3a0ca02e-6aa9-4ada-9ff8-d0aebc142c82 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-239-478/2023

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01931-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.2.12; 2.5.19.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo L. P. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo V. P. turtui pratęstas Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. vasario 25 d.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ ir civilinius ieÅ¡kinius, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. P. priklausančiam nekilnojamajam turtui: gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ten pat esančiai pavėsinei, kitiems kiemo statiniams ir žemės sklypui.

3. Å ios procesinės prievartos priemonės taikymas ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus teisminiam nagrinėjimui, buvo tęsiamas, paskutinį kartÄ Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam V. P. priklausančiam turtui pratęstas Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo V. P. turtui pratęstas šešiems mėnesiams nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. vasario 25 d. Nutartyje apygardos teismas nurodė, kad šiuo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasibaigę.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. L. P. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti.

5.1. Skunde L. P. nurodo, jog su skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria apribota nuosavybės teisė į jos Å¡eimos turtÄ , nesutinka, mano, kad nutartis yra nepagrįsta, kadangi taikoma procesinė prievartos priemonė pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

5.2. L. P. teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas ir jos sutuoktinis V. P., tačiau nutartyje nepateikiama duomenų, už kokiÄ sumÄ jau yra areÅ¡tuota ar laikinai apribotos kaltinamųjų nuosavybės teisės civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad negali bÅ«ti areÅ¡tuojama skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai padengti, todėl, laikinai apribojant nuosavybės teises į turtÄ , privaloma atsižvelgti į jau taikytas procesines prievartos priemones civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui.

5.3. L. P. nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra esminis žmogaus teisės disponuoti nuosavybe suvaržymas, todėl Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymas turėtų bÅ«ti grindžiamas tam tikrais duomenimis, nustatytais faktais. Anot L. P., jos sutuoktinis V. P. kaltinamas nusikalstamų veikų, kurios buvo įvykdytos 2014-2015 metais, padarymu. Tuo tarpu namas ir kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo įgyti dar 1992 m. lapkričio 5 d., 2001 m. birželio 29 d. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį buvo įgytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį bei 3.88 straipsnį laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. L. P. teigimu, akivaizdu, kad Å¡is turtas negali bÅ«ti konfiskuotas ir nėra konfiskuotinas BK 72 straipsnio ar 723 straipsnio prasme, todėl nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teisę minėtam turtui yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6. Atsiliepimų į skundÄ , praneÅ¡imų dėl nuÅ¡alinimo, praÅ¡ymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

L. P. skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, atsižvelgęs į kaltinamojo V. P., kurio skundžiama nutartimi laikinai apribota nuosavybės teisė į turtÄ , sutuoktinės L. P. skundo argumentus ir apygardos teismo nutarties motyvus, daro iÅ¡vadÄ , jog apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo argumentai nėra pagrindas nutartį naikinti ir nutraukti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymÄ kaltinamojo V. P. turtui.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumÄ ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra iÅ¡saugoti turtÄ , kad jis nebÅ«tų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamÄ jį procesÄ Å¡iuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytÄ Å¾alÄ ar konfiskuoti nusikalstamu bÅ«dų gautÄ turtÄ . Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali bÅ«ti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas.

9. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. P. turtui buvo paskirtas ir vėliau tęsiamas siekiant užtikrinti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, todėl pagrįsta yra apygardos teismo iÅ¡vada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamojo V. P. turtui pagrindai ir sÄ lygos nėra iÅ¡nykę ir tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra bÅ«tinas, siekiant užtikrinti BPK 151 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimÄ .

10. L. P. skunde nurodo, kad jos sutuoktiniui taikant procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ turtui, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iÅ¡ BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumÄ teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra numatyta, kokiais konkrečiais atvejais Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma, iÅ¡vardyti Å¡ios priemonės taikymo pagrindai ir sÄ lygos. Nors BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodytas apibrėžtas ratas subjektų, kuriems gali bÅ«ti taikoma minėta procesinė prievartos priemonė (baudžiamojon atsakomybėn traukiamas fizinis asmuo arba fiziniai asmenys, materialiai atsakingi už jo veiksmus, taip pat fiziniai asmenys, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ ), tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai kaltininko turtas jam priklauso ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Å¡io turto teisinio režimo specifika lemia galimybę apribojimÄ taikyti ir atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinio turtui, nepaisant to, kad jam baudžiamasis procesas nėra inicijuotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-336-870-2020, 2021 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 1S-190-654/2021, 2022 m. sausio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-6-658/2022).

12. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kaip skunde nurodo L. P., turtas, į kurį nagrinėjamu atveju laikinai apribota nuosavybės teisė, yra bendroji jungtinė jos ir jos sutuoktinio V. P. nuosavybė, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas turtas, kuriam pratęstas procesinės prievartos priemonės taikymo terminas, tarp sutuoktinių V. P. ir L. P. bÅ«tų atidalytas, tokių duomenų skunde nenurodo ir L. P.. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje; 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas taip pat į turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas. Remiantis Å¡iomis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas galėtų bÅ«ti nukreiptas tik į kaltinamajam priklausančiÄ turto dalį, esančiÄ jo ir kito asmens bendrame turte. Tuomet, kai nėra žinoma, kokia bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra kaltinamojo, negalima tiksliai apibrėžti turto apimties ir jo vertės, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas viso bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto, o ne vien tam tikros jo dalies atžvilgiu. Aptarti argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas trečiajam asmeniui priklausančiam turtui, taip pat visam, o ne atskirai daliai, bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiam turtui, yra galimas, tokios situacijos pačios savaime nėra pakankamas pagrindas teigti, jog procesinė prievartos priemonė yra taikoma nepagrįstai.

13. BPK 116 straipsnio nuostatos teismÄ Ä¯pareigoja imtis priemonių civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti kaltininkui arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Å ioje baudžiamojoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 14 481 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 8 719,00 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 109 857,55 Eur sumai, D.

G. pareiškė civilinį ieškinį 49 165,16 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 3 201,60 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 57 783,42 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 3 849,42 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 1 000,00 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 103 119,79 Eur sumai, draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pareiškė civilinį ieškinį 80 637,48 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 81 931,60 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 1 250,00 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 72 861,71 Eur.

Tad, jeigu Å¡ioje byloje V. P. atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis privalės atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ . Todėl Å¡iuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas bÅ«tinas byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui. Skunde akcentuojama, jog turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, įgytas teisėtai, dar iki V. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, todėl toks turtas nėra konfiskuotinas turtas BK 72 straipsnio ar 723 straipsnio prasme.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡ios L. P. skunde nurodomos aplinkybės yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės. Å ioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiami su galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimu susiję klausimai, byloje surinkti duomenys nėra analizuojami ir vertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Tik iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės, bus padarytos iÅ¡vados ir dėl turto, į kurį laikinai apribota L.

P. sutuoktinio kaltinamojo V. P. nuosavybės teisė, įgijimo aplinkybių.

14. Kaip jau buvo minėta tiek Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Pagal KonstitucijÄ riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal KonstitucijÄ teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama dėl turto pobÅ«džio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus Å¡ios teisės nebÅ«tų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, bÅ«tų pakenkta vieÅ¡ajam interesui. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, Å¡iuo atveju – BPK, ir yra galimi. Å ios procesinės prievartos priemonės taikymu nagrinėjamu atveju yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Taikomas laikinas nuosavybės teisė apribojimas neabejotinai sukelia nepatogumus turto savininkui, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo Å¡iuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. AukÅ¡tesnysis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo V. P. turtui kaltinamojo sutuoktinė L. P. patirtų tokius suvaržymus, kurie virÅ¡ija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

L. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė