3a14566c-8cc5-45f6-bd01-d14ea3bf4f9c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1134-553/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00977-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui V.

M., antstoliui D. K., uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“, bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „EMILĖ“, Lloyd‘s of London sindikatai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas kilo dėl žalos, netinkamai paskirsčius gautas varžytinėse parduoto turto lėšas, atlyginimo.

2. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo antstolio V. M. 277 800 Eur dydžio žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0240/16/01708 (toliau – ir vykdomoji byla Nr.

1) pagal UAB „Interbesta“ prievoles iÅ¡ieÅ¡kotojai bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto kooperatinei bendrovei kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“. Å ioje vykdomojoje byloje yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ nekilnojamojo turto – įkaito davėjai trečiajam asmeniui UAB „EMILĖ“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas taip pat vykdo ir vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0240/16/01706 (toliau – ir vykdomoji byla Nr. 2), kurioje yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, 0,875 ha dalies nuomos teisės, kuri priklauso ieÅ¡kovei.

Abejose vykdomosiose bylose iÅ¡ieÅ¡komu turtu buvo užtikrintas tos pačios prievolės vykdymas – 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties Nr. 12-00294 LTL, pagal kuriÄ UAB „Interbesta“ neapmokėta suma sudarė 1 242 459,94 Eur. Atsakovas 2016 m. lapkričio 25 d. paskelbė varžytynes dėl parduodamo turto, kurias laimėjo mažoji bendrija (toliau – MB) „KIR1“, pasiÅ«liusi didžiausiÄ kainÄ â€“ 1 852 000 Eur.

4. Antstolis 2017 m lapkričio 6 d. priėmė iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ , kuriuo buvo paskirstyta iÅ¡ieÅ¡kota 1 852 000 Eur suma – vykdomojoje byloje Nr. 1, kurioje įkeistu turtu subsidiariai atsakinga UAB „EMILĖ“, iÅ¡ieÅ¡kotojos naudai iÅ¡ieÅ¡kota 1 352 516,46 Eur skola ir palÅ«kanos, 399,97 Eur vykdymo iÅ¡laidos; vykdomojoje byloje Nr. 2 – iÅ¡ieÅ¡kota 423 980,61 Eur skola ir palÅ«kanos, 399,97 Eur vykdymo iÅ¡laidos; antstolio naudai – 622,99 Eur papildomos vykdymo iÅ¡laidos, 74 080 Eur atlyginimas.

Antstolio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymas dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo buvo panaikintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017, kurioje teismas nurodė, kad UAB „EMILĖ“ tenkančiÄ 1 574 200 Eur sumÄ antstolis turėjo teisę paskirstyti tik vykdomojoje byloje Nr. 1, įskaitant joje patirtas papildomas vykdymo iÅ¡laidas, antstolio atlyginimÄ , kadangi Å¡ioje vykdomojoje byloje Nr. 1 UAB „EMILĖ“ buvo subsidiariai atsakinga įkeistu turtu – pastatu. 5. 1 852 000 Eur sumos, už kuriÄ Ä¯sigytas turtas, dalis, proporcinga nuomos teisei, sudaro 277 800 Eur.

Kadangi tiek vykdomojoje byloje Nr. 1, tiek vykdomojoje byloje Nr. 2 iÅ¡ieÅ¡komu turtu buvo užtikrintas tos pačios prievolės vykdymas, todėl, pardavus turtÄ ir vykdomojoje byloje Nr. 1 tenkinus visÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos reikalavimÄ , vykdomoji byla Nr. 2 nebetenka prasmės, kadangi iÅ¡ieÅ¡kotojo prievolė laikoma tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi. Todėl ir jokia suma negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma vykdomojoje byloje Nr.

2. Atitinkamai, visa ieÅ¡kovei tenkanti suma (277 800 Eur) turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta jai.

6. Å iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos deliktinei antstolio atsakomybei kilti. Antstolis, atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai paskirstė iÅ¡ turto iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, neatsižvelgė į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 1 ir vykdomojoje byloje Nr. 2 turtas buvo įkeistas, užtikrinant tÄ pačiÄ prievolę, leido nepagrįstai praturtėti iÅ¡ieÅ¡kotojai. Antstolis nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, todėl egzistuoja jo kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga. IeÅ¡kovės žala – turto netekimas, t. y. 277 800 Eur suma, kuriÄ antstolis, tinkamai paskirstęs iÅ¡ turto iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Paties fakto, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , iÅ¡ esmės neginčija ir antstolis. Taip pat egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys ir tarp ieÅ¡kovės patirtos žalos bei antstolio neveikimo, t. y., jeigu antstolis atliktų savo pareigas ir, nutartimi panaikinus patvarkymÄ , iÅ¡ naujo paskirstytų iÅ¡ turto iÅ¡ieÅ¡kotas sumas, ieÅ¡kovė nepatirtų žalos.

7. Atsakovas antstolis V. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovas nurodė, kad, sužinojęs, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas skirtingose vykdomosiose bylose vyko pagal tÄ pačiÄ prievolę, nedelsdamas 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimÄ grÄ Å¾inti permokÄ , kurios susidarymÄ patvirtino bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, tačiau reikalavimas nėra įvykdytas iki Å¡iol.

8. Å iuo metu Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1654-555/2018 yra nagrinėjamas antstolio V. M. ieÅ¡kinys atsakovėms BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ dėl negrÄ Å¾intos 449 608,53 Eur permokos priteisimo. Vėliau sužinota, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, ne tik neteisėtai negrÄ Å¾ino permokos į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , tačiau ir visÄ 449 608,53 Eur dydžio permokÄ pervedė antstoliui D. K., vykdydama Å¡io antstolio patvarkymÄ .

9. Antstolis D. K., vykdydamas jam pateiktÄ notaro Augusto Rasimavičiaus iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal UAB „EMILĖ“ iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį, gautÄ sumÄ paskirstė UAB „EMILĖ“ kreditoriui LodyOn group s.r.o.

10. Pagal įsiteisėjusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017, iÅ¡ realizuoto hipoteka įkeisto turto padengus hipoteka įkeistÄ skolÄ , likusios 449 608,53 Eur sumos 85 procentų dydžio dalis buvo gauta iÅ¡ UAB „EMILĖ“ priklausiusio turto ir 15 procentų dydžio dalis buvo gauta iÅ¡ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusio turto.

11. Taigi, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervedė antstoliui D. K. dalį ne tik UAB „EMILĖ“, bet ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių lėšų, nors antstolis D. K. reikalavo pervesti tik UAB „EMILĖ“ priklausančias lėšas. Atsakovas pažymėjo, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ turėjo prievolę 449 608,53 Eur permokÄ pervesti (grÄ Å¾inti) antstoliui V. M., kad Å¡is jÄ paskirstytų prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungusių antstolių vykdomų bylų iÅ¡ieÅ¡kotojams.

12. Antstolis D. K. turėjo prisijungti prie antstolio V. M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, o ne reikalauti visos sumos ir paskirstyti jÄ tik vienam iÅ¡ieÅ¡kotojui tik pagal savo vykdomÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , nes jis žinojo, kad Å¡ios lėšos yra gautos iÅ¡ antstolio V. M. vykdyto nekilnojamojo turto pardavimo ir Å¡ias lėšas yra pareikalavęs grÄ Å¾inti antstolis V. M.. Dėl tokio tyčinio eiliÅ¡kumo pažeidimo žalos patyrė ne tik UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau ir kiti prie antstolio V. M. vykdomosios bylos prisijungę jų kreditoriai. Dėl nurodytų aplinkybių jau buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ , kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų UAB „Verslo konsultantai“ ir antstolio D. K. veiksmų.

13. Ä®vertinus antstolio V. M. atliktus veiksmus, negalima juose konstatuoti kaltės ar neteisėtų veiksmų, t. y. negalima konstatuoti, kad antstolis veikė nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, nesilaikydamas jam įstatymo nustatytų pareigų bei įpareigojimų. Tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės negalima antstolio V. M. veiksmuose konstatuoti nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, kadangi piniginės lėšos ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui nėra grÄ Å¾inamos ne dėl atsakovo kaltės bei veiksmų. Atsakovui įvertinus, kad piniginės lėšos sÄ Å¾iningai klystant buvo pervestos (susidarė permoka) iÅ¡ieÅ¡kotojai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, buvo imtasi visų priemonių, kad piniginės lėšos bÅ«tų grÄ Å¾intos atsakovui.

14. Trečiasis asmuo Lloyd’s of London sindikatai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, siekiant taikyti antstoliui civilinę atsakomybę. Antstolis atliko visus teisės aktų leidžiamus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 1 ir vykdomojoje byloje Nr. 2, paskirstydamas iÅ¡ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių gautas lėšas pagal antstolio dispozicijoje turėtÄ informacijÄ .

Tai, kad bankroto administratorė galbÅ«t melagingai Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notarui E. N. pateikė informacijÄ dėl skolininko prievolių kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dydžio, nevykdė antstolio raginimo ir priimto patvarkymo grÄ Å¾inti 449 608,53 Eur, o vėliau 449 608,53 Eur pervedė antstoliui D. K., suponuoja bankroto administratorės, o ne antstolio civilinę atsakomybę ieÅ¡kovės atžvilgiu. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė 2016 m. birželio 1 d. paprašė iÅ¡duoti vykdomuosius įraÅ¡us – kiekvienÄ 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimui, remdamasi hipotekos ir įkeitimo sandoriu, nors buvo žinoma, kad bendra skolininkės skolos suma buvo 1 242 459,94 Eur ir 6 proc. metinių palÅ«kanų pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį Nr. 12-00294.

15. Antstolis, gavęs bankroto administratorės praÅ¡ymÄ kartu su pateiktais vykdomaisiais įraÅ¡ais, neturėjo pareigos bei negalėjo kvestionuoti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. iÅ¡duotų vykdomųjų dokumentų ar vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo pagrindų. Antstolis, vykdydamas savo funkcijas, laikėsi teisės aktuose nustatytų pareigų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalaujamos sumos bet kokiu atveju nebÅ«tų atgavusi. Po turto pardavimo iÅ¡ varžytynių likusios pinigų sumos nebÅ«tų užtekę patenkinti visų kreditorių reikalavimus, todėl piniginės lėšos bÅ«tų proporcingai paskirstytos prisijungusiems iÅ¡ieÅ¡kotojams, kurių reikalavimus vykdė antstoliai.

16. Trečiasis asmuo antstolis D. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms, prašė jį pašalinti iš bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15958-235/2018 buvo atmesti trečiojo asmens UAB „EMILĖ“ 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. skundai dėl antstolio D. K. veiksmų, tarp jų, ir dėl antstolio D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkymo Nr. S-18-174-3854.

17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendė, kad nors antstoliui, vykdančiam savo funkcijas, yra keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, o nagrinėjamu atveju antstolis atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su gautų lėšų paskirstymu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės egzistavimo, t. y., kad antstolis nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, priimdamas vykdyti vykdomuosius dokumentus – notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us, todėl neegzistuoja antstolio kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga.

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje bylojeNr. e2A-52-585/2020, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodytoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, kuriam vykdant savo funkcijas yra keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, todėl nenustatė, kad vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2 turtas buvo įkeistas, užtikrinant tÄ pačiÄ prievolę ir netinkamai, dėl to neteisėtai paskirstė varžytynėse pardavus turtÄ gautas lėšas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovo kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga. Byloje nėra duomenų, kad LodyOn group s.r.o. buvo ir ieÅ¡kovės kreditorė, todėl ginčo permokÄ pervedus LodyOn group s.r.o., ieÅ¡kovės įsipareigojimų kreditoriams suma nesumažėjo. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismui, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos kilimo fakto.

Teisėjų kolegija laikė nustatytu, kad, atlikęs neteisėtus veiksmus, atsakovas informavo iÅ¡ieÅ¡kotojo bankroto administratorę UAB „Verslo konsultantai“ apie nepagrįstai pervestÄ lėšų dalį ir tokiÄ informacijÄ nurodė lėšoms dar esant pas iÅ¡ieÅ¡kotojÄ . Taip pat, iki atitinkamo vykdymo veiksmų atlikimo ir lėšų, gautų iÅ¡ BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, paskirstymo atsakovas informavo ir tokius vykdymo veiksmus atlikusį trečiÄ jį asmenį antstolį D.

K.. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad neteisėti atsakovo veiksmai nebuvo pakankami ieÅ¡kovo nurodomai žalai atsirasti, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo (nepakankamumo). Atsakovo neteisėti veiksmai paskirstant lėšas inicijavo žalos atsiradimo procesÄ , sukÅ«rė esmines sÄ lygas žalai kilti, bet žalos galutiniam atsiradimui nebuvo pakankami.

19. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nustatydamas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, nevertino aplinkybės, kad žala ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti padaryta ne vien atsakovo veiksmais, bet ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolio D. K. ir UAB „Verslo konsultantai“ bendrais veiksmais, todėl nevertino priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovei padarytos žalos ir visų minėtų asmenų atliktų veiksmų. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstytas klausimas dėl BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurios vardu veikė jos bankroto administratorė trečiasis asmuo UAB „Verslo konsultantai“, įtraukimo į bylÄ .

20. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovų antstolio V. M., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“, bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – Vilniaus taupomoji kasa), antstolio D. K. solidariai 277 800 Eur sumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 7 763,17 Eur palÅ«kanų; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos.

21. Nurodė, kad antstolio neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, todėl Å¡ių civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėti nereikia.

22. SusiraÅ¡inėjimas tarp antstolio kontoros darbuotojos ir bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ darbuotojos patvirtina, kad bankroto administratorė sÄ moningai delsė bendradarbiauti su antstoliu. Atsižvelgiant į tai, kad minėta permoka nebuvo grÄ Å¾inta, antstolis bankroto administratorei dėl permokos grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui. Bankroto administratorė nevykdė teisėtų antstolio V. M. reikalavimų grÄ Å¾inti permokÄ ir visÄ 449 608,53 Eur permokÄ sumokėjo antstoliui D.

K., nors antstolis D. K. dėl minėtos sumos pervedimo kreipėsi tik praėjus daugiau negu 2 mėnesiams nuo pirmojo antstolio reikalavimo grÄ Å¾inti lėšas pateikimo. Byloje nustatyta, kad antstolis bent 5 kartus siuntė bankroto administratorei raginimus įvykdyti reikalavimÄ ir grÄ Å¾inti permokÄ . Antstolis net pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui. Bankroto administratorė ignoravo antstolio V. M. raginimus daugiau nei 2 mėn., tačiau antstolio D. K. patvarkymÄ dėl permokos sumokėjimo įvykdė nedelsdama.

Taigi, bankroto administratorė pervedė antstoliui D. K. lėšas, kurios priklausė ne antstolio D. K. patvarkyme nurodytam skolininkui (UAB „EMILĖ“), o ieÅ¡kovei. Å ios aplinkybės bankroto administratorei buvo žinomos, tačiau tyčia ir sÄ moningai ignoruotos, tokiu bÅ«du pažeidžiant įstatyme nustatytÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, bei vadovautis teisės aktų reikalavimais.

23. Antstolio D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkymo Nr. S-18-174-3854 turinys patvirtina, kad antstoliui D. K. Å¡io patvarkymo suraÅ¡ymo dienÄ buvo žinoma apie antstolio V. M. nurodymus dėl 449 608,53 Eur permokos grÄ Å¾inimo.

24. Ieškovė apibendrino, kad antstolio V. M. patvarkymu BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo nepagrįstai sumokėta 449 608,53 Eur dydžio permoka. Jeigu antstolis nebūtų neatlikęs neteisėtų veiksmų, būtų elgęsis apdariai ir nebūtų priėmęs patvarkymo, ieškovei būtų buvusi sumokėta 277 800 Eur suma. Prie žalos prisidėjo ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bei jos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“. Bankroto administratorė po449 608,53 Eur sumos gavimo žinojo, kad minėta suma negali būti naudojama kreditorių interesams tenkinti (t. y. kad minėta suma iš esmės yra permoka, gauta be pagrindo), tačiau nepagrįstai nevykdė antstolio V.

M. nurodymų grÄ Å¾inti minėtÄ sumÄ . BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kaip juridinis asmuo, kurio vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje buvo gauta ir laikoma 449 608,53 Eur dydžio permoka, yra atsakingas už laiku negrÄ Å¾intÄ permokÄ antstoliui ir jo reikalavimų nevykdymÄ . Be to, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditoriai, įgyvendinantys jiems Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) suteiktas teises, neatliko jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų užkirstas kelias neteisėtiems veiksmams.

Jeigu kreditoriai bÅ«tų dėję tinkamas pastangas, jie bÅ«tų įpareigoję bankroto administratorę nutraukti neteisėtus veiksmus ir pervesti be pagrindo laikomas lėšas antstoliui. Galiausiai, antstolis D. K., žinodamas, kad 449 608,53 Eur dydžio permoka nėra vien tik UAB „EMILĖ“ iÅ¡mokėtinos lėšos ar turtas, priėmė 2018 m. vasario 15 d. patvarkymÄ , kuriuo pareikalavo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėti minėtÄ permokÄ , o vėliau Å¡iÄ permokÄ paskirstė tariamam UAB „EMILĖ“ kreditoriaus reikalavimui padengti ir savo atlygio iÅ¡mokėjimui.

25. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. gruodžio 11 d., po turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto suraÅ¡ymo, gautų pinginių lėšų pervedimo iÅ¡ieÅ¡kotojai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis gavo vykdomosios bylos Nr. 2 trečiojo asmens UAB „EMILĖ“ praÅ¡ymÄ , kuriame buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo, kadangi, jos nuomone, tas pats reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies du kartus.

Å iame praÅ¡yme UAB „EMILĖ“ nurodė, kad vykdomieji dokumentai Nr. 5550 ir Nr. 5552 galbÅ«t buvo iÅ¡duoti dėl tos pačios prievolės pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį Nr. 12-00294 atsiradusiai skolai dengti. IÅ¡ieÅ¡kotoja BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsakovui pateikė skolos dengimo grafikÄ , kuris patvirtino, kad padengus skolÄ susidarė minėta permoka, kuri privalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta į depozitinę sÄ skaitÄ ir bÅ«ti paskirstyta kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas nedelsdamas 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimÄ grÄ Å¾inti permokÄ , kurios susidarymÄ patvirtino bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ . Å is reikalavimas 2017 m. gruodžio 20 d. buvo iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu bei papildomai iÅ¡siųstas registruota paÅ¡to siunta, kuri buvo įteikta 2017 m. gruodžio 22 d. pasiraÅ¡ytinai. Visgi antstolio reikalavimas grÄ Å¾inti lėšas nėra įvykdytas iki Å¡iol.

Å iame reikalavime buvo nurodyta, kad susidariusi permoka turi bÅ«ti grÄ Å¾inta antstoliui į depozitinę sÄ skaitÄ ir skirstoma nustatyta iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo ir iÅ¡mokėjimo iÅ¡ieÅ¡kotojams tvarka, t. y. pardavus hipoteka įkeistÄ turtÄ ir padengus hipotekos kreditoriaus skolÄ , likusi suma turi bÅ«ti skirstoma paskesnės eilės prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungusiems iÅ¡ieÅ¡kotojams UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skoloms, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas kitose vykdomosiose bylose dengti.

26. Atsakovo atstovė 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 10 d. el. paÅ¡to adresu papildomai iÅ¡siuntė raginimus dėl minėtos permokos grÄ Å¾inimo. Å ių raginimų gavimÄ Ä¯rodo UAB „Verslo konsultantai“ elektroniniai laiÅ¡kai, patvirtinantys laiÅ¡ko gavimÄ . 2018 m. birželio 20 d. atsakovas dar kartÄ priėmė patvarkymÄ dėl 449 608,53 eurų grÄ Å¾inimo iÅ¡ BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Nors iÅ¡ieÅ¡kotoja BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir jos bankroto administratorė „Verslo konsultantai“ skundė pastarÄ jį patvarkymÄ , tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-28456-819/2018 skundÄ atmetė, o atsakovo patvarkymÄ pripažino teisėtu. Å i teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

27. Atsakovo V. M. vertinimu, atsakovo antstolio D. K. bei atsakovų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bei jos bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ veiksmuose yra konstatuotinas veiklos bendrumas, kadangi jų veiksmai buvo suderinti ir buvo iÅ¡ esmės veikta kartu, siekiant galbÅ«t negrÄ Å¾inti permokos atsakovui antstoliui V. M., nes nurodyti asmenys žinojo, kad permoka turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Nepaisant to, kreditoriaus atstovė bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtai pervedė pinigines lėšas atsakovui antstoliui D. K., o pastarasis jas pervedė kitam asmeniui. Tokie bendri veiksmai ir sukėlė žalÄ , jeigu tokia kilo. Å iuo atveju, jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma, tai ji kyla nurodytiems asmenims, kurie turėtų solidariai atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ , kadangi Å¡iuos asmenis sieja bendri neteisėti veiksmai.

28. Atsakovas atskirai pažymėjo, kad konstatavus, jog visgi žala kilo ieškovei, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017 buvo konstatuota, kad pastato, kuris nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB „EMILĖ“, vertė sudarė 85 proc. visos šio pastato kartu su žemės sklypo dalies nuomos teise kainos. Tokiu būdu yra nustatytina, kad atsakovo išieškotojai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervesta 449 608,00 Eur dydžio permoka susideda iš 85 proc., trečiojo asmens UAB „EMILĖ“ priklausančios dalies ir 15 procentų ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančios dalies, kuri matematine išraiška yra 67 441 Eur.

29. Atsakovas antstolis D. K. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ 2018 m. vasario 15 d. antstolio patvarkymo Nr. S-18-174-3854 matyti, jog antstolis nusprendė taikyti pareiÅ¡kėjo (skolininko) UAB „EMILĖ“ lėšų ir gautinų sumų areÅ¡tÄ iÅ¡ viso 684 533,44 Eur sumai. Be to, antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad areÅ¡tÄ nusprendė taikyti, nustatęs, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ galbÅ«t turi pareiÅ¡kėjui mokėtinų lėšų iÅ¡ viso 449 608,53 Eur sumai, tačiau niekur antstolio patvarkymo privalomai vykdytinoje dalyje (nurodymuose BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl gautinų lėšų pervedimo) neatsispindi imperatyvus įpareigojimas bankrutavusiai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bÅ«tent449 608,53 Eur lėšas (dėl kurių paskirties vyksta ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1654-555/2018) pervesti antstoliui D.

K.. 30. 2018 m. gegužės 14 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15958-235/2018 buvo atmesti trečiojo asmens (skolininko) UAB „EMILĖ“ skundai dėl antstolio D. K. veiksmų, tarp jų ir dėl patvarkymoNr. S-18-174-3854. Antstolis D. K. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „EMILĖ“ vykdė savarankiÅ¡kai, t. y. neprisijungdamas prie antstolio V. M. vykdyto iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „EMILĖ“.

31. Atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi c. b. Nr. B2-345-781/2018, kuri įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d., atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ ir bankroto administratore paskyrė J. K.. Atsakovei nėra žinomos ieÅ¡kinyje nurodomos ginčo aplinkybės, tarp bankroto administratorei perduotų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dokumentų nėra paaiÅ¡kinimų ir motyvų, kodėl nebuvo vykdomas antstolio V.

M. patvarkymas grÄ Å¾inti ginčo permokÄ . Å iuo metu galima daryti prielaidÄ , kad galimai tai nebuvo daroma dėl to, jog aptariamu laikotarpiu vyko teisminis ginčas dėl antstolio patvarkymo galiojimo. Dabartinė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė neturi duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl ginčo situacijos buvo informuoti kreditoriai bei jie bÅ«tų priėmę sprendimų Å¡iuo klausimu. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji ar bet kuris kitas asmuo, bÅ«tų kreipęsis į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorius aptariamu klausimu.

Dėl to, nėra pagrindo sutikti su patikslinto ieškinio teiginiais, kad vien tik aplinkybė, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė atliko neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai nevykdė antstolio nurodymų, nešalina BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kaip bankrutuojančio juridinio asmens, kurio pagrindinis organas yra kreditorių susirinkimas, atsakomybės.

32. Lėšos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervestos antstolio V. M. patvarkymu. IÅ¡ bylos duomenų taip pat žinoma, kad antstolis pats nesutiko ir netenkino UAB „EMILĖ“ skundo dėl patvarkymo, todėl jis buvo perduotas nagrinėti teismui. Galutinis teismo sprendimas dėl Å¡io antstolio patvarkymo priimtas 2018 m. kovo 30 d. Taigi, ginčo lėšos į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ banko sÄ skaitÄ pateko esant teisiniam pagrindui, kuris iÅ¡nyko tik 2018 m. kovo 30 d. Vadinasi ginčo laikotarpiu ginčo lėšos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sÄ skaitoje buvo esant galiojančiam teisiniam pagrindui – antstolio V. M. patvarkymui dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sÄ skaitoje ginčo lėšų neliko ne dėl jos veiksmų, bet vykdant antstolio D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkymÄ reg. Nr. S-18-174-3854.

33. Trečiasis asmuo Lloyd‘s of London sindikatai atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Antstolis D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkyme Nr. S-18-174-3854 aiÅ¡kiai nurodė, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ turi pervesti antstoliui tik tas lėšas, kurios priklauso UAB „EMILĖ“. Pažymėjo, kad žemės sklypo dalies nuomos teisė nėra ir niekada nebuvo rinkos sandorių objektu, todėl neturi ir niekada neturėjo rinkos vertės. Bet kuris asmuo, varžytinių metu įsigijęs UAB „EMILĖ“ pastatÄ , automatiÅ¡kai įgyja teisę iÅ¡sinuomoti dalį žemės sklypo.

Žemės sklypo dalies nuomos teisė, kuri negali būti parduodama, yra bevertė. Todėl ieškovės teiginiai, kad žemės sklypo dalies nuomos teisė buvo verta 277 800 Eur yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė žemės sklypo nuomos teisę prarado ne dėl antstolio V. M., antstolio D. K. ar bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų, o dėl to, kad buvo parduotas pastatas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 34. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė reikalauja žalos, kuri atsirado negavus pajamų iÅ¡ žemės sklypo nuomos teisės pardavimo, atlyginimo, tačiau pagal bylos duomenis ji neturėjo žemės sklypo nuomos teisių nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d., todėl teisės į pajamas, gautas realizavus turtÄ , ji taip pat neturi. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės ir UAB „EMILĖ“2020 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartyje susitarta, kad pardavėjas (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) perleidžia pirkėjui (UAB „ EMILĖ“) žemės sklypo nuomos teises.

Konkrečiai, Å¡ios sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad pardavėjas perleidžia pirkėjui nuomos teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei visus savo įsipareigojimus, atsiradusius iÅ¡ 2012 m. liepos 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio teiginiai, kad antstolis, iÅ¡ieÅ¡kodamas pagal UAB „Interbesta“ prievoles iÅ¡ieÅ¡kotojai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iÅ¡ jai įkeisto turto – UAB „EMILĖ“ priklausančio pastato ir 0,875 ha dalies nuomos teisės į tuo pačiu adresu esantį žemės sklypÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdė iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios nuomos teisės, neatitinka 2020 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties.

36. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovės ir UAB „EMILĖ“ 2012 m. rugsėjo 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios 2 punkte numatyta, kad nepriklausomai nuo to, jog2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatyta nuomos teisė į žemės sklypÄ pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodytos Valstybinės žemės nuomos sutarties nenutraukia. UAB „EMILĖ“ įsipareigojo jungtinės veiklos sutartimi iki pastato statybos darbų pabaigos užbaigimo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nesikreipti į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

Teismo vertinimu, tokio neteisėto susitarimo pasekoje antstolis V. M. patvarkymuose nurodė, kad parduodama ieÅ¡kovės, o ne UAB „EMILĖ“ priklausanti žemės sklypo nuomos teisė. Vis tik, teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pakeistas Å¡alių notaro patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitarimas, kuriuo žemės sklypo nuomos teisė perleista UAB „EMILĖ“, o tik įtvirtintas Å¡alių susitarimas dėl jo neįregistravimo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo nuomos teisės pardavimo iÅ¡ varžytynių metu priklausė UAB „EMILĖ“, todėl ir teisė į gautas lėšas iÅ¡ Å¡ios teisės pardavimo varžytynių metu priklauso trečiajam asmeniui UAB „EMILĖ“, o ne ieÅ¡kovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 37. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 37.1. IeÅ¡kovė buvo nurodyta turto, kuriuo užtikrinamas prievolės įvykdymas, savininke hipotekos ir įkeitimo sandoryje. Å i aplinkybė buvo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡vieÅ¡inta Registrų centre. VieÅ¡ai prieinama ir atsakovų turėta informacija bei dokumentai patvirtino, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė buvo subjektas, turintis turtinį interesÄ Ä¯ nuomos teisę.

Tam, kad pasibaigtų nuomos sutartis, turėjo bÅ«ti atliktas valinis veiksmas, t. y. ji turėjo bÅ«ti nutraukta. Nacionalinė žemės tarnyba sutartį nutraukė tik 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. jau pardavus turtÄ . Vadinasi, turto pardavimo metu iki nuomos sutarties nutraukimo nuomos teisė galiojo ir ieÅ¡kovė iÅ¡laikė šį turtinį interesÄ iki pat nuomos sutarties nutraukimo. 37.2. Jungtinės veiklos sutartis, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, nagrinėjamos bylos kontekste yra reikÅ¡minga ir labai svarbi.

IÅ¡ jungtinės veiklos sutarties teksto yra akivaizdu, kad iÅ¡ karto po pastato pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys sudarė ir jungtinės veiklos sutartį, kurioje susitarė, jog jos bendrai, kooperuodamos savo turtÄ , darbÄ ir žinias sieks bendro tikslo – praplėsti parduoto pastato plotÄ papildomais 15 000 kv. m. Siekdamos Å¡io tikslo ir ketindamos sutartus darbus įvykdyti kaip galima greičiau, Å¡alys susitarė, kad jos neįregistruos esamos žemės nuomos sutarties UAB „EMILĖ“, taip pat statybos leidimÄ bus praÅ¡oma iÅ¡duoti ieÅ¡kovės vardu.

Å ios nuostatos, sutarties tikslas ir faktinis Å¡alių elgesys (pvz., kad UAB „EMILĖ“ niekuomet nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl žemės nuomos sutarties įregistravimo; nesikreipė dėl statybos leidimo iÅ¡davimo; neginčijo ir nereikalavo pakeisti hipotekos ir įkeitimo dokumentų nuostatų dėl subjekto, kuriam priklauso žemės nuomos teisė; pripažino ieÅ¡kovės teisę į varžytynėse parduoto turto kainos dalį, proporcingÄ nuomos teisės vertei viso parduoto turto masėje ir pan.) patvirtino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡laikė turtinį interesÄ Ä¯ žemės sklypo nuomÄ . 37.3.

Teismas, sprendime nurodydamas, kad Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintas Å¡alių susitarimas nenutraukti valstybinės žemės nuomos teisės yra neteisėtas, ne tik nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl jis tokį susitarimÄ laikė neteisėtu, tačiau taip pat ignoravo sutarties uždarumo principÄ .

38. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai atsikirtimai: 38.1. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nedisponuoja iÅ¡ antstolio V. M. gauta 449 608,53 Eur permokos suma, nepasisavino antstolio V. M. pervestų perteklinių lėšų, todėl negali permokos ar bet kokios jos dalies grÄ Å¾inti, atitinkamai iÅ¡ BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ negali bÅ«ti priteisiama su permokos gavimu susijusi galima ieÅ¡kovės ar kitų asmenų žala.

BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratorės J. K., bet kuriuo atveju nėra tinkamas atsakovas byloje. 38.2. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nuosekliai vadovavosi teisėtais antstolių (tiek antstolio V. M., tiek antstolio D. K.) priimtais patvarkymais ir neturėtų būti atsakinga dėl to, kad antstolių patvarkymuose galimai yra klaidų ar neatitikimų. Pats antstolis V. M. savo patvarkymo neatšaukė net pastebėjęs, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ yra paskirstyta daugiau lėšų, nei skolos dydis.

BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervedė lėšas antstoliui D. K. šio antstolio patvarkymo pagrindu – šis patvarkymas yra galiojantis ir nepanaikintas iki šiol.

39. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas antstolis V. M. praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai atsikirtimai: 39.1. Pasikeitus pastato, esančio iÅ¡nuomotoje valstybinėje žemėje, savininkui, nauja valstybinės žemės nuomos sutartis neturėjo bÅ«ti sudaroma, t. y. ieÅ¡kovė ir neturėjo su juo sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukti. IeÅ¡kovui perleidus pastatÄ ir pastatui tenkančio žemės sklypo nuomos teisę, nuomos sutartis galiojo toliau, tomis pačiomis sÄ lygomis, tik nuomininko teisės ir pareigos teko UAB „EMILĖ“.

Atlikti tokio veiksmo, kaip nuomos sutarties nutraukimas, ieÅ¡kovė nei galėjo, nei privalėjo, todėl susitarimas jo neatlikti jokių teisinių pasekmių nesukėlė. 39.2. IeÅ¡kovės žemės nuomos teisė ir teisėti interesai baigėsi su UAB „EMILĖ“ sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi varžytinėse realizuota nuomos teisė varžytinių metu ieÅ¡kovei nepriklausė, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo reikalauti, kad jai bÅ«tų pervesta dalis iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų ir nepatyrė jokios žalos, susijusios su realizavus turtÄ varžytinėse gautos sumos paskirstymu, kaip skundžiamame sprendime teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

40. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas antstolis D. K. praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai atsikirtimai: 40.1. Valstybinės žemės nuoma ne aukciono bÅ«du galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Å¾emės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. 40.2.

IeÅ¡kovė pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teise valdytÄ administracinį pastatÄ trečiajam asmeniui UAB „EMILĖ“. Tokiu atveju valstybinės nuomos sutarties pakeitimÄ turėjo pasiraÅ¡yti nekilnojamojo turto įgijėjas ir atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinis padalinys. Todėl nepaisant to, ar nuomininko teises perėmęs trečiasis asmuo UAB „EMILĖ“ (ne)atliko valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo veiksmus, nuomos teisės ir įsipareigojimų perdavimo klausimas buvo iÅ¡spręstas bÅ«tent pirkimo-pardavimo sutartimi.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Teisėjų kolegija, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

43. Teisėjų kolegija sutinka, kad turto pardavimo metu iki nuomos sutarties nutraukimo nuomos teisė galiojo, tačiau nesutinka su ieÅ¡kove, kad pastaroji iÅ¡laikė šį turtinį interesÄ iki pat nuomos sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintas Å¡alių susitarimas nenutraukti valstybinės žemės nuomos teisės yra neteisėtas, ne tik nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl jis tokį susitarimÄ laikė neteisėtu, tačiau taip pat ignoravo sutarties uždarumo principÄ .

44. Valstybinės žemės nuomos teisės perdavimas nėra pastato pirkimo–pardavimo Å¡alių dispozicijoje. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte analogiÅ¡kai nustatyta, kad valstybinė žemė be aukciono iÅ¡nuomojama, kai ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), o žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Be to, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 45 punkte numatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypÄ ar jo dalį gali bÅ«ti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami iÅ¡nuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. <...> Perleidžiant žemės nuomos teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ , pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įraÅ¡omas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygos nekeičiamos.

Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimÄ pasiraÅ¡o naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įraÅ¡omas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kuriÄ perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, iÅ¡nuomoto žemės sklypo plotas.

Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimÄ pasiraÅ¡o visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

45. Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , bet tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o Å¡iam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę – t. y. savininkas pirmiausiai turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-421/2018 17 punktÄ ir jame nurodytÄ teismų praktikÄ ).

46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų atžvilgiu. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.

Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

47. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamÄ jį daiktÄ jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sÄ lygoms, o kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus turinio, todėl perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias pats turėjo (žr. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4711-415/2019 102 punktÄ ir jame nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ).

Taigi, nekilnojamojo turto pirkėjui teisė naudotis valstybine žeme tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokiomis valstybinės žemės sklypu naudojosi nekilnojamojo daikto pardavėjas, kyla iÅ¡ įstatymo.

48. Valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu teisiniai santykiai siejami būtent su nekilnojamųjų daiktų tokiame žemės sklype turėjimu (valdymu nuosavybės ar nuomos teise), dėl to tokia nuomos teisė išnyksta netekus nuosavybės ar valdymo teisės į valstybinės žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus – pastatus, statinius, įrenginius, todėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu teisė, kaip savarankiška turtinė teisė, atsietai nuo pastatų, statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype valdymo teisės negali būti perleidžiama.

Valstybinės žemės nuomos teisės, kaip savarankiÅ¡kos turtinės teisės, perleidimo sandoris ne Vyriausybės nustatyta tvarka (ne aukciono bÅ«du, jei nėra sÄ lygų, nustatytų CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse) yra niekinis ir nesukuria teisinių pasekmių, todėl į tokiÄ nuomos teisę negali bÅ«ti nukreipiamas ir iÅ¡ieÅ¡kojimas, įskaitant atliekamÄ priverstinio vykdymo procese (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-395-330/2015).

49. Atsižvelgiant į tai, yra teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pakeistas notaro patvirtintas Å¡alių 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitarimas, kuriuo žemės sklypo nuomos teisė perleista UAB „EMILĖ“, o tik įtvirtintas Å¡alių susitarimas dėl jo neįregistravimo. Pastarasis paneigia imperatyviÄ pardavėjo pareigÄ pagal įstatymÄ perleisti nuomos teisę pirkėjui (CK 6.394 straipsnio 3 dalis) ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitarime numatytÄ Ä¯sipareigojimÄ , o valstybinės žemės nuomos teise disponuojama ne Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taigi, nepaisant šalių susitarimo, UAB „EMILĖ“ įsigijus nuosavybės teise statinį, esantį valstybiniame žemės sklype, teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo parduoto statinio naudojimui, nuomos sutartį atsirado įstatymo pagrindu, o ieškovė prarado teisę naudotis iš valstybinės žemės nuomos sutarties kylančiomis teisėmis.

50. Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Å alys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktÄ ex officio konstatuoja teismas (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo nuomos teisės pardavimo iÅ¡ varžytynių metu priklausė UAB „EMILĖ“ ir jungtinės veiklos sutartimi Å¡alys negalėjo padaryti iÅ¡lygos iÅ¡ imperatyvios įstatymo normos – CK 6.394 straipsnio 3 dalies – nes tokia iÅ¡lyga ex officio pripažintina niekine ir negaliojančia.

51. Dėl varžytinių teisėtumo jau pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-702-781/2021. Nurodytoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, ar nuomos teisė bÅ«tų nurodyta, kaip parduodamas objektas, ar nebÅ«tų, pirkėja teisę į nuomÄ Ä¯gytų pagal įstatymÄ . Taigi, valstybinės žemės nuomos teisė buvo parduodama kartu su statiniu, įgijėja įgijo nuomos teisę pagal įstatymÄ , todėl teisėjų kolegija atmetė argumentus dėl pastato ir žemės nuomos teisės pardavimo ir įkainojimo, kaip turtinio komplekso (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-702-781/2021, 39 punktÄ ).

52. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos – todėl nebuvo pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio ir pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

53. Apeliacinį skundÄ atmetus turi bÅ«ti paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas antstolis V. M. praÅ¡o atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – sÄ skaitÄ faktÅ«ra bei mokėjimo nurodymÄ . Atsakovas antstolis D. K. ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė (CPK 98 straipsnis).

54. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsakovo praÅ¡omos priteisti sumos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kadangi ieÅ¡kovei po Å¡io apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ gavimo buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos bendra tvarka, t. y. jas priteisiant iÅ¡ įmonės, o ne iÅ¡ nemokumo (bankroto) administravimui skirtų lėšų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti antstoliui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Aldona Tilindienė