2018-10-03 Nr. AB-17325-3-62-3-00098-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2018-10-03 Nr. AB-17325-3-62-3-00098-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovas) 2 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1872-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00098-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovas) 2 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam būnant Kauno TI nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. liepos 5 d., buvo nuolat pažeidinėjamos jo teisės, kadangi nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis. Jis tik vieną kartą per mėnesį gaudavo 1 rulonėlį tualetinio popieriaus, 1 gabalėlį muilo, 1 dantų šepetėlį, 1 tūbelę dantų pastos ir 1 vienkartinį skutiklį. Tualetinio popieriaus ir muilo trūko. Jis jautė didelius nepatogumus ir fizinį skausmą skutantis vienu peiliuku visą mėnesį. Be to, skutimosi peiliukai buvo nekokybiški, todėl jis buvo priverstas skustis tik vieną kartą per savaitę. Tik išsimaudžius po dušu, tokia teisė buvo suteikta vieną kartą per savaitę, jis galėjo nusiskusti barzdą. Skutiklis ne skuto, bet pešė barzdos plaukus, dėl to skaudėjo. Į jo pastabas Kauno TI administracija nereaguodavo, todėl jautėsi pažemintas, išsivystė nemiga, atsirado depresija, dėl nervinės įtampos ir streso atsirado dvylikapirštės žarnos opa.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad higienos priemonės išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Pareiškėjas Kauno TI buvo aprūpinamas daugkartinio skutimosi peiliukais su drėkinamąja juostele, apsaugančia odą nuo sudirginimo. Pareiškėjo atvykimo į Kauno TI metu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurios 21 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ją pakeitusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Esant reikalui pareiškėjas galėjo pasišildyti vandens skutimuisi elektriniu virduliu, arba, jei tokio neturėjo - paprašyti šilto vandens Kauno TI pareigūnų.
5. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai dėl jo sveikatos būklės yra nepagrįsti. Psichologo pažyma patvirtina, kad pareiškėjo psichikos būklė jam būnant Kauno TI buvo gera. Jis psichologo konsultacijų nepageidavo.
6. Atsakovas nurodė, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjui neįrodžius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą.
II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam kalint Kauno TI laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. liepos 5 d., jis kartą per mėnesį gaudavo tik vieną skutiklį barzdai. Atsakovas atsiliepime paaiškino, jog buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus. Pareiškėjas Kauno TI buvo aprūpinamas daugkartinio skutimosi peiliukais su drėkinamąja juostele, apsaugančia odą nuo sudirginimo. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo išduodamos higienos priemonės (skutimosi peiliukai), tačiau skundžiasi, kad jų nepakako. Atsižvelgiant į tai, kad išduodamas higienos kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko. Kauno TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl papildomo aprūpinimo higienos priemonėmis ar kad jie netinkami naudoti, todėl suteikti jam daugiau skutimosi peiliukų atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.
9. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę, kadangi teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta nuostata, jog tardymo izoliatoriaus patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ją pakeitusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 18 punkte nurodyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Todėl pareiškėjas galėjo pasišildyti vandens skutimuisi elektriniu virduliu, arba, jei virdulio neturėjo - paprašyti šilto vandens Kauno TI pareigūnų.
11. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad jis dėl netinkamo skutimosi Kauno TI patyrė didelį stresą ir nervinę įtampą, todėl susirgo dvylikapirštės žarnos opalige, teismas nurodė, kad savo abstrakčių teiginių pareiškėjas nepagrindė faktais. Įrodymų dėl ligos pareiškėjas nepateikė.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo išduodamų skutimosi peiliukų kiekio bei dėl to kilusios žalos, grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šių pareiškėjo argumentų nevertino kaip pakankamų neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl juos atmetė. Teismas sprendė, jog Kauno TI neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių nepažeidė, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), taip pat nenustačius žalos atsiradimo fakto, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III. 13. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
14. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad jam būnant Kauno TI, nebuvo dalinami daugkartinio naudojimo skutikliai su drėkinamąja juostele. Teismas, atmesdamas jo teiginius dėl skutimosi peiliukų, rėmėsi tik Kauno TI pateiktais duomenimis, tačiau neapklausė jo nurodyto liudytojo, kuris galėtų patvirtinti tokias aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, teismas nebuvo objektyvus, aiškindamasis pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
15. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl susirgimo dvylikapirštės žarnos opalige, kadangi jis pateikė teismui pažymą, kurioje nurodyta, kad jam 2016 m. lapkričio 2 d. buvo rasta opa. Teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo neobjektyviai ir šališkai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo netinkamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.
19. Dėl išduodamo tualetinio popieriaus, muilo, dantų šepetėlių, dantų pastos, vienkartinių skustuvų kiekio teisėjų kolegija pabrėžia, jog suėmimą ar laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Aprūpinimo normos, kurias išanalizavo pirmosios instancijos teismas, numato kiek kokių higienos reikmenų skiriama. Pritrūkus tam tikrų higienos reikmenų, pareiškėjui nebuvo atimta galimybė papildomai jas įsigyti už jo sąskaitoje esančias lėšas. Dėl pareiškėjo nurodytų skutimosi problemų, sutiktina su atsakovo tvirtinimu, kad esant reikalui pareiškėjas galėjo pasišildyti vandens elektriniu virduliu arba šilto vandens paprašyti Kauno TI pareigūnų. Duomenų, kad tardymo izoliatoriaus darbuotojai atsisakė pareiškėjui duoti šilto (karšto) vandens, reikalingo barzdai nusiskusti, byloje nėra.
20. Pats pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ir neteikė konkretaus prašymo į teismo posėdį iškviesti bei liudytoju apklausti kartu su juo Kauno tardymo izoliatoriuje buvusį asmenį, kuris, kaip teigiama apeliaciniame skunde, galėjo paliudyti apie prastą išduodamų skutimosi priemonių kokybę ir jų trūkumą. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimąsi į įstaigos administraciją dėl papildomo aprūpinimo higienos priemonėmis (tarp jų ir skutimosi peiliukais). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl teismo neobjektyvumo atmetami kaip nepagrįsti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams po išvykimo iš Kauno tardymo izoliatoriaus.
21. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad fizinio skausmo skutantis, patiriamos nervinės įtampos, emocinės depresijos, dvasinės skriaudos dėl trūkstamų higienos reikmenų pasekmėje pareiškėjui 2016 m. lapkričio 2 d. tyrimo metu buvo nustatyta dvylikapirštės žarnos opa, teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėjas kalėjo nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. liepos 5 d. Iš R. G. asmens sveikatos istorijos, kurioje buvo fiksuojami jo apsilankymai medicinos padalinyje nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. (b. l. 63-77), įrašų matyti, kad pareiškėjas gydytojui skųsdavosi sutrikusiu miegu, dirglumu, kelio skausmu, skausmu epigastriume, tačiau nurodydavo, kad nervinasi dėl būsimo teismo posėdžio, nuosprendžio ir pan. Skundų, kad jaučia įtampą, skriaudą dėl to, kad jam nepakanka ar netinka Kauno TI suteikiamos higienos priemonės, pareiškėjas neišsakė, depresijos požymių medikai nenustatė. Medicininiai įrašai patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) bei adaptacijos sutrikimas (F43.2).
22. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad sveikatos problemos pareiškėjui kilo dėl neteisėtų Kauno TI pareigūnų veikų. Tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno tardymo izoliatorius nagrinėjamu atveju nepažeidė pareiškėjo teisių, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo) CK 6.271 straipsnio prasme, konstatuojama, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė