2021-06-02 Nr. AB-13138-3-61-3-00392-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-352-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00392-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Crumina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Crumina“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Crumina“ 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. BR6-4301531 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui skirta 1 832,54 Eur sankcija, bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 10 d. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad, įvertinus skunde nurodytas aplinkybes bei patikrinus informaciją VĮ Registrų centro duomenų bazėje, Agentūros Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisija 2021 m. vasario 25 d. posėdyje nutarė panaikinti Sprendimą ir iš naujo peradministruoti pareiškėjo 2020 metų paraišką. Taigi, skundo reikalavimas yra faktiškai įvykdytas, išnyko ginčo dalykas.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 8 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame paaiškino, kad atsakovas Sprendimą pripažino negaliojančiu, taigi išnyko ginčo dalykas. Pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo 523 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Crumina“ atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą, priteisė jam iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 422,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei nurodė grąžinti pareiškėjui žyminio mokesčio permoką – 0,50 Eur.

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjo atsisakymas nuo skundo neturėtų būti priimtas, todėl priėmė jo atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo perskaičiuoti išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus padavė 2021 m. vasario 8 d. Skundas priimtas 2021 m. vasario 10 d., o jo nuorašai atsakovui išsiųsti 2021 m. vasario 11 d. Agentūra 2021 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-4356576 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. BR6-1325 „Dėl informacijos pateikimo“. Taigi, pareiškėjas į teismą kreipėsi, kai atsakovas dar nebuvo priėmęs 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. BR6-4356576, kuriuo pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra faktiškai įvykdytas, dėl to pripažintina, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą su skundu šioje byloje. Atsakovas pripažįsta, jog nagrinėjamos administracinės bylos metu priėmus naują sprendimą, išnyko ginčo dalykas. Teismas konstatavo, kad atsakovas atsakovė geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą jam padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas prašė priteisti 523 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti: 23 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur advokato pagalbai apmokėti; šias išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais. Jis pateikė savo išlaidas įrodančius dokumentus. Teismo vertinimu, pareiškėjo iškelta byla nėra sudėtinga, joje nekilo jokie sudėtingi, kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, tarp šalių kilęs ginčas buvo įprastas tokio pobūdžio bylose. Didžiąją dalį skundo sudarė teisės aktų ir teismų praktikos citavimas. Be to, 2021 m. kovo 22 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 22/2021 nenurodytas valandų skaičius, todėl nėra galimybių įvertinti advokato laiko sąnaudas. Padaryta išvada, kad priteisti 500 Eur sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas – skundo parengimą, būtų neproporcinga, todėl pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą sumažinta iki 400 Eur.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas už skundą teismui sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, todėl jam grąžintina 0,50 Eur permoka. Likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis – 22,50 Eur – priteistina iš atsakovo.

III. Pareiškėjas UAB „Crumina“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjui priteista dalis prašomo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir visiškai tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas teigia, kad ginčas nebuvo įprastas, kadangi tokio pobūdžio ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo pirmą kartą, dėl to reikėjo išanalizuoti su ginču susijusią nacionalinę ir Europos Sąjungos teisinę bazę. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad byla nėra sudėtinga. Pažymi, kad ginčas kilo dėl sankcijos pagrindinei išmokai ir žalinimo išmokai, kadangi, pasak atsakovo, pareiškėjas neįrodė tam tikrų sklypų valdymo teisės bei nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovui teko analizuoti ne tik specialiuosius Europos Sąjungos paramos skyrimą reglamentuojančius ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet ir civilinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymą, galiojimą ir kt., kas užėmė daug laiko. Teisės normų ir bylos medžiagos išanalizavimas, 8 lapų skundo parengimas užtruko 5 val. (5 val. x 100 Eur). Pareiškėjo prašoma suma už skundo parengimą yra daugiau nei 7 kartus mažesnė už pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) apskaičiuotą maksimalų dydį – 3 637 Eur. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nekilo teisės aiškinimo ir taikymo klausimų. Sankcijų taikymo taisyklės įtvirtintos tiek nacionaliniuose, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose. Pareiškėjo deklaruoto ir remiamo ploto skirtumas buvo mažesnis nei 10 proc., todėl pareiškėjas kėlė teisės taikymo klausimus, akcentuodamas, kad sankcija tiesioginei išmokai turėjo būti sumažinta 50 proc. Taip pat buvo būtina atlikti matematinius skaičiavimus. Pareiškėjui nekyla abejonių, kad veiksmai, reikalingi skundui tinkamai parengti, pagrįstai užtruko 5 val. Pareiškėjas nepritaria ir teismo vertinimui, kad didžiąją skundo dalį sudaro teisės aktų ir teismų praktikos citavimas. Teisės aktų nuostatos ir teismų praktika iš esmės buvo cituojama tik vienoje skundo dalyje, o kitose buvo iš esmės nurodomos faktinės aplinkybės, kritikuojamas Sprendime pateiktas faktinės situacijos vertinimas, teisinio reguliavimo taikymas ir kt.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato suteiktas paslaugas rengiant skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Akcentuotina, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 2 d.). Šiuo atveju iš byloje esančių dokumentų bei ginčo šalių paaiškinimų akivaizdu, jog po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, atsakovas geruoju patenkino jo skundo reikalavimus, t. y. panaikino Sprendimą ir nusprendė perskaičiuoti pareiškėjui skirtiną išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus (peradministruoti jo paraišką). Taigi, pareiškėjas yra įgijęs teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Rekomendacijose.

Pagal Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo parengimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus dydžio – 3 637 Eur. Nepaisant to, teismas pareiškėjui priteistiną sumą sumažino iki 400 Eur, nes, jo vertinimu, iškelta byla nėra sudėtinga, joje nekilo jokie sudėtingi, kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, tarp šalių kilęs ginčas buvo įprastas tokio pobūdžio bylose, didžiąją skundo dalį sudarė teisės aktų ir teismų praktikos citavimas, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie advokato laiko sąnaudas (valandų skaičių), todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma nėra proporcinga suteiktai teisinei paslaugai.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo inicijuota administracinė byla savo esme nebuvo sudėtinga, joje nekilo sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. LVAT yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką bylose dėl išmokėtinos paramos sumos dydžio ir / arba sankcijos taikymo tais atvejais, kai pareiškėjas neįrodo valdymo teisės (nepateikia valdymo teisę įrodančių dokumentų) arba nustatomas dvigubo deklaravimo atvejis (žr., pvz., 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2018, 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-36-822/2018, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-48-261/2020, 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-149-822/2020). Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog jo atvejis yra ypatingas, išskirtinis. Tai, kad advokatas, kurį pasirinko pareiškėjas, anksčiau nebuvo susipažinęs su teisės normomis ir teismų praktika atitinkamoje srityje, savaime nepaneigia minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų.

Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo turinį. Nors skunde cituojamos tam tikros teisės normos ir teismų praktika, kurios yra būtinos pareiškėjo reikalavimams tinkamai pagrįsti, bet didelę skundo dalį sudaro argumentai dėl faktinių aplinkybių, įvairūs skaičiavimai, Sprendimo motyvų ir atsakovo veiksmų kritika. Skundą sudaro 7 lapai (8-ajame tik išvardijami pridedami dokumentai). Tokio turinio ir apimties skundas, jo priedų skaičius ir pobūdis (susirašinėjimo dokumentai, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, panaudos sutartys ir kt.) sudaro pagrindą pripažinti, kad bylos medžiagos išanalizavimas ir skundo parengimas galėjo užtrukti kelias valandas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašomą priteisti išlaidų sumą, kuri yra daugiau nei septynis kartus mažesnė nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotoji maksimali suma, šios bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašomą priteisti išlaidų sumą sumažino nepagrįstai. Teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių pareiškėjui už skundo parengimą priteisti mažiau nei prašoma 500 Eur suma.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama iš dalies, jos rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstant taip: „Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Crumina“ iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 522,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti“. Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Crumina“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti iš dalies, jos rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstant taip: „Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Crumina“ iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 522,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti“.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė