2013-10-07 Nr. AB-5901-3-61-3-01826-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1156/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01826-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 10.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos teritorinė muitinė, patikrinusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kustodija“ 2011 m. birželio 13 d. elektroninės importo deklaracijos Nr. 11LTLR1000IM013910 (toliau – ir Deklaracija) ir muitinio įforminimo metu pateiktų dokumentų dėl deklaruotos nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, klasifikavimo teisingumą, 2011 m. rugpjūčio 31 d. surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190810S, kuria, nustačius, kad prekėms, klasifikuotoms TARIC kodu 3808 93 90 90, trečiųjų šalių muito tarifo norma yra 6,5 proc., nuspręsta pakeisti Deklaracijoje deklaruotos prekės TARIC kodą iš 3402 10 30 00 90 2501 į 3808 93 90 90, aprašant 31 langelyje „Augalų augimo reguliatorius – „Aventrol“ skystis, veiklioji medžiaga di-1-p-mentenas“, perskaičiuoti Deklaracijoje importo mokesčius: muitą (A00) iš 12 730 Lt į 20 686 Lt, PVM (B00) iš 69 888 Lt į 71 558 Lt, ir įregistruoti mokestinę nepriemoką: muito (A00) – 7 956 Lt, PVM (B00) – 1 670 Lt, baudos (894) - 963 Lt, delspinigių už nesumokėtą PVM (860) – 23 Lt, iš viso – 10 612 Lt, bei taikyti Deklaracijos atitinkamų langelių duomenis.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2012 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1A-79 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. rugpjūčio 31 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190810S.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2012 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. S-87(7-57/2012) patvirtino Muitinės departamento 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1A-79.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti MGK 2012 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. S-87(7-57/2012); 2) panaikinti Muitinės departamento 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1A-79; 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. rugpjūčio 31 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190810S (toliau – ir Ataskaita) ir Ataskaitos pagrindu įregistruotą mokestinę nepriemoką, baudas ir delspinigius; 4) įpareigoti Muitinės departamentą grąžinti UAB „Kustodija“ Ataskaitos pagrindu sumokėtus mokesčius, baudą ir delspinigius.

Pareiškėjas nurodė, kad prekė atitinka deklaracijose nurodytą TARIC kodą. Priešingai, nei teikia Muitinės departamentas ir MGK, prekė priskirtina KN pozicijos 3402 „organinės paviršinio aktyvumo medžiagos“ 13 00 subpozicijai „nejoninės“, kadangi ji yra organinė paviršinio aktyvumo nejoninė medžiaga. Paaiškino, kad augimo reguliatoriai yra augalų apsaugos priemonės pagal Vyriausybės 1996 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 710 sudarytą augalų apsaugos produktų sąrašą. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – ir EMST) taip pat patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus augalų augimo reguliatoriai yra priskiriami prie augalų apsaugos priemonių.

Tai patvirtina ir Europos bei Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacija, Europos statistikos organizacija. Pasak pareiškėjo, MGK klaidingai interpretavo teisės aktų nuostatas. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 91/414/EEB 2 straipsnio 1 dalies 1.2 punkte nurodyta, kad „Augalų apsaugos produktai“ yra veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, naudotojui tiekiami, kaip yra supakuoti, ir skirti daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, tačiau kitaip nei mitybinės medžiagos (pvz., augimo reguliatoriai).

Pagal Augalų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punktą augalų apsaugos produktai yra veikliosios medžiagos ir jų turintys preparatai, naudotojui tiekiami tokios sudėties ir formos, kokios jie buvo pagaminti, ir skiriami augalų gyvybiniams procesams veikti, tačiau kitaip nei mitybinės medžiagos (augimo reguliatoriai). MGK nuomone, skliausteliuose pateiktas pavyzdys (augimo reguliatoriai) iliustruoja žodžių junginį „mitybinės medžiagos“ ir todėl nepriskiriami augalų apsaugos produktams. Pareiškėjo nuomone, skliausteliuose pateiktas pavyzdys (augimo reguliatoriai) iliustruoja žodį „preparatai“ ir todėl turi būti priskiriami augalų apsaugos produktams.

Be to, Augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kurį cituoja MGK, nurodyta, kad augimo reguliatoriai yra vieni iš augalų apsaugos produktų, kurie turi būti aiškiai identifikuoti ant augalų apsaugos produktų fasuočių. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 91/414/EEB 16 straipsnio 1 dalies „i“ punktas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taigi pagal nurodytus teisės aktus augimo reguliatoriai yra augalų apsaugos priemonės. Pareiškėjo teigimu, „Aventrol“ nėra augimo reguliatorius pagal teisės aktų nuostatas, kadangi produktas „Aventrol“ buvo išbrauktas iš augalų apsaugos produktų sąrašo.

Tarybos direktyva Nr. 91/414/EEB taikoma augalų apsaugos produktų patekimo į rinką, naudojimo ir kt. kontrolei. Europos Komisijos Sveikatos ir Vartotojų apsaugos generalinis direktoratas 2001 m. sausio 24 d. ataskaitoje nurodė, jog pinolenas (kitaip vadinamas di-l-p-mentenu), kuris yra „Aventrol“ veiklioji medžiaga, neįeina į Direktyvos 91/414/EEB taikymo sritį, kas reiškia, jog tai nėra augalų apsaugos produktas. EB reglamentas Nr. 647/2007 patvirtina, kad di-l-p-mentenas Europos Sąjungos lygiu buvo išbrauktas iš augalų apsaugos priemonių sąrašo.

Šią išvadą patvirtina Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 1S-1351. Pareiškėjas tvirtino, kad „Aventrol“ nėra augimo reguliatorius, nes nepatenka į augalus ir negali būti klasifikuojama 3808 93 90 subpozicijoje, nes ši subpozicija apima tik medžiagas, kurios daro poveikį augalų fiziologinėms savybėms patekusios į augalus. Tuo tarpu „Aventrol“ nedaro įtakos augalų fiziologinėms savybėms. Pažymėjo, kad MGK sprendime yra klaidingai pateikiami ekspertų išvadų teiginiai, nes pareiškėjo pateiktose ekspertų išvadose niekur neminima, kad „Aventrol“ leidžia sėkloms visiškai subręsti, šis produktas neįtakoja rapsų augimo ar brendimo ir jo vienintelė funkcija yra patobulinti derliaus nuėmimo procesą.

Pareiškėjas taip pat nesutiko su MGK teiginiu, kad augalų ankštarų atsidarymas ir sėklų išbyrėjimas iš jų laikytinas augalo fiziologiniu procesu ir dėl to „Aventrol“ yra augimo reguliatorius, nes, pasak pareiškėjo, produktas neturi įtakos jokiems fiziologiniams procesams, kuriuos turi įtakoti augimo reguliatoriai. Teigė, kad MGK rėmėsi nemotyvuotu Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolu Nr. 1T-2073, kuriame yra nurodyta, kad kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nustatytas vadovaujantis 2010 m. spalio 5 d.

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2007), KN paaiškinimais, EB integruoto tarifo duomenimis. Tačiau pareiškėjo teigimu, nei viename iš laboratorijos išvardintų šaltinių nėra konkrečiai nurodyta, kad di-l-p-mentenas yra augalų augimo reguliatorius. Be to, Tyrimo protokolo išvada padaryta remiantis tik prekės etiketėje ir naudojimo instrukcijoje nurodytu aprašymu bei bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis ir kitais dokumentais, tačiau jokie laboratoriniai tyrimai nebuvo atliekami.

Pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės ataskaita prieštarauja kitų valstybės institucijų išaiškinimams. Valstybinė augalininkystės tarnyba 2011 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 1S-1351 patvirtino, jog prekė, kurios veiklioji medžiaga pinolenas, nėra augalų apsaugos produktas.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas. Pasak atsakovo, Augalų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkte, Direktyvos Nr. 91/ 414/ EEB 2 straipsnio 1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad augalų apsaugos reguliatoriai nepatenka į augalų apsaugos taikymo sritį, todėl pareiškėjo argumentai ir įrodymai, kuriuose tvirtinama, kad veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas nėra augalų apsaugos produktas, yra teisiškai nereikšmingi. Vadovaujantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus 3808 pozicijos III paaiškinimu, augalų augimo reguliatoriai naudojami augalų vegetacijos procesams pakeisti, norint paspartinti arba sulėtinti jų augimą, padidinti derlingumą, pagerinti kokybę, palengvinti derliaus nuėmimą ar kt. Pareiškėjo pateiktoje „Aventrol“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad produktas yra skirtas apsaugoti žieminių ir vasarinių rapsų ankštaras nuo skilimo ir sėklų išbyrėjimo. Po apipurškimo „Aventrol“ sudaro ploną plėvelę, kuri užsandarina pirmąsias subrendusias ankštaras, leisdama kitoms sėkloms pilnai subręsti ir dėl to gaunamas maksimalus sėklų derlius iš viso augalo. Nurodoma, kad „Aventrol“ neleidžia skilti ankštaroms ir derliaus nuėmimo metu. Be to, net ir pareiškėjo pateikti ekspertų vertinimai patvirtina, kad „Aventrol“ naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, ko pasėkoje gaunamas maksimalus sėklų derlius, todėl ši prekė laikytina augimo reguliatoriumi, kaip tai suprantama KN 3808 pozicijos prasme. Pažymėjo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad, ištyrus ir suklasifikavus mėginį Muitinės laboratorijoje, jos pareigūnas užpildo Tyrimo protokolą. Šiuo atveju Muitinės laboratorija ištyrė prekės mėginį remdamasi dokumentais, pateiktais kartu su prekės mėginiu. Taigi Muitinės laboratorija atliko mėginio tyrimą ir užpildė Tyrimo protokolą (2011-08-02 Nr. 1T2073).

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Deklaracijoje preparatą „Aventrol“ apibūdino kaip „nejoninę paviršinio aktyvumo medžiagą, kurios pagrindas yra menthenas, naudojamą žemės ūkyje MSCU6996190“; prekės kodą nurodė „3402 1300 90 2501“. Nurodė, kad 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 861/2010, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą I skyriaus „Bendrosios taisyklės“ A dalyje „Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės“ 1 taisyklė nustato, kad skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

KN reglamento I skyriaus „Bendrosios taisyklės“ A dalyje „Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės“ 6 taisyklė nustato, kad juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.

Minėto reglamento 1 priede numatyta, kad KN kodu 3402 klasifikuojami: organinės paviršinio aktyvumo medžiagos (išskyrus muilą); paviršinio aktyvumo preparatai, skalbikliai (įskaitant pagalbinius skalbiklius) ir valikliai, kurių sudėtyje yra arba nėra muilo, išskyrus klasifikuojamus 3401 pozicijoje. Kodo 3402 subpozicijoje 1300 klasifikuojamos nejoninės medžiagos, konvencinė muito norma yra 4 proc. KN reglamento 1 priede numatyta, kad KN kodu 3808 klasifikuojami insekticidai, rodenticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai ir augalų augimo reguliatoriai, dezinfekcijos priemonės ir panašūs produktai, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą (pavyzdžiui, siera apdorotos juostos, dagčiai ir žvakės bei lipnūs musgaudžiai).

Kodo 3808 subpozicijoje 93 90 klasifikuojami augalų augimo reguliatoriai, kurių konvencinė muito norma 6,5 proc.

Teismas pažymėjo, jog gamintojas „Aventrol“ apibūdina kaip produktą, apsaugantį rapsų ankštaras nuo skilimo, kuris po apipurškimo sudaro ploną, lanksčią plėvelę ant augalo paviršiaus. Ši plėvelė užsandarina pirmąsias subrendusias ankštaras, leisdama kitoms sėkloms visiškai subręsti. Gali būti naudojamas augalų apsaugos produktų geresniam prilipimui prie augalų pagerinti. Kitaip tariant, anot gamintojo, „Aventrol“ pats nėra augalų apsaugos produktas, bet gali būti naudojamas kartu su jais. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo nurodytas KN kodas 3402 1300 90 2501 šiuo atveju importuotai prekei visiškai netinka, nes ją apibūdina tokie požymiai:

1) tai turi būti organinė medžiaga;

2) tai turi būti skalbikliai arba valikliai arba į juos panašūs paviršinio aktyvumo preparatai (išskyrus muilą), skirti skalbimui, valymui ar panašiam aktyviam mechaniniam poveikiui pasiekti. Iš paties pareiškėjo pateiktos Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimo (2011/C 137/01) dėl KN kodo 3808 93 90 (Augalų augimo reguliatoriai) nustatė, jog šioje subpozicijoje klasifikuojamos medžiagos, kurios, patekusios į augalus, veikia augalo dalis (šiuo atveju - ankštaras) ir turi įtakos derėjimui, vaisių nokimo laikui.

Šiuo atveju „Aventrol“ prailgina rapsų vaisių (sėklų) subrendimą ir apsaugo nuo juos nuo ankstyvo išbyrėjimo. Dėl Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolo išvados, kad „Aventrol“ veiklioji medžiaga yra pinolenas (kitaip – di-1-pi-mentenas), kuris yra augalų augimo reguliatorius, teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė priešingų ekspertinių tyrimų, atliktų, pvz. kitose ES šalyse. Teismas vertino, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštui Nr. 1S-1351, kuriame nurodyta, kad produktas „Aventrol“, nėra augalų apsaugos produktas, Muitinės laboratorijos pozicija neprieštarauja, nes ji prekę įvardijo ne kaip augalų apsaugos produktą, o kaip augalų augimo reguliatorių.

Nurodė, kad pareiškėjo pateiktos mokslininkų išvados nėra atliktos prekės apmuitinimo tikslais, todėl jomis remtis pagrindo nėra. Dėl to teismas sutiko su MGK vertinimu, kad Muitinės laboratorijos išvada nėra paneigta Vyriausybės 2004 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6 punkte įtvirtintu analogišku tyrimu.

Nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių lygiaverčių įrodymų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiami aktai aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja ir jų naikinti nėra pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, MGK 2012 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. S-87(7-57/2012), Muitinės departamento 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1A-79, Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. rugpjūčio 31 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190810S ir ataskaitos pagrindu įregistruotą mokestinę nepriemoką, baudas ir delspinigius, bei įpareigoti Muitinės departamentą grąžinti UAB „Kustodija“ ataskaitos pagrindu sumokėtus mokesčius, baudą ir delspinigius.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, visų pirma, Vyriausybės nutarimas Nr. 710 ir Europos Sąjungos teisės aktai bei byloje esantys kitų tarptautinių organizacijų dokumentai aiškiai nurodo, kad augimo reguliatoriai yra viena iš augalų apsaugos priemonių rūšių. Tai patvirtina ir Augalų apsaugos įstatymas bei Europos Sąjungos direktyva Nr. 91/414/EEB. Europos Komisijos Sveikatos ir Vartotojų apsaugos generalinio direktorato ataskaita ir EB reglamentas Nr. 647/2007 vienareikšmiškai nustato, kad produktas „Aventrol“ yra išbrauktas iš augalų apsaugos priemonių sąrašo, tai patvirtina ir Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, bei šio produkto gamintojas.

„Aventrol“ nesant augalų apsaugos produktu, jis negali būti ir augimo reguliatorius. Pasak pareiškėjo, byloje esančios ekspertų išvados ir kiti įrodymai patvirtina, kad „Aventrol“ neįtakoja augalų fiziologinių savybių, todėl negali būti laikomas augimo reguliatoriumi ir dėl savo poveikio. Pareiškėjas teigia, kad Muitinės laboratorijos protokolas, kuriuo rėmėsi muitinė, yra nemotyvuotas ir neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl juo negali būti remiamasi priimant sprendimus dėl pareiškėjo mokestinių prievolių.

Be to, Valstybinė augalininkystės tarnyba patvirtino, jog „Aventrol“ nėra augalų apsaugos produktas, todėl Muitinės laboratorijos išvada prieštarauja kitos valstybės institucijos (Valstybinės augalininkystės tarnybos) išvadai. Neaiškumai tarp dviejų valstybės institucijų teisės taikymo klausimais turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo, t.y. pareiškėjo naudai. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neanalizavo Tarybos direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnio 1.2 punkto ir Augalų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų, nors jos yra esminės nustatant, ar „Aventrol“ yra augimo reguliatorius ir būtent dėl šio klausimo vyko pagrindinis ginčas posėdžio MGK metu.

Teismas taip pat klaidingai taikė KN kodo 3808 93 90 paaiškinimus. Pasak pareiškėjo, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, „Aventrol“ neprailgina rapsų sėklų subrendimo, be to, teismas klaidingai aiškino Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą ir nurodė, kad pagal jį „Aventrol“ yra augimo reguliatorius, nors tyrimo protokole buvo tik parašyta, kad „Aventrol“ yra įvardijamas kažkur kaip augimo reguliatorius. Tyrimo protokole nenurodyta, kur konkrečiai tai yra įvardinta. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, nes nepaisant to, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos rašte ir Komisijos Reglamente (EB) Nr. 647/2007 yra nurodyta, kad „Aventrol“ nėra augalų apsaugos priemonė, pirmosios instancijos teismas vis tiek teigė, kad pareiškėjas turėtų pateikti išvadas, įrodančias, jog „Aventrol“ yra augalų apsaugos priemonė.

Pareiškėjo vertinimu, nurodydamas, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į kitų ES šalių muitines, jeigu nori įrodyti, kad Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas yra klaidingas, teismas pažeidė proporcingumo principą. Toks reikalavimas yra neįgyvendinamas ir nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teises į teisminę gynybą ir perkelia įrodinėjimo pareigą pareiškėjui. Teismas be pagrindo nusprendė neatsižvelgti į mokslininkų išvadas, nors jokių kitų specialistų ir/arba ekspertų išvadų dėl „Aventrol“ veikimo byloje nėra pateikta, taip pat klaidingai aiškino KN kodą 3402 1300 90 2501, teigdamas, kad jam priskiriamos tik medžiagos, skirtos skalbimui, valymui ar panašiam aktyviam mechaniniam poveikiui pasiekti.

Tokios sąlygos kodo aprašyme nėra. Į šią klasę įeina ir vaškai, žvakės, tepalai bei vaistų sudedamosios dalys, todėl „Aventrol“, nebūdamas skalbimo ar valymo priemone, visiškai atitinka KN kodą 3402 1300 90 2501.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo klausimais, ar 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnio 1 dalies 1.2. punkte nurodyta augalų apsaugos produktų sąvoka apima augalų augimo reguliatorius ir, jei atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, ar „Aventrol“ produktas, kuris pagal 2007 m. birželio 12 d. EB reglamentą Nr. 647/2007 negali būti laikomas augalų apsaugos produktų, gali būti laikomas augalų augimo reguliatoriumi.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Klaipėdos teritorinė muitinė teisėtai ir pagrįstai, patikrinusi UAB „Kustodija“ 2011 m. birželio 13 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 11LTLR1000IM013910 nurodytų prekių klasifikavimo teisingumą, remdamasi Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolu Nr. 1T2073, 2011 m. rugpjūčio 31 d. surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190810S, kuria nusprendė keisti minėtoje importo deklaracijoje deklaruotos prekės TARIC kodą iš 3402 10 30 00 90 2501 į 3808 93 90 90, aprašant 31 langelyje „Augalų augimo reguliatorius – „Aventrol“ skystis, veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas“ ir perskaičiuoti importo deklaracijoje prekės mokesčius: muitą, PVM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas.

Taigi faktinis skundžiamo teritorinės muitinės administracinio akto priėmimo pagrindas buvo Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolas Nr. 1T2073, kuriame nurodyta, jog produkto „Aventrol“ veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas yra įvardijama kaip augalų augimo reguliatorius, tai atitinka 3808 pozicijoje klasifikuojamų preparatų apibūdinimą (HSENs, 2007), todėl šio produkto rekomenduojamas TARIC kodas yra 3808 93 90 90 (1 t., b.l. 17- 18).

Vyriausybės 2004 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012).

Taigi Taisyklių 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių klasifikavimui pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t.y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, tokią išvadą, kuri gali būti pagrindas prekės kodo pagal TARIC nomenklatūrą nustatymui, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes.

Nagrinėjamu atveju muitinė, pakeisdama prekių kodą minėtoje pareiškėjo elektroninėje importo deklaracijoje, rėmėsi būtent Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu, t.y. leistinu (Taisyklių 6 punkto kontekste) įrodymu.

Sprendžiant šį ginčą, minėta muitinės laboratorijos išvada yra vienas iš įrodymų, kuriuo remdamasis teismas gali konstatuoti bylai reikšmingų aplinkybių buvimą arba nebuvimą. Nors, visų pirma, Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolas Nr. 1T2073 turi būti vertinamas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje, tačiau, atsižvelgiant į šio administracinio ginčo pobūdį, sprendžiant klausimą dėl prekės kodo pagal TARIC nomenklatūrą nustatymo pagrįstumo turi būti laikomasi ir Taisyklių 6 punkte įtvirtinto muitinės laboratorijos tyrimo protokolo įrodomosios vertės statuso.

Atsižvelgiant į paminėtą Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).

Pažymėtina, kad Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolas Nr. 1T2073 atitinka teisės aktų reikalavimus (Ekspertinių tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-498, 21 p., 35 p.). Tyrimų protokole aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo tiriamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis buvo nustatytas prekės TARIC kodas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai, kad tyrimų protokolas nemotyvuotas bei neparemtas objektyviais duomenimis, nėra pagrįsti.

Kadangi yra nagrinėjamas mokestinis ginčas, tai įrodinėjimo pareigos paskirstymui taikytinos ir Mokesčių administravimo įstatymo normos.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotu mokesčiu ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokestį ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė, nusprendusi pakeisti pareiškėjo importo deklaracijoje nurodytos prekės kodą ir apskaičiuoti papildomą muitą, PVM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas, veikė kaip vietos mokesčių administratorius (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, privalėjo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Pareiškėjo pateikti dokumentai – Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvada (1 t., b.l. 125-126), Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto pažyma 1 t., b.l. 127), Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr.1S-1351 (1 t., b.l. 66) neatitinka minėtų įrodymų leistinumo kriterijų, todėl nepripažintini įrodymais, kuriais remiantis gali būti paneigtos Muitinės laboratorijos tyrimų protokole pateiktos išvados dėl prekės kodo pagal TARIC nomenklatūrą nustatymo.

Pareiškėjas nepateikė tyrimo išvadų, atitinkančių Taisyklių 6 punkto reikalavimus, kuriomis remiantis galėtų būti kvestionuojamas atsakovo nustatyto prekių kodo teisingumas arba kurios keltų pagrįstų abejonių dėl prekių kodo nustatymo teisingumo, taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog Muitinės laboratorija neteisingai nustatė pareiškėjo importuotų prekių kodą bei kad Klaipėdos teritorinė muitinė nepagrįstai pareiškėjui apskaičiavo papildomas muito, pridėtinės vertės mokesčio bei su šiais mokesčiais susijusias sumas, o Muitinės departamentas, Mokestinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo prašant išaiškinti, ar 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnio 1 dalies 1.2 punkte nurodyta augalų apsaugos produktų sąvoka apima augalų augimo reguliatorius, jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, tai ar „Aventrol“ produktas, kuris pagal 2007 m. birželio 12 d. EB reglamentą Nr.647/2007 negali būti laikomas apsaugos produktu, gali būti laikomas augalų augimo reguliatoriumi (2 t., b.l. 9-22).

Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokį pareiškėjo prašymą nėra pagrindo, nes teisės aktai, dėl kurių nuostatų išaiškinimo prašoma kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nagrinėjant šį ginčą netaikytini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė