3a044e0d-c27a-469f-95e1-17d439c8ee32 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1322-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01253-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.4.3.7.1.; 3.4.3.11. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, ArtÅ«ro Driuko ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Hanner“, suinteresuotų asmenų T.

P., R. P. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonės pabaiga“ praÅ¡ymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, atmestas pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“ praÅ¡ymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei tenkintas pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fardas“ praÅ¡ymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Dokaras“ bankroto administratorė (toliau – ir bankroto administratorė) mažoji bendrija „Įmonės pabaiga“ pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Dokaras“ bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad bendrovės vadovu bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu buvo suinteresuotas asmuo R. P., kuris, eidamas vadovo pareigas, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesidomėjo ir nedalyvavo įmonės valdymo veikloje, esant bendrovės nemokumui, nesikreipė dėl uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dokaras“ bankroto iÅ¡kėlimo, tokiais veiksmais didindamas bendrovės įsiskolinimus kreditoriams.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Dokaras“ vadovas R. P. neperdavė bendrovės dokumentų ir turto. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. vasario 13 d. UAB „Dokaras“ vadovu buvo T. P., kuriam einant Å¡ias pareigas, nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio UAB „Dokaras“ turtas sumažėjo nuo 1 376 358,32 Eur iki 0 Eur. Nuo 2004 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. vasario 19 d. UAB „Dokaras“ akcininku buvo AB „Hanner“. Nelikus UAB „Dokaras“ turto, vienintelė akcininkė AB „Hanner“ 2014 m. vasario 19 d. pardavė akcijas R.

P., kuris tuo pat metu tapo UAB „Dokaras“ direktoriumi. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. spalio 24 d. priėmimo – perdavimo aktu bankroto administratorei buvo perduota tik dalis UAB „Dokaras“ dokumentų, tačiau, atsižvelgiant į perduotų dokumentų kiekį ir pateiktų dokumentų informacijÄ , dokumentacijos perdavimas neužskaitomas, kadangi neįmanoma nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo priežasties, įvertinti sudarytų sandorių. Bendrovės savininkai taip pat turėjo pareigÄ domėtis bendrovės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi.

Remiantis vieÅ¡osios finansinės atskaitomybės duomenimis, bendrovės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę balansinės turto vertės, taip pat bendrovė vengė atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės apskaita buvo vykdoma aplaidžiai arba apgaulingai. 2008 m. bendrovės turtÄ sudarė praktiÅ¡kai vien tik gautinos sumos. 2009 m. birželio mėn. bendrovė perleido uždarajai akcinei bendrovei „SantariÅ¡kių namai“ akcijas, reikalavimo teisę į Å¡iÄ bendrovę bei prekybinę skolÄ už 0,29 Eur, patirdama 795 383,46 Eur nuostolių.

Tai rodo, kad 2008 m. balanse apskaitytas turtas buvo apskaitomas fiktyvia verte. 2009 m. Lietuvoje buvo ekonominė krizė, tačiau pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hanner“, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, kaip vienintelė bendrovės akcininkė, priėmė sprendimÄ iÅ¡simokėti 4 344 300,28 Eur dividendus, taip pažeisdama kreditorių teises. 2009 m. bendrovės balanso duomenys yra neaiÅ¡kÅ«s, kaip ir 2008 m. balanso atveju, bendrovės turtÄ iÅ¡ esmės sudarė pirkėjų įsiskolinimai. 2009 m. bendrovė tapo nemoki, tačiau bendrovės valdymo organai ir dalyviai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2010 m. bendrovės finansinė padėtis toliau blogėjo, bendrovė nevykdė pagrindinės savo veiklos, bendrovės vadovai nesiėmė veiksmų turtinės padėties atstatymui, neatsiskaitinėjo su kreditoriais.

Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ ir triplikÄ , praÅ¡ydamas atmesti bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl UAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bankroto administratorei yra perdavęs visus praÅ¡omus dokumentus už trejus metus, kitų dokumentų administratorė neprašė. Visi bendrovės dokumentai administratorei buvo perduoti 2018 m. kovo 8 d. Suinteresuotas asmuo R. P. bendrovei vadovavo tuo metu, kai vyko teisminiai ginčai su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Fundamentus“ ir uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Apdailos vizija“.

Pastarųjų kreditorių reikalavimų pagrįstumÄ Lietuvos apeliacinis teismas pripažino tik 2015 m., atitinkamai tuomet kreditorių įsipareigojimai buvo įtraukti į bendrovės apskaitÄ . Bendrovės akcijos atsakovui perėjo 2014 m. vasario 11 d., t. y. iki nurodytų kreditorių reikalavimų įtraukimo į bendrovės apskaitÄ . Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorė nepagrįstai teigia, kad suinteresuotas asmuo R. P. akcijas įsigijo tik kai liko įsiskolinimai. Bankroto administratorės teiginiai, kad bendrovės nemokumÄ lėmė dividendų iÅ¡mokėjimas, paremti prielaidomis.

Byloje neįrodyta, kad suinteresuotas asmuo R. P. sÄ moningas blogai valdė bendrovę.

2. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ ir suinteresuotas asmuo T. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ ir triplikÄ , praÅ¡ydami atmesti praÅ¡ymÄ dėl UAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir skirti bankroto administratorei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad bendrovė nevengė mokėti skolų, o teisminiai ginčai savaime nėra draudžiami. Bankroto administratorė neįrodė, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra neaiÅ¡kÅ«s. Bendrovės 2008 m. finansinės ataskaitos ir veikla buvo patikrintos audito, todėl bankroto administratorės teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio.

Dividendai buvo iÅ¡mokėti, nepažeidžiant reikalavimų ir nelėmė bendrovės nemokumo. Dividendų paskyrimas ir jų iÅ¡mokėjimas nesukėlė nemokumo situacijos ir nepablogino UAB „Dokaras“ finansinės bÅ«klės bei nebuvo nukreiptas iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nes bendrovė ir toliau atsiskaitinėjo su kreditoriais bei vykdė teismų sprendimus. Bankroto administratorė savo procesiniuose dokumentuose nuolat skirtingai ir deklaratyviai nurodo bendrovės nemokumo pradžiÄ , tačiau iÅ¡ tiesų bendrovė iki 2015 m. buvo moki, o jeigu nebÅ«tų priteistos sumos UAB „Fundamentus“ – bendrovei Å¡iai dienai nebÅ«tų pagrindo kelti bankroto bylÄ .

3. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas atmesti praÅ¡ymÄ dėl UAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad dividendai buvo paskirti teisėtai, vadovaujantis bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu, kurį patikrino auditas. Dividendų iÅ¡mokėjimo terminas pagal įstatymÄ yra vienas mėnesis nuo jų paskyrimo dienos. Paskyrus ir iÅ¡mokant dividendus, įsipareigojimai kreditoriams buvo sumažinti 99,8 procentais visų įsipareigojimų asmenims, kurie tuo metu nebuvo susiję su bendrove.

4. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ pateikė praÅ¡ymÄ ir dublikÄ , praÅ¡ydama patvirtinti BUAB „Dokaras“ bankroto byloje finansinį reikalavimÄ 161 587,62 Eur sumai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Bankroto administratorė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ ir triplikÄ , praÅ¡ydama netvirtinti pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo BUAB „Dokaras“ bankroto byloje ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 10 d. BUAB „Dokaras“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktu bankroto administratorės perimtuose veiklos dokumentuose nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjos reikalavimo pagrįstumÄ . Be to, kadangi dividendai buvo paskirti neteisėtai, todėl pareiÅ¡kėja neturi reikalavimo teisės į neiÅ¡mokėtÄ paskirtų dividendų dalį bei turėtų grÄ Å¾inti gautus dividendus.

6. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fardas“ pateikė praÅ¡ymÄ ir dublikÄ , praÅ¡ydama pakeisti antrosios eilės BUAB „Dokaras“ kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrių į UAB „Fardas“. Nurodė, kad kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl galimybės sumokėti skolÄ už BUAB „Dokaras“. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 10 d. informavo, kad BUAB „Dokaras“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 64,66 Eur, todėl, skolininkui sutikus, neprieÅ¡tarautų, kad UAB „Fardas“ sumokėtų įsiskolinimÄ už BUAB „Dokaras“. 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „Fardas“ sumokėjo VSDFV Vilniaus skyriui 64,66 Eur sumÄ .

7. Atsakovė BUAB „Dokaras“ pateikė atsiliepimÄ ir triplikÄ , praÅ¡ydama atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „Fardas“ praÅ¡ymÄ dėl kreditoriaus pakeitimo. Nurodė, kad UAB „Fardas“ veikia UAB „Hanner“ interesais. BUAB „Dokaras“ nesutiko, kad jos prievolę kreditoriui įvykdytų kitas asmuo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės praÅ¡ymÄ ir pripažino BUAB „Dokaras“ bankrotÄ tyčiniu, atmetė pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei tenkino UAB „Fardas“ praÅ¡ymÄ dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo – iÅ¡braukė iÅ¡ antrosios eilės BUAB „Dokaras“ kreditorių sÄ raÅ¡o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, įtraukė į antros eilės BUAB „Dokaras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä UAB „Fardas“ su 64,66 Eur kreditoriniu reikalavimu.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylÄ pateiktais BUAB „Dokaras“ balansais, ekspertizės iÅ¡vada, sprendė, kad ekonomiÅ¡kai nenaudingas akcininkės 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas iÅ¡mokėti 4 344 300,20 Eur dydžio dividendus turėjo esminę reikÅ¡mę UAB „Dokaras“ mokumui, todėl 2009 m. UAB „Dokaras“ tapo nemoki. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina tyčinio bankroto požymio pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ egzistavimÄ , kadangi nepriėmus sprendimo dėl dividendų iÅ¡mokėjimo, lėšų bÅ«tų pakakę tęsti bendrovės veiklÄ ir padengti atsiradusius naujus ir pradelstus kreditorių reikalavimus, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant bendrovės nemokumo.

10. Teismas vertino, jog bendrovės dokumentų neperdavimas bankroto administratorei sudarė situacijÄ , kai administratorė, neturėdama visų įmonės dokumentų, neturi galimybės nustatyti įmonės gautų pajamų ir iÅ¡laidų bei patikrinti sandorių sudarymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kurie sudarytų galimybę įsitikinti apie žalos kreditoriams ar iÅ¡Å¡vaistyto turto buvimÄ , todėl dokumentų neperdavimo bankroto administratorei faktas, nustačius byloje kitas aplinkybes, pagrindžiančias siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto ir nuslėpti bendrovės turtinę padėtį, yra pakankamas bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

11. Teismas atmetė pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ praÅ¡ymÄ patvirtinti antros eilės 161 587,62 Eur finansinį reikalavimÄ , kadangi praÅ¡ymas patvirtinti 123 378 Eur dydžio dalį finansinio reikalavimo yra prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajam interesui.

12. Teismas taip pat vertino, kad bankroto administratorei perduotuose bendrovės veiklos dokumentuose nėra duomenų apie skolos atgavimÄ iÅ¡ UAB „Alonda“, todėl tai sudaro teisinį pagrindÄ pripažinti pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ kreditorinį reikalavimÄ Å¡ioje dalyje nepagrįstu.

13. Pirmosios instancijos teismo manymu, pareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realiai suteiktų paslaugų pagal nurodomas PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras faktÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad nurodytos sÄ skaitos nepagrindžia realių sandorių buvimo, o praÅ¡ymas patvirtinti 683,54 Eur dydžio reikalavimo dalį laikytinas neįrodytu. Teismas konstatavo, kad 2012 m. spalio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderis ir 2012 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderis nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „Hanner“ pervedė UAB „Dokaras“ 5 647,59 Eur, nes nepateiktas susitarimas ir nenurodyta, kokio pobÅ«džio tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas, todėl pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ reikalavimas 5 647,59 Eur sumai yra nepagrįstas.

14. Teismas pažymėjo, jog nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, kokiu pagrindu UAB „Dokaras“ naudai buvo atlikti pavedimai, nebuvo pateiktas susitarimas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie UAB „Dokaras“ prievolę ir įsiskolinimÄ UAB „Hanner“, todėl UAB „Hanner“ reikalavimas dėl 39 533,13 Eur taip pat yra nepagrįstas.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Fardas“ įvykdžius BUAB „Dokaras“ piniginę prievolę VSDFV, yra pagrindas iÅ¡braukti iÅ¡ antrosios eilės BUAB „Dokaras“ kreditorių sÄ raÅ¡o VSDVF Vilniaus skyrių ir patvirtinti UAB „Fardas“ 64,66 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ . III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 16. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ ir suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp dividendų paskyrimo ir atsiradusio bendrovės nemokumo buvo priežastinis ryšys, dėl ko sprendė, jog bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus ir nukrypstant nuo prejudicinių faktų, t. y. tarp BUAB „Dokaras“ ir jos akcininkės UAB „Hanner“ buvo susitarta dėl dividendų atidėjimo ir išdėstymo, todėl suėjus vieno mėnesio terminui visa dividendų suma netapo pradelsta.

Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad su kreditoriais buvo atsiskaitoma nuolat, kreditoriams, nesusijusiems asmenims, buvo teikiamas prioritetas prieš kreditorius, kurie priklauso tai pačiai įmonių grupei. BUAB „Dokaras“ buvo moki, nes vykdė įsipareigojimus kreditoriams. 16.2. Teismas konstatavo, kad laiku neiškėlus bankroto bylos įsipareigojimai kreditoriams padidėjo, tačiau tai neatitinka byloje nustatytų bei prejudiciniais sprendimais patvirtintų faktų, kadangi prejudiciniu faktu įsipareigojimų padidėjimas nustatytas tik 2015 metais.

Kreditorių sÄ raÅ¡e nėra nei vieno kreditoriaus, kurio ženklÅ«s įsipareigojimai atsirado anksčiau nei 2015 metai, kas patvirtina, jog bendrovės nemokumas atsirado vėliau ir ne dėl dividendų paskyrimo, o dėl verslo nesėkmės: buvo priteistos skolos UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Fundamentus“ naudai.

17. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Paskyrus iÅ¡mokėti dividendus bendrovė nebuvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis prejudicinę galiÄ turinčiais įsiteisėjusiais teismo sprendimas ir konstatuoti, jog susitarimas tarp UAB „Dokaras“ ir pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ egzistavo, todėl įsipareigojimas iÅ¡mokėti dividendus netapo pradelstu. 17.2.

Po dividendų paskyrimo 2009 m. gegužės 12 d. dividendai nebuvo išmokėti, tačiau iš bendrovės turto iš lėšų, visų pirma, buvo tenkinami kreditorių, kurie nėra susiję asmenys, reikalavimai, o tik po to susijusių asmenų reikalavimai ir išmokami dividendai. 17.3. UAB „Dokaras“ nustojo atsiskaityti su kreditoriais tik po to, kai buvo priteistos skolos UAB „Fundamentus“ ir UAB „Apdailos vizija“ naudai, t. y. tik 2015 metais.

18. Suinteresuotas asmuo R. P. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Dividendai buvo iÅ¡mokėti teisėtai ir jų iÅ¡mokėjimas nelėmė bendrovės nemokumo. Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais, vykdė teismų sprendimus. UAB „Dokaras“ nustojo atsiskaityti su kreditoriais tik po to, kai buvo priteistos skolos UAB „Fundamentus“ ir UAB „Apdailos vizija“ naudai, t. y. tik 2015 metais. 18.2. Nesavalaikis bendrovės dokumentų perdavimas bankroto administratorei nėra pagrindas pripažinti, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar netinkamai. 18.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniu faktu, jog paskyrus ir iÅ¡mokėjus dividendus bendrovė netapo nemoki.

19. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Prejudiciniais sprendimais buvo patvirtinta, kad sprendimas paskirti dividendus buvo teisėtas. UAB „Dokaras“ veiklos atveju tiek akcininkė UAB „Hanner“, tiek UAB „Dokaras“ vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir kreditorių interesais, teikdami prioritetÄ atsiskaitymui su jais, o ne akcininke. 19.2.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės pateiktose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose yra nurodyta dalis rekvizitų, tačiau nenurodė, kurių privalomųjų rekvizitų trÅ«ksta. Teismas taip pat nurodė, kad nurodytos sÄ skaitos yra nepasiraÅ¡ytos, tačiau PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros ir neprivalo bÅ«ti pasiraÅ¡ytos. Teismo vertinimu nepateiktos sutartys (susitarimai) dėl paslaugų teikimo, sÄ lygų, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų (kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių) akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ teikė buhalterines paslaugas UAB „Dokaras“. 19.3.

Teismo nutartyje nurodytos iÅ¡vados nėra pagrįstos, nes akivaizdu, jog kasos pajamų orderyje yra padaryta techninė klaida. 19.4. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Prime Location Property Fund“ įsteigta 2015 m. spalio 13 d., o prie jos reorganizavimo bÅ«du buvo prijungta AB „Hanner“. AB „Hanner“ baigė savo veikla prijungimo bÅ«du prijungta prie AB „Prime Location Property Fund“. Dėl Å¡ių priežasčių, mokėjimo pavedimai buvo atspausdinti iÅ¡ AB „Prime Location Property Fund“ sÄ skaitos, kuri pavedimų atlikimo metu buvo AB „Hanner“ banko sÄ skaita, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog 39 533,13 Eur dydžio mokėjimo pavedimai yra atlikti kitos įmonės – ne pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“, kuri praÅ¡o patvirtinti finansinį reikalavimÄ .

20. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“, suinteresuotų asmenų T. P. ir V. K. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 20.1. Dividendai išmokėti teisėtai, jų išmokėjimas nelėmė bendrovės nemokumo, kadangi bendrovė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais. 20.2. Sutiktina su pareiškėjos UAB „Hanner“ atskirojo skundo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

21. BUAB „Dokaras“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“, suinteresuotų asmenų V. K., T. P. ir R. P. atskiruosius skundus praÅ¡o juos atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Bendrovė jau 2009 m. gegužės 12 d. akcininko sprendimo priėmimo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir jų nevykdė. 21.2. Po sprendimo iÅ¡mokėti dividendus bendrovės finansiniai įsipareigojimai padidėjo. 21.3. Suinteresuotas asmuo R. P., bÅ«damas įmonės vadovu, nevykdė pareigos bankroto administratorei perduoti bendrovės dokumentų. 21.4. Vien tai, jog dividendų iÅ¡mokėjimas yra teisėtas, nereiÅ¡kia, jog Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama nustatant bendrovės tyčinio bankroto požymius.

22. BUAB „Dokaras“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Dividendų iÅ¡mokėjimas sukėlė bendrovės nemokumÄ , todėl likusių dividendų nesumokėjimas negali bÅ«ti vertinamas kaip prievolė akcininkei iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ dividendų sumÄ . 22.2. PareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos BUAB „Dokaras“ PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros nėra pasiraÅ¡ytos, nėra pateikta paslaugų įkainių, taip pat nėra pateikta duomenų, kad buhalterinių paslaugų tiekimas BUAB „Dokaras“ bÅ«tų buvęs tęstinis.

Apeliantės pateiktos sÄ skaitos yra tik formalaus pobÅ«džio, iÅ¡raÅ¡ytos nesant suteiktoms konkrečioms buhalterinėms paslaugoms. 22.3. Kasos pajamų orderis nėra aiÅ¡kus: Å¡is orderis turėtų patvirtinti, kad BUAB „Dokaras“ gavo atitinkamÄ sumÄ iÅ¡ AB „Hanner“, tačiau pačiame orderyje nurodyta, kad suma gauta iÅ¡ UAB „Hanner Development“, kas yra buvęs BUAB „Dokaras“ pavadinimas ir esamas kodas. Pateiktas kasos pajamų orderis patvirtina, kad BUAB „Dokaras“ atitinkamÄ sumÄ gavo iÅ¡ BUAB „Dokaras“. 22.4.

Nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kokiu pagrindu BUAB „Dokaras“ naudai buvo atlikti mokėjimo pavedimai. Mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad tai yra avansas ir mokėjimas pagal susitarimÄ , tačiau teismui nebuvo pateiktas pats susitarimas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie UAB „Dokaras“ prievolę ir įsiskolinimÄ UAB „Hanner“.

23. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“, suinteresuotų asmenų T. P., R. P. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Suinteresuotas asmuo palaiko šiuose skunduose išdėstytus argumentus bei savo atskirajame skunde nurodytus argumentus.

24. Suinteresuotas asmuo T. P. ir pareiškėja UAB „Hanner“ atsiliepime į suinteresuotų asmenų V. K. ir R. P. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Jie palaiko savo teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

25. Trečiasis asmuo (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rhetor“ atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“, suinteresuotų asmenų T. P., V. K. ir R. P. atskiruosius skundus praÅ¡o juos atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų praÅ¡omÄ patvirtinti finansinį reikalavimÄ bankroto byloje. 25.2.

Nėra galimybių nustatyti, ar prievolės UAB „Hanner“ nėra įvykdytos. 25.3. UAB „Hanner“ praleido įstatyme numatytÄ terminÄ pateikti tvirtinti finansinį reikalavimÄ . Å io termino neprašė atnaujinti, todėl vien dėl Å¡ios aplinkybės apeliantės reikalavimas netenkintinas. 25.4. Aplinkybė, jog bankroto administratorei perduota tik dalis dokumentų, yra pakankama konstatuoti bendrovės tyčinio bankroto požymį. 25.5. Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo spręstas paties akcininkės sprendimo dėl dividendų iÅ¡mokėjimo teisėtumas jo priėmimo metu, nevertinant Å¡io sprendimo įtakos tyčinio bankroto sÄ lygoms. 25.6.

Po dividendų skyrimo 2009 m. gegužės 12 d. bendrovė nebevykdė veiklos, turtas pradėjo mažėti, bendrovės finansinė bÅ«klė tapo iÅ¡ esmės kritinė, bendrovės skolos virÅ¡ijo turimo turto, kuris iÅ¡ esmės buvo negrÄ Å¾intos debitorinės skolos, vertę. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl procesinio sprendimo įforminimo 27.

Tyčinio bankroto klausimÄ reglamentuoja Ä®BÄ® 20 straipsnis, kuris numato, kad įmonės kreditorius (kreditoriai), ar bankroto administratorius, kreipdamasis į teismÄ , teismui teikia praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu. Teismas šį klausimÄ sprendžia priimdamas nutartį (Ä®BĮ 20 straipsnis, CPK 290 straipsnis), kuri apeliacinės instancijos teismui gali bÅ«ti skundžiama teikiant atskirÄ jį skundÄ CPK 335 straipsnio nustatyta tvarka. Toks pat procesinis sprendimas turi bÅ«ti priimamas teismui tvirtinant ar tikslinant kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (Ä®BÄ® 26 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad Ä®BÄ® 20 straipsnis nenumato pareigos nustatyti subjektÄ , atsakingÄ už bankroto pripažinimÄ tyčiniu, todėl sprendžiant šį klausimÄ Ä¯ bylÄ neturėtų bÅ«ti įtraukiami asmenys, valdę įmonę iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kurių veiksmai galėjo turėti įtakos bankroto pripažinimui tyčiniu. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas be pagrindo bankroto administratorės praÅ¡ymÄ BUAB „Dokaras“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu vadina ieÅ¡kiniu, o Å¡ios bendrovės buvusius vadovus T.

P., V. K. ir R. P., pareiÅ¡kėjÄ UAB „Hanner“ į bylÄ Ä¯traukė atsakovais. Be to, iÅ¡nagrinėjęs tyčinio bankroto instituto taikymo, pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimÄ Vilniaus apygardos teismas neteisėtai priėmė sprendimÄ , o ne nutartį, kaip reikalauja anksčiau minėtos teisės normos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, dėstydamas savo pozicijÄ , skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 4 d. procesinį sprendimÄ laikys nutartimi, Å¡alių teiktus skundus – atskiraisiais skundais, atsakovę UAB „Hanner“ – pareiÅ¡kėja, o atsakovus T.

P., V. K. ir R. P. – suinteresuotais asmenimis. Dėl naujų įrodymų priėmimo 28. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

29. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ kartu su atskiruoju skundu pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Verus auditus“ 2019 m. birželio 14 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 19/06/14 ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ prašė prijungti prie bylos. PareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ teigimu, bÅ«tinybė kreiptis į auditorių iÅ¡kilo tik po ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas jame pasivadovavo ekspertizės iÅ¡vada nepaisant ekspertės apklausos metu duotų paaiÅ¡kinimų, jog ji, teikdama iÅ¡vadÄ , nevertino, ar akcininkė (pareiÅ¡kėja) UAB „Hanner“ ir UAB „Dokaras“ galėjo susitarti dėl dividendų atidėjimo ir iÅ¡dėstymo.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ teismui pateikta specialisto iÅ¡vada yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbi atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms iÅ¡tirti, apeliacinės instancijos teismas priima šį naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Dėl tyčinio bankroto požymių 31. Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BĮ 2 straipsnio 12 dalis).

32. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

34. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu nustatė, kad, nepaisydamas jau 2010 m. atsiradusio nemokumo ir veiklos vykdymo nutraukimo, BUAB „Dokaras“ valdymo organai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neinicijavo visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo. Å ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kaip Ä®BĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

36. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

37. Nagrinėjamu atveju aktualu nurodyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto). Kitais atvejais toks pažeidimas vertintinas kaip savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), tačiau ne tyčinio bankroto požymis.

Taigi, bendrovės valdymo organams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tyčinį bankrotÄ galima konstatuoti tik nustačius sÄ moningus ir kryptingus valdymo organų veiksmus, kuriais tyčia bloginama jau nemokios bendrovės turtinė padėtis, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tuo tarpu nepakankamas bendrovės valdymo organų apdairumas ir rÅ«pestingumas, kaip jau minėta, gali lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ , tačiau savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

38. Bankroto administratorė, įrodinėdama savo pozicijÄ dėl tyčinio bankroto BUAB „Dokaras“ egzistavimo, akcentuoja 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo iÅ¡mokėti dividendus priėmimÄ , kas pažeidė bendrovės kreditorių teises bei nulėmė bendrovės nemokumo bÅ«senÄ ir juridinio asmens valdymo organo pareigÄ imtis aktyvių veiksmų inicijuojant bendrovės bankrotÄ . Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su bankroto administratore, ir vadovaudamasis byloje esančia 2019 m. vasario 8 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės pateikta iÅ¡vada, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais (balansais), nustatė priežastinį ryšį tarp dividendų paskyrimo ir bendrovės nemokumo, įsiskolinimų kitiems kreditoriams padidėjimÄ , todėl sprendė, kad BUAB „Dokaras“ prie bankroto buvo privestas tyčiniais valdymo organų veiksmais. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada bei apeliuoja į prejudicinio fakto dėl sprendimo iÅ¡mokėti dividendus teisėtumo nagrinėjamo byloje netinkamÄ taikymÄ .

39. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 12 d. vienintelės UAB „Dokaras“ akcininkės AB „Hanner“ sprendimu buvo patvirtinta 15 000 000 Lt (4 344 300 Eur) pelno dalis dividendams iÅ¡mokėti (3 t., b. l. 24). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „Dokaras“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1640-661/2018 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Dokaras“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Hanner“ dėl sprendimo iÅ¡mokėti dividendus panaikinimo, paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , kuriuo atmestas BUAB „Dokaras“ ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Hanner“ dėl sprendimo iÅ¡mokėti dividendus panaikinimo (9 t., b. l. 181-188).

Pirmosios instancijos teismas apskųstame procesiniame sprendime pasisakydamas dėl minėto sprendimo įtakos tyčinio bankroto nagrinėjimo klausimui nurodė, kad sprendimas dėl dividendų iÅ¡mokėjimo savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡ioje byloje negali bÅ«ti nustatyti tyčinio bankroto požymiai, nes ekonomiÅ¡kai nenaudingas akcininkės sprendimas iÅ¡mokėti dividendus turėjo esminę reikÅ¡mę UAB „Dokaras“ mokumui ir galimybei vykdyti įmonės veiklÄ po dividendų iÅ¡mokėjimo.

40. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

41. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡samiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017).

42. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių įrodinėti nereikia, jos negali bÅ«ti ginčo objektas kitoje, vėliau iÅ¡keltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios iÅ¡imčių iÅ¡ pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl Å¡ių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, Å¡ios iÅ¡imtys turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017).

43. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad faktas, jog bankroto byloje nėra nustatyta kreditorių, kuriems įmonė ginčijamo sprendimo metu turėjo pradelstus įsiskolinimus, patvirtina, jog, nepaisant sprendimo skirti dividendus, dominavo kreditorių interesai – pirmiausia buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais, kuriems įmonė turėjo vykdytinų įsipareigojimų ir tai patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai. Å ioje nutartyje pažymėta ir tai, kad sprendimas iÅ¡mokėti dividendus nebuvo vykdomas iÅ¡ karto – kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jis buvo vykdomas dalimis, kartu atsiskaitant su esamais kreditoriais; nė vienas iÅ¡ kreditorių, kurių teisių pažeidimÄ Ä¯rodinėjo bankroto administratorė (UAB „Apdailos vizija“, UAB „Fundamentus“), UAB „Dokaras“ nuo ginčijamo akcininkės sprendimo priėmimo (2009 m. gegužės 15 d.) iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo 2016 m. rugpjūčio 29 d., ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotos ir akcentuotos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje. TokiÄ iÅ¡vadÄ nulemia tai, kad abiejose bylose dalyvauja (dalyvavo) tiek bankroto administratorė, tiek pareiÅ¡kėja UAB „Hanner“, ir buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su tuo pačiu sprendimu – iÅ¡mokėti dividendus. 44. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (iÅ¡spręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjos UAB „Hanner“ argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, nesivadovavo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, jame nustatytais faktais, kurie neatsiejamai susiję ir reikšmingi nagrinėjamai bylai.

45. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje iÅ¡dėstytiems ir anksčiau minėtiems argumentams taikant prejudicinio fakto statusÄ , nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl kreditorių teisių pažeidimo egzistavimo sprendimo iÅ¡mokėti dividendus priėmimo metu. Å ios aplinkybės taip pat paneigia neracionalaus bendrovės valdymo, valdymo organų įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ jų vykdymÄ faktÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BUAB „Dokaras“ sprendimo iÅ¡mokėti dividendus teisėtumas buvo kvestionuojamas kaip sukeliantis bendrovės nemokumo bÅ«senÄ . IeÅ¡kinį atmetus ir konstatavus įsipareigojimų kreditoriams vykdymÄ , eliminuojamas vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punkte nurodytų įmonės nemokumo kriterijų – įmonės negalėjimas vykdyti įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ atskirajame skunde nurodytam teiginiui, kad UAB „Dokaras“ nemokumas negali bÅ«ti siejamas su 2009 m. Konstatavęs Å¡iÄ aplinkybę, Vilniaus apygardos teismas nesivadovavo prejudiciniu sprendimu ir rėmėsi byloje esančia 2019 m. vasario 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės pateikta iÅ¡vada, kad bendrovė neturėjo galimybių iÅ¡mokėti dividendus bei dėl to 2009 m. tapo nemoki (9 t., b. l. 160-166). IÅ¡analizavus Å¡iÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegija nustatė, kad jÄ parengusi ekspertė neatsižvelgė į susitarimÄ atidėti dividendų iÅ¡mokėjimÄ , bei pasibaigus vienam mėnesiui nuo sprendimo iÅ¡mokėti dividendus priėmimo visÄ dividendų sumÄ Ä¯traukė į UAB „Dokaras“ pradelstus įsipareigojimus.

47. Kasacinio teismo praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialiÄ ja įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018).

48. Minėta, kad prejudiciniu sprendimu teismas konstatavo Å¡alių (UAB „Dokaras“ ir UAB „Hanner“) teisę susitarti dėl dividendų iÅ¡mokėjimo dalimis, todėl aplinkybė, kad į tai nebuvo atsižvelgta ekspertizės akte, leidžia kritiÅ¡kai vertinti jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados objektyvumÄ . Be to, ekspertizės akte neįvertinta ir tai, jog skolos kreditoriams 2009 m. BUAB „Fundamentus“ ir UAB „Apdailos vizija“, su kuriais teisminiai ginčai pasibaigė tik 2015 m., galimai nebuvo pradelstos. Taigi, nustačius anksčiau iÅ¡vardintus 2019 m. vasario 8 d. ekspertizės akto trÅ«kumus, teisėjų kolegija mano esant pagrindui nesivadovauti jos iÅ¡vadomis kaip prieÅ¡taraujančiomis faktinėms bylos aplinkybėms bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

49. Iš apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos UAB „Hanner“ pateiktos ir prie bylos prijungtos 2019 m. birželio 14 d. specialisto išvados matyti, kad įvertinus minėto ekspertizės akto trūkumus, ir atlikus BUAB „Dokaras“ finansinės atskaitomybės dokumentų analizę, pripažintina įmonei nebuvus nemokiai nuo 2009 m. iki 2012 m. (10 t., b. l. 140). Susipažinęs su 2009-2012 m. byloje esančiais BUAB „Dokaras“ balansais, ir atsižvelgęs į neišmokėtų dividendų dydį, apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai išvadai (2 t., b. l. 49-54, 10 t., b. l. 127).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal anksčiau iÅ¡dėstytÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bendrovės valdymo organams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tyčinį bankrotÄ galima konstatuoti tik nustačius sÄ moningus ir kryptingus valdymo organų veiksmus, kuriais tyčia bloginama jau nemokios bendrovės turtinė padėtis, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių faktinių duomenų apie kryptingÄ , tyčinį bei netinkamÄ Ä¯monės valdymÄ , bendrovės siekį iÅ¡vengti prievolių įvykdymÄ , įrodymų, kad įmonės valdymo organai, nesikreipdami laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ moningai blogino įmonės turtinę padėtį, sudarinėdami jai nenaudingus, kreditorių teises ir interesus pažeidžiančius sandorius.

PrieÅ¡ingai, vengimÄ atsiskaityti su bendrovės kreditoriais paneigia prejuduciniu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė dėl dividendų mokėjimo iÅ¡dėstymo, įsiskolinimų padengimo pagal neginčytinus įsiskolinimus (nuo 2009 m. iki 2013 m. bendrovė daugiau nei du kartus sumažino savo įsipareigojimus rangovams) (3 t., b. l. 23). Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimasis teisme dėl tam tikrų skolų priteisimo nėra jų sumokėjimo vengimÄ patvirtinantis faktas. Taigi, apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus konstatuojama, kad bankroto administratorė nepateikė pagrįstų ir reikÅ¡mingų argumentų, pagrindžiančių BUAB „Dokaras“ valdymo organų tyčinius veiksmus, todėl nėra teisinio pagrindo Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui.

Dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų neperdavimo 50. Bankroto administratorės teigimu, ji, per 10 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ BUAB „Dokaras“ įsiteisėjimo nėra gavusi visų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kas sutrukdė jai nustatyti bendrovės gautų pajamų iÅ¡ iÅ¡laidų sumų bei patikrinti sandorių sudarymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , suteikiančių galimybę įsitikinti apie potencialios žalos kreditoriams ar iÅ¡Å¡vaistyto turto buvimÄ , todėl yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai bankroto administratorės pozicijai bei BUAB „Dokaras“ bankrotÄ pripažino tyčiniu taikydamas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

51. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

52. Netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ . Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgus į kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiÅ¡kia, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.

53. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Dokaras“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , ir įmonės valdymo organams nustatė 10 dienų terminÄ po nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Å i nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 9 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta bei neginčytina, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti visi BUAB „Dokaras“ finansinės atskaitomybės dokumentai bei bendrovei priklausantis turtas. 2016 m. spalio 24 d. bankroto administratorei buvo perduoti tik kasa, balansas, bankas, pirkimai, suderinimo aktai, antspaudas (3 t., b. l. 4).

Bankroto administratorė 2017 m. balandžio 14 d. kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu skirti baudÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu buvusiam juridinio asmens vadovui R. P. (2 t., b. l. 90, 139). 2018 m. kovo 8 d. bankroto administratorei bylų (dokumentų) priėmimo – perdavimo aktu suinteresuotas asmuo R. P. perdavė 97 bylas su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais (7 t., b. l. 182-186). Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad nors suinteresuotas asmuo R. P. savo pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ ir visus dokumentus po bankroto bylos iÅ¡kėlimo neįvykdė, aplinkybė, kad dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti pavėluotai, patvirtina suinteresuoto asmens R.

P. bendradarbiavimÄ su bendrovės bankroto procesÄ vykdančia administratore. Todėl teigti, kad bankroto administratorė neturėjo absoliučiai jokių duomenų apie bendrovės veiklÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, negalima. Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorė nedetalizavo, kokie dokumentai jai nebuvo perduoti, neįrodė, jog dėl neperduotų dokumentų trÅ«kumo ji negalėjo visiÅ¡kai ar iÅ¡Â dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien dalies dokumentų neperdavimo laiku bankroto administratorei faktas nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat ir aplinkybių, kad dėl Å¡io fakto bendrovei buvo padaryta žala.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovės vadovas dokumentus, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi, nustatant bendrovės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį, bÅ«tų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neiÅ¡saugojęs. Tokių aplinkybių bankroto administratorė neįrodinėjo ir nenurodė, kokių aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla ar turtu, nebuvo galima nustatyti bei kokia netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.

Taigi, iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

54. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Dokaras“ bankrotÄ tyčiniu, padarė klaidingas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ procesinį sprendimÄ . Remiantis Å¡ioje nutartyje nurodytais pagrindais ir iÅ¡vadomis, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl BUAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu naikintina ir Å¡ioje bylos dalyje priimtinas naujas procesinis sprendimas, kuriuo praÅ¡ymas dėl UAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo pagrįstumo 55. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje bÅ«tinų spręsti klausimų. Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

56. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurio metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tuo atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

57. Byloje pareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ praÅ¡o patvirtinti 161 587,62 Eur finansinį reikalavimÄ , susidedantį iÅ¡: 1) 123 378 Eur neiÅ¡mokėtų dividendų, grindžiamų 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu dėl dividendų iÅ¡mokėjimo (2 t., b. l. 185); 2) 5 939,81 Eur, kildinamų iÅ¡ 2012 m. vasario 10 d. Å¡alių sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria ieÅ¡kovas perleido atsakovui 6 084,63 Eur reikalavimo teisę į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Alonda“ (2 t., b. l. 181–182); 3) 683,54 Eur sumos, kuri grindžiama PVM sÄ skaitomis–faktÅ«romis už suteiktas paÅ¡to ir buhalterines paslaugas nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 157–180); 4) 5 647,59 Eur, grindžiamų BUAB „Dokaras“ 2012 m. spalio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderiu (mokėjimo paskirtis – avansas pagal susitarimÄ ) ir 2012 m. spalio 17 d.

UAB „Hanner“ kasos pajamų orderiu (Å«kinės operacijos pagrindas – gautas avansas pagal susitarimÄ ) (2 t., b. l. 151–152); 5) 39 533,13 Eur, grindžiamų mokėjimo pavedimais UAB „Hanner“ nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2014 m. vasario 4 d. (2 t., b. l. 153–156). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo pagrįstumÄ , konstatavo esant pagrindui jį atmesti kaip neteisėtÄ bei neįrodytÄ . Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su apskųstu procesiniu sprendimu.

58. PareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ teigimu, UAB „Dokaras“ vienintelei akcininkei UAB „Hanner“ 2009 m. gegužės 12 d. priėmus sprendimÄ iÅ¡mokėti 4 344 300,28 Eur dividendus, neiÅ¡mokėtas dividendų likutis sudaro 123 378 Eur, kurį ir praÅ¡oma patvirtinti BUAB „Dokaras“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ kreditorinio reikalavimo atsiradimo pagrindas prieÅ¡tarauja bankroto proceso paskirčiai ir vieÅ¡ajam interesui, pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ praÅ¡ymÄ patvirtinti 123 378 Eur reikalavimÄ laikė nepagrįstu, todėl atmestinu.

Teisėjų kolegijos manymu, Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytam argumentavimui, nustatytiems prejudiciniams faktams, todėl yra klaidinga. Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės BUAB „Dokaras“ apeliacinį skundÄ , nutarė jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimÄ , kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Dokaras“ akcininkė AB „Hanner“ 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu turėjo teisę iÅ¡mokėti dividendus.

Å iam teismo sprendimui turint prejudicinę galiÄ , ir pareiÅ¡kėjai UAB „Hanner“ pagrindus neiÅ¡mokėtų dividendų likutį (bankroto administratorė jo neginčija), pagrindo nesutikti su pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ reikalavimu patvirtinti jos 123 378 Eur finansinį reikalavimÄ BUAB „Dokaras“ bankroto byloje nėra.

59. Nors pareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo patvirtinti visÄ UAB „Hanner“ finansinį reikalavimÄ (161 587,62 Eur), tačiau dėstydama motyvus, ji dėl 5 939,81 Eur reikalavimo, kildinamo iÅ¡ 2012 m. vasario 10 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria ieÅ¡kovas perleido atsakovui 6 084,63 Eur reikalavimo teisę į UAB „Alonda“, nepasisako. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas Å¡io klausimo nenagrinėja ir prieina iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis dalyje, kurioje buvo atsisakyta tvirtinti 5 939,81 Eur dalį pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ reikalavimo, kildinamo iÅ¡ 2012 m. vasario 10 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, yra teisėta ir pagrįsta.

60. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde apeliuoja į teisę patvirtinti jos 684,54 Eur dalį finansinio reikalavimo, grindžiamo PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis už UAB „Dokaras“ nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. suteiktas paÅ¡to (perpardavimo) ir buhalterines paslaugas (2 t., b. l. 157-180). Pasisakydama Å¡iuo klausimu, teisėjų kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo bei pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o iÅ¡vados apie tokių reikalavimų pagrįstumÄ daromos, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Kalbant apie tam tikro fakto įrodinėjimÄ akcentuotina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

61. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad joje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ paslaugų UAB „Dokaras“ suteikimÄ , jų teikimo pagrindÄ . Pažymėtina, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®) 12 straipsnio 1 dalis).

BAÄ® 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama Å«kinė operacija arba Å«kinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumui nustatyti. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra pagal savo paskirtį taip pat priskirtina prie įmonės apskaitos dokumentų, kadangi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatyme (toliau - PVMÄ®) PVM sÄ skaita – faktÅ«ra apibrėžiama kaip Å¡iame Ä®statyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMÄ® 2 straipsnio 30 punktas).

BAĮ 13 straipsnis išvardina privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, o būtent:

1) apskaitos dokumento pavadinimÄ ;

2) Å«kio subjekto, suraÅ¡iusio apskaitos dokumentÄ , pavadinimÄ , kodÄ ;

3) apskaitos dokumento datÄ ;

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį;

5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatÄ pinigine ir (arba) kiekybine iÅ¡raiÅ¡ka. Jeigu Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine iÅ¡raiÅ¡ka, turi bÅ«ti nurodyti mato vienetai;

6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardÄ (-us) arba pirmÄ jÄ (-Ä sias) vardo (-ų) raidę (-es), pavardę (-es), paraÅ¡Ä (-us) ir pareigas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ pateiktų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų matyti, kad jose nėra nurodytas asmuo, turintis teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, jo vardas arba pirmosios vardo raidės, pavardė, nėra jo paraÅ¡o ir pareigų.

Å i aplinkybė suteikia pagrindÄ abejoti Å¡ių dokumentų autentiÅ¡kumu ir juose užfiksuotos informacijos realumu. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros gali įrodyti Å¡alis siejančius teisinius santykius, bet ne visada gali įrodyti to santykio pobÅ«dį, atsiskaitymo tvarkÄ , pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų trÅ«kumus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl 683,54 Eur dalies finansinio reikalavimo, kylančio PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų pagrindu, nepagrįstumo, todėl Å¡ios instancijos teismas, atmetęs pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ praÅ¡ymÄ dėl 683,54 Eur dalies finansinio reikalavimo tvirtinimo, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

62. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ 5 647,59 Eur finansinio reikalavimo dalį, grindžiamÄ UAB „Dokaras“ 2012 m. spalio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderiu (mokėjimo paskirtis – avansas pagal susitarimÄ ) ir 2012 m. spalio 17 d. pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ kasos pajamų orderiu (Å«kinės operacijos pagrindas – gautas avansas pagal susitarimÄ ) (2 t., b. l. 151-152). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors 2012 m. spalio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 315, iÅ¡raÅ¡ytas UAB „Dokaras“ (buvęs pavadinimas UAB „Hanner Development“) formaliai atitinka buhalterinės apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau kasos iÅ¡laidų orderyje nurodytas neiÅ¡samus pinigų suteikimo pagrindas „mokamas avansas pagal susitarimÄ â€œ.

Pareiškėjos UAB „Hanner“ negalėjimas paaiškinti, įrodyti susitarimo turinio, jos pateikto 2017 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderio (nurodytas kitas UAB „Dokaras“ kasos išlaidų orderio numeris - 316) neatitikimas UAB „Dokaras“ išrašyto kasos išlaidų orderio, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl pareiškėjos UAB „Hanner“ 5 647,59 Eur finansinio reikalavimo dalies nepagrįstumo.

63. PareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ 39 533,13 Eur finansinio reikalavimo dalis kildinama iÅ¡ 2012 m. spalio 29 d. iki 2014 m. vasario 4 d. mokėjimo pavedimų UAB „Dokaras“ naudai (2 t., b. l. 153-156). Mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad lėšų pervedimo paskirtis – avansinis mokėjimas, mokėjimas pagal susitarimÄ . PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ nedetalizavo nei susitarimų esmės, nei kodėl UAB „Dokaras“ pervestos lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos pareiÅ¡kėjai UAB „Hanner“.

Aktualu pažymėti, kad kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje situacijoje spręsdama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo dėl pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ pareikÅ¡tos 39 533,13 Eur finansinio reikalavimo dalies, įvertina tai, kad byloje nėra tiesioginių duomenų apie Å¡ios reikalavimo dalies pagrįstumÄ , o esamų Å¡alutinių duomenų nepakanka pripažinti Å¡iÄ reikalavimo dalį teisėta. Todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ praÅ¡oma patvirtinti 39 533,13 Eur finansinio reikalavimo dalis taip pat yra nepagrįsta.

64. Taigi, Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ atskirajame skunde, kuriuo skundžiamas teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti pareikÅ¡tus finansinius reikalavimus, iÅ¡dėstyti argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ dalyje dėl atsisakymo patvirtinti pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ finansinį reikalavimÄ , ir dėl Å¡ios dalies priimti nutartį – pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ praÅ¡ymÄ patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ BUAB „Dokaras“ bankroto byloje tenkinti iÅ¡ dalies įtraukiant pareiÅ¡kėjÄ UAB „Hanner“ į BUAB „Dokaras“ trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 123 378 Eur finansiniu reikalavimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

65. Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 66. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Å alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį.

67. PareiÅ¡kėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Tenkinus pareiÅ¡kėjos UAB „Hanner“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties BUAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau jai nepateikus bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimÄ pagrindžiančių dokumentų, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 178 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonės pabaiga“ praÅ¡ymÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“ praÅ¡ymas patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto byloje, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“ praÅ¡ymÄ patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto byloje tenkinti iÅ¡ dalies ir įtraukti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Hanner“ į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 123 378 Eur finansiniu reikalavimu.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras ArtÅ«ras Driukas JÅ«ratė Varanauskaitė