2025-05-28 Nr. AB-9314-3-61-3-01000-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-502-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01000-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos ir Lietuvos kariuomenės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė atlyginti neturtinę žalą, priteisiant pareiškėjui:

1) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija, 1 500 eurų;

2) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo, kuriam atstovauja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 300 eurų;

3) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 300 eurų;

4) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 600 eurų;

5) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 300 eurų;

6) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 300 eurų;

7) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 600 eurų;

8) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 600 eurų;

9) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 300 eurų;

10) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės 300 eurų;

11) iš trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 eurų;

12) iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos transporto saugos administracijos 300 eurų.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 14 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalos atlyginimą siekia prisiteisti ne tik iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bet ir iš kitų, skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įvardintų, valstybinių institucijų. Iš pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių nėra aišku, iš kokių konkrečių, jo manymu, neteisėtų institucijų sprendimų / veiksmų ar neveikimo jis kildina neturtinę žalą ir kuo ji pasireiškė. Pareiškėjo skundo turinys yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjo skunde pareiktos nuorodos į teismų sprendimus neatskleidžia skundo pagrindo. Todėl pareiškėjas turi patikslinti skundo pagrindą, kad tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek teismui būtų aiškiai suprantami tiek skundo dalykas, tiek jo pagrindas, t. y. pareiškėjas turi nuosekliai nurodyti kiekvieną viešojo administravimo subjektą ir kokie jo konkretūs neteisėti veiksmai (sprendimai) ar neveikimas pareiškėjui galimai sukėlė neturtinę žalą. Atitinkamai pareiškėjas turi patikslinti skunde ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovus. Pareiškėjas taip pat įpareigotas, esant galimybei, pateikti paaiškinimus ir duomenis, kaip buvo apskaičiuota neturtinė žala.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 13 d. pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes ir, susipažinęs su pirminiu ir patikslintu skundais, pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas akcentavo, kad neturtinės žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio nustatymas turi būti individualizuojamas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo, gauto 2025 m. kovo 13 d., turinio nėra aišku, kokius konkrečius viešąjį administravimą vykdančių subjektų veiksmus (sprendimus) ar neveikimą pareiškėjas laiko neteisėtais ir kokios konkrečios pasekmės jam dėl jų kilo. Pareiškėjo skundo, gauto 2025 m. kovo 13 d., argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs. Pareiškėjas yra nepatenkintas valdžios institucijų darbu, reiškia bendro pobūdžio nuoskaudas dėl to, skunde cituoja ar pateikia nuorodas į teismo sprendimus, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių sprendimus ir viešojo administravimo subjektų aktus, kurie, anot jo, pagrindžia viešojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumą, tačiau neindividualizuoja faktinių aplinkybių, kurios galbūt lėmė žalos atsiradimą. Pagal tokiu būdu atskleistą ginčo dalyką teismas neturi galimybės nustatyti jo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Pareiškėjas, vykdydamas teismo nutartį, kuria jam nurodyta pašalinti skundo trūkumus, be kita ko, individualizavo bei patikslino faktines aplinkybes, patikslino atsakovus, nurodė kiekvieną neteisėtą veiksmą (sprendimą), suformavo aiškų prašymą, išdėstė teisinius argumentus, pridėjo aktualius įrodymus, t. y. ištaisė kiekvieną teismo nurodytą trūkumą. Pareiškėjo skundas yra aiškus, motyvuotas, suprantamas, konkretus, nuoseklus ir pagrįstas.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies nėra galimybės suprasti, kokį būtent skundą teismas laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas tinkamai nekonkretizavo neteisėtų viešojo administravimo veiksmų ir dėl to jam kilusių pasekmių, jo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas neindividualizavo faktinių aplinkybių, kurios lėmė žalos atsiradimą. Taigi, teismas nurodė neturintis galimybės nustatyti skundo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad jo patikslintas skundas yra aiškus, pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl privalėjo būti priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS55-2-1070/2014; kt.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (skundo pagrindas), bei pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę bei skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirminio ir patikslinto pareiškėjo skundų turinį, pirmosios instancijos teismo argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nekonkretus ir neindividualizuotas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai nurodė, jog prašo atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės atstovų. Pareiškėjas nurodė kiekvieno atsakovo atstovo, pareiškėjo manymu, neteisėtus veiksmus (neveikimą) – pvz., dėl Vyriausybės kanceliarijos atsisakymo konkrečiu aktu (aktais, kurie išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde) suteikti pareiškėjui jo prašytą informaciją, Seimo kanceliarijos 2018 m. gegužės 23 d. akto, kuriuo atsakovo atstovas neteisėtai nepateikė pareiškėjui informacijos, pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. akto, kuriuo buvo, pareiškėjo teigimu, pažeistos jo teisės, pareiškėjas taip pat akcentavo teismų sprendimus, kuriuose, pareiškėjo teigimu, pažeidimai buvo nustatyti. Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad jis nurodė konkrečius atsakovo atstovų, pareiškėjo vertinimu, neteisėtus veiksmus (aktus), kurie sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kt. aplinkybes, t. y. dėl kurių, jo teigimu, kilo neturtinė žala.

Nors pareiškėjas patikslintame skunde citavo tam tikras teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, išvardijo kitas bylas, nagrinėtas ar nagrinėjamas teismuose pagal jo skundus, nurodė ir kitų institucijų, jo vertinimu, neteisėtus veiksmus, ir kitas aplinkybes (be kita ko, kitus prašymus, dėl atsakovų atstovų pozicijos), tačiau ši pareiškėjo nurodyta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo patikslinto skundo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato (žalos atlyginimo) reikalaujama iš atsakovo atstovų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčo klausimą, papildomai atkreipia dėmesį, kad administracinių aktų (veiksmų), iš kurių pareiškėjas kildina patirtą žala, nenuginčijimas ABTĮ nustatyta tvarka paprastai netrukdo pareiškėjui reikalauti priteisti jo naudai patirtos žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-170-1047/2025; kt.).

Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, todėl konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šiuos reikalavimus, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai yra formalūs, o teismas išsamiai nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl pagal pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą teismas neturi galimybės išnagrinėti skundo priėmimo klausimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šie trūkumai yra kliūtis bylai nagrinėti. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė