ nebuvo kompensuotos (visos ar iÅ¡ dalies) parduodant turtÄ , kuriam ta infrastruktÅ«ra ir buvo sukurta.

Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugÄ ir teisingai atlyginti už sukurtÄ vieÅ¡osioms reikmėms naudojamÄ turtÄ neturi reikÅ¡ti ir lemti pelno gavimÄ antrÄ kartÄ už tÄ patį objektÄ . Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikÅ¡ti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlygintinai. Kiekvienu atveju siekiama nustatyti teisingÄ Å¡ių aplinkybių ir interesų balansÄ â€“ savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sÄ lygas bei asmens teisės gauti kompensacijÄ už naudojamÄ nuosavybę nesitikint papildomo pelno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).

45. Taigi, sprendžiant dėl Tinklų naudojimo sÄ lygas ir tvarkos, atitinkamai, ir atlyginimo už Tinklų naudojimÄ , turės bÅ«ti vertinamos Tinklų sukÅ«rimo aplinkybės, ar ieÅ¡kovė nėra prisiėmusi įsipareigojimų dėl Tinklų naudojimo aprÅ«pinant geriamuoju vandeniu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojus, ar ieÅ¡kovei kokiai nors bÅ«dais nebuvo kompensuotos ar iÅ¡ dalies kompensuotos Tinklų sukÅ«rimo iÅ¡laidos ir kt.

46. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės teiginiu, kad ESO, neiÅ¡montuodama Tinklams tiekiamÄ elektros energijÄ apskaitančių prietaisų ir tuo pačiu nenutraukdama elektros energijos tiekimo Tinklams bei sudarydama sutartį dėl elektros energijos tiekimo Tinklams su individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“, atliko neteisėtus veiksmus.

47. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Taigi, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, tačiau tai neturi prieÅ¡tarauti įstatymas ir pažeisti kitų asmenų teisų. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmai (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 143 punktas suteikia tinklų operatoriui ir (ar) elektros energijos tiekėjui teisę nenutraukti ar neapriboti elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo, vartotojo ar tiekėjo praÅ¡ymu, jei toks elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimas ar apribojimas pažeistų trečiųjų asmenų, turinčių teisę naudoti objektÄ , interesus arba, jeigu operatoriaus ir (ar) tiekėjo turimais duomenimis dėl objekto, į kurį vartotojas praÅ¡o nutraukti elektros energijos persiuntimÄ ir (ar) tiekimÄ , nuosavybės, valdymo ir (ar) disponavimo vyksta ginčai.

48. IeÅ¡kovė, 2016 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu praÅ¡ydama ESO nutraukti elektros energijos tiekimÄ Tinklams, aiÅ¡kiai suprato, kad taip bus nutrauktas vandens teikimas ir nuotekų Å¡alinimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojams, 86 namų Å«kiams, o greitos alternatyvos aprÅ«pinti Å¡iuos gyventojus geriamuoju vandeniu ir Å¡alinti nuotekas nebuvo. Be to, Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pateiktas vykstant ieÅ¡kovės ir Klaipėdos rajono savivaldybės deryboms dėl Tinklų iÅ¡pirkimo. Todėl nurodyti ieÅ¡kovės veiksmai vertinami kaip nuosavybės teisės objekto – Tinklų, naudojimas pažeidžiant kitų asmenų teises ir spaudimas Klaipėdos rajono savivaldybei derybose dėl Tinklų iÅ¡pirkimo.

49. Nurodytoje situacijoje ESO pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 143 punktu, nenutraukė elektros energijos tiekimo Tinklams.

50. Ta aplinkybė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pripažino ESO veiksmus, sudarant sutartį dėl elektros energijos tiekimo Tinklams su individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių aušra“, neteisėtais, neturi reikšmės šioje byloje, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nevertino ESO veiksmų Taisyklių 143 punkte nurodytų aplinkybių kontekste.

51. IeÅ¡kovė jokių iÅ¡laidų dėl sutarties dėl elektros energijos tiekimo Tinklams su individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių auÅ¡ra“ sudarymo nepatyrė – pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas prievolė mokėti už Tinkluose suvartotÄ elektros energijÄ tenka individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Švepelių auÅ¡ra“. IeÅ¡kovė, teigdama, kad dėl elektros energijos teikimo nenutraukimo Tinklams patyrė žalÄ negauto užmokesčio už Tinklų naudojimÄ forma, prieÅ¡tarauja pati sau – jei Tinkams bÅ«tų buvęs nutrauktas elektros energijos teikimas, Tinklai nebebÅ«tų naudojami, ir nebÅ«tų pagrindo reikalauti užmokesčio už Tinklų naudojimÄ . Kad ieÅ¡kovė dėl Tinklų veikimo patiria kokias nors kitas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo.

52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė