Legislator Case Law & Legislation
3a17e15c-2f1f-4add-a9a3-bc56b42375df AI generated

3a17e15c-2f1f-4add-a9a3-bc56b42375df · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 3a17e15c-2f1f-4add-a9a3-bc56b42375df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo D. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams D.

Legislator headnote

AI generated

3a17e15c-2f1f-4add-a9a3-bc56b42375df · Klaipėdos apygardos teismas: TPVCAPDÄ® nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo (Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.              Nustatyta, kad 2008-11-07 dėl atsakovo D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrPranešėja Erinija Kazlauskienė                                           Civilinė byla Nr. 2A-384-730/2014Teisėja Dalė Žukauskienė                                            (Proceso Nr. 2-06-3-06186-2013-8)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               35.3.6; 38; 73.2.6.1; 121.21.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo D. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams D.

T., V. N. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 91 513,04 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2008-11-07 (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo D. T., vairavusio atsakovui V. N. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė. A. V. N. priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo. IeÅ¡kovas Airijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â 91 513,04 Lt žalÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų D. T. ir V. N. 91 513,04 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 91 513,04 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-05-25 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3095,92 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Nurodė, kad Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės leidimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Kadangi atsakovai pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, todėl yra pagrindas taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas savo pareigÄ Ä¯vykdė 2011-10-12, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Apeliaciniu skundu atsakovas D. T. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-21 sprendimÄ panaikinti – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Alternatyviai iÅ¡dėstytam reikalavimui, apeliacinės instancijos teismui manant, jog civilinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ atsakovams kyla, ir ieÅ¡kovas nėra praleidęs senaties termino, nustatyti abiems atsakovams ne solidariÄ jÄ , tačiau dalinę atsakomybę. Alternatyviai nurodytiems reikalavimams apeliacinės instancijos teismui manant, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, o taip pat dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų, jų negalint iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismui, skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ bei padarė faktinę klaidÄ neteisingai nurodydamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios ieÅ¡kovui datÄ . Mano, kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ Airijos draudikų biurui. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, elgėsi nerÅ«pestingai, nesÄ Å¾iningai, ignoravo svarbias su atsakovu susijusias aplinkybes. Teigia, kad teismas nepagrįstai abiems atsakovams taikė solidariÄ jÄ , o ne dalinę atsakomybę.

Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nesivadovavo teismų praktika. Nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovui V. N. neįteikti ir apie bylos nagrinėjimÄ teisme jam praneÅ¡ta netinkamai. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Atsižvelgiant į CK 6.6 straipsnio 1 ir 4 dalis, darytina iÅ¡vada, kad TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymÄ asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ yra solidari.

Nurodo, kad Airijos draudikų biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų taikymu bei žalos administravimu. Airijos nacionalinis draudikų biuras, pareikÅ¡damas 2010-08-19 reikalavimÄ nepraleido vienerių metų termino reikalavimui pareikÅ¡ti. Mano, kad teismas pagrįstai procesinius dokumentus bendraatsakoviui V. N. įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, nes V. N. gyvenamoji vieta yra nežinoma.   Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Å io įstatymo 41 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitas Europos SÄ jungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimÄ , patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios Å¡io įstatymo reikalavimus, sudarymÄ .

TPVCAPDÄ® nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo (Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.              Nustatyta, kad 2008-11-07 dėl atsakovo D.

T., vairavusio atsakovui V. N. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (b. l. 3, 8-19). A. V. N. priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo. IeÅ¡kovas Airijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino eismo įvykio metu padarytÄ 91 513,04 Lt žalÄ (b. l. 47, 20-31).

Žala atlyginta, remiantis Airijos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais įrodymais apie žalos dydį (b. l. 21-25).              Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ , padarė klaidÄ , nes ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia Å¡iuo atveju laikytina ne 2011-10-12, o 2010-10-12, tačiau konstatuoja, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o 4 dalyje – kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Taigi ieÅ¡kovui teisė reikalauti sugrÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovo atsirado nuo to momento, kai jis draudimo iÅ¡mokos sumÄ sumokėjo Airijos draudikų biurui (MOTOR INSURERS BUREAU-IRELAND), tai yra, 2010-10-12 (b. l. 47).

Taigi nuo Å¡io momento ieÅ¡kovas įgijo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovams ir regreso tvarka reikalauti atsakovų atlyginti žalÄ . Draudėjas (atsakovas Å¡ioje byloje) negali žinoti, kada draudiko korespondentas atlygins eismo įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjusiajam asmeniui ar jo draudikui kitoje Å¡alyje, tačiau draudėjas pagrįstai gali tikėtis, kad jei jis nesilaikys draudimo sutartyje nustatytų pareigų, draudikas įgys teisę reikalauti grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokos dalį.

Dėl to tokioje situacijoje, kai draudikas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį draudėjui dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia turi bÅ«ti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimÄ savo korespondentui (arba atstovui pagal KetvirtÄ jÄ transporto priemonių draudimo direktyvÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. IeÅ¡kovas draudiko funkcijų neatlieka, tai yra, nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų susiklostė draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Nagrinėjamos bylos atveju deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai tarp transporto priemonės valdytojo, už kurį ieÅ¡kovas TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atlygino žalÄ , ir žalÄ eismo įvykio metu patyrusio asmens yra pasibaigę ir nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovo regresiniam reikalavimui taikymo.

Atsakovų, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko ir valdytojo, atsakomybė ieÅ¡kovui kyla dėl to, kad jie neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ â€“ draudimÄ leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustÄ transporto priemonę. Dėl Å¡ių pažeidimų ieÅ¡kovui TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad dėl atsakovų neteisėtos veikos ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ (CK 6.246 straipsnis), o iÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams, tai yra, dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012). Kadangi ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentu laikytina 2010-10-12, taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kinys pateiktas pirmosios instancijos teismui 2013-05-27, todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.                          Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai abiems atsakovams taikė solidariÄ jÄ , o ne dalinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka, nes jis prieštarauja įstatymų nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai.              Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu.CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/RB iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EB, 84/5/EB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, 2 straipsnio 4 dalyje žalos atlyginimo reglamentavimÄ paliko valstybių narių nuožiÅ«rai.

Taigi, vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, reikia vadovautis TPVCAPDÄ®. Å io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Biuras turi teisę iÅ¡ kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iÅ¡ to asmens reikalauti sumokėtÄ iÅ¡mokÄ tretiesiems asmenims, tai yra, taikyti subrogacijÄ .

Tokia įstatymo nuostata nenustatyta dalinė atsakomybė, nes tokios atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, konstatavo, kad dalinei atsakomybei pagrįsti turi bÅ«ti protingas pagrindas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiÅ¡kai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad bÅ«tų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalÄ atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Taigi vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindÄ sudaro konkrečių veiksmų įvertinimas.

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai Å¡is sumoka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ä®statymo formuluotės aiÅ¡kinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Taigi automobilio savininko atsakovo V. N. atsakomybė ieÅ¡kovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ . Tokiu atveju atsakovų V. N. ir D. T. solidarioji atsakomybė atsiranda ne iÅ¡ CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡ TPVCAPDÄ®. Kadangi Å¡ie asmenys pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, tai pirmosios instancijos teismas atsakovų atžvilgiu pagrįstai taikė solidariÄ jÄ atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ Airijos draudikų biurui, nes ieÅ¡kovo prievolė mokėti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ buvo pasibaigusi. TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teisės aktus, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 1949 m. sausio 25 d.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiÅ«lyta Vyriausybėms sudaryti sÄ lygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos Å¡alies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Å ios rekomendacijos pagrindu įkurta Žaliosios kortelės sistema, kurios nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

Nacionalinių draudikų biurų veiklÄ koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo sÄ lygas nustato Biurų tarybos vidaus nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai), kuriuos priėmė Biurų taryba 2002 m. gegužės 30 d. vykusioje Generalinėje asamblėjoje. Bendradarbiavimo nuostatų tikslas – reglamentuoti nacionalinių draudikų tarpusavio santykius, vykdant pirmiau nurodytÄ JT rekomendacijÄ (Bendradarbiavimo nuostatų 1 straipsnis).

Tai, kad Bendradarbiavimo nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta ir TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Bendradarbiavimo nuostatai yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Airijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimo pareiÅ¡kimo terminas yra įtvirtintas Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad Biuras gali reikÅ¡ti reikalavimÄ ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paskutinio nukentėjusiajam asmeniui sumokėto mokėjimo dienos.

Airijos draudikų biuras nukentėjusiajam asmeniui kompensacijÄ iÅ¡mokėjo 2010-08-19 (b.l. 91, 1 tomas), o reikalavimÄ pareiÅ¡kė 2010-08-20 (b.l. 21, 1 tomas), todėl 1 metų termino reikalavimui pareikÅ¡ti nepraleido. Apelianto nurodyta TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalies nuostata Å¡iuo atveju Airijos draudikų biurui netaikytina, nes Å¡i nuostata gali bÅ«ti taikoma tik nukentėjusiajam transporto priemonės valdytojui. Taigi ieÅ¡kovas privalėjo apmokėti Airijos nacionalinio draudikų biuro pateiktÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieÅ¡kovo pareiga numatyta TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje, bei Biurų tarybos bendrųjų taisyklių 5 straipsnyje, 10 straipsnyje (b. l. 39-40).

Atmestinas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo.Atsakovo kaltę patvirtina duomenys, jo atsakovas pripažintas kaltu dėl 2008-11-07 Airijoje įvykusio eismo įvykio (b. l. 13, 17, 1 tomas). A. D. T. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonės draudimu (b. l. 13, 2 tomas). Dėl įvykusio autoįvykio atsirado 26 504,01 EUR žala (b. l. 103), byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovas pervedė Airijos draudikų biurui 26 504,01 EUR, taigi įgijo regreso teisę Å¡iÄ sumÄ praÅ¡yti priteisti iÅ¡ atsakovų.

Teismų praktikoje nustatyta (LAT 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007), kad tokiu atveju asmuo, kuriam pareikÅ¡tas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka praÅ¡omo priteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimo dydį ir, be to, įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali bÅ«ti sumažintas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).Nors atsakovas su žalos dydžiu nesutinka, tačiau atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė prieÅ¡ingų, nustatytÄ Å¾alos dydį paneigiančių duomenų ar pagrindžiančių įrodymų, tai yra, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Atmestinas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neapdairiai sumokėdamas visÄ Airijos draudikų biuro nurodytÄ sumÄ . TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalis įtvirtinta, kad Biuro iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Eismo įvykio valstybės draudikų biuras (Å¡iuo atveju Airijos nacionalinis draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymÄ , nuostolių atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ . Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiÅ¡kai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieškovas vadovavosi Airijos draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais. Atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, tai yra, aktyviai dalyvauti procese ir pats teikti užklausimus Airijos kompetentingoms institucijoms ir netgi nuo ieškovo pirmosios pretenzijos pateikimo (2011-05-11) iki teismo sprendimo priėmimo (2013-10-27) tam turėjo pakankamai laiko, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvus, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų nepakankamumo sprendimui priimti laikytini nepagrįstais.Atmestinas atsakovo argumentas, kad procesiniai dokumentai atsakovui V.

N. neįteikti ir apie bylos nagrinėjimÄ teisme jam praneÅ¡ta netinkamai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (b. l. 8, 1 tomas), tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinyje buvo nurodęs ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje kuratoriaus skirti neprašė (b. l. 5, 1 tomas), iÅ¡ gyventojų registro duomenų matyti, kad 2010-05-04 atsakovas V. N. yra deklaravęs savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ AirijÄ (b. l. 65, 1 tomas). Taigi esant nežinomai atsakovo V.

N. gyvenamajai vietai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus Å¡iam atsakovui įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir tai laikytina tinkamu praneÅ¡imu atsakovui apie bylos nagrinėjimÄ (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Taigi įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įgijo regreso teisę reikalauti Airijos draudikų biurui iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovų (TPVCAPDÄ® 17, 23 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl Å¡ių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-21 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjai                                       Alona Romanovienė                                                     Bronius Valius