2023-01-18 Nr. AB-1533-3-61-3-00040-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-01-18 Nr. AB-1533-3-61-3-00040-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis užtikrina nuosavybės neliečiamumą. 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo V. P. skundo nagrinėjimo metu (nuotoliniu būdu) MGK pirmininkas įpareigojo VMI atstovą pateikti MGK ir pareiškėjui VMI ginčo sumos 625 Eur pavedimo kopiją trečiajam asmeniui - antstoliui J. P., tačiau VMI atstovas MGK pirmininko nurodymo neįvykdė.
Full text
Administracinė byla Nr. A-37-575/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00040-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 12.19
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjai R. P. ir V. P. su skundais kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“; 2) panaikinti VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-217 (7-193/2020) „Dėl V. P. skundo“; 4) panaikinti MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. S-212 (7-181/2020) „Dėl R. P. skundo“; 5) įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio grąžinimo permokos klausimą.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas V. P. 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti 625 Eur žyminį mokestį, o pareiškėja R. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti 625 Eur žyminį mokestį pareiškėjui V. P. Su prašymais pareiškėjai VMI pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020 m. spalio 1 d. nutartį Nr. DOK-4748 ir 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymą. VMI priėmė 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 ir 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815, kuriais atsisakė grąžinti pareiškėjui 625 Eur žyminį mokestį, nes pinigai yra pervesti trečiajam asmeniui - antstoliui J. P., bet, pareiškėjų teigimu, šis antstolis jokių išieškojimų iš pareiškėjo V. P. nevykdo. Su tokiu VMI sprendimu pareiškėjai nesutiko, todėl pateikė skundus MGK, kuri 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-212 (7-181/2020) ir 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S-217 (7-193/2020) pareiškėjų skundus atmetė.
2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis užtikrina nuosavybės neliečiamumą. 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo V. P. skundo nagrinėjimo metu (nuotoliniu būdu) MGK pirmininkas įpareigojo VMI atstovą pateikti MGK ir pareiškėjui VMI ginčo sumos 625 Eur pavedimo kopiją trečiajam asmeniui - antstoliui J. P., tačiau VMI atstovas MGK pirmininko nurodymo neįvykdė.
2.3. Pareiškėjai R. P. apskundus VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557, jis nėra įsiteisėjęs. MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. S-212 (7-181/2020) taip pat dar nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas teismui, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priklausančią 625 Eur sumą pervesti tretiesiems asmenims.
2.4. Nepagrįstas MGK 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S-217 (7-193/2020) teiginys, jog „mokesčio grąžinimo funkciją atlieka mokestį administruojanti institucija, todėl šiuo atveju pirmiausia turi būti taikomos MAĮ nuostatos“, nes VMI pasitvirtinti veiklos nuostatai negali būti aukščiau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Galutinė ir neskundžiama LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartis turi būti vykdoma.
3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 10 punkto nuostatomis, žyminis mokestis yra mokestis, kuris administruojamas MAĮ nustatyta tvarka. Sprendžiant MAĮ 13 straipsnyje įvardintų mokesčių grąžinimo klausimą, įskaitant žyminį mokestį, turi būti taikomos MAĮ bei VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų „Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės“ taisyklių (toliau – ir VMI taisyklės) nuostatos, kadangi pačiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra numatyta tvarka, pagal kurią turėtų būti grąžinamas žyminis mokestis. CPK 87 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta tik tai, jog žyminį mokestį grąžina VMI, tačiau CPK nereglamentuoja pačios procedūros. MAĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad mokesčio permoka yra mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo / įskaitymo teisinius pagrindus ir tvarką nustato MAĮ 87 straipsnis. Detalią MAĮ 87 straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką numato VMI taisyklės. Iš VMI taisyklių 12, 13, 16, 17 punktų matyti, kad mokesčių mokėtojo teisės susigrąžinti mokesčio permoką (skirtumą) realizavimas siejamas su realiu permokos turėjimu ir jos pagrindimu, pateikiant tinkamai užpildytą nustatytos formos prašymą ir dokumentus būtinus permokai pagrįsti.
4.2. Pagal teisės aktų reikalavimus prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo turi būti teikiamas mokėtojo, siekiančio susigrąžinti permoką, vardu, nes jo vardu apskaitos sistemoje yra fiksuojama mokesčio / įmokos mokėjimas, jo vardu fiksuojama ir permoka, kurią prašoma grąžinti. Žyminį mokestį pareiškėjas V. P., nors ir sumokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos, tačiau už R. P., LAT nutartyje taip pat nurodyta, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas už R. P. Vadinasi, permoka priklauso ne pareiškėjui V. P., o pareiškėjai R. P. Vadovaujantis MAĮ 83 straipsnio 3 dalies nuostatomis mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys, tačiau trečiųjų asmenų permokėtos sumos pagal MAĮ nuostatas nėra laikomos jas sumokėjusių asmenų permokomis, kadangi mokėjimai už kitą asmenį nėra įstatyme nustatyta prievolė, o galimybė (teisė), t. y. jie atliekami laisva valia. Tokios sumos laikomos mokesčių mokėtojų, kuriems įstatymu nustatyta prievolė mokėti mokestį, permokomis (ginčo atveju R. P.).
4.3. Pareiškėjui pagrįstai atsisakyta grąžinti žyminį mokestį ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis jis buvo grąžintas R. P. (nagrinėjamu atveju antstoliui).
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjų R. P. ir V. P. skundus atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. P. 2020 m. birželio 29 d. sumokėjo 625 Eur žyminį mokestį. LAT 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos R. P kasacinį skundą atsisakė priimti ir nutarė grąžinti ieškovei R. P. 625 Eur žyminį mokestį. LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. DOK-3314 ir vietoje „grąžinti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“, nurodė „grąžinti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“. Pareiškėjas V. P. 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti 625 Eur žyminį mokestį, o pareiškėja R. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti 625 Eur žyminį mokestį pareiškėjui V. P. VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 331-1005557 sumokėtą 625 Eur žyminį mokestį pervedė į antstolio nurodytą pareiškėjai R. P. priklausančią kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą. VMI priėmė 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815, kuriuo atsisakė grąžinti pareiškėjui 625 Eur žyminį mokestį, nes pinigai yra pervesti į antstolio nurodytą pareiškėjai R. P. priklausančią kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą. MGK 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S-217 (7-193/2020) nusprendė patvirtinti VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ ir MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-212 (7-181/2020) nusprendė patvirtinti VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“.
7. Vadovaudamasis bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu (CPK 87 str. 3 d., MAĮ 2 str., 12 ir 17 d., 13 str. 10 p., 83 str. 3 d., 87 str. 1 d., 110 str., VMI taisyklių 9.2.2 p., 43.2 p. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 81.2 papunktis) teismas pritarė Komisijos argumentui, jog pagal teisės aktų reikalavimus prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo turi būti teikiamas mokėtojo, siekiančio permoką susigrąžinti, vardu, nes jo vardu apskaitos sistemoje yra fiksuotas mokesčio / įmokos mokėjimas, jo vardu fiksuojama ir permoka, kurią prašoma grąžinti.
8. Pareiškėja R. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui V. P. Pareiškėjos kreipimosi metu dar nebuvo ištaisytas rašymosi apsirikimas ir LAT 2020 m. liepos 9 d. nutartimi buvo nutarta grąžinti ieškovei R. P. 625 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 29 d. SEB banke. Kaip nurodo ir pareiškėjai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios institucijos, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenimis ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi, VMI, gavusi pareiškėjos prašymą, privalėjo vykdyti LAT 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai. Kadangi pareiškėja VMI pateiktame prašyme nurodė žyminio mokesčio permoką grąžinti į V. P. sąskaitą, tai VMI, vadovaudamasi Instrukcijos 81.2 papunktyje nustatyta tvarka pagrįstai Antstolių informacinei sistemai siuntė užklausą, ar antstoliai vykdo išieškojimą iš prašymą grąžinti mokesčių permoką pateikusios pareiškėjos. Iš Antstolių informacinės sistemos gautas pranešimas pervesti VMI mokesčių apskaitoje R. P. turimą permoką į jai priklausančią kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą. Taigi VMI, gavusi tokį antstolių pranešimą, 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, kuriuo pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi VMI taisyklių 43.2 punktu ir Instrukcijos 81.2 papunkčiu, nusprendė grąžinti 625 Eur sumą į pareiškėjos sąskaitą bei 2020 m. rugsėjo 24 d. pervedė 625 Eur į kredito įstaigoje atidarytą pareiškėjos sąskaitą.
9. Dėl pareiškėjų skundo argumento, jog pareiškėjai R. P. apskundus VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557, jis nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo 625 Eur sumą pervesti į antstolio nurodytą sąskaitą, teismas nurodė, jog pagal MAĮ 110 straipsnį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu). Nagrinėjamu atveju 625 Eur žyminio mokesčio permoka buvo grąžinta į antstolio nurodytą pareiškėjai R. P. priklausančią kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, todėl MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.
10. Pareiškėjas V. P. 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti 625 Eur žyminį mokestį. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. DOK-3314. Teismo vertinimu, VMI, nustačiusi jog vadovaujantis R. P. pateiktu 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu, žyminio mokesčio permoka jau yra pervesta į antstolio nurodytą sąskaitą, pagrįstai ir teisėtai priėmė 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, kuriuo nusprendė negrąžinti pareiškėjui 625 Eur žyminio mokesčio.
11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog žyminis mokestis ginčo atveju nors ir buvo sumokėtas iš pareiškėjos sūnaus (V. P.) banko sąskaitos, tačiau už pareiškėją R. P., kuri vadovaudamasi CPK normomis kreipėsi į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo ir kuriai CPK nustatyta prievolė mokėti šį mokestį, todėl VMI, gavusi pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą ir 2020 m. liepos 9 d. LAT nutartį, pagrįstai ir teisėtai permoką grąžino į pareiškėjos R. P., o ne pareiškėjo V. P., sąskaitą banke. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiami VMI bei MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
III. 12. Pareiškėjai R. P. ir V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti 37,50 Eur žyminį mokestį.
13. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. VMI specialistės, nagrinėdamos pareiškėjų prašymą grąžinti 625 Eur žyminį mokestį, galbūt netinkamai perskaitė LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartį Nr. DOK-4748, kuri yra galiojanti ir neskundžiama. Žyminio mokesčio mokėtojas buvo V. P. ir jis pateikė prašymą grąžinti permoką, todėl nesuprantama, kodėl pinigai buvo pervesti antstoliui.
13.2. Kadangi VMI bei MGK sprendimai buvo apskųsti nepraleidus terminų, jie nėra įsiteisėję ir negalėjo būti vykdomi, t. y. nebuvo pagrindo V. P. priklausančią 625 Eur sumą pervesti tretiesiems asmenims. Atsakovas, pervesdamas pareiškėjui V. P. priklausančius pinigus kitiems asmenims, atliko neteisėtus veiksmus, todėl apie šiuos veiksmus teismas turėjo pranešti prokurorui.
14. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad žyminį mokestį V. P., nors ir sumokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos, tačiau už R. P. LAT nutartyje taip pat nurodyta, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas už R. P. Vadinasi, permoka priklauso ne V. P., o R. P. Vadovaujantis MAĮ 83 straipsnio 3 dalies nuostatomis mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys, tačiau trečiųjų asmenų permokėtos sumos pagal MAĮ nuostatas nėra laikomos jas sumokėjusių asmenų permokomis, kadangi mokėjimai už kitą asmenį nėra įstatyme nustatyta prievolė, o galimybė (teisė), t. y. jie atliekami laisva valia. Tokios sumos laikomos mokesčių mokėtojų, kuriems įstatymu nustatyta prievolė mokėti mokestį, permokomis (ginčo atveju R. P.). Atsakovo vertinimu, V. P. pagrįstai atsisakyta grąžinti žyminį mokestį ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis jis buvo grąžintas R. P. (nagrinėjamu atveju antstoliui).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 331-1005557, 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 331-1040815 ir MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. S-212 (7-181/2020), 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S-217 (7-193/2020) bei reikalavimo įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti žyminio mokesčio grąžinimo permokos klausimą teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad žyminis mokestis ginčo atveju nors ir buvo sumokėtas iš pareiškėjos sūnaus (V. P.) banko sąskaitos, tačiau už pareiškėją R. P., todėl VMI, gavusi pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą ir 2020 m. liepos 9 d. LAT nutartį, pagrįstai ir teisėtai permoką grąžino į pareiškėjos R. P., o ne pareiškėjo V. P., sąskaitą banke, pareiškėjų skundus atmetė.
18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog VMI neatsižvelgė į LAT 2020 m. spalio 1 d., kuri yra galiojanti ir neskundžiama. Taip pat atsakovas, pervesdamas pareiškėjui V. P. priklausančius pinigus kitiems asmenims, atliko neteisėtus veiksmus, todėl apie šiuos veiksmus teismas turėjo pranešti prokurorui.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. 625 Eur dydžio žyminį mokestį už R. P., kaip civilinio ginčo šalį (ieškovą), sumokėjo R. P. sūnus V. P. LAT 2020 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti R. P. kasacinį skundą ir nutarė grąžinti ieškovei R. P. 625 Eur žyminį mokestį. 2020 m. rugpjūčio 21 d. R. P. kreipėsi į VMI, prašydama grąžinti (įskaityti) 625 Eur permoką (skirtumą). VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 331-1005557 VMI sumokėtą 625 Eur žyminį mokestį pervedė į antstolio nurodytą pareiškėjai jos sąskaitą banke. 2020 m. rugsėjo 29 d. R. P. kreipėsi į LAT su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą 2020 m. liepos 9 d. nutartyje. LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. DOK-3314 ir vietoje „grąžinti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“, nurodė „grąžinti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“. Pareiškėjas V. P. 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti 625 Eur žyminį mokestį. VMI 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 331-1040815, kuriuo atsisakė grąžinti pareiškėjui 625 Eur žyminį mokestį, nes permoka pervesta į antstolio nurodytą sąskaitą. Nesutikdami su minėtais VMI sprendimais, pareiškėjai kreipėsi į MGK, kuri 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-212 (7-181/2020) nusprendė patvirtinti VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ ir MGK 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S-217 (7-193/2020) nusprendė patvirtinti VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“.
21. MAĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.
22. MAĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas).
23. Mokesčių permokos įskaitymą ir grąžinimą nustato MAĮ 87 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (MAĮ 83 str. 3 d.).
24. Remiantis MAĮ 13 straipsnio 10 punktu žyminis mokestis yra vienas iš pagal šį Įstatymą administruojamų mokesčių.
25. MAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis Įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse (MAĮ 14 str. 2 d.).
26. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
27. CPK 87 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 straipsnio redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais: <...> 3) kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo <...>. CPK 87 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 straipsnio redakcija) 3 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2719 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
28. CPK 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, nustatančių žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo tvarką civilinėje byloje, 10 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama jo mokėtojui jei yra CPK 87 straipsnyje nurodyti pagrindai. Šių Taisyklių 11 punkte numatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu arba teismo iniciatyva priėmus nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, suinteresuotas asmuo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl šio mokesčio grąžinimo. Kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją, pateikiamas prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir šį prašymą pagrindžianti teismo nutartis.
30. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2063-602/2021 yra išaiškinęs, jog CPK 87 straipsnis, Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklės, nustatančios specialiąsias žyminio mokesčio grąžinimo civilinėje byloje taisykles, nustato suinteresuoto asmens, t. y. žyminio mokesčio mokėtojo, teisę susigrąžinti sumokėtą žyminį mokestį remiantis teismo nutartimi. VMI, gavusi suinteresuoto asmens (žyminio mokesčio mokėtojo) prašymą ir teismo nutartį, kurioje nurodyta šiam asmeniui grąžinti mokestį, privalo teismo nutartį vykdyti. Šio vertinimo nekeičia tai, kad sumokėtas žyminis mokestis remiantis nustatyta tvarka VMI sistemoje yra įskaitytas kito asmens vardu – nei informacinės sistemos ypatumai, nei kitos techninės kliūtys negali paneigti suinteresuoto asmens teisės susigrąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį remiantis privaloma teismo nutartimi.
31. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, darytina išvada, jog, priešingai nei teigia atsakovas, mokesčio permoka priklauso ne pareiškėjai R. P., bet jį sumokėjusiam V. P. Taigi būtent pareiškėjui V. P. turėtų būti grąžinamas žyminis mokestis, nes jis, sumokėjęs mokestį už kitą asmenį, laikytinas mokesčių mokėtoju, kurio vardu remiantis nustatyta tvarka yra įskaitytinas sumokėtas žyminis mokestis. Be to, tokią išvadą darė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2020 m. spalio 1 d. nutartimi, nurodęs grąžinti V. P. jo sumokėtą žyminį mokestį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad VMI netinkamai taikė žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuojančias teisės nuostatas, nepagrįstai neįvykdė galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis bei CPK 18 straipsnis, ir nepagrįstai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 331-1040815 atsisakė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 625 Eur žyminį mokestį. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 punktu (skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams), pareiškėjo V. P. atžvilgiu priimtas skundžiamas VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ ir jį patvirtinęs Komisijos 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. S-217 (7-193/2020) „Dėl V. P. skundo“ naikinami kaip iš esmės neteisėti. Tenkinus pagrindinius pareiškėjo V. P. skundo reikalavimus, tenkinamas ir išvestinis jo skundo reikalavimas – VMI įpareigojama iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio grąžinimo permokos klausimą.
32. Dėl pareiškėjos R. P. skundo reikalavimų, kuriais buvo prašoma panaikinti VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ bei Komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. S-212 (7-181/2020) „Dėl R. P. skundo“, pažymėtina, kad nors VMI, vertindama pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusia LAT 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, tačiau, pasikeistus aplinkybėms (priėmus LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartį), gali svarstyti klausimą dėl galimai nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo teisės aktų nustatyta tvarka.
33. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas pareiškėjo V. P. atžvilgiu, dėl ko apskųstas sprendimas negali būti paliktas galioti. Dėl šios priežasties pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas panaikinant VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir Komisijos 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimą, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 5 d. prašymą.
34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo priteisti pareiškėjui V. P. bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
35. Pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė turėtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo dokumentų. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, ir 2021 m. liepos 18 d. – 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, paduotą apeliacinės instancijos teismui, viso – 37,50 Eur.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteisia pareiškėjui V. P. iš atsakovo 30 Eur (22,5 + 15 x 0,5) sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. P. ir V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjos R. P. skundą atmesti.
Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-217 (7-193/2020) „Dėl V. P. skundo“ bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 5 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma grąžinti 625 Eur žyminį mokestį.“
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjo V. P. naudai iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius