2019-07-10 Nr. AB-14151-3-61-3-01346-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-407-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01346-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Ministerija) išaiškinimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektuose esančių elektros tinklų izoliacijos varžų matavimų prieštaraujančiu įstatymams; 2) pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija vartojimo ginčą dėl varžų matavimų Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) nustatyta tvarka neišsprendė bei įpareigoti ją ginčą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektuose esančių elektros tinklų izoliacijos varžų matavimų spręsti iš naujo.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. gegužės 6 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: 1) pateikti teismui skundą raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis; 2) pasiūlyti pareiškėjui suformuluoti skundo reikalavimus pagal nutartyje pateiktus išaiškinimus.

2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. teisme per EPP buvo gauti pareiškėjo patikslinti skundai, kuriuose pareiškėjas prašė: 1) pripažinti Ministerijos 2019 m. kovo 21 d. rašte Nr. (17-2-16)3-456 (toliau – Ministerijos raštas) pateiktą išaiškinimą dėl elektros įrenginių varžų matavimo neteisėtu; 2) pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija vartojimo ginčą dėl varžų matavimų VTAĮ nustatyta tvarka neišsprendė ir įpareigoti ją ginčą dėl elektros įrenginių varžų matavimų spręsti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. A. 2019 m. balandžio 5 d. skundą ir 2019 m. balandžio 18 d. bei 2019 m. balandžio 19 d. patikslintus skundus, ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus (toliau – Skyrius) veiksmų ir 2019 m. balandžio 2 d. rašto Nr. 53-5-112 (toliau – Raštas) jis turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra Kauno miesto savivaldybės administracijos buveinė.

Teismas konstatavo, kad 2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. teisme gauti pareiškėjo patikslinti skundai, kuriuose pareiškėjas suformulavo tokius pačius skundo reikalavimus, kuriuos jau buvo suformulavęs 2019 m. balandžio 5 d. skunde, t. y. pripažinti Ministerijos rašte pateiktą išaiškinimą dėl elektros įrenginių varžų matavimo neteisėtu ir pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija vartojimo ginčą dėl varžų matavimų VTAĮ nustatyta tvarka neišsprendė ir įpareigoti ją ginčą dėl elektros įrenginių varžų matavimų spręsti iš naujo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundų turinį, sprendė, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su Skyriaus raštu ir Ministerijos raštu. Iš Ministerijos rašto turinio matyti, jog jame informacija pateikta Skyriui. Ministerijos rašte nėra suformuluoti jokie viešojo administravimo subjekto įpareigojimai, todėl šio rašto teisėtumo ištyrimas negali būti administracinės bylos dalyku. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Ministerijos rašte pateiktą išaiškinimą dėl elektros įrenginių varžų matavimo neteisėtu negali būti priimamas nagrinėti, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui teisę suformuluoti skundo reikalavimą dėl galimai neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, taip pat išaiškino, kad ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų yra teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirta tam teismui, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų.

III. Pareiškėjas S. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Ministerija yra valstybinio administravimo subjektas, o Energetikos ministro įsakymų išaiškinimas priskirtinas Ministerijos kompetencijai. 2019 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Ministeriją su prašymu paaiškinti, ar privaloma periodiškai atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų elektros įrenginių varžų matavimus. Atsakydama į Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą, Ministerija pateikė Energetikos ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1-281 patvirtinto Elektros įrenginių bandymų normų ir apimties aprašo (toliau – Aprašas) išaiškinimą. Pareiškėjas teigia, kad Ministerijos atliktas Aprašo nuostatų išaiškinimas yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui. Pareiškėjo vertinimu, išspręsti bylą dėl valstybinio administravimo subjekto veikimo – Aprašo išaiškinimo teisėtumo, priklauso administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte yra nurodyta, kad jos atsakymas, paremtas Ministerijos specialistų nuomone dėl varžų matavimų gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

2) Kauno miesto savivaldybės administracija, remdamasi Ministerijos raštu, faktiškai išsprendė ginčą dėl varžų matavimo pareiškėjo nenaudai ir išaiškino, kad jo namo bendrojo naudojimo objektų izoliacijos varžų matavimai yra privalomi, todėl namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Būsto valda” teisėtai iš pareiškėjo reikalauja sumokėti už varžų matavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo vertinimu, Ministerijos raštas sukelia jam teisines pasekmes.

3) Vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 3 dalimi ir bylų nagrinėjimo ekonomiškumo principu, pareiškėjas pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, spręsdama ginčą rėmėsi Ministerijos raštu, todėl neišsprendus Energetikos ministro įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų išaiškinimo teisėtumo, neįmanoma išspręsti Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte pateikto vartojimo ginčo dėl varžų matavimų teisėtumo.

4) Teismas skundo priėmimo stadijoje netinkamai taikė proceso teisės normas, o neteisėtai atsisakydamas priimti skundą pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. A. skundus dėl to, kad jie nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir dėl to, kad byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad Ministerijos rašte informacija skirta Skyriui, joje nėra suformuluoti jokie viešojo administravimo subjekto įpareigojimai, todėl šio Ministerijos rašto ištyrimas negali būti administracinės bylos dalyku. Taip pat pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui teisę suformuluoti skundo reikalavimą dėl galimai neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, išaiškino, kad ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų yra teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Ministerijos rašto ištyrimo, atsisakė priimti nagrinėti ir pareiškėjo reikalavimą dėl Kauno savivaldybės administracijos veiksmų, padaręs išvadą, kad byla nepriskirtina tam teismui. Pareiškėjas atskirajame vertinime su tokiu vertinimu nesutinka.

Teisėjų kolegija, dėl Ministerijos rašto kaip ginčo administraciniame teisme objekto, pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimtų aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamame Ministerijos rašte Skyrius informuojamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimuose ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuostatuose apibrėžta kompetencija, ministerijai nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus bei jų taikymą, todėl teikiama Ministerijos specialistų nuomonė, kuri negali būti traktuojama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Taigi pagal savo pobūdį ir paskirtį pareiškėjo ginčijamas Ministerijos raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis jam materialaus pobūdžio pasekmių, kurio tikslas – suteikti Skyriui jo 2018 m. kovo 18 d. raštu prašytą išaiškinimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Ministerijos rašto išaiškinimo negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl Kauno savivaldybės administracijos veiksmų ištyrimo nepriskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šią pareigą įvykdė ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius