2018-11-27 Nr. AB-21926-3-63-3-00284-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2366-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00284-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (komisijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Birutės alėja“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir skundžiamas Sprendimas, Sprendimas), kuriuo nepritarta prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo adresas nurodomas (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo; 3) priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad DNSB „Birutės alėja“ yra įkurta pastate – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 33 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Pastatas yra valstybiniame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Su DNSB „Birutės alėja“ 2014 m. vasario 24 d. sudaryta valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartis Nr.16SŽN-(14.16.55.)-15. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

3. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2). Atsakovas 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-4549 dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) bei prašė informuoti, ar Žemės sklypui galima pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Inspekcija 2016 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (6.5)-2D-18635 nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktorius turi priimti sprendimą dėl Žemės sklypui nustatytos paskirties ir teritorijos naudojimo būdo pakeitimo, tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, kadangi nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui. Teigė, jog Inspekcija informavo pareiškėją 2017 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku, pasisakydama, kad jai nesuprantama, kodėl dar reikia atlikti skaičiavimus, kai Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis.

5. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintu Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, žemės naudojimo būdas keičiamas dviem atvejais: kai toje teritorijoje yra parengtas detalusis ar specialusis planas arba žemės valdos projektas, numatantis tokią galimybę; arba, kai žemės sklypui, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, minėtų dokumentų nėra parengta, tačiau tai leidžia daryti savivaldybės lygmens bendrasis ir (ar) vietovės lygmens bendrasis planas.

6. Nurodė, jog Žemės sklypas patenka į teritoriją, suplanuotą Detaliuoju planu, kurio sprendiniai numato, kad žemės naudojimo pobūdis keičiamas iš ūkinės komercinės paskirties į gyvenamąją mažaaukštę, o aiškinamajame rašte rašoma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamąjį namą – žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamąją teritoriją (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Akivaizdu, kad Detaliuoju planu buvo numatyta esančio poilsio pastato paskirtį pakeisti į daugiabutį, o jam eksploatuoti – žemės naudojimo būdą į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Tokiu atveju, Žemės sklypo žemės naudojimo būdą turėjo pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nes Detalųjį planą tvirtino Palangos miesto savivaldybė.

7. Pažymėjo, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Ši elgesio taisyklė numato, kad Žemės sklypo valdytojai turi teisę ir pareigą vadovautis Detaliojo plano sprendiniais, o ne Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, Žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas tik pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius.

8. Nors skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kad negali pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdo, kadangi nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui, tačiau šio teiginio atsakovas nepagrindė jokia teisės norma ir nemotyvavo kaip tai susiję su Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, atsisakydama vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu ir pagal jo sprendinius pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, pažeidė Aprašo 9 punktą, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio nuostatas.

9. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodo, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į P10 rajoną, kuriame rekomenduojama teritorijų struktūra: nuo 10 iki 40 procentų gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais, daugiau kaip 8 procentai viešo naudojimo želdynai, daugiau kaip 40 procentų aptarnavimo infrastruktūra (socialinė, kurorto ir kita).

10. Pažymėjo, jog jeigu gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų, tai jokios naujos daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos yra negalimos, nes tai prieštarautų Palangos miesto bendrajam planui. Pabrėžė, kad joks žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas ar su juo susijęs sprendimas negali prieštarauti bendrajam planui.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo DNSB „Birutės alėja“ skundą tenkino ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo Birutės g. 24, Palangoje, naudojimo būdo keitimo“ bei įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 504,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ yra įkurta pastate – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 33 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Pastatas yra valstybiniame Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su DNSB „Birutės alėja“ 2014 m. vasario 24 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr.16SŽN-(14.16.55.)-15. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydama pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2). Savivaldybės administracija nepritarė Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, argumentuodama tuo, kad nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintomis nuostatomis. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-180-602/2017 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 ir kt.).

14. Teismas, analizuodamas skundžiamą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565, teigė, jog akivaizdu, kad jame nėra pateikti paaiškinimai bei nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimtas (išskyrus nuorodą į Palangos miesto bendrąjį planą). Pažymėjo, kad nors atsakovas Sprendime nurodė, kad nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui, tačiau iš esmės nenurodė konkrečių motyvų, dėl kurių Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

15. Įvertinęs liudytojo V. Š. (Palangos miesto savivaldybės tarybos Ūkio komiteto pirmininkas) paaiškinimus, kad analizuojant ginčo situaciją dėl Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo, jiems buvo neaišku, ar pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamųjų namų statybą, toks keitimas neprieštaraus Palangos miesto bendrajam planui, t. y. ar nebus viršytas 40 procentų užstatymas, kuris toje teritorijoje pagal Palangos miesto bendrąjį planą numatytas gyvenamajai teritorijai, taip pat, kad pareiškėjas nepateikė duomenų (paskaičiavimų), kad reikalavimas atitinka Palangos miesto bendrąjį planą, teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad Palangos miesto savivaldybei ir buvo neaišku, ar Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas neprieštaraus Palangos miesto bendrajam planui, tačiau Sprendime nebuvo nurodytas teisės aktas, kuris pareiškėją įpareigotų atlikti ir pateikti skaičiavimus apie tai, ar nebus viršytas 40 procentų užstatymas, kuris toje teritorijoje pagal Palangos miesto bendrąjį planą numatytas gyvenamajai teritorijai. Teismas vertino, jog atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, jog nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui.

16. Teismas nurodė, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-4549 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad Žemės sklypui galioja žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 226 1.5 punktu, kurio pagrindiniame brėžinyje nurodoma, kad žemės naudojimo pobūdis keičiamas iš ūkinės komercinės paskirties į gyvenamąją mažaaukštę, o aiškinamajame rašte rašoma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamąjį namą – žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamąją teritoriją (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti), todėl prašė informuoti, ar vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, administracijos direktoriaus sprendimu Žemės sklypui galima pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

17. Nustatė, jog Inspekcija, atsakydama į Savivaldybės administracijos prašymą dėl tarnybinės pagalbos, 2016 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (6.5)-2D-18635 nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusios Detaliojo plano rengimo metu) 20 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti. Šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka jie gali būti keičiami ir papildomi, jeigu atsiranda ypatinga reikmė. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Detalusis planas yra galiojantis, todėl vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 12 dalimi, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius turi priimti sprendimą dėl Detaliuoju planu nustatytos Žemės sklypo paskirties ir teritorijos naudojimo būdo pakeitimo.

18. Teismas pažymėjo, jog Savivaldybės administracijai nepritarus Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydama informuoti apie Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo galimybę ir tvarką. Inspekcijos vyriausioji specialistė 2017 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku atsakė, kad Žemės sklypui buvo parengtas Detalusis planas, nustatyti reglamentai, būdas ir t. t., todėl užtektų, kad Savivaldybės administracijos direktorius priimtų sprendimą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Inspekcija nurodė nesuprantanti, kodėl dar reikia atlikti kažkokius skaičiavimus, nes Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis, todėl pasiūlė raštu kreiptis į Inspekciją dėl oficialios jų išvados gavimo.

19. Pareiškėjas 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į Inspekciją dėl oficialios jų išvados gavimo. Inspekcija 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. (6.5)-2D-3931 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (8.6)D3-Š-2121r-565 nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui neturi teisinio pagrindo, kadangi Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas yra numatytas galiojančio Detaliojo plano sprendiniuose.

20. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, jog net Inspekcijai nustačius ir nurodžius, kad Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir Palangos miesto savivaldybė turi pritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, tačiau atsakovas atsisakė pritarti Žemės naudojimo būdo pakeitimui. Atkreipė dėmesį, jog Sprendimo motyvai buvo nesuprantami ir Inspekcijos vyriausiajai specialistei V. M., kuri 2017 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške nurodė, kad atsakovas arba nesuprato ko pareiškėjas nori, ar kitos to sprendimo priežastys. Taigi, akivaizdu, kad Sprendimo turinys yra neaiškus ne tik pareiškėjai, tačiau ir kitiems specialistams, atliekantiems teritorijų planavimo priežiūrą.

21. Atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 turi esminių trūkumų, kurie akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

22. Panaikinęs Savivadybės administracijos Sprendimą, teismas tenkino išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą bei įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo.

23. Pareiškėjas prašė priteisti išlaidas advokato H. M. (800 Eur) ir advokato K. G. (100 Eur) teisinėms paslaugoms apmokėti bei sumokėtą žyminį mokestį. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) bei atsižvelgdamas į kriterijus dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 482,28 Eur atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio sumą.

III. 24. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėją“ skundą atmesti.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad naudojamas pastatas neatitinka ir objektyviai nebeatitiks jokių statybos, saugos ir priešgaisrinių normų, o būtent:

25.1. Pagal reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 8 lentelę privažiavimo automobiliams minimalus plotis yra 5,5 m. Pastato Birutės al. 24, Palanga esamas privažiavimas šio reikalavimo neatitinka ir nėra objektyvios galimybės, kad jį atitiks, nes nėra galimybės plėsti privažiavimo.

25.2. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus – kelių plotis priešgaisriniams automobiliams privažiuoti turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis – ne mažesnis kaip 4,5 m; ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12x12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16x16 m aukštele.

25.3. Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelės 1.3 punktą kiekvienam butui turi būti numatyta 1 automobilio stovėjimo vieta. Šio reikalavimo Birutės al. 24, Palanga pastatas neatitinka, plėsti esamo sklypo nėra galimybės.

26. Pareiškėjas DNSB „Birutės alėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, arba apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu, o apeliacinį procesą nutraukti bei priteisti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

27. Teigia, jog apeliantas nenurodo jokių nesutikimo su šio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu motyvų ir argumentų, nenurodo, kad teismas būtų pažeidęs materialiosios teisės ir proseco normas, ar nukrypęs nuo teismų praktikos, nenurodo įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžia sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, todėl neaiškus apeliacinio skundo juridinis pagrindas dėl ko apeliacinis procesas nutrauktinas.

28. Nors apeliantas nurodo, jog pastatas neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, tačiau apie šį nepritarimo pagrindą atsakovas nereiškė savo atsiliepime į skundą bei bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu, todėl teismas šių aplinkybių (įrodymų) negalėjo ištirti ex officio (lot. pagal pareigas).

29. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne iš statinio projektavimo (statybos) teisinių santykių, o iš žemės naudojimo būdo keitimo – iš teritorijų planavimo teisinių santykių, todėl ginčijamo sprendimo juridinis pagrindas turėjo būti grįstas teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą. Pabrėžia, kad DNSB „Birutės alėja“ kreipėsi į atsakovą ne dėl pastato pastirties keitimo, bet dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo pagal galiojantį Detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 24 sprendimu Nr. 226.

30. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas (apeliantas) pakeisti ar atsisakyti pakeisti Žemės sklypo žemės naudojimo būdą gali įgyvendinti tik teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti prašymą be jokio teisinio pagrindo bei pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir skundžiamas Sprendimas, Sprendimas), kuriuo netenkintas prašymas dėl žemės sklypo, esančio Birutės al. 24 Palangoje, naudojimo būdo keitimo bei dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo reikalavimas atitinka Palangos miesto bendrąjį planą, taip pat kad pareiškėjo eksploatuojamas pastatas neatitinka reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

37. Apeliaciniame skunde pateikti atsakovo argumentai dėl pareiškėjo eksploatuojamo pastato neatitikimo reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Šis ginčo klausimas nėra susijęs su sklype esančio statinio statybos, saugos bei priešgaisriniais reikalavimais, t.y. sprendžiamam ginčui statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ yra neaktualus.

38. Kita vertus atsakovo pozicija, kai jis apeliaciniame skunde nurodo kitus argumentus, nei yra nurodyti šioje byloje ginčijamame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendime Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog šis Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių keliamų reikalavimų.

39. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jo reikalavimas atitinka Palangos miesto bendrąjį planą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo reikalavimas pareiškėjui pagrįsti, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kad ginčo žemės sklypo paskirties keitimas negalimas, jei gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų, yra nesąžiningas ir pažeidžiantis gero administravimo principą.

40. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Kolegijos vertinimu klausimas dėl galimybės keisti ginčo žemės sklypo paskirties keitimą, jo atitikimas miesto bendrojo plano sprendiniams, turėjo buti vertinami sprendžiant dėl detaliojo plano tvirtinimo, o ne detalojo plano sprendinių įgyvendinimo stadijoje.

41. Kita vertus susisteminta informacija apie ginčo teritorijoje esančius žemės sklypus, jų paskirtį, gyvenamosios teritorijos dydį bei procentinę išraišką, disponuoja būtent atsakovas, o ne pareiškėjas, todėl pats atsakovas remdamasis savo turimais duomenimis turėtų įvertinti ar ginčo teritorijoje gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų.

42. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas