3a06e553-d89b-4636-a85f-bf098abb8fca · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-3462-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00519-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pradėtÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,V&L INTERFRACHT“ ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo atsakovei V.

O.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusiai įmonei kilusios žalos dėl įmonės buvusios vadovės neteisėtų veiksmų, be pagrindo panaudojus įmonės turtÄ .IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) ,,V&L INTERFRACHT“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovės BUAB ,,V&L INTERFRACHT“ naudai iÅ¡ atsakovės V. O. 112 737,41 Eur dydžio žalÄ ir 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų paÅ¡tu ieÅ¡kinyje nurodytu adresu, procesinius dokumentus jai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka; atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamojo procesinio dokumento priimti sprendimÄ už akių.

Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,V&L INTERFRACHT“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Lausona“. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo atsakovė V. O., kuri bankroto administratorei neperdavė bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų, nors privalėjo tai padaryti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bankroto administratorė, vykdydama įmonės bankroto procedÅ«ras nustatė, jog iÅ¡ BUAB „V&L INTERFRACHT“ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, jog atsakovė savo vadovavimo įmonei laikotarpiu iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos išėmė 217 044,82 Eur pinigų sumÄ , o į banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė tik 104 307,41 Eur sumÄ . Likusi 112 737,41 Eur suma ieÅ¡kovei nėra gražinta. Bankroto administratorei nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Å¡i pinigų suma bÅ«tų panaudota įmonės reikmėms.

Nurodo, jog bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-3 dalys).

Nurodė, jog bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ir atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai virÅ¡ija normaliÄ gamybinę – Å«kinę rizikÄ , yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto Å¡vaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3109/2004).

Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teigia, jog atsakovė V. O. (paskutinė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,V&L INTERFRACHT“ vadovė) elgėsi neteisėtai, nes jos vadovavimo laikotarpiu iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡imta didžiulė pinigų suma, o nesant įrodymų apie Å¡ios sumos panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms ar grÄ Å¾inimo įmonei, akivaizdu, jog atsakovė veikė prieÅ¡ įmonės interesus (CK 6.246 straipsnį).

Teigia, jog atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 112 737,41 Eur turtinę žalÄ , todėl privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnis). Nurodo, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kadangi bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai lėmė nuostolių ieÅ¡kovei atsiradimÄ (CK 6.247 straipsnis). Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė tiesioginės tyčios forma. Atsakovė nevykdė įstatyme nustatytų pareigų, elgėsi neteisėtai, nesÄ Å¾iningai, todėl yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos.  Atsakovei V. O. procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinio, jo priedų kopijos, taip pat CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo praneÅ¡imas) buvo siunčiami atsakovei ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti.

Teismas neturi duomenų apie galimÄ atsakovės darbovietę, patikrinus Sodros informacinėje sistemoje, duomenų apie atsakovės darbovietę negauta. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini). Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovei yra iÅ¡kelta dar viena civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-14556-807/2018), kurioje atsakovei procesinių dokumentų taip pat nepavyksta įteikti.

Remiantis nurodytu ir esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame tinklalapyje (http://www.teismai.lt; CPK 130 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, yra pagrindas priimti sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Dėl buvusios įmonės vadovės atsakomybės ir įmonei padarytos žalosRemiantis teismų informacine sistema Liteko nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2241-460/2018 uždarajai akcinei bendrovei „V&L INTERFRACHT“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Lausona”.

Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas; 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d. Remiantis VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu nustatyta, jog iki bankroto bylos iškėlimo, tai yra nuo 2010-02-24 iki 2017-11-20 (įgaliojimų pabaiga) BUAB „V&L INTERFRACHT“ direktore buvo atsakovė V.

O.. Nustatyta, jog „V&L INTERFRACHT“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (c.b. Nr. eB2-2241-460/2018) buvusiai BUAB „V&L INTERFRACHT“ vadovei V. O. paskirta 300 Eur bauda už teismo įpareigojimų perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus, turtÄ ir antspaudÄ , viso turimo turto sÄ raÅ¡Ä , nevykdymÄ .IeÅ¡kovės atstovė bankroto administratorė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 112 737,41 Eur sumÄ , nurodydama, jog atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu Å¡i suma buvo iÅ¡imta iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos ir nebuvo grÄ Å¾inta, o nesant duomenų apie Å¡ios sumos panaudojimÄ bendrovės reikmėms, teigia, jog įmonė patyrė 112 737,41 Eur žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ ; jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklÄ vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, o pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis).

Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama Å«kinė finansinė operacija turi bÅ«ti įtraukta į įmonės apskaitÄ ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ , privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).IeÅ¡kovės atstovė, įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas nurodo, kad atsakovės, kaip įmonės vadovės, neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė teisės aktų reikalavimų pažeidimu iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos išėmus grynais pinigais didelę pinigų sumÄ , tai yra 217 044,82 Eur ir tik 104 307,41 Eur sumos įneÅ¡imu, likusios 112 737,41 Eur sumos negrÄ Å¾inant ir nepatvirtinant Å¡ios sumos panaudojimo įmonės veikloje, taip pat neperdavus bankroto administratorei bendrovės turto ir dokumentų, kad bÅ«tų galima nustatyti Å¡ios sumos panaudojimo faktÄ .

Teismas konstatuoja, jog tam, kad bÅ«tų galima spręsti apie atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, kad ieÅ¡kovę atstovaujančios bankroto administratorės nurodytas turtas bendrovėje buvo. Tik esant neginčijamiems duomenims apie tokio turto buvimÄ , galima spręsti, kad atsakovei kilo pareiga šį turtÄ perduoti. Å ias aplinkybes bankroto administratorė įrodinėja į bylÄ pateiktais BUAB ,,V&L INTERFRACHT” atsiskaitomosios banko sÄ skaitos, esančios Swedbank, AB, iÅ¡raÅ¡ais.

Byloje pateikti BUAB ,,V&L INTERFRACHT” atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ kurių nustatyta, jog nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iÅ¡ ieÅ¡kovės atsiskaitomosios banko sÄ skaitos iÅ¡imta 163 488 Eur (564 492,32 Lt) suma, įneÅ¡ta 50 709,57 Eur (175 090,00 Lt) suma; nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡imta 51 129,52 Eur (176 540,00 Lt) suma, įneÅ¡ta 41 615,50 Eur (143 690,00 Lt) suma; nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡imta 2 427,02 Eur (8 380,00 Lt) suma, įneÅ¡ta 11 932,34 Eur (41 200 Lt) suma; nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 50 Eur suma.

IÅ¡ viso nuo 2010-01-01 iki 2017-12-31 iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡imta 217 044,82 Eur suma, tuo tarpu įneÅ¡ta tik 104 307,41 Eur suma. Remiantis nurodytu, nustatyta, kad 112 737,41 Eur suma įmonei negrÄ Å¾inta.Vertinant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , esminę reikÅ¡mę taip pat turi faktinės aplinkybės, ar lėšos iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos buvo iÅ¡imtos atsakovės įmonei vadovavimo laikotarpiu ir ar lėšos, kurios buvo iÅ¡imtos iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos, vėliau buvo panaudotos ieÅ¡kovės veikloje ir ar už Å¡ias netektas lėšas ieÅ¡kovas gavo adekvačiÄ naudÄ , t. y. ar pinigų suma, iÅ¡imta grynais buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais ir interesais.Bankroto administratorė nurodė, jog nenustatė, kad 112 737,41 Eur įmonei bÅ«tų gražinta, bankroto administratorei nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Å¡i pinigų suma bÅ«tų panaudota įmonės reikmėms.

Teismas neturi pagrindo abejoti bankroto administratorės nurodomomis aplinkybėmis. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, jog nurodyti grynųjų pinigų išėmimai iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios banko sÄ skaitos buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovei vadovavo atsakovė V. O. (atsakovė bendrovės vadove buvo 2010-02-24 iki 2017-11-20). Pagal bankroto administratorės pateiktus banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us nuo 2010-01-01 iki 2017-12-31, matyti, jog pirmasis grynųjų pinigų išėmimas atliktas 2010-03-10, o paskutinis 50 Eur įneÅ¡imas į bendrovės banko sÄ skaitÄ atliktas 2016-01-05.

Kaip minėta, įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės Å«kinės veiklos kontrolę bei Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Teismas sutinka su ieÅ¡kinio argumentais, jog bendrovės turto neiÅ¡saugojimas, jo netekimas, išėmimas iÅ¡ įmonės apskaitos bei jo panaudojimo įmonės veikloje nepagrindimas bei neperdavimas bankroto administratorei gali bÅ«ti vertintini kaip ieÅ¡kovės vadovės, vadovavusios bendrovei iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, veiksmų neteisėtumas.Nagrinėjamu atveju nepagrįsta, kur ir kokiais tikslais atsakovė, bÅ«dama įmonės vadovė bei bÅ«dama atsakinga už įmonės finansinę veiklÄ panaudojo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsiskaitomosios banko sÄ skaitos iÅ¡imtÄ 112 737,41 Eur sumÄ .

Asmeniui, siekiančiam iÅ¡vengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka naÅ¡ta įrodyti, kad dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau, nes piniginės lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Kaip minėta, tokių duomenų į bylÄ pateikta nebuvo. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent atsakovei, kaip įmonės vadovei tenka pareiga įrodyti, kad iÅ¡ įmonės atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡imtos pinigų sumos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokiÄ adekvačiÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012-12-07 nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Esant byloje neginčytiniems įrodymams, kad buvo iÅ¡imta pinigų suma iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios banko sÄ skaitos bei atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų dėl Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje ar jų perdavimo bankroto administratorei, teismas konstatuoja, kad atsakovė, kaip buvusi įmonės vadovė veikė neteisėtai, pažeisdama įmonės vadovui privalomÄ Ä¯monės Å«kinės veiklos kontrolę bei įmonės Å«kinių operacijų pagrindimÄ .

Atsakovei netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turtas negalėjo bÅ«ti perduotas įmonės bankroto administratorei, o neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės finansinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams. Be to, bankroto administratorė negali vykdyti Ä®BÄ® numatytų funkcijų – bankrutuojanti įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ginti kreditorių interesų bei atlikti kitų bÅ«tinų bankroto proceso veiksmų. BÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę grynųjų pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos išėmimu ir jų negrÄ Å¾inimu, taip pat nepatvirtinus Å¡ių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, padarė žalÄ bankrutavusios įmonės kreditoriams, taip pat pačiai įmonei, todėl konstatuojamas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246 – 6.248 straipsniai).Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , turi įrodyti tiek žalos faktÄ , tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Nustačius, kad 112 737,41 Eur suma buvo iÅ¡imta iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobÅ«džio praradimÄ (žalÄ ), laikoma nustatyta ir 112 737,41 Eur suma laikoma kaip bendrovės patirta žala dėl buvusios įmonės vadovės neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis.

Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratorei nėra perduota nei iÅ¡ bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡imta bankroto administratorės nurodoma pinigų suma, nei buhalteriniai dokumentai patvirtinantys Å¡ios sumos panaudojimÄ .Nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip buvusios bendrovės vadovės kaltė dėl jos veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama.

Atsakovė, dėl kurios veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jos kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 ir kt.), o to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovė Å¡ioje byloje nepaneigta atsakovės kaltės prezumpcija, tad nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės už neteisėtu veikimu padarytÄ Å¾alÄ .

Teismo vertinimu, nustatyti atsakovės veiksmai ir elgesys negali bÅ«ti aiÅ¡kinami kaip normali, bet vėliau nepasiteisinusi verslo rizika, buvusios vadovės elgesys rodo, kad ji, vadovaudama bendrovei, nebuvo tiek apdairi ir rÅ«pestinga, kiek akivaizdžiai buvo bÅ«tina esamomis aplinkybėmis, netinkamai elgėsi su ieÅ¡kovės turtu (piniginėmis lėšomis) ir jo neiÅ¡saugojo. Remiantis nurodytu teismas vertina, jog esant nepaneigtoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡imti grynieji pinigai (112 737,41 Eur suma) bendrovei nebuvo grÄ Å¾inti (CPK 178 straipsnis).

Esant nustatytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryÅ¡iui, o atsakovei nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieÅ¡kovės atstovės pateiktÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir atsakovei kaip buvusiai įmonės vadovei taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iÅ¡ atsakovės 112 737,41 Eur sumÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Dėl procesinių palÅ«kanųIeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

IÅ¡kėlus civilinę bylÄ skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis). Pareiga mokėti Å¡ias procesines palÅ«kanas atsiranda iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Remiantis nurodytomis teisės normomis ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkintinas, priteisiant iÅ¡ atsakovės 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos 112 737,41 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoPagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, o ieškinys patenkintas, mokėtinas 1 821 Eur sumos žyminis mokestis (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 proc. už ieškinį mokėtinos sumos) priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).IÅ¡aiÅ¡kintina, kad už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo mokamas 50 Eur, arba 38 Eur (pareiÅ¡kimÄ teikiant elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis) žyminis mokestis (taikoma tuo atveju, jeigu Å¡alis nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo) (CPK 80 straipsnio 3, 7 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB „V&L INTERFRACHT“ (juridinio asmens kodas 302478525), atstovaujamos bankroto administratorės UAB ,,Lausona” naudai 112 737,41 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus ir 41 euro ct) žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ (112 737,41 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ Â Â Â Â Â 1 821 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų (mokamos į sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Å alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo mokamas 50 Eur arba 38 Eur (pareiÅ¡kimÄ teikiant elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3, 7 dalys).IeÅ¡kovė turi teisę per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                                           RÅ«ta Petkuvienė                                                                                                                                Â