Legislator Case Law & Legislation
3a161b6c-e5f6-4ea8-b14a-052de9fb9512 AI generated

3a161b6c-e5f6-4ea8-b14a-052de9fb9512 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 3a161b6c-e5f6-4ea8-b14a-052de9fb9512
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., A. B., R. V., J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl pastato ir žemės valdymo asmeninės nuosavybės teisėmis pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Å ukienė. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. P. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: pripažinti sodo namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe; panaikinti atsakovei I.

Legislator headnote

AI generated

3a161b6c-e5f6-4ea8-b14a-052de9fb9512 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovas nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, nes vieÅ¡o registro duomenys liudijo apie tai, kad turtas įgytas ieÅ¡kovui ir mirusiajai gyvenant santuokoje. Be to, ieÅ¡kovas pateikė notarei praÅ¡ymus iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ mirusiajai ir ieÅ¡kovui santuokoje įgyto turto dalį. Todėl notarė, patikrinusi registro duomenis ir nustačiusi, kad sodo namas ir žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka registruoti ieÅ¡kovui ir mirusiajai gyvenant santuokoje, neturėjo jokio teisinio nustatyti kitokį turto teisinį režimÄ nei esant jį bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-424-1115/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03043-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.5.4; 2.4.2.1; 2.4.2.3. (S) VILNAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė, sekretoriaujant Ivetai Danišauskaitei, dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei advokatei Jolitai Mikulėnienei, atsakovei I. K., jos atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, liudytojams L.

P., A. B., R. V., J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl pastato ir žemės valdymo asmeninės nuosavybės teisėmis pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Å ukienė. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. P. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: pripažinti sodo namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe; panaikinti atsakovei I.

K. iÅ¡duoto 2018 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JÅ -8105 dalį dėl ½ dalies sodo namo ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); panaikinti M. P. iÅ¡duotÄ 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosavybės teisės liudijimÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 1968 m. iki 1983 m. ieÅ¡kovas buvo susituokęs su L. P.. Nutraukiant santuokÄ Å¡alių turtas buvo padalintas. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismas 1985 m. birželio 24 d. sprendimu (toliau – ir LTSR Teismo sprendimas) inter alia (be kita ko) pripažino bendru ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. turtu sodo namelį ir sodinius, esančius sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

LTSR Teismo sprendimu padalintas bendras buvusių sutuoktinių turtas, ieškovui A. P. pripažinta teisė naudotis sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, su jame esančiu turtu. Taigi ieškovas nuolat faktiškai ir teisiškai valdė ir naudojosi sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiu sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esančiu sodo nameliu tiek būdamas santuokoje su L. P., tiek po santuokos nutraukimo 1983 m., o po Vilniaus m.

Spalio raj. Liaudies teismo 1985 m. birželio 24 d. sprendimo Å¡is turtas atiteko ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai. Å iuo turtu ieÅ¡kovas naudojasi ir valdo bei savo lėšomis jį iÅ¡laiko iki Å¡iol, nepertraukiamai. Praėjus 5 metams po LTSR Teismo sprendimo, 1990 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovas sudarė santuokÄ su M. S. (po santuokos – P.), atsakovės I. K. mama. Po LTSR Teismo sprendimo keitėsi santvarkos, valstybės valdymo formos ir suverenumas, ypač tai turėjo įtakos privačios nuosavybės į žemę ir statinius teisiniam reguliavimui.

Todėl ieÅ¡kovas įformino teisinę LTSR Teismo sprendimu priteisto jam turto registracijÄ jau bÅ«damas santuokoje su M. S., nors turtÄ Ä¯gijo dar iki santuokos. Sodo namas ir žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre registruoti tik vieno ieÅ¡kovo vardu, nenurodant, kad nuosavybė yra bendroji jungtinė.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. mirus ieÅ¡kovo sutuoktinei M. P. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Å ukienė, suklaidinta ar suklydusi, nesiaiÅ¡kindama sodo namo ir žemės sklypo nuosavybės formos, nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ir laiko, formaliai įvertinusi vieÅ¡o registro žymas apie nuosavybės juridinį pagrindÄ , bet nevertinusi tokių aplinkybių kaip sodo namo statybos pabaigos metai, fakto, jog registracija atlikta vieno ieÅ¡kovo vardu, nesiaiÅ¡kindama turto įgijimo pagrindų, neteisėtai ir be pagrindo, be ieÅ¡kovo žinios, priskyrė pusę sodo namo ir žemės sklypo M.

P. nuosavybei ir paveldėjimÄ Ä¯formino mirusiosios dukteriai atsakovei I. K.. Kadangi sodo namÄ ir žemės sklypÄ ieÅ¡kovas įgijo dar iki 1990 m. lapkričio 29 d. santuokos su mirusia M. P. (Sodo namo statybos pabaigos metai 1981 m., sodo namas ir žemės sklypas dar 1985 m. birželio 24 d. LTSR Teismo sprendimu pripažintas ieÅ¡kovo turtu), Å¡is turtas buvo ir turi bÅ«ti pripažintas tebesančiu ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe ir dėl to negalėjo bÅ«ti paveldėtas.

4. Kadangi Å¡iuo metu paveldėjimas į ½ sodo namo ir ½ žemės sklypo jau yra įformintas atsakovei I. K., ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo pripažinti asmeninę nuosavybę į visÄ (1/1 dalį) sodo namÄ ir žemės sklypÄ , panaikinti neteisėtÄ paveldėjimÄ ir taip atstatyti neteisėtu paveldėjimu pažeistas ieÅ¡kovo nuosavybės teises.

5. Atsakovė I. K. prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismas 1985 m. birželio 24 d. sprendimu pripažinta ieÅ¡kovui teisė naudotis sodo namu ir žemės sklypu su jame esančiais sodiniais, o ne nuosavybės teisė. Be to, nuo 1987 m. pab. ieÅ¡kovas jau gyveno su M. P. (buvusi S,) jai nuosavybės teise priklausančiame bute. M. P. pardavė savo butÄ (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus pagerino sodo namelį, iÅ¡pirko-privatizavo žemės sklypÄ , nusipirko automobilį ir persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad tik 2004 m. sodo namas pripažintas tinkamu naudotis. Iki pat mirties, 2018 m. gegužės 12 d., M. P. kartu su ieÅ¡kovu vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi sodo namo priežiÅ«ra, mokėjo mokesčius ir t.t.

7. Atsakovė taip pat pažymėjo, ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ santuokoje su M. P., įgyto turto ½ dalį bei sutikimÄ iÅ¡duoti 2018 m. gegužės mirusiai jo sutuoktinei M. P., nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį jų santuokoje įgyto turto. Å iais savo veiksmais ieÅ¡kovas pripažino, kad jis patvirtina, jog visas turtas, įgytas santuokoje, buvo bendra jo ir M. P. nuosavybė. Be to, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, kad notarė suklydo ar buvo suklaidinta. IeÅ¡kovas su atsakove kartu lankėsi pas notarę, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos jų teisės ir pasekmės, ieÅ¡kovas dar stebėjosi, iÅ¡ kur notarė žino visÄ senÄ informacijÄ . Å i aplinkybė patvirtina, kad notarė, iÅ¡tyrusi visÄ situacijÄ , iÅ¡davė tinkamus dokumentus, prieÅ¡ tai ieÅ¡kovui patvirtinus savo paraÅ¡u, kad jis sutinka dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo atsakovei.

8. Trečiasis asmuo notarė Jurgita Å ukienė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

9. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovas nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, nes vieÅ¡o registro duomenys liudijo apie tai, kad turtas įgytas ieÅ¡kovui ir mirusiajai gyvenant santuokoje. Be to, ieÅ¡kovas pateikė notarei praÅ¡ymus iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ mirusiajai ir ieÅ¡kovui santuokoje įgyto turto dalį. Todėl notarė, patikrinusi registro duomenis ir nustačiusi, kad sodo namas ir žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka registruoti ieÅ¡kovui ir mirusiajai gyvenant santuokoje, neturėjo jokio teisinio nustatyti kitokį turto teisinį režimÄ nei esant jį bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

IeÅ¡kovo 2018 m. liepos 26 d. praÅ¡ymai, pateikti Vilniaus r. 7-ajam notaro biurui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mirusiajai ir ieÅ¡kovui santuokoje įgyto turto dalį vertintini kaip ieÅ¡kovo atliktas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas veiksmas, kuriuo jis, pripažindamas, kad mirusiajai priklausė ½ turto dalis ir praÅ¡ydamas iÅ¡duoti į šį turtÄ nuosavybės teisės liudijimÄ , iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ savo valiÄ dėl turto teisinio režimo (laikė šį turtÄ bendrÄ ja ieÅ¡kovo ir mirusiosios nuosavybe) ir tuo pačiu sudarė prielaidas ginčo turtui paveldėti.

Registro duomenys ir ieškovo notarei pateikti prašymai dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimų bei šių liudijimų gavimo ir priėmimo faktas patvirtina, kad tarp paveldėjimo procese dalyvaujančių asmenų nebuvo jokio ginčo, notarei nekilo jokių abejonių nei dėl turto teisinio režimo, nei dėl ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų, todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išduoti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus. Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Faktinės bylos aplinkybės 10. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. P. ir L. P. buvo susituokę nuo 1968 m. iki 1983 m. (t. 1, b. l. 7–16). 1981 m. A. P. ir L. P. pradėjo sodo namelio statybÄ sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57, 70-75). Sodo namelis tinkamas eksploatacijai valstybinės komisijos aktu pripažintas 1983 m. lapkričio 2 d. (t. 1, b. l. 57). 1985 m.

žemės sklype buvo pastatyti kiti statiniai (t. 1, b. l. 73–75). IeÅ¡kovas A. P. ir L. P. santuokÄ nutraukė (t. 1, b. l. 7–16). Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovo ir L. P. bendras jų turtas buvo padalintas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismo 1985 m. birželio 24 d. sprendimu. Teismas pripažino bendru ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. turtu sodo namelį ir sodinius, esančius sodo sklype Nr. 126 sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

LTSR teismo sprendimu padalintas bendras buvusių sutuoktinių turtas, ieškovui A. P. pripažinta teisė naudotis sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, su jame esančiu turtu (t. 1, b. l. 7–16).

11. Nuo 1986 m. gruodžio 19 d. iki 1990 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovas A. P. buvo sudaręs santuokÄ su E. P. (t. 2, b. l. 28–29). 12. 1990 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovas sudarė santuokÄ su M. S. (po santuokos su ieÅ¡kovu – P.), atsakovės I. K. motina (t. 1, b. l. 26, 65). 1993 m. ieÅ¡kovas ir M. P. įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1994 m. sausio 24 d. M. P. pardavė jai priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 50). 1994 m. gruodžio 7 d.

A. P. iÅ¡ valstybės nusipirko žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64, 139). IeÅ¡kovas ir M. P. vykdė sodo sklypo ir namo pagerinimo darbus, keitė Å¡ildymo katilÄ . 2004 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovas VÄ® Registrų centre įregistravo žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ (t. 1, b. l. 66-67). 2004 m. liepos 13 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad minėto turto nuosavybė yra A.

P.; statinio pripažinimas tinkamu naudotis aktas – 2004 m. birželio 22 d.; valstybinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis – 1994 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b. l. 66–67). 2005 m. kovo 17 d. A. P. ir M. P. sudarė bendros jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgyto turto dalybų sutartį, pagal kuriÄ M. P. atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o A. P. savo turto dalies atsisakė (t. 2, b. l. 50). 2005 m. gegužės 4 d. M. P. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sÅ«nui J.

S. (t. 2, b. l. 50). 2018 m. gegužės 12 d. mirė M. P. (t. 1, b. l. 35). M. P. testamento sudariusi nebuvo (t. 1, b. l. 36).

13. Notarė Jurgita Å ukienė 2018 m. liepos 23 d. pažymoje nurodė, kad mirusios M. P. įpėdinė yra atsakovė I. K. (t. 1, b. l. 32). 2018 m. liepos 26 d. I. K. notarei Jurgitai Å ukienei pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (t. 1, b. l. 30–31, 41). 2018 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovas A. P. pateikė praÅ¡ymus iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ santuokoje su M. P. įgyto turto ½ dalį ir sutikimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto (t. 1, b. l. 32–33). 2018 m. rugsėjo 7 d.

VÄ® Registrų centrui pateikta ataskaita-praneÅ¡imas apie sudarytÄ ir notaro patvirtintÄ nuosavybės teisių į nekilnojamÄ daiktÄ perleidimo sandorį, kuriame nurodyta, kad A. P. M. P. perleido ½ dalį ginčo turto (t. 1, b. l. 51). 2018 m. rugsėjo 7 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. P. ir M. P. nuosavybės teisė po ½ dalį turto, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovei I. K. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad ji paveldi visÄ M.

P. turtÄ : ½ dalį nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir sodo pastato), esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vieni iÅ¡ nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal Å¡iÄ normÄ yra sandoris, naujo daikto pagaminimas, kiti įstatymų nustatyti pagrindais (CK 4.47 straipsnio 1, 4, 12 punktai).

Kad bÅ«tų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sÄ lygų. Ä®gyjant nuosavybės teisę į daiktÄ pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti Å¡alis turi bÅ«ti teisėta daikto savininkė ir turi aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ perduoti nuosavybės teises, daiktas turi bÅ«ti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi bÅ«ti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtÄ naujÄ daiktÄ , turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1981 m. A. P. ir L. P. pradėjo sodo namelio, rÅ«sio, Å«kinio pastato, terasos stoginės ir priestato statybÄ sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 1983 m. lapkričio 2 d. valstybinės komisijos aktu sodo namas pripažintas tinkamas eksploatacijai. 1985 m. žemės sklype buvo pastatyti ir kiti statiniai (Å¡ulinys, betoninis takas, atmatų duobė, Å¡iltnamis). IeÅ¡kovas A. P. ir L.

P. santuokÄ nutraukė. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovo ir L. P. bendras jų turtas buvo padalintas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismo 1985 m. birželio 24 d. sprendimu. Teismas pripažino bendru ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. turtu sodo namelį ir sodinius, esančius sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. LTSR teismo sprendimu padalintas bendras buvusių sutuoktinių turtas, ieÅ¡kovui A. P. pripažinta teisė naudotis sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, su jame esančiu turtu.

16. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovui buvo pripažinta teisė tik naudotis, o ne nuosavybės teise valdyti šį turtÄ , todėl jis negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo turtu. Atsakovė akcentavo, kad pagal iki Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo buvusį teisinį reguliavimÄ ieÅ¡kovas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir sodo namÄ .

17. Pirmiausia, pažymėtina, kad šalys neginčija, jog teisę naudotis tiek žemės sklypu, tiek sodo namu ieškovas įgijo iki santuokos su M. P. sudarymu. Antra, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vilniaus m. Spalio raj. Liaudies teismo 1985 m. birželio 24 d. sprendimu šis turtas pripažintas bendru ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. turtu. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, teismas nekvestionuoja šio sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo (CPK 18 straipsnis), todėl laiko, kad šis turtas iki santuokos nutraukimo su L.

P. buvo bendras ieškovo ir L. P. turtas (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Trečia, nors po santuokos nutraukimo su L. P. teismo sprendimo pagrindu ieškovas įgijo tik teisę naudotis ginčo turtu, tačiau, akcentuotina, kad ši ieškovo asmeninė teisė buvo įgyta teisėtai nustatytų teisės aktų pagrindu. Be to, akivaizdu ir tai, kad minimu laikotarpiu M. P. šiuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo, teisės naudotis ginčo turtu ar, juolab, nuosavybės teisės į jį nebuvo įgijusi.

18. Atsakovė taip pat nurodė, kad M. P. iÅ¡pirko žemės sklypÄ , atliko kapitalinį sodo pastato remontÄ , pardavusi savo nuosavybės teise esantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to, atsakovės nuomone, ginčo turtas buvo bendroji jungtinė M. P. ir A. P. nuosavybė.

19. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 1994 m. sausio 24 d. M. P. pardavė jai priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas A. P. ir valstybė 1994 m. gruodžio 7 d. sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau, teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ir valstybė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį po to, kai M. P. pardavė butÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad, pirma, kad abu sutuoktiniai buvo įgiję teisę šį žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti, antra, kad Å¡is sklypas buvo pirktas iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, trečia, kad buvo atliktas kapitalinis remontas.

20. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nurodyta, kad teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn žemės sklypÄ turi tik asmuo, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu (žr. Å¡io nutarimo 1, 2, 4 punktus). Taigi atsakovės motina M. P. pagal tuo metu galiojusi teisinį reguliavimÄ ir pagal nustatytÄ tvarkÄ nebuvo įgijusi teisės naudotis ginčo žemės sklypu, todėl darytina iÅ¡vada, kad M. P. neįgijo teisės įsigyti žemės sklypo asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, ji negalėjo tapti žemės sklypo bendraturte, nes nebuvo statinio ant žemės sklypo bendraturtė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

21. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 nutarimo 2.1 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 7.3 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms parduodami už pinigus.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dar iki santuokos su M. P. sudarymo mokėjo nario mokesčius. Be to, jis, vienas, sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas įmokėjo pinigus.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis ginčo metu galiojančiais teisės aktais, konstatuoja, kad tik ieÅ¡kovas įgijo teisę iÅ¡ valstybės nusipirkti ginčo žemės sklypÄ . Nors atsakovė teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad privatizavimÄ teisės aktai nagrinėjamu atveju netaikytini, tačiau jokių detalesnių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡skyrus, kad sodo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis neatrodo kaip tipinė privatizavimo sutartis, nepateikė.

24. Teismas dėl Å¡alių ginčo, už kokiÄ kainÄ buvo pirktas ginčo žemės sklypas, pirmiausia pažymi, kad Å¡i aplinkybė nuosavybės teisės turto teisiniam režimui neturi. Antra, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog žemės sklypas perkamas už 19,16 Lt. Taigi ieÅ¡kovo nurodyta žemės sklypo kaina yra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais.

25. Nors atsakovė ir liudytojas J. S. nurodė, kad žemės sklypas buvo perkamas už 2000 Lt, tačiau Å¡ie paaiÅ¡kinimai nėra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Kaip minėta, byloje pateikta raÅ¡ytinė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas perkamas už 19,16 Lt. Atsakovės argumentai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje įraÅ¡yta, jog į kasÄ Ä¯neÅ¡ta tÅ«kstantis devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iolika reiÅ¡kia, jog buvo tokia suma sumokėta litais, nepagrįsti. Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovo atstovė, Lietuvos Respublikoje litas buvo įvestas 1993 metais (1993 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos pinigų įstatymas), o potvarkis, kurio pagrindu Vilniaus rajono valdyba sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį – 1992 m. rugsėjo 16 d., kuomet galiojo laikinieji pinigai – talonai. Keičiant valiutas, nustatyta, kad vienas litas lygus 100 talonų.

26. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas A. P. pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 16 d. potvarkį įmokėjo 1916 talonų, o 1994 m., kuomet buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, konstatuota, kad žemės sklypas parduodamas už 19,16 Lt (tai atitinka 1916 talonų) (CPK 185 straipsnis). Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir atsakovės bei liudytojo paaiÅ¡kinimai, kad jų motinai M. P. atrodė, jog žemės sklypas perkamas už didelę kainÄ .

27. Aplinkybę, kad ieškovas A. P. turėjo asmeninių lėšų žemės sklypui išsipirkti (santaupų, taip pat lėšų, gautų pardavus kolekcijas) nurodė tiek pats ieškovas. Be to, aplinkybę, kad ieškovas (iki sukako pensinio amžiaus) buvo pasiturintis žmogus nurodė ir liudytojai teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė. Be to, teismas pažymi, kad 1992 m. rugsėjo 16 d. (kuomet Vilniaus rajono valdyba priėmė potvarkį) butas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nebuvo parduotas.

28. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad turtas buvo įregistruotas santuokos metu, be to, ieÅ¡kovas notarei nurodė sutinkantis, kad ½ dalis ginčo turto priklausytų M. P.. Å ios aplinkybės, jų nuomone, sudaro pagrindÄ teigti, kad ginčo turtas buvo bendroji ieÅ¡kovo ir M. P. nuosavybė.

29. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

31. Teismas pirmiausia pažymi, kad nors atsakovė nurodė, kad A. P. su M. S. (po santuokos su ieÅ¡kovu – P.) jau nuo 1987 m. gyveno kartu, vedė bendrÄ , tačiau Å¡io savo argumento nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Byloje yra pateikti įrodymai, kad nuo 1986 m. gruodžio 19 d. iki 1990 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovas A. P. buvo sudaręs santuokÄ su E. P. (žr. sprendimo 11 punktÄ ). IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad tik nuo santuokos sudarymo su M. S., jis pradėjo su ja vesti bendrÄ Å«kį. Be to, pati atsakovė nurodė, kad Å¡alys iÅ¡ pradžių gyveno bute. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ginčo turte M. P. iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kovu negyveno, jo netvarkė ir neremontavo.

32. Antra, kaip minėta, nagrinėjamu atveju tiek žemės sklypas, tiek sodo pastatas, teismo sprendimu pripažintas bendru ieÅ¡kovo ir L., o ne M., P. turtu. IeÅ¡kovui liko teisė naudoti Å¡iuo turtu (CK 4.47 straipsnio 12 punktas, 1.136 straipsnio 2 punktas). IeÅ¡kovas su L. P., o ne su M., pastatė sodo namÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). IeÅ¡kovas sudarė sodo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Å ios aplinkybės suteikia pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise ginčo turtÄ Ä¯gijo dar iki santuokos sudarymo su M. P..

33. Trečia, pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas registruotas tik ieškovo A. P. vardu (CK 4.262 straipsnis). Vien aplinkybė, kad ši ieškovo nuosavybė viešame registre išviešinta tik 2004 metais nesuteikia pagrindo manyti, kad ginčo turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

34. Teismo vertinimu, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepaneigė Å¡ių minėtų faktų ir aplinkybių, įrodančių, jog sodo namÄ ieÅ¡kovas pastatė ir asmeninę turtinę teisę įsigyti žemės sklypÄ Ä¯gijo iki santuokos su mirusia atsakovės motina M. P.. Taigi teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas A. P. santuokos su M. P. metu asmeninės nuosavybės teise valdė ginčo turtÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

35. Teismo vertinimu, iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas dar iki santuokos su M. P. asmeninės nuosavybės teise valdė ginčo turtÄ , nepaneigia ir jo praÅ¡ymas iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ santuokoje su M. P. įgyto turto ½ dalį ir sutikimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto.

36. Pirma, ieÅ¡kovas nurodė, kad jis manė, jog ½ dalis nuosavybės teisės bus nustatyta į mirusiosios lėšas, esančias banke. Antra, byloje raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis sutinka, jog bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį ginčo turto, nėra. Trečia, kaip pagrįstai pažymėjo ieÅ¡kovas, jo praÅ¡ymas iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ santuokoje su M. P. įgyto turto ½ dalį ir sutikimas, kad bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto, įgytų ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teise, nepakeičia turto teisinio režimo.

37. IeÅ¡kovui įgijus sodo namÄ ir teisę į žemės sklypÄ dar iki santuokos su atsakovės motina M. P. (t. y., sodo namui ir žemės sklypui buvus asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe), atsakovė turėtų teisę pripažinti tokiÄ asmeninę ieÅ¡kovo nuosavybę bendra jungtine ieÅ¡kovo ir mirusios jo sutuoktinės M. P. sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jei įrodytų, kad santuokos metu sodo namas ir žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerinti sutuoktinių bendromis lėšomis ar M. P. lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovo ir M. P. santuokos metu buvo atlikti esminiai, kapitaliniai sodo namo ar žemės sklypo pagerinimai.

38. IÅ¡ kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos matyti, kad 1981 m. A. P. ir L. P. (o ne atsakovės motina) pradėjo sodo namelio, rÅ«sio, Å«kinio pastato, terasos stoginės ir priestato statybÄ sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 1983 m. lapkričio 2 d. valstybinės komisijos aktu sodo namas pripažintas tinkamas eksploatacijai. 1985 m., t. y. iki santuokos su M. P., žemės sklype buvo pastatyti ir kiti statiniai (Å¡ulinys, betoninis takas, atmatų duobė, Å¡iltnamis). FaktÄ , jog ginčo turtas nebuvo iÅ¡ esmės pagerintas nuo pat sodo namo pastatymo ir kad dabartinė turto bÅ«klė (įrengimo lygis, iÅ¡orės ir vidaus apdaila, iÅ¡planavimas ir pan.) yra tokia pati (su natÅ«raliu nusidėvėjimu), kokia buvo iki santuokos su M. P. (t. y. iki 1990 m.), paliudijo ir liudytojai L. P., A. B., R. V..

39. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad nebuvo kapitaliai suremontuotas nei namo fasadas, nei vidus. Nekilnojamojo turto registro išraše (tomas 1, b.l. 149-150) nurodoma, jog namo stogo danga – asbestcementinė, sienos – plytos. Analogiški faktai užfiksuoti ir pridėtose nuotraukose – nekeistos nei namo sienos (plytos), nei stogo danga (asbestcementinė danga). Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nebuvo iš esmės pagerintas ir namo vidus: sienų danga (medžio dailylentės), grindų danga, langų rėmai, orlaidės, rankenos, elektros instaliacija ir jungikliai, radiatoriai, užuolaidų karnizai ir laikikliai, virtuvės ir WC plytelės, unitazas, buitinė technika (viryklė „Masha“, šaldytuvai su senoviniais rusiškais užrašais ir kt.) ir kita vidaus apdaila, įranga bei detalės yra sovietinio laikmečio.

40. Teismo vertinimu, atsakovės ir liudytojo J. S. nurodytos aplinkybės, kad buvo keisti Å¡ildymo katilai, radiatoriai, Å¡iltnamio ir grindų danga, įvestas telefonas, suremontuota terasa, nereiÅ¡kia kapitalinio remonto CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme bei nesuteikia pagrindo pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teise įgyto turto bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Be to, kad buvo atliktas tik kosmetinis remontas, teismo posėdžio metu paliudijo ir liudytojas M. P. sÅ«nus J. S.. Atsakovės akcentuotas 2004 m. birželio 22 d. statinio pripažinimas tinkamu naudotis aktas, teismo vertinimu, nereiÅ¡kia, kad statinys tik tuomet tapo tinkamu naudotis. Byloje įrodymais (raÅ¡ytiniais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais) pagrįsta, kad sodo namu ir žemės sklypu buvo tinkamas naudotis ir juo buvo naudojamasi dar iki 1990 m. (CPK 185 straipsnis), o aktas suraÅ¡ytas juridinio fakto, kad turtas yra tinkamas naudotis, iÅ¡vieÅ¡inimo tikslu.

41. Teismas taip pat atkreipia atsakovės dėmesį ir į tai, jog atsakovės sÅ«naus indėlis motinos ir ieÅ¡kovo naudai (atliekami remonto darbai, kiti Å«kio darbai, parėmimas finansiÅ¡kai) taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės bendrÄ ja jungtine.

42. Kiti atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu minėti ieškovo ir M. P. santuokos metu sudaryti sandoriai (turto pasidalijimo sutartis, kuria buvo pasidalytas kitas sutuoktiniams priklausęs butas, automobilių pirkimai, lėšų dovanojimas vaikams, ieškovo testamentas) neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir yra nesusiję su ieškovo teise į asmeninę ginčo turto nuosavybę (CPK 135, 180, 185 straipsniai).

43. Nebuvus ieškovo valios perleisti savo asmeninės nuosavybės dalį dar gyvai būnant M. P., nesudarius tokio sandorio (dovanojimo, pirkimo–pardavimo ar kt.) darytina išvada, kad aktai, kuriais nustatyta ½ dalis asmeninės ieškovo nuosavybės M. P., yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Juolab, nagrinėjamu atveju tokie aktai neturėjo teisinio pagrindo atsirasti po jos mirties, nes, mirus M. P., prarandamas civilinis teisnumas (CK 2.2 straipsnio 1 dalis).

44. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina esant pagrįstais ieÅ¡kovo A. P. reikalavimai pripažinti sodo namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe, panaikinti atsakovei I. K. iÅ¡duoto 2018 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JÅ -8105 dalį dėl ½ dalies sodo namo ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikinti M. P. iÅ¡duotÄ 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. JÅ -8105 (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl ieÅ¡kinio senaties 45. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.

46. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau jo taikyti neprašė. Dėl to teismas neturi pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

47. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui taikytinas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi ieÅ¡kiniu ginčijamas atsakovės, kaip bendraturtės, nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo teisėtumas. IeÅ¡kinio senaties pradžia – ieÅ¡kovo sužinojimas apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), t. y. sužinojimas apie atsakovės paveldėjimÄ , kuris įformintas 2018 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo teisės liudijimu.

IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi dėl nuosavybės teisių gynimo kreipėsi 2019 m. rugsėjo 27 d. Taigi 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. Dėl atsakovės tinkamumo atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį 48. Kaip minėta, pagal ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas dėl turto tarp bendraturčių – ieÅ¡kovo ir atsakovės. Todėl atsakovė yra tinkama Å¡alis ir atsakovė byloje. PrieÅ¡ingai nei nurodė atsakovė, paveldėjimÄ Ä¯forminusi notarė neturi bÅ«ti atsakove Å¡iame procese ir bÅ«tų netinkama Å¡alis, kadangi notarė nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis, kuriam atsiranda pareiga atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

49. Teismas taip pat atkreipia atsakovės dėmesį, kad atsakovės akcentuojami buvę geri Å¡alių tarpusavio santykiai, nepanaikina ieÅ¡kovui teisės kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo bei į bylÄ jÄ patraukti kaip atsakovę (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 50. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis 1 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

51. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas valstybei sumokėjo 447 Eur žyminio mokesčio, atstovei advokatei – 2430 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (1200 Eur už ieÅ¡kinio rengimÄ , 1230 Eur už ieÅ¡kinio teismui užbaigimÄ ir dubliko rengimÄ ). Å ios atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovo patirtos 2 877 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės.

52. Teismas patyrė byloje 53,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidų), kurios priteistinos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti visÄ sodo namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir visÄ Å¾emės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine ieÅ¡kovo A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Panaikinti mirusiajai palikėjai M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. JÅ -8104. Panaikinti atsakovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto 2018 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JÅ -8105 dalį dėl ½ dalies sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieÅ¡kovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 877 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,36 Eur (penkiasdeÅ¡imt tris eurus 36 ct) procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Indrė Savkinienė