3a1b77e2-a01b-42e7-8e1a-95c8f7cbd2ce · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1444-273/2018 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00092-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.3.6.; 3.2.9.12; 3.3.2.5. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1676-1023/2018 pagal ieÅ¡kovės I.

Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«muose nagrinėjamoje byloje pagal ieÅ¡kovės I. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L.

S., kuriuo ieÅ¡kovė prašė nepilnamečio sÅ«naus L. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Eur iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui L. S. mokamÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės bei 4 200 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. vasario 1 d. bei nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sÅ«naus L. S. bendravimo tvarkÄ , atsakovo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ ar jÄ nutraukti, kadangi Italijos Respublikos Pavijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje, kuriuo L.

S. globos teisės suteiktos L. S. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Nurodė, kad Å¡iame Pavijos teismo sprendime nurodyti argumentai patvirtina Å¡io teismo jurisdikcijÄ nagrinėti ginčo klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tuo susijusius klausimus.

2. IeÅ¡kovė su pateiktu praÅ¡ymu nesutiko. Nurodė, kad Italijos Pavijos teismo sprendimo nepripažįsta, kadangi jis yra Å¡aliÅ¡kas, priimtas nedalyvaujant ieÅ¡kovei ir jai apie minėtÄ teismo procesÄ nieko nežinant. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo paliko nenagrinėtÄ ; panaikino 2018 m. vasario 26 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis iki galutinio teismo procesinio sprendimo Å¡ioje byloje laikina nepilnamečio vaiko L. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove.

4. Teismas nustatė, kad Italijos Respublikos Pavijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje, kuriuo L. S. globos teisės suteiktos tėvui L. S. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo. IÅ¡keliant civilinę bylÄ Lietuvos teisme (Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«muose), vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, tačiau, atsakovui nesutinkant su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, jis buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis, jog Å¡alių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta bylos iÅ¡kėlimo momentu buvo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. Teismas, remdamasis Italijos Pavijos teismo sprendimu, konstatavo, kad Å¡iame sprendime yra įvertintos Reglamento „Briuselis IIa“ 8 straipsnio („Bendroji jurisdikcija“) ir 10 straipsnio („Jurisdikcija vaikų grobimo atvejais“) nuostatos ir konstatuota, kad Å¡is Italijos teismas iÅ¡laikė jurisdikcijÄ spręsti vaiko globos ir tėvų pareigų vaikui klausimus, pažymint, jog L. S. nesutiko su nepilnamečio vaiko negrÄ Å¾inimu 2017 m. rudenį, dėl ko pateikė pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę dėl vaiko pagrobimo, nei su vaiko iÅ¡vežimu 2018 m. sausį, nesuėjo vieneri metai nuo tada, kai L.

S. sužinojo apie vaiko buvimo vietÄ . Aplinkybę, kad atsakovas nesutiko su vaiko negrÄ Å¾inimu ir iÅ¡vežimu byloje patvirtina ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog 2018 m. balandžio 26 d. tarnyboje buvo gautas Italijos centrinės institucijos persiųstas L. S. praÅ¡ymas pagal Hagos konvencijÄ dėl galimai neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomo mažamečio sÅ«naus L. S. grÄ Å¾inimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ItalijÄ .

6. Teismas sprendė, kad Italijos Pavijos teismas galutinai nustatė jam priklausančiÄ jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ , kad teismo jurisdikcija iÅ¡ esmės negali bÅ«ti peržiÅ«rima ir nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės keliamų reikalavimų jurisdikcijos klausimas jau yra iÅ¡spręstas, nes Italijos Pavijos teismas sprendimu yra nustatęs jurisdikcijÄ ir jam priklausančiÄ kompetencijÄ spręsti vaiko globos ir tėvų pareigų vaikui klausimus. Kadangi Pavijos teismo sprendimu tapatus ginčas dėl to paties vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jau yra iÅ¡spręstas, todėl Alytaus apylinkės teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos remdamasis Reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 3 dalimi, 24 straipsniu, 26 straipsniu ir IÅ¡laikymo reglamento 12 straipsnio 2 dalimi. Teismas ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo paliko nenagrinėtÄ (CPK 782 str.).

7. Teismas, vadovaudamasis Reglamento Briuselis II a 20 straipsnio nuostatomis, teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgęs į tai, kad Italijos Pavijos teismo sprendimu yra nustatyta nuolatinė Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, panaikino pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatančias laikinÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus: 1.1. Teismas be pagrindo taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ . Minėtu pagrindu ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu Å¡alis per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina. Å iuo atveju teismas nesilaikė CPK 296 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės - teismas nepareiÅ¡kęs ieÅ¡kovei apie kokius nors ieÅ¡kinio trÅ«kumus, paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ; 1.2. IeÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas CPK 782 straipsnio pagrindu nesant tam faktinių ir teisinių pagrindų.

Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 782 straipsnio ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (toliau — Reglamento Briuselis II bis) normas, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes susijusias su vaiko pagrobimu ir nepagrįstai vadovavosi Pavijos teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis; 1.3. Italijos teismo sprendime yra nurodyti nepagrįsti, tikrovės neatitinkantys ir absoliučiomis prielaidomis paremti argumentai: tariamai vaiko gyvenamoji vieta buvo Italijoje, vaikas buvo pagrobtas iÅ¡ Italijos, vaiko gyvenamoji vieta iki atvykstant į LietuvÄ buvo Italijoje ir t.t.

Teismas šių argumentų netikrino ir tai padarė pažeisdamas esmines civilinio proceso taisykles - nevertino Italijos teismo sprendimo argumentų kartu su byloje esančiais įrodymais; 1.4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) buvo Lietuvoje. Vaiko gyvenamosios vietos deklaracija patvirtina, kad vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje nuo 2015 m. liepos 20 d., vaikas lanko Birštono vaikų darželį nuo 2017 m. vasario 1 d., nuo vaiko gimimo vaiko sveikatos priežiūra buvo atliekama, visi vaiko skiepai atliekami Lietuvoje, Birštono VTAS išvada patvirtina, kad vaikas labiau prisirišęs prie motinos ir gyvena Lietuvoje.

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų ir argumentų, kurie patvirtintų, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo Italijoje. Byloje nėra įrodymų apie vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Italijoje; 1.5. Teismas perrašė Italijos teismo sprendimo argumentacijÄ , pažeidė bendruosius civilinio proceso principus - teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisės į teisminę gynybÄ . Nesant jokių įrodymų apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Italijoje, nusprendė, jog vaiko gyvenamoji vieta yra Italija ir pripažino, kad byla neteisminga Lietuvos teismui.

Teismas privalėjo esant nesutapimams tarp surinktų įrodymų ir teismo sprendimo, aiÅ¡kintis teismo sprendimo galiÄ , nesutapimų priežastis ir pan. 1.6. Nutartis neatitinka tikrovės, nes joje vadovaujamasi ne byloje surinktais raÅ¡ytinais įrodymais, o kitos valstybės sprendimu, neatitinkančiu tikrovės; 1.7. Teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nutarties, nepaskelbęs kokiu klausimu bus priimta nutartis. Posėdžio metu buvo praÅ¡oma pasisakyti ne dėl teismingumo, o dėl to, kokia Å¡alių pozicija dėl tolesnės bylos eigos, esant Italijos teismo sprendimui; 1.8.

Vaiko gyvenamoji vieta tiek iki 2017 m. liepos mėn., tiek ir po 2017 m. liepos mėn. buvo Lietuvoje. 2017 m. liepos mėn. Å¡alims nutraukus santykius, ieÅ¡kovei po vizito Italijoje grįžus į LietuvÄ , vaiko gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Lietuvoje. Jokio vaiko grobimo ar vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo nebuvo; 1.9. Teismas nepagrįstai taikė lis pendens taisyklę ir atsisakydamas jurisdikcijos Italijos teismo naudai, pažeidė Reglamento Briuselis II bis 19 straipsnio 2, 3 dalis. Byla Lietuvoje buvo iÅ¡kelta anksčiau 2018 m. sausio 29 d., o byla Italijos teisme iÅ¡kelta 2018 m. vasario 12 d.

Å iuo atveju pirmasis teismas Briuselis II bis 19 straipsnio 2 dalies normų prasme yra Lietuvos teismas, todėl Italijos teismas privalėjo sustabdyti bylÄ , kol bÅ«tų nustatyta bylos jurisdikcija Alytaus apylinkės teisme. Å iuo atveju, nė vienas iÅ¡ teismų nesivadovavo minėta teisės norma. Tiek Italijos teismas, tiek ir Å¡is teismas pažeidė Reglamento Briuselis II bis 19 str. 2 d.; 1.10. Vaikas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pagrobtas iÅ¡ Italijos, kadangi faktinė vaiko gyvenamoji vieta buvo su motina Lietuvoje, o ne Italijoje.

Ta aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi dėl vaiko pagrobimo, nereiÅ¡kia, kad vaikas buvo pagrobtas. Nei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažyma, nei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina vaiko grobimo fakto. Šį faktÄ patvirtina tik Italijos teismo sprendimas. Vaiko grobimo faktas turi bÅ«ti įrodytas ir įrodinėjamas teisme. Tai, kad atsakovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko pagrobimo nepatvirtina fakto, kad vaikas bÅ«tų pagrobtas. Å iame teisme nei buvo įrodinėjamas toks faktas, nei teismas aiÅ¡kinosi vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ Italijos aplinkybes. 1.11.

Teismas netinkamai taikė Reglamento Briuselis II bis nuostatas. Minėtas Reglamentas nereguliuoja atvejų, kai teismai nesutaria ir nesitaria dėl jurisdikcijos, o taip pat tų atvejų, kai teismai iÅ¡nagrinėja bylÄ pažeisdami jurisdikcijos taisykles. Reglamento Briuselis II bis 23 str. f papunktis reglamentuoja tuos atvejus, kai yra priimti du skirtingi sprendimai tuo pačiu klausimu; 1.12. Esant pareiÅ¡kimui dėl vaiko pagrobimo, teismas pirmiausia privalėjo iÅ¡spręsti vaiko pagrobimo klausimÄ . 1.13. Teismas pažeidė Reglamento Briuselis II bis 19 str. 3 d. nustato, kad teismui atsisakius jurisdikcijos kito teismo naudai, Å¡alis, kuri kreipėsi į teismÄ , kuriame vėliau iÅ¡kelta byla, gali tÄ ieÅ¡kinį pateikti pirmajam teismui.

IeÅ¡kovei tokia teisė nebuvo suteikta ar užtikrinta, kadangi vienoje Italijos byloje teismas priėmė sprendimÄ , o Å¡ioje byloje teismas paliko ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Tokiu bÅ«du buvo Å¡iurkščiai pažeista ieÅ¡kovės teisė į teisminę gynybÄ ir teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai; 1.14. Teismas pažeidė vaiko interesų prioriteto principÄ ir esminius civilinio proceso principus. 1.15. Teismas pažeidė vaiko artumo kriterijų. Vaiko interesai tam tikrais iÅ¡imtiniais atvejais gali turėti virÅ¡enybę net pakeičiant bylos jurisdikcijÄ pirmiau iÅ¡keltos bylos atžvilgiu (pav., 1996 m.

Hagos konvencijos 8-9 str. ir reglamento „Briuselis II bis“ 15 straipsnis, reglamentuojantys jurisdikcijos perdavimÄ ). Tai įtvirtinta siekiant užtikrinti geresnę vaiko teisių apsaugÄ tarptautinėse situacijose ir iÅ¡vengti skirtingų teisinių sistemų konfliktų, taikant vaiko teisių apsaugos priemones. Teismas atsisakydamas ginti vaikÄ Lietuvos pilietį, faktiÅ¡kai atidavė jį Italijos jurisdikcijai. Vaikas niekada negyveno su tėvu be motinos, vaikas gyveno su tėvu ir motina tik iki 2017 m. liepos.

Vaikas nekalba tėvo kalba - italiÅ¡kai. Vaiko ryÅ¡ys su tėvu yra silpnas, jie retai bendrauja. Ä® Å¡ias aplinkybes nebuvo atsižvelgta; 1.16. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos. vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta nustatoma kreipimosi į teismÄ momentu (žr. reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnį). Å ia nuostata turėtų bÅ«ti vadovaujamasi taikant ne tik reglamento „Briuselis II bis“ nustatytas jurisdikcijos taisykles.

9. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas prašė Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė tokius argumentus: 2.1. Teismas pagrįstai paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes tam buvo įstatymo nustatytas pagrindas. Byla Italijos Respublikos Pavijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta pirmiau nei prasidėjo bylos nagrinėjimas Lietuvos teisme ir priimtas Pavijos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl ginčo esmės; 2.2.

Apeliantė apie Italijos teismo bylÄ Å¾inojo. Apeliantė Pavijos teismui teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, turėjo visas galimybes Å¡ioje byloje įgyvendinti savo procesines teises. Apeliantė gali skųsti Italijos teismo sprendimÄ apeliacine tvarka; 2.3. Teismas pagrįstai taikė lis pendens ir Reglamento 19 str. 3 d. Atskirajame skunde pateikti teisiÅ¡kai nepagrįstas Reglamento 19 str. 2 d., 3 d., taip pat Reglamento 24, 26 straipsnių aiÅ¡kinimas, kaip ir nurodytos visiÅ¡kai nepagrįstos aplinkybės dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje nuo jo gimimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad vaikas gyveno su tėvu ir motina iki 2017 m. liepos. Apeliantės pripažįstama, kad iki 2017 m. liepos mėn. vaiko, jos bei atsakovo, kuris Lietuvoje niekada negyveno ir neturėjo interesų, nuolatinė gyvenamoji vieta iki 2017 m. liepos mėn. (kai buvo iÅ¡vykta į LietuvÄ atostogų) buvo Italija. Å is apeliantės pripažinimas atitinka Italijos teismo nustatytas aplinkybes. Teismas neturėjo jokio pagrindo kitaip vertinti aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos nei jos nustatytos ir įvertinos Italijos teismo sprendime; 2.4.

Apeliantė pažeidžia lis pendens taisyklę (Reglamento 19 str. 2, 3 d.) siÅ«lydama Lietuvos teismui nagrinėti Å¡iÄ bylÄ , nes tariamai iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ teismui vėliau nebÅ«tų privaloma atsisakyti jurisdikcijos ir pan. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismÄ atsisakyti nagrinėti bylÄ , kai tokia byla jau iÅ¡kelta ir juo labiau iÅ¡nagrinėta užsienio valstybės teisme. Pagal Reglamento 24, 26 straipsnį draudžiama peržiÅ«rėti užsienio valstybės teismo sprendimÄ ir joje Å¡io teismo nustatytÄ jurisdikcijÄ .

Apeliantės argumentai dėl jurisdikcijos pažeidimo nepagrįsti ir visiÅ¡ki neteisėtai tai siÅ«loma atlikti teismui, nes iÅ¡ ne teisės negali atsirasti jokia teisė; 2.5. Pirmas bylÄ pradėjęs teismas Reglamento 19 str. 2 d. prasme yra Italijos teismas. Italijos Pavijos teisme atsakovo ieÅ¡kinys buvo priimtas 2018 m. vasario 12 d., o Lietuvos teisme pirmas parengiamasis posėdis paskirtas tik 2018 m. gegužės 21 d. Pirmas jurisdikcijÄ patvirtino ir procesinį sprendimÄ priėmė Italijos teismas. Aplinkybė, kuris teismas vėliau pradėjo bylÄ , yra reikÅ¡minga tik bylos stabdymui ir nėra reikÅ¡minga, kai teismo jurisdikcija jau patvirtinta ir priimtas vieno iÅ¡ teismų procesinis sprendimas dėl ginčo esmės; 2.6.

Remiantis Reglamento 10 str. nenumatytas jurisdikcijos perėjimas pasikeitus vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai vaiko neteisėto iÅ¡vežimo atveju, imperatyviai nustato iÅ¡liekančiÄ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko iÅ¡vežimo jurisdikcijÄ bylose dėl tėvų pareigų, jei nėra nustatyti konkretus kiekybiniai ir kokybiniai reikalavimai, sudarantys prielaidas jurisdikcijos pasikeitimui. Ginčo atveju tokių sÄ lygų (kiekybinių ir kokybinių reikalavimų), sudarančių prielaidas jurisdikcijos pasikeitimui nėra.

PrieÅ¡ingai, remiantis Reglamento 10 str. b punkto iv papunkčiu, vaikas Lietuvoje nepragyveno vienerių metų, su nauja aplinka nesusigyveno ir kas svarbiausia (papildoma, privaloma sÄ lyga) - valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismai nepriėmė sprendimo dėl globos, nereikalaujančio vaiko grÄ Å¾inti. Italijos Pavijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimÄ dėl globos, reikalaujantį vaikÄ grÄ Å¾inti ItalijÄ , nes nustatė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu Italijoje.

Ginčas dėl to paties vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jau yra iÅ¡spręstas, todėl teismui liko tik atsisakyti jurisdikcijos. Tai jis padarė visiÅ¡kai pagrįstai remdamasis Reglamento 19 str. 3 d., 24, 26 straipsnių nuostatomis; 2.7. Teismas neturėjo ir negalėjo vertinti aplinkybių dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, nes Å¡ios aplinkybės nustatant Italijos teismo sprendime dėl Reglamento 8, 10 straipsnių taikymo. Reglamento 26 straipsnis taip pat draudžia peržiÅ«rėti priimtÄ Europos SÄ jungos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės; 2.8.

Atskirojo skundo argumentai dėl vaiko interesų apsaugos principo pažeidimo yra deklaratyvÅ«s. Lietuvos Respublikos piliečio interesų gynimo svarba taip pat negali bÅ«ti pripažįstama pagrįstu argumentu, nes Europos SÄ junga ir jos teisės aktai grindžiami visų Europos SÄ jungos piliečių, institucijų lygybe, neiÅ¡skiriant kurios nors vienos valstybės ir pan. Vaikas taip pat yra ir Italijos pilietis, todėl jo interesai kaip Italijos piliečio taip pat turi bÅ«ti ginami; 2.9. Briuselis II bis 15 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, nes viena iÅ¡ tapačių bylų yra iÅ¡nagrinėta, todėl turi bÅ«ti taikomas Briuselis II bis 19 straipsnio 3 d.; 2.10.

Vaiko gyvenamoji vieta nuo gimimo deklaruota Italijoje, o apeliantė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje deklaravo tik nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. Nepaneigtas faktas, kad vaikas iki 2016 m. „Le cicogne“ darželį lankė Italijoje, moka italų kalbÄ ir kt. Vaikas iÅ¡ Italijos neteisėtai buvo iÅ¡vežtas ir negrÄ Å¾intas nuo 2017 m. liepos mėnesio. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. IeÅ¡kovė kartu su atskiruoju skundu bei atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Be to, ieÅ¡kovė po atskirojo skundo priėmimo apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ prijungti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus. Minėtas praÅ¡ymas su jos priedais buvo iÅ¡siųsti prieÅ¡ingai Å¡aliai. Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovės papildomų įrodymų prijungimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog naujus įrodymui pateikė abi Å¡alys, kad su ieÅ¡kovės papildomais pateiktais įrodymais atsakovas susipažino ir dėl jų pateikė savo nuomonę, tai, jog nagrinėjama byla yra Å¡eimos byla ir yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, sprendžia, jog Å¡alių naujai pateikti įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl civilinės bylos teismingumo 14. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Å i taisyklė taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu. Nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, kurioje ginčas kilo dėl to, kurios valstybės – Lietuvos ar Italijos – teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ dėl tėvų pareigų – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alių nepilnametis vaikas L. S., dėl kurio vyksta ginčas, (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje, jam Lietuvoje yra iÅ¡duotas gimimo liudijimas, Italijoje yra iÅ¡duoti asmens tapatybės dokumentai. Vaiko motina ieÅ¡kovė I. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietė, vaiko tėvas atsakovas L. S. yra Italijos pilietis. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italijoje. IeÅ¡kovės ir Å¡alių vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡alys vertina skirtingai. IeÅ¡kovė laiko, kad jos ir vaiko nuo gimimo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

Atsakovas įrodinėja, kad atsakovė nuo 2014 m. ir gimus vaikus iki 2017 m. liepos kartu su atsakovu gyveno Italijoje, 2017 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė su vaiku iÅ¡vyko į LietuvÄ ir negrÄ Å¾ino vaiko į valstybę, kurioje buvo vaiko gyvenamoji vieta. Dėl to ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko grobimo. 2018 m. balandžio 26 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje buvo gautas Italijos centrinės institucijos persiųstas L. S. praÅ¡ymas pagal Hagos konvencijÄ dėl galimai neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomo mažamečio sÅ«naus L.

S. grÄ Å¾inimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ItalijÄ .

16. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo priteisimo bei atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo į Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus kreipėsi 2018 m. sausio 29 d. Alytaus apylinkės teisme byla pagal ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį paÅ¡alinus trÅ«kumus yra iÅ¡kelta 2018 m. vasario 22 d. Ä® Italijos Pavijos teismÄ su ieÅ¡kiniu I. Ž. dėl vaiko L. S. globos L. S. kreipėsi 2018 m. vasario 12 d. Italijos Respublikos Pavijos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu vaiko L. S. globos teisės suteiktos jo tėvui L. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, nustatyta I. Ž. bendravimo tvarka su vaiku. Minėtas Italijos teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs.

17. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bylos teismingumo taikytinas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – IÅ¡laikymo reglamentas).

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sprendžiant klausimÄ dėl Å¡ios bylos jurisdikcijos turi bÅ«ti vadovaujamasi Reglamento „Briuselis II bis“ 8, 10, 17, 19, 24 ir 26 straipsnių nuostatomis. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje, tačiau reglamentas „Briuselis II bis“ nustato ir specialiÄ sias teismingumo taisykles, pavyzdžiui, vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis), kai vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos susiformavimo valstybėje, į kuriÄ vaikas atvyko, nepakanka Å¡ios valstybės teismų jurisdikcijai pagrįsti pagal reglamentÄ .

Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iÅ¡keliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieÅ¡kinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iÅ¡kelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesÄ , kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija; jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriame buvo vėliau iÅ¡kelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 24 straipsnio nuostatas kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija iÅ¡ esmės negali bÅ«ti peržiÅ«rima, o pagal 26 straipsnio nuostatas - teismo sprendimas jokiomis aplinkybėmis negali bÅ«ti peržiÅ«rimas iÅ¡ esmės. AnalogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir IÅ¡laikymo reglamento 10, 12, 42 straipsniuose.

19. Nagrinėjamu atveju Italijos Pavijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu patvirtino jam priklausančiÄ jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio ir 19 straipsnių 2 ir 3 dalies pagrindu. Tarp Å¡alių ginčo dėl Alytaus apylinkės teisme bei Italijos teisme nagrinėjamų bylų tapatumo nėra. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vertinti Italijos Pavijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos ar dėl vaiko neteisėto iÅ¡vežimo (pagrobimo).

Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 24 ir 26 straipsnių nuostatas draudžiama peržiÅ«rėti užsienio valstybės teismo nustatytÄ jurisdikcijÄ bei užsienio valstybės teismo sprendimÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės keliamų reikalavimų jurisdikcijos klausimas jau yra iÅ¡spręstas, nes Italijos Pavijos teismas sprendimu nustatė jurisdikcijÄ ir jam priklausančiÄ kompetencijÄ spręsti vaiko globos ir tėvų pareigų vaikui klausimus. Kadangi Italijos Pavijos teismo sprendimu tapatus ginčas dėl to paties vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jau yra iÅ¡spręstas, Alytaus apylinkės teismas privalėjo atsisakyti jurisdikcijos.

Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

20. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, iÅ¡ esmės kritikuojančių Italijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Byloje nėra duomenų, kad Italijos Pavijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl ieÅ¡kovė dalyvavusi Italijos Pavijos teismo byloje, turi teisę skųsti minėtÄ teismo sprendimÄ , remdamasi Å¡iame atskirajame skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, ir tai, kad pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 28 straipsnio nuostatas, Italijos Pavijos teismo sprendimui įsiteisėjus, jis taps vykdytinu Lietuvoje tik tada, kai suinteresuoto asmens praÅ¡ymu bus pripažintas. PraÅ¡ymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas (Teismų įstatymo 21 str. 2 p.).

21. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė nagrinėjamos bylos teismingumo klausimÄ ir palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ priėmė teisėtÄ nutartį ir pagrįstÄ , kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Izolda Nėnienė