2023-07-26 Nr. AB-13812-3-61-3-02528-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-409-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02528-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių žuvininkystė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) išnagrinėti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. liepos 10 d. rašte Nr. 1SS-1284-(9.14.) „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas) išdėstytų argumentų teisinį pagrįstumą ir teisingumą; 2) įpareigoti NŽT pertvarkyti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Raseinių žuvininkystė“ (toliau – ir Įmonė) nuomojamą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), padalijant jį į dvi dalis, išimant kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams, arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, siekiant išmatuoti kelią S1 iš Sklypo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės 5 d. jis skundė NŽT servitutinio kelio sugadinimą ir užkardymą. Minimas kelias (duomenys neskelbtini) eina per UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamą teritoriją Raseinių rajone, Sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kelio servitutas ir apsaugos zona numatyta 2001 m. nuomos sutartyje su UAB „Raseinių žuvininkystė“. Kelias yra apie 3 kilometrų ilgio, buvo perkastas ir užkardytas užtvarais, grandinėmis bei transporto priemonėmis 2020 m. balandžio 28 d., po to, kai pareiškėjas pranešė Aplinkos apsaugos agentūrai apie UAB „Raseinių žuvininkystė“ daromą žalą gamtai. Šis kelias – vienintelis privažiavimas prie pareiškėjo gyvenamosios sodybos, kai blogos oro sąlygos. Jis naudojasi keliu nuo 2017 m. vasario mėn., juo privažiuoja įvairios tarnybos, artimieji, šiuo keliu pareiškėjas veža savo mažamečius vaikus į mokyklą. Palijus NŽT Rašte minimu projektiniu keliu iš Kartupių kaimo jokios transporto priemonės, taip pat ir policijos tarnybiniai automobiliai, jų nepasiekia. Seniūnija neturi lėšų suremontuoti kelią, jog būtų galima pravažiuoti. Įmonės naudojamas sklypas yra valstybės nuosavybė, kelio servitutas ir kelio apsaugos zona – specialios sklypo naudojimo sąlygos. Įmonei pažeidus nuomos sąlygas, atsakovas neigia pažeidimą. NŽT savaip interpretuoja įstatymą, kadangi Rašte šalia žodžio „gretimas“ be pagrindo atsiranda žodis „besiribojantis“, o jų reikšmė skiriasi. Rašto argumentas, kad pareiškėjas turi galimybę patekti į savo sodybą ir per Kartupių kaimą yra nepagrįstas, nes net ir tuo atveju, jeigu jis turėtų tokią galimybę, Įmonė pažeidžia servituto sąlygas. Rašte teigiama, kad Įmonė atlieka pylimo remonto darbus, tačiau tai neatitinka tikrovės.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Įmonei atstovaujantis advokatas parašė pareiškėjui, teigdamas, kad pareiškėjas neturi teisės naudotis kelio servitutu, kadangi jo sklypas nesiriboja su Įmonės nuomojamu sklypu. Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo nepilnametei dukrai I. T. ir jai atstovaujančiai sutuoktinei V. B.-T. Žemės sklypas yra apie 40 metrų nuo Įmonės nuomojamos teritorijos, o dėl NŽT pateikiamos žodžių „gretimas (besiribojantis)“ interpretacijos daroma žala šeimai. 2019 m. Įmonė pateikė Raseinių policijos komisariatui skundą, nurodydama, jog pareiškėjo žmona laikė automobilį kelio S1 kelkraštyje, o pareiškėjas, negalėdamas pasiekti parduotuvių, nulaužė rakinamą kelio užtvarą. Policijos pareigūnai skyrė nuobaudas, tačiau teismas jas panaikino, nurodydamas, jog pareiškėjo šeima turi teisę į kelio S1 servitutą, o valstybinės žemės nuomotoja NŽT negali sudaryti UAB „Raseinių žuvininkystė“ išskirtinių sąlygų, ribojančių pareiškėjo šeimos teises. Įmonei pasirašant nuomos sutartį, žemės sklype buvo numatytas 7,2 ha ploto servitutas, tačiau, pagal Įmonės prašymą, 2016 m. gegužės 24 d. NŽT sumažino servituto plotą iki 1,5458 ha. Šiuo metu pareiškėjo šeima neturi galimybės naudotis servitutiniu keliu S1.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. birželio 6 d. jis gavo pareiškėjo skundą dėl Sklype esančio kelio užtvėrimo, apribojant jam galimybę patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas Raštu atmetė šį skundą. Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 02-08-7378 (toliau – ir Įsakymas) UAB „Raseinių žuvininkystė“ 99 metams išnuomotas 465,52 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu 2002 m. gruodžio 24 d. su UAB „Raseinių žuvininkyste“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 72/02-0277 (toliau – ir Sutartis). Įsakymu 465,52 ha žemės sklype nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 11SK-724-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo“ patikslintas nurodyto kelio servituto plotas iš 7,2 ha į 1,5458 ha. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre patikrinus visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su Sklypu, nenustatyta, kad A. T. yra gretimo žemės sklypo savininkas ar naudotojas. Kadangi pareiškėjas nėra viešpataujančio daikto – žemės sklypo, kuris ribojasi su žemės Sklypu, (tarnaujančiu daiktu) savininkas (naudotojas), jis neturi teisės naudotis aukščiau nurodytu kelio servitutu.

6. Atsakovas taip pat nurodė, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis 1,5458 ha ploto kelio servitutas nėra kelias pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, jis neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktos kelio sąvokos. Atsižvelgiant į tai, formuojant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti taikomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 40 punkte nustatyti reikalavimai. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsniu, kuriame išvardyti atvejai, kai žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas inicijuoti žemės, kurią užima kelio servitutas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams nebuvo priskirtas prie Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejų, todėl negalėjo būti tenkinamas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.), Kauno apskrities viršininko pavaduotojas išnuomojo 463,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Raseinių žuvininkystė“. Įsakymu taip pat buvo nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 11SK-724-(14.11.110) buvo patikslintas kelio servituto plotas, vietoje 7,2 ha nustatytas 1,5458 ha servituto plotas. UAB „Raseinių žuvininkystė“ išsinuomojo iš valstybės žemės sklypą, kuriame yra kelias, vedantis per tvenkinių teritoriją. Šiam keliui Įsakymu nustatytas servitutas, suteikiantis teisę eiti, važiuoti transporto priemonėms gretimų sklypų naudotojams.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad kelio servitutas suteikia teisę gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis, o pareiškėjo sklypas nėra gretimas sklypas. 2020 m. liepos mėn. NŽT pateikė Raseinių rajono savivaldybei raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad, patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su UAB „Raseinių žuvininkystė“ išnuomotu sklypu, nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) sklypų nėra. Tai, kad pareiškėjas teigė, jog jo sklypas yra 40 metrų atstumu nuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamos žemės, nesuteikė teisės jam naudotis šiuo servitutiniu keliu. Pareiškėjui užtikrinamas patekimas į jo gyvenamąją vietą kitu keliu, t. y. tiek jis, tiek kiti aplinkinių gyvenviečių gyventojai į jiems priklausančius sklypus gali patekti naudodamiesi kitu keliu. Iš Tauragės apskrities Jurbarko savivaldybės Eržvilko seniūnijos Kartupių projektinių sprendimų plano matyti, jog iki gyventojų sklypų veda 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias. Pareiškėjo teiginiai, jog minėtas kelias netinkamas naudoti, esant blogam orui, juo nepravažiuoja automobiliai, nepagrįsti. Be to, net ir tuo atveju, jeigu minėto kelio kokybė būtų netinkama naudoti, pareiškėjas turėtų kreiptis į savivaldybę dėl kelio priežiūros, o ne teikti prašymą pertvarkyti Įmonės nuomojamą sklypą. Tokio prašymo tenkinimas pažeistų Įmonės, kaip žemės sklypo nuomininko, teises. Trečiasis suinteresuotasis asmuo yra teisėtai išsinuomojęs vientisą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Šiame žemės plote esantis 1,5428 ha ploto kelio servitutas nėra kelias pagal Kelių įstatymą. Todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pertvarkyti Įmonės nuomojamą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nebuvo pagrindo paimti minimą žemės sklypą visuomenės poreikiams.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto naudai 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

11.1 Pareiškėjo nepilnametei dukrai I. T. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame stovi pareiškėjo šeimai priklausanti gyvenamoji sodyba.

11.2 Kauno apskrities viršininkas (pavaduotojas) 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 02-08-7378 „Dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.)“, kuriuo išnuomojo UAB „Raseinių žuvininkystei“ 465,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 99 metams, nustatydamas 7,20 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams. 2002 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 72/02-0277, kurios pagrindu 465,52 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) išnuomotas Įmonei. Žemės sklypui taikomas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 11SK-724-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo“ patikslintas nurodyto kelio servituto plotas, vietoje 7,2 ha ploto nustatant 1,5458 ha plotą.

11.3 2019 m. lapkričio 18 d. V. B.-T. ir pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl savavaldžiavimo. 2019 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius gavo V. B.-T. ir pareiškėjo skundą, kuriame teigiama, kad UAB „Raseinių žuvininkystė“ riboja jų teisę naudotis servitutiniu keliu, patenkant jiems į nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Jų skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas NŽT Raseinių skyriui. NŽT Raseinių skyrius 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 11SS-5-(14.11.45.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad 2020 m. gegužės 13 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad perkastas servitutinis kelias dėl atliekamo tvenkinio pylimo remonto. Pažymėjo, kad UAB „Raseinių žuvininkystė“ direktorius informavo, jog, sutvarkius gedimą, servitutinis kelias bus pravažiuojamas. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. birželio 30 d. 10.00 val. bus vykdomas papildomas servitutinio kelio patikrinimas vietoje. 2020 m. birželio 6 d. pareiškėjas šį NŽT Raseinių skyriaus raštą apskundė NŽT.

11.4 NŽT pareiškėjo ginčijamame 2020 m. liepos 10 d. rašte Nr. 1SS-1284-(9.14) nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas UAB „Raseinių žuvininkystė“. Šiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų (besiribojančių) žemės sklypų naudotojams. NŽT Raseinių skyrius 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. birželio 30 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje dėl ribojimo naudotis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiu keliu. Nustatė, kad kelias iš abiejų pusių užtvertas kelio užtvarais, keliose vietose ties pralaidomis iškastas kelio sluoksnis, pastatytos informacinės lentelės, nurodančios draudimą važiuoti keliu, nes vyksta kelio ir pralaidų remonto darbai. UAB „Raseinių žuvininkystė“ nurodė, kad gretimų žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie įvykusią pralaidos avariją žemės sklype, buvo pastatytos informacinės lentelės apie esamą situaciją ir apie galimybę patekti į nuosavybės teise turimus sklypus kitu būdu (per Kartupių kaimą, Jurbarko raj.). Atsakovas Rašte pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie kelio remonto darbus. NŽT, įvertinusi NŽT Raseinių skyriaus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo žemės sklypo nėra tarp gretimų (besiribojančių) žemės sklypų, jam priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) ir nesiriboja su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT pažymėjo, kad, pagal Jurbarko skyriaus pateiktus duomenis, privažiavimas prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo numatytas per Kartupių k., Jurbarko r. esančius kelius, todėl pareiškėjui pasiūlyta naudotis būtent šiuo keliu. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus tai, jog Įmonė vykdo remonto darbus, esant avarinei (kritinei) situacijai, nėra pagrindo įpareigoti Įmonę nedelsiant atlikti tam tikrus veiksmus.

12. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.128 straipsnio 1 dalies ir 4.124 straipsnio 1 dalies bei CK 4.117–4.120 straipsnių nuostatas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl servituto nustatymo, pažymėjo, kad, esant poreikiui patekti į savo žemės sklypą per gretimą žemės sklypą, toks poreikis gali būti patenkinamas nustatant kelio servitutą. Šiuo atveju kelio servitutas jau yra nustatytas. Pareiškėjo teigimu, Įmonė neleidžia naudotis nustatytu kelio servitutu jam ir jo šeimai, yra užtvėrusi kelią, o NŽT nevykdo jai priskirtų funkcijų ir turėtų pertvarkyti Įmonei nuomojamą sklypą, padalijant jį į dvi dalis, išimant kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams, arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, t. y. suteikdama teisę pareiškėjui naudotis kelio servitutu.

13. Teismas nustatė, kad ginčo kelias, kuriuo siekia naudotis pareiškėjas, eina per UAB „Raseinių žuvininkystė“ 465,52 ha nuomojamą žemės sklypą, priklausantį Lietuvos Respublikai, o jame nustatytas 7,20 ha kelio servitutas, kurio plotas vėliau pakeistas į 1,5458 ha plotą. Pagal į bylą pateiktą žemės sklypo planą ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis teismas nenustatė, kad pareiškėjui ar jo šeimos nariams priklauso žemės sklypas, besiribojantis su Įmonei išnuomotu žemės sklypu, kuriame esančiu kelio servitutu pareiškėjas turėtų naudotis, siekdamas patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjas neneigė šios aplinkybės, aiškindamas, kad jo sklypas yra už 40 metrų nuo Įmonei išnuomoto žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad servituto nustatymo tikslas – viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo užtikrinimas. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas turi galimybę patekti į savo gyvenamąją vietą kitu keliu, t. y. per Kartupių k., Jurbarko r. esančius kelius. Pareiškėjo teigimu, šis kelias netinkamas naudoti, ypač po lietaus, kadangi jis nėra pravažiuojamas, o seniūnija neturi lėšų padaryti kelią pravažiuojamu. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko (šiuo atveju – teisėto valdytojo) nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Byloje nebuvo duomenų, pagrindžiančių teiginius, jog pareiškėjui siūlomu naudotis keliu nėra galimybės pravažiuoti ar kad negalėtų pasiekti savo žemės sklypo kitu keliu, tačiau ne Įmonei išnuomotame žemės sklype esančiu kelio servitutu. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl kelio, einančio per Kartupių k., Jurbarko r., remonto ar taisymo. Kadangi pareiškėjas nėra viešpataujančio daikto (žemės sklypo), kuris ribojasi su Įmonei išnuomotu žemės sklypu, savininkas (naudotojas), jis ir neturėjo teisės naudotis kelio servitutu. Teismas pažymėjo, kad būtent tokią išvadą padarė ir NŽT Rašte, atsakydama į pareiškėjo skundą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pertvarkyti Įmonei nuomojamą sklypą, padalijant jį į dvi dalis, išimant kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams, arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nekėlė tokio reikalavimo savo skunduose, todėl NŽT jo Rašte ir nevertino. Kadangi šiuo klausimu nebuvo išreikšta atsakovo pozicija ginčijamame Rašte, teismas nurodė, kad jis neturi kompetencijos vertinti šio pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad tokiu atveju jis turi teisę kreiptis į NŽT su nauju prašymu, o, nesutikdamas su atsakymu, galėtų tokį atsakymą vėl skųsti teismui, kuris vertintų jo motyvų pagrįstumą ir teisėtumą.

15. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą, kadangi jame išsamiai ir detaliai išaiškinta dėl kelio servituto naudojimo, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo antrąjį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pertvarkyti Įmonei nuomojamą sklypą, padalijant jį į dvi dalis, išimant kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

16. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nebuvo priteistos. Teismas priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai 484 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pabrėžė šiuos argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminio argumento, t. y. UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamo žemės sklypo sutartyje minimos teisės naudotis servitutiniu keliu „gretimų sklypų savininkams“ (kaip formuluojama sutartyje) sutapatinimo su NŽT Rašto interpretacija, pakeičiant žodį „gretimas“ į „besiribojantis“, teisinio pagrįstumo. Nepaisant fakto, kad sutartyje nėra žodžio „besiribojantis“, NŽT Rašte jis keičiamas į kitą reikšmę bei prasmę turintį žodį „besiribojantis“ ir tokiu būdu paneigiant pareiškėjo teisę naudotis kelio servitutu. Teismo posėdžiai vyko žodinio proceso būdu, pareiškėjas ne kartą akcentavo šio išaiškinimo svarbą.

18.2. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, jog pareiškėjas neturi teisės naudotis servitutu dėl tos priežasties, jog pareiškėjo žemės sklypas nesiriboja su UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamu žemės sklypu, nekreipiant dėmesio į tai, kad jo valdomas (dukrai priklausantis sklypas) yra tik už 40 metrų nuo servitutinio kelio pradžios. Atkarpa, skirianti pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribas nuo Įmonės valdomo žemės sklypo, yra kelio atkarpa, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikina kelią tiek pareiškėjui, tiek kitiems apylinkės gyventojams. Teismas šios aplinkybės taip pat nelaikė reikšminga.

18.3. Pareiškėjas teikė teismų išvadas, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė į tai dėmesio, nelaikė apygardos teismo nutarčių svarbia aplinkybe. Lietuvos Respublikoje yra įtvirtinta vienoda teismų praktika bei nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau pirmosios instancijos teismas nesilaikė nei prejudicinių faktų, nei teismų praktikos, todėl jo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja apygardos teismų išvadoms.

18.4. Teismo sprendime daug dėmesio skiriama projektiniam keliui iš Kartupių kaimo, kaip alternatyviam susisiekimui prie pareiškėjo šeimos sodybos, bei kaip priežasčiai, kodėl jis neturėtų naudotis kelio S1 servituto teise, taip išplečiant ginčo ribas ir akcentuojant mažiau reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą pridėti prie bylos reikšmingus dokumentus (nutarimą skirti baudą už važiavimą per svetimą mišką).

18.5. Pirmosios instancijos teismo išvadose klaidingai teigiama, jog pareiškėjo šeimos gyvenamoji sodyba yra dukrai priklausančiame žemės sklype. Nors teismas naudojosi vietovės žemėlapiais, neįdėmiai įvertino situaciją. Pareiškėjo šeimos žemės sklypas ir dukros I. T. žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra du skirtingi žemės sklypai. Tuo tarpu teismo sprendime minimi servitutinio kelio remonto darbai yra kitoje geografinėje padėtyje nei kelio tyčinio sugadinimo vieta.

18.6. Po pirmojo teismo posėdžio teismas savo iniciatyva dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių įtraukė UAB „Raseinių žuvininkystė“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o vėliau priteisė UAB „Raseinių žuvininkystė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašo panaikinti šią teismo sprendimo dalį, kadangi jo skundas yra adresuotas išimtinai viešojo administravimo subjekto veiklai, o ne juridinio asmens veiksmams apskųsti, mano, jog toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 daliai.

18.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia materialiosios ir proceso teisės normas (ABTĮ 146 str. 5 d., 147 str.), todėl yra naikintinas. Teismas neišanalizavo, neįvertino esminių teisės normų tiesiogiai reglamentuojančių sklypų geodezinius matavimus, nevertino, kokiais atvejais sklypas dalinamas į dvi dalis, todėl teismo sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti žemės sklypo, kuriame nustatytas servitutas S1, einantis šalia upės Alsa, geodezinių matavimų teisėtumą. Pagal teisinį reguliavimą, NŽT, matuodama sklypą, turėjo ne nustatyti servitutą, o formuoti du sklypus. Pareiškėjas nurodo, kad prašymo antrame punkte buvo išdėstyti du alternatyvūs prašymai – pirmas prašymas įpareigoti pertvarkyti žemės sklypą į dvi dalis, išimant servitutinį kelią arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Antras alternatyvus prašymas buvo įpareigoti NŽT padalinti UAB „Raseinių žuvininkystė“ valdomą Alsos tvenkinių sklypą į dvi dalis, išimant kelią iš sklypo ribų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė šio klausimo, nurodydamas, jog toks sprendimas išeina už teismo kompetencijos ribų. Tačiau nėra kitos institucijos, kuri galėtų įvertinti NŽT veiksmus, taikant arba netaikant geodezijos taisyklių reglamentus. Dėl tokio teismo sprendimo ginčas atsiduria aklavietėje ir negali būti toliau nagrinėjamas administracine tvarka.

19. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi pozicijos, kad „gretimu“ žemės sklypu yra laikomas „besiribojantis“ žemės sklypas, sprendime nurodydamas, kad „nenustatyta, kad pareiškėjui ar jo šeimos nariams priklauso žemės sklypas, besiribojantis su Įmonei išnuomotu žemės sklypu, kuriame esančiu kelio servitutu pareiškėjas turėtų naudotis, siekdamas patekti į jam priklausantį žemės sklypą“, „kadangi pareiškėjas nėra viešpataujančio daikto (žemės sklypo), kuris ribojasi su Įmonei išnuomotu žemės sklypu, savininkas (naudotojas), jis neturi teisės naudotis kelio servitutu“. Tokiu būdu, teismas savo sprendime aiškiai nurodė, kad „gretimu“ žemės sklypo yra laikomas „besiribojantis“ žemės sklypas. Pareiškėjas, nebūdamas gretimo (besiribojančio) žemės sklypo savininku, neturi teisės naudotis nustatytu kelio servitutu. Teismų praktikoje gretimu žemės sklypu yra laikomas besiribojantis žemės sklypas. Teismas savo sprendime pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko (šiuo atveju – teisėto valdytojo) nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ir patogiau.

21. Atsakovas taip pat nurodė, jog NŽT Raseinių skyriuje esančiose gretimų žemės sklypų suformavimo bylose ir jų Nekilnojamojo turto registro išrašuose nėra nustatyta ir įregistruota kelio servitutų, taip pat nėra nurodytų bendro naudojimo kelių gretimuose žemės sklypuose, besiribojančiuose su UAB “Raseinių žuvininkystė“ nuomojamu žemės sklypu. Pareiškėjo valdomą (dukrai priklausantį) žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), skiria net du žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nėra nustatyta ir įregistruota kelio servitutų ar bendro naudojimo kelių. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jo valdomas (dukrai priklausantis) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra už 40 m nuo servitutinio kelio, o skirianti atkarpa taip pat yra kelio ruožas, servitutinis kelias nėra uždara kelio atkarpa, o yra susijungianti su Jurbarko rajono projektiniu keliu viename gale ir Paalsio kaimu kitame gale. Tačiau jis nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio 3 dalimi, 80 straipsnio 2 dalimi, neperžengdamas pareikšto skundo reikalavimo ribų, pagrįstai grindė savo sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo pateikti teismo posėdyje.

22. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytose administracinių nusižengimų bylose nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje ir jais negalima vadovautis kaip prejudiciniais, kadangi nurodytose bylose NŽT nebuvo proceso dalyvis. Be to, pareiškėjo skunde nebuvo ginčijamas žemės sklypo suformavimo teisėtumas, atliktų kadastrinių (geodezinių) matavimų teisingumas. Žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo patikrinimas išeina už šio skundo ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo šio klausimo. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į NŽT su nauju prašymu, o nesutikdamas su atsakymu, pareiškėjas galėtų skųsti tokį atsakymą teismui, kuris vertintų jo motyvų pagrįstumą ir teisėtumą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raseinių žuvininkystė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinio skundo reikalavimas išnagrinėti NŽT Rašte pakeistą žodį „gretimas“ į „besiribojantis“ yra perteklinis ir nėra priskiriamas teismo kompetencijai, nes prašymas išaiškinti sąvokas negali būti priskiriamas teismo kompetencijai nei pagal ABTĮ, nei pagal formuojamą teismų praktiką. Tiek NŽT, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir motyvavo dėl pareiškėjo teisės naudotis servitutiniu keliu, lingvistinis žodžių aiškinimas neturi tam įtakos. UAB „Raseinių žuvininkystė“ yra teisėtai išsinuomojusi vientisą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Šiame žemės plote esantis 1,5428 ha ploto kelio servitutas nėra kelias pagal Kelių įstatymą, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pertvarkyti UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), padalijant jį į dvi dalis, išimant kelią iš žemės sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams. Be to, pareiškėjo žemės sklypo nėra tarp gretimų žemės sklypų. Svarbi aplinkybė yra tai, kad išnuomoto žemės sklypo pylimai nuosavybės teise priklauso įmonei, o servitutinis kelias S1 yra įrengtas ant pylimo. Minėtų pylimo ir kelio būkle rūpinasi Įmonė, jais eismas yra ribojamas dėl slenkančių pylimų ir saugumo vandens būklei (griovių sistema sudaro 50 000 kub. m vandens). Po servitutiniu keliu įrengti kiti inžineriniai statiniai, t. y. pralaidos, kurios nuosavybės teise priklauso įmonei.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi pagrįstai įtraukė Įmonę į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi byloje sprendžiamas klausimas buvo tiesiogiai susijęs su Įmonės interesais. Byloje pareiškėjas prašė ne tik įvertinti NŽT sprendimo teisėtumą, tačiau ir įpareigoti NŽT pertvarkyti UAB „Raseinių žuvininkystė“ nuomojamą žemės sklypą. Akivaizdu, kad žemės sklypo performavimo klausimas tiesiogiai susijęs su Įmonės interesais, todėl teismas turėjo įtraukti ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir išklausyti Įmonės poziciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo teisės naudotis kelio servitutu, kuris nustatytas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raseinių žuvininkystė“ išnuomotame valstybinės žemės sklype.

32. Ginčijamame NŽT 2020 m. liepos 10 d. rašte Nr. 1SS-1284-(9.14.) „Dėl gauto skundo“ nurodoma, jog pareiškėjas neturi teisės naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raseinių žuvininkystė“ išnuomotame valstybinės žemės sklype nustatytu kelio servitutu. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Raštu, kreipėsi į teismą dėl Rašto ir prašė teismo įpareigoti atsakovą NŽT atlikti atitinkamus veiksmus.

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nėra gretimo (besiribojančio) su UAB „Raseinių žuvininkystė“ išnuomotu žemės sklypu žemės sklypo savininkas (naudotojas), konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės naudotis kelio servitutu, ir pritarė ginčijamo Rašto argumentams. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas ir teismas nepagrįstai sutapatino sąvokas „gretimas“ ir „besiribojantis“, tai neatitinka Sutarties, kuria valstybinė žemė išnuomota UAB „Raseinių žuvininkystė“, prasmės, nes pareiškėjo valdomas jo dukrai nuosavybės teise priklausantis sklypas yra už 40 metrų nuo servitutinio kelio pradžios, o alternatyvus kelias į šį sklypą neužtikrina veiksmingo patekimo į jį, todėl pareiškėjas turi teisę naudotis kelio servitutu.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi ir nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo sutuoktinė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl savavaldžiavimo (Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius gavo skundą). Skunde nurodoma, jog UAB „Raseinių žuvininkystė“ riboja pareiškėjo teisę naudotis servitutiniu keliu patenkant į nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Skundas buvo persiųstas NŽT Raseinių skyriui, kuris 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. 11SS-5-(14.11.45.) „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotame pareiškėjui, be kita ko, nurodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. jis atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad perkasto servitutinio kelio priežastis yra atliekamo tvenkinio pylimo remontas; UAB „Raseinių žuvininkystė“ direktorius informavo, jog, sutvarkius gedimą, servitutinis kelias bus pravažiuojamas; 2020 m. birželio 30 d. 10.00 val. bus vykdomas papildomas servitutinio kelio patikrinimas vietoje.

36. Pareiškėjas skundė NŽT Raseinių skyriaus raštą NŽT, kuri priėmė byloje ginčijamą Raštą. Pareiškėjas 2020 m. birželio 6 d. skunde NŽT nurodė, jog UAB „Raseinių žuvininkystė“ keturiose vietose užkardė servitutinį kelią, padarydama jį nepravažiuojamą, pareiškėjas yra gretimo sklypo savininkas, besinaudojantis keliu kiekvieną dieną, Įmonė pažeidė Sutarties, kuria valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas jai, sąlygą. Pareiškėjas prašė NŽT įpareigoti NŽT Raseinių skyrių nurodyti UAB „Raseinių žuvininkystė“ nedelsiant atstatyti pravažiavimą – pašalinti rakinamus užtvarus, nuridenti nuo kelio riedulius ir įrengti apvažiavimą, pateikti pylimo remonto darbų terminus ir jų pabaigos datą, įspėjant NŽT Raseinių skyriaus vedėją dėl skyriaus neveikimo ir veiksmų vilkinimo (b. l. 151).

37. Ginčijamame Rašte atsakovas nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas UAB „Raseinių žuvininkystė“, Sklype nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų (besiribojančių) žemės sklypų naudotojams; NŽT Raseinių skyrius atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje dėl ribojimo naudotis žemės sklype esančiu keliu; nustatyta, kad kelias iš abiejų pusių užtvertas kelio užtvarais, keliose vietose ties pralaidomis iškastas kelio sluoksnis, pastatytos informacinės lentelės, nurodančios draudimą važiuoti keliu, nes vyksta kelio ir pralaidų remonto darbai; UAB „Raseinių žuvininkystė“ nurodė, kad gretimų žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie įvykusią pralaidos avariją žemės sklype, buvo pastatytos informacinės lentelės apie esamą situaciją ir apie galimybę patekti į nuosavybės teise turimus sklypus kitu būdu (per Kartupių kaimą, Jurbarko rajone); apie kelio remonto darbus buvo informuotas ir pareiškėjas; pareiškėjo žemės sklypo nėra tarp gretimų (besiribojančių) žemės sklypų, jam priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), jis nesiriboja su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT pažymėjo, kad, pagal Jurbarko skyriaus pateiktus duomenis, privažiavimas prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo numatytas per Kartupių k., Jurbarko r. esančius kelius, todėl pareiškėjui pasiūlyta naudotis būtent šiuo keliu.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Raštu, kreipėsi į teismą su skundu, išdėstydamas jame du reikalavimus – išnagrinėti Rašte išdėstytų argumentų teisinį pagrįstumą ir teisingumą; įpareigoti NŽT pertvarkyti Sklypą, padalijant jį į dvi dalis, išimant kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams, arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, siekiant išmatuoti kelią S1 iš Sklypo.

39. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą, nurodydamas, jog pareiškėjas nėra gretimo (besiribojančio) sklypo savininkas (naudotojas), todėl neturi teisės naudotis nustatytu kelio servitutu. Teismas atmetė pareiškėjo antrąjį skundo reikalavimą, nenagrinėdamas jo iš esmės, kadangi pareiškėjas neteikė tokio reikalavimo NŽT.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog, pareiškėjui prašius pirmosios instancijos teismo išaiškinti Raštą, teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo skundo pirmuoju reikalavimu siekiama ginčijamo Rašto panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas tokio pobūdžio savarankiškas reikalavimas, kuriuo prašoma išaiškinti teisės aktą ar jo dalį. Administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio nuostatomis ir vertindamas ginčijamo administracinio akto pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia ginčus dėl teisės ir tik nagrinėdamas bylą iš esmės aiškina teisės aktų nuostatas, kurių taikymas byloje yra būtinas teisingumui įvykdyti. Tai reiškia, jog administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės, o ne pateikiamas šalims aktualus ar pageidaujamas teisės aiškinimas.

41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomų teisinių argumentų pobūdį, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo skundo pirmuoju reikalavimu siekiamas rezultatas yra ginčijamo Rašto panaikinimas. Taigi nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su antruoju pareiškėjo skundo reikalavimu, kuriuo pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nesikreipė su atitinkamais prašymais į NŽT (jos teritorinį skyrių), jie nebuvo nagrinėti NŽT (jos teritoriniame skyriuje). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, įvertinus tai, jog ginčijamame Rašte nebuvo išreikšta atsakovo pozicija šiuo klausimu, administracinis teismas neturi kompetencijos spręsti dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui galimybę kreiptis su šiais prašymais į NŽT ir pagrįstai atmetė šį pareiškėjo skundo reikalavimą.

43. Atsižvelgdama į tai, jog byloje nagrinėjamas ginčas yra tiesiogiai susijęs su kelio servitutu nustatytų teisių apimtimi ir galimybe juo naudotis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 1 d.). Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str., taip pat CK 4.118–4.119 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 02-08-7378 „Dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.)“, kuriuo 99 metams išnuomojo UAB „Raseinių žuvininkystei“ 465,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatydamas 7,20 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis gretimų sklypų naudotojams (b. l. 107). 2002 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 72/02-0277, kurios pagrindu minėtas žemės sklypas išnuomotas Įmonei, taikant Įsakymu nustatytą servitutą (b. l. 108). NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 11SK-724-(14.11.110.) nurodyto kelio servituto plotas buvo patikslintas, vietoje 7,2 ha ploto nustatant 1,5458 ha plotą (b. l. 110). Taigi šiuo atveju kelio servitutas valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas administraciniu aktu – Įsakymu.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių su administraciniais aktais nustatomų žemės servitutų turiniu susijusius santykius, aiškinimo ir taikymo, 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023 konstatavo, jog servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui; servituto turinį sudarančiomis teisėmis gali naudotis tie asmenys, kurių naudojimasis tomis teisėmis užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr. 2023 m. balandžio 25 d. nutarties 26 p.); servitutų nustatymo administraciniu aktu, skirtingai nei jų nustatymą sandoriais ar teismo sprendimu, CK detaliau nereglamentuoja, dėl to žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus reglamentuoja Žemės įstatymas (žr. 2023 m. balandžio 25 d. nutarties 35 p.); sprendžiant, ar administraciniu aktu nustatomas kelio servitutas turi tokių ypatumų, dėl kurių jis galėtų būti nustatomas ne konkrečių daiktų (viešpataujančiųjų daiktų) tinkamam naudojimui užtikrinti, bet neapibrėžto asmenų rato poreikiams tenkinti, reikšmingas CK, Žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose su teritorijų planavimu susijusius santykius, įtvirtintas teisinis reguliavimas (žr. 2023 m. balandžio 25 d. nutarties 36 p.). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, jog apskritai negalimos situacijos, kad, teisėtai priimtu administraciniu aktu nustačius kelio servitutą, būtų neaiškus jo turinys (servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi svetimu žemės sklypu susisiekimo tikslais teisės); tais atvejais, kai administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinys nėra nurodytas pačiame administraciniame akte, jis nustatomas pagal su tokiu administraciniu aktu tiesiogiai susijusius teritorijų planavimo dokumentus, kurie privalo būti parengti (žr. 2023 m. balandžio 25 d. nutarties 49 p.).

46. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo sutuoktinė kreipėsi su skundu į Generalinę prokuratūrą dėl ribojimo naudotis servitutiniu keliu, einančiu per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jų skundas buvo persiųstas NŽT pagal kompetenciją.

47. Pagal Žemės įstatymo (redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 32 straipsnio 3 dalį, NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1 p.); organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (9 p.); šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus (11 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punktą, NŽT vadovo paskirti NŽT pareigūnai vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu, be kita ko, tikrinama, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų (11.3 p.). Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas NŽT pareigūnų iniciatyva, kai NŽT vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą inter alia pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus (10.1 p.), žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (16 p.). Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintas Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT taisykles.

48. NŽT Raseinių skyrius 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. 11SS-5-(14.11.45.) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į pareiškėjo skundą, informavo pareiškėją, kad 2020 m. gegužės 13 d. jis atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė tam tikra aplinkybes. Taigi šiuo atveju NŽT Raseinių skyrius atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir numatė atlikti papildomą patikrinimą. Nesutikdamas su šiuo NŽT Raseinių skyriaus raštu, pareiškėjas 2020 m. birželio 6 d. pateikė skundą NŽT, kuriame išdėstė papildomus prašymus, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjo skunde, pateiktame Generalinei prokuratūrai, t. y. pareiškėjas prašė NŽT įpareigoti NŽT Raseinių skyrių nurodyti UAB „Raseinių žuvininkystė“ nedelsiant atstatyti pravažiavimą – pašalinti rakinamus užtvarus, nuridenti nuo kelio riedulius ir įrengti apvažiavimą, taip pat pateikti pylimo remonto darbų terminus ir jų pabaigos datą, įspėjant NŽT Raseinių skyriaus vedėją dėl skyriaus neveikimo ir veiksmų vilkinimo.

49. Skunde, teiktame Generalinei prokuratūrai, pareiškėjas nurodė, kad 2019 metais jis su sutuoktine įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini), naudojosi kelio servitutu, nustatytu Įmonei išnuomotame valstybinės žemės sklype; Įmonei užtvėrus pravažiavimą, pareiškėjas nebegalėjo pravažiuoti nustatytu kelio servitutu ir dėl šios aplinkybės kreipėsi į valstybės institucijas (b. l. 148).

50. NŽT priėmė ginčijamą Raštą, iš kurio turinio matyti, kad ji nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų prašymų iš esmės, nustačiusi, kad pareiškėjo naudojamas sklypas nėra gretimas (besiribojantis) sklypas su Įmonei išnuomotu valstybinės žemės sklypu, ir darydama išvadą, kad, pagal Įsakymo ir Sutarties sąlygas, pareiškėjas apskritai neturi teisės naudotis šiuo kelio servitutu.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ginčijamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl ginčijamo Rašto panaikinimo, neatliko visapusiškos administracinio akto, kuriuo valstybinės žemės sklype nustatytas kelio servitutas, – Įsakymo – teisinės analizės ir nenustatė šiuo aktu nustatyto kelio servituto turinio ir žemės sklypų savininkams (naudotojams) kelio servitutu nustatytų teisių apimties. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose iš esmės dėstė tik argumentus, išreikšdamas savo nesutikimą su atsakovo Rašte pateiktomis „gretimo“ ir „besiribojančio“ sklypo sąvokomis, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog pareiškėjo sklypas nėra gretimas (besiribojantis) su Sklypu, nepagrįstai nevertino kitų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių su Įsakymu nustatytu kelio servitutu.

52. Pažymėtina, kad Įsakymas, kuriuo buvo nustatytas kelio servitutas, priimtas ir Sutartis su Įmone sudaryta prieš daugiau nei dvidešimt metų (2002 m.). Per šį laikotarpį, t. y. nuo kelio servituto nustatymo iki byloje kilusio ginčo, žemės sklypų, taip pat ir žemės sklypo, kuriuo naudojasi pareiškėjas, ribos galėjo keistis. Siekiant visapusiškai išnagrinėti su kelio servituto nustatymu susijusias aplinkybes, turėjo būti surinkti ir įvertinti visi duomenys, susiję su priimta Įsakymo dalimi dėl kelio servituto nustatymo, be kita ko, duomenys, ar Įsakymo priėmimo dieną (2002 m. gruodžio 20 d.) servitutas buvo nustatytas ir žemės sklypui (jo daliai), kuriuo naudojasi pareiškėjas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra ir kitų bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų apie pareiškėjo naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (byloje nėra pateiktas pareiškėjo valdomo sklypo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, taip pat vietovės kadastrinis žemėlapis ir kiti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir įvertinti pareiškėjo naudojamo sklypo buvimo vietą, jo atstumą nuo Sklypo, žemės sklypo (teritorijos), esančios tarp pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ir Sklypo, teisinį statusą ir pan.).

53. Taip pat pažymėtina, kad, nustatant kelio servitutą administraciniu aktu, kartu su atitinkamo akto (šiuo atveju Įsakymo) projektu paprastai parengiama šį akto projektą lydinti medžiaga, kurioje nurodomos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, atsižvelgiant į akto rengimo metu egzistuojančią faktinę situaciją, patvirtintą teritorijų planavimo dokumentais ir kitais duomenimis, be kita ko, susijusiais su tarnaujančiu(-iais) ir viešpataujančiu(-iais) sklypu(-ais), jų dydžiais, konfigūracija, ribomis ir t. t., servitutu nustatomų teisių apimtimi, šių teisių naudotojais ir pan. Ši medžiaga nėra pateikta į bylą.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-502/2023).

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių faktinių aplinkybių. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nepagrįstai nusprendė atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo (ABTĮ 86 str.).

56. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su skundu į Generalinę prokuratūrą (kuri persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti NŽT), iš esmės prašydamas užtikrinti jam tinkamą naudojimąsi Įsakymu nustatytu kelio servitutu valstybinės žemės sklype, tačiau tarp privačių asmenų kilę ginčai dėl naudojimosi servitutu paprastai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, ginant savo galbūt pažeistas teises civiline tvarka. NŽT, kurios teisės ir pareigos apibrėžtos Žemės įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose (žr. šios teismo nutarties 47 p.), veikia jai suteiktos kompetencijos ribose.

57. Atsižvelgdama į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinės bylos dalį dėl Rašto panaikinimo, nesurinko visų bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo, yra panaikinama ir grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

58. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra priimamas baigiamasis teismo aktas, kuriuo visas inicijuotas ginčas išnagrinėjamas iš esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raseinių žuvininkystė“ priteistos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo, panaikinama. Klausimas dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant grąžintą nagrinėti bylos dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1SS-1284-(9.14.) „Dėl gauto skundo“ ir kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raseinių žuvininkystė“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo proceso šalims Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė