Legislator Case Law & Legislation
2019-12-11 Nr. DBT-208-2-69-3-11564-2019-9 AI generated

2019-12-11 Nr. DBT-208-2-69-3-11564-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2019-12-11 Nr. DBT-208-2-69-3-11564-2019-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovių V. B. ir K. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Ž. V. ir Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2019-12-11 Nr. DBT-208-2-69-3-11564-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ir A. L. buvo perstatytas į kitą vietą, nerado buvusios tvorelės, rombo ir suolelio. Kapavietės ribos buvo sumažintos ir paslinktos į dešinę, naujai išbetonuoti pamatai, ant jų užklota akmeninė tvorelė, dešinėje kapavietės pusėje pastatyta paminklinė lenta su įrašu, kad yra palaidotas J. A. M. (ieškovėms nepažįstamas, svetimas žmogus). Ieškovės nurodo, kad Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ paaiškino, jog 2017 m. gegužės 5 d. atsakovė Ž. V. parašė prašymą, jog neva po jos močiutės G. L. mirties, kapavietę tvarkė jos mama V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-84/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11564-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovių V. B. ir K. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Ž. V. ir Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Patikslintu ieškiniu ieškovės teismo prašo: 1) panaikinti įrašą atsakingų asmenų už kapavietės priežiūrą žurnale, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) I Romainių kapinėse yra atsakinga Ž. V.; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2017 m. lapkričio 7 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laidoti J. A. M. I Romainių kapinėse kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovę Ž. V. iškasti urną su J. A. M. pelenais, palaidotą kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) I Romainių kapinėse ir atstatyti statinius – tvorelę, dekoratyvinį rombą, suolelį, buvusius iki kapavietės pakeitimo, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Neatlikus šių veiksmų laiku, priteisti po 20 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną; 4) priteisti V. B. ir K. M. po 1000 Eur kiekvienai patirtai neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.138 straipsnio 2, 4, 6 punktai, 6.71 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovės yra A. L. dukros ir B. L. anūkės. B. L. ir A. L. yra palaidoti I Romainių kapinėse, Kaune. Ieškovės ir mirusio A. L. anūkės kelis kartus metuose lanko mirusiųjų kapus. 2017 m. rudenį, atėjus lankyti artimųjų kapų, kapavietės dešinėje pusėje buvo pastebėtas mažas kauburėlis su gėlėmis. Jokios lentelės su palaidoto asmens vardu ir pavarde nebuvo. Ieškovės pagalvojo, kad ten yra palaidota antroji A. L. žmona G. L., su kuria ieškovės nebendravo. 2018 m. rudenį prieš Vėlines atėjusios sutvarkyti kapavietę, ją rado pertvarkytą, paminklas jų senelei B.

L. ir A. L. buvo perstatytas į kitą vietą, nerado buvusios tvorelės, rombo ir suolelio. Kapavietės ribos buvo sumažintos ir paslinktos į dešinę, naujai išbetonuoti pamatai, ant jų užklota akmeninė tvorelė, dešinėje kapavietės pusėje pastatyta paminklinė lenta su įrašu, kad yra palaidotas J. A. M. (ieškovėms nepažįstamas, svetimas žmogus). Ieškovės nurodo, kad Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ paaiškino, jog 2017 m. gegužės 5 d. atsakovė Ž. V. parašė prašymą, jog neva po jos močiutės G. L. mirties, kapavietę tvarkė jos mama V.

L., tačiau dėl sveikatos to daryti negali. Atsakovė padavė prašymą Kauno savivaldybės įmonei „Kapų priežiūra“, kad kapavietės priežiūra būtų perrašyta jai. Iki tol asmuo, atsakingas už kapavietės tvarkymą, jokiuose žurnaluose nebuvo įrašytas, nors kapavietė visada buvo tvarkoma. Įrašas, kad kapavietę tvarkė G. L., padarytas iš atsakovės Ž. V. žodžių, nes G. L. (mirusios (duomenys neskelbtini)) pareiškimo Kauno savivaldybės įmonė „Kapų priežiūra“ neturi ir negali turėti. Ieškovėms yra žinoma, kad ji palaidota kitose kapinės; ji nepageidavo būti palaidota šalia savo vyro A.

L. G. L. nei prižiūrėjo, nei raštu išreiškė savo valią būti atsakinga už kapavietės priežiūrą, nes atitinkami teisės aktai, kurie pradėjo reglamentuoti kapaviečių tvarkymą (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau ir – Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės)), įsigaliojo tik po jos mirties. Ieškovių teigimu, jos buvo ir yra atsakingos už kapavietės tvarkymą, ją visą laiką prižiūrėjo, savo sutikimo atsakovei Ž.

V. būti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, nedavė; atsakovė sutikimo ir neprašė, taip pat neinformavo apie ketinimą palaidoti jų artimųjų kapavietėje savo tėvą. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ žurnale įrašyti atsakingu už kapavietės tvarkymą svetimą asmenį, nesusijusį jokiais giminystės ryšiais su palaidotais asmenimis, neturėjo teisės. Be to, urna su mirusiojo J. A. M. palaikų pelenais, kapavietėje buvo palaidota neturint leidimo laidoti (leidimas buvo išduotas tik po 18 dienų).

Kartu, kapinių prižiūrėtojas neįvykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti laidojimą. Kapinių prižiūrėtojas taip pat nekontroliavo, kad statant (rekonstruojant) kapavietės statinius, nebūtų pažeidžiami Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių reikalavimai. Ieškovės nurodo, kad atsakovė Ž. V. nesutinka iškasti urną su pelenais, atlyginti žalą ir kt.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 41 punktą, ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Ši savivaldybės funkcija įgyvendinama vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (toliau ir – Kapinių tvarkymo taisyklės), o konkrečiu atveju, ir Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis. Atsakovė – Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ užtikrina minėtų savarankiškųjų vietos savivaldos funkcijų įgyvendinimą, teikia kapinių priežiūros paslaugas. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra nurodyta, kad panašaus pobūdžio ginčai yra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Patikslintu ieškiniu ieškovės prašo: 1) panaikinti įrašą atsakingų asmenų už kapavietės priežiūrą žurnale, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) I Romainių kapinėse yra atsakinga Ž. V.; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2017 m. lapkričio 7 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laidoti J. A. M. I Romainių kapinėse kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovę Ž. V. iškasti urną su J. A. M. pelenais, palaidotą kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) I Romainių kapinėse ir atstatyti statinius – tvorelę, dekoratyvinį rombą, suolelį, buvusius iki kapavietės pakeitimo, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Neatlikus šių veiksmų laiku, priteisti po 20 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną; 4) priteisti ieškovėms po 1000 Eur kiekvienai patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktą, ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Ši savivaldybės funkcija įgyvendinama vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis, o konkrečiu atveju – ir Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis. Minėtų Taisyklių nuostatų pažeidimais be kita ko yra grindžiamas pareikštas ieškinys. Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnį, savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą,

Asmenų, atsakingų už kapavietės priežiūrą įrašymą žurnale, be kita ko reglamentuoja Kapinių tvarkymo taisyklių 20, 21 punktai, Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 40, 41 punktai. Leidimo laidoti išdavimą be kita ko reglamentuoja Kapinių tvarkymo taisyklių 13, 14 punktai, Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 45, 46, 50 punktai. Pagal Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 42 punktą, kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 43 punktas). Vadinasi, sprendžiant dėl reikalavimų panaikinti atitinkamą įrašą atsakingų asmenų už kapavietės priežiūrą žurnale, taip pat panaikinti Kauno miesto savivaldybės išduotą atitinkamą leidimą laidoti, viešosios teisės aktų nustatyta tvarka turės būti vertinama savivaldybės (ar atitinkamos savivaldybės įmonės) veikla, teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant kapinių priežiūrą.

Kaip matyti iš pareikšto (patikslinto) ieškinio, atsiliepimo į jį, tarp ieškovių ir atsakovės Ž. V. yra kilę nesutarimų dėl atitinkamos kapavietės priežiūros teisės, galimybės J. A. M. būti palaidotam ginčo kapavietėje. Vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad byloje dominuoja (vyrauja) administraciniai teisiniai santykiai, t. y., kaip minėta, dėl savivaldybės veiklos, teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant kapinių priežiūrą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2018, 2019 m. spalio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2019). Nors atsakove šioje byloje yra patraukta Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia kilusio ginčo rūšinio teismingumo; atsakovų tinkamumas pagal pareikštus reikalavimus, turės būti nustatytas bylą iš esmės nagrinėjančio teismo.

Reikalavimai įpareigoti atsakovę Ž. V. iškasti urną su pelenais, palaidotą ginčo kapavietėje ir atstatyti statinius – tvorelę, dekoratyvinį rombą, suolelį, buvusius iki kapavietės pakeitimo, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neatlikus šių veiksmų laiku, priteisti atitinkamo dydžio baudą (pats 2018 m. rugsėjo 28 d. išduotas dokumentas dėl statybos darbų, šioje procesinėje stadijoje nėra ginčijamas); taip pat priteisti ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą, yra išvestiniai iš byloje vyraujančių administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų, ir, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėtini kartu vienoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, byla perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovių V. B. ir K. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Ž. V. ir Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys